Byla P-47-602/2018
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Ramutės Ruškytės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elme metalas“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1542-492/2018 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elme metalas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elme metalas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Vakarų laivų gamykla“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Jukneda“ dėl sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Elme metalas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas, KRAAD) Kauno agentūros 2016 m. balandžio 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. 7 ir Departamento 2016 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. V-43 „Dėl 2016 m. balandžio 20 d. privalomojo nurodymo Nr. 7“. 2.

7Pareiškėjo atstovai nurodė, kad 2014 m. sausio 15 d., 2014 m. kovo 25 d., 2014 m. balandžio 24 d., 2014 m. gegužės 27 d. ir 2014 m. spalio 7 d. akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Vakarų laivų gamykla“ sudarė 5 sutartis su UAB „Jukneda“ (toliau – ir Tvarkytojas) dėl ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekų (atliekų kodas 11 01 05*) tvarkymo. AB „Vakarų laivų gamykla“ veikė kaip mokėtojas už paslaugas, kurios buvo teikiamos pareiškėjo naudai ir jo interesais. Pabrėžė, kad sutarčių sudarymo metu buvo įsitikinta, jog Tvarkytojas turėjo galiojančius dokumentus dėl teisės verstis atliekų tvarkymo veikla, susijusia su sutarčių vykdymu, t. y. buvo įregistruotas viešame Atliekas tvarkančių įmonių registre, turėjo Departamento 2012 m. liepos 3 d. išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, kuriame buvo įvertintos ėsdinimo rūgščių tvarkymo veiklos (S1 – surinkimas, S2 – vežimas, R13 – R1–R12 veikloms naudoti skirtų atliekų laikymas), taip pat Aplinkos ministerijos 2012 m. rugpjūčio 20 d. išduotą Pavojingų atliekų tvarkymo licenciją Nr. 000656. 3.

8Pavojingų atliekų važtaraščiai bei darbų priėmimo aktai patvirtina, jog Tvarkytojas savo technika, tara ir autotransportu paėmė iš pareiškėjo 353 101 t druskos rūgšties tirpalo atliekų ir išsivežė tvarkyti, taigi visus pagal sutartis prisiimtus įsipareigojimus įvykdė ir atliekas tinkamai sutvarkė. Gavus atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus, Tvarkytojo sąskaitos buvo apmokėtos. Po apmokėjimo gavimo ėsdinimo rūgščių atliekų turėtoju tapo Tvarkytojas, todėl pareiškėjo manymu, nuo to momento atsakomybė už tolimesnį atliekų likimą tenka ne gamintojui, o tvarkytojui. 4.

9Pareiškėjas neprivalo imtis kokių nors specialių veiksmų tam, kad įsitikintų, jog faktiškai atliekos yra sutvarkytos tinkamai. Teisės aktuose nebuvo keliami imperatyvūs reikalavimai perduoti atliekas tik galutiniam atliekų tvarkytojui, nes galimos ir kitos alternatyvios veiklos, kurios yra teisėtos, taip pat nebuvo nustatyta, kad atliekų turėtojas, nežinodamas, kaip jo atliekos bus sutvarkytos, neturėtų perduoti atliekų tokiam turėtojui. 5.

10Pareiškėjas negali būti atsakingas už tai, kur UAB „Jukneda“ faktiškai vykdo veiklą, kadangi tokio pobūdžio pažeidimų kontrolė – atsakovo pareiga. Principas „teršėjas moka“ nėra absoliutus, gamintojo atsakomybės klausimas gali būti vertinamas tik konkrečioje situacijoje. Pareiškėjas visas jo atžvilgiu teisės aktuose nustatytas pareigas, taip pat ir sutartines prievoles įvykdė tinkamai, elgėsi apdairiai, atidžiai ir rūpestingai, be to, teigė, jog nebuvo galimybės pastebėti ir įvertinti galbūt tyčinių UAB „Jukneda“ veiksmų. Atsakovas tiek ginčijamuose aktuose, tiek savo paaiškinimuose pateikė netinkamą ir iš esmės neteisingą bei tendencingą Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. lapkričio 19 d. direktyvos Nr. 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas (toliau – ir Direktyva 2008/98/EB), kitų aktualių teisės aktų, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) prejudicinių sprendimų atliekų šalinimo klausimais aiškinimą bei taikymą. 6.

11Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. 7.

12Paaiškino, kad pareiškėjo vykdoma veikla yra susijusi su metalų apdorojimu ir deginimu, karštu cinkavimu. Vykdant šias veiklas pagaminamos ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekos (atliekų kodas 11 01 05*). Pagal Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės), 1 priedo 2.1 punktą šios atliekos yra priskiriamos prie pavojingų ir šalinimui skirtų atliekų. Galimas šių atliekų tvarkymo būdas yra D9: fizikinis – cheminis apdorojimas, kurio metu gaunami galutiniai junginiai ar mišiniai šalinami (o ne naudojami) vykdant bet kurią iš D1 – D12 veiklų. 8.

13Pareiškėjas pagal AB „Vakarų laivų gamykla“ pasirašytą sutartį perdavė 2014 – 2015 m. UAB „Jukneda“ ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekas. UAB „Jukneda“ priėmė 353 101 t atliekų iš UAB „Vakarų cinkas“ ir pareiškėjo, o AB „Vakarų laivų gamykla“ apmokėjo už šių atliekų sutvarkymą. Pagal AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės specialiosios rangos sutarties, pasirašytos su UAB „Jukneda“, sąlygas rangovas savo turima technologija, tara ir transportu pasiima druskos rūgšties tirpalą utilizavimui, tačiau UAB „Jukneda“ neturėjo teisės priimti šių šalinimui skirtų rūgšties atliekų, nes Atliekų tvarkymo valstybės registre buvo įsiregistravusi atliekų naudojimo būdą R13 (R1 – R 12 veiklomis naudoti skirtų atliekų laikymas), todėl šalinti šių pavojingų atliekų negalėjo. UAB „Jukneda“ pagal 2012 m. pavojingų atliekų tvarkymo licenciją Nr. 300656 buvo suteikta teisė tik rinkti ir laikyti atliekas. Be to, pagal UAB „Jukneda“ išduotą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 1/68 (toliau – TIPK leidimas) atliekų laikymo vieta buvo numatyta tik adresu: ( - ), o pareiškėjo perduotos UAB „Jukneda“ 50 676 t ėsdinimo (druskos) rūgščių atliekos buvo rastos nelegaliame sandėlyje ( - ). 9.

14Šiuo atveju pavojingos ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekos nebuvo perduotos galutiniam atliekų tvarkytojui, buvo laikomos neteisėtai, dėl to kilo grėsmė žmonių sveikatai ir buvo padaryta žala aplinkai. 2016 m. balandžio 20 d. privalomuoju nurodymu Nr. 7 pareiškėjas buvo įpareigotas laikantis Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų, neteisėtai ir pažeidžiant nustatytus reikalavimus UAB „Jukneda“ perduotas 50 676 t ėsdinimo (druskos) rūgščių atliekas, perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms, atliekų perdavimo veiksmus derinti ir atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus pateikti Departamento Kauno agentūrai. 10.

15Pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, siekiant užtikrinti žmonių bei aplinkos saugumą, ir tai suponuoja pareigą pareiškėjui, kaip pavojingų atliekų gamintojui (turėtojui), atlikti ne tik formalų atliekų perdavimą jų tvarkytojui, bet užtikrinti saugią aplinką bei garantuoti žalos nekilimo pasekmes. 11.

16Direktyvos 2008/98/EB 8 straipsnio 1 dalis nustato didesnę atliekų gamintojo atsakomybę. Pareiškėjas, kaip atliekų gamintojas, turėjo žinoti, kad vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. birželio 14 d. reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (toliau – ir Reglamentas Nr. 1013/2006) 2 straipsniu, atliekų tvarkymo būdai R12 ir R13 nurodyti kaip tarpinio naudojimo, o D13 ir D15 – kaip tarpinio šalinimo operacijos. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog žinojo, kokį laiką pagamintos atliekos bus laikomos UAB „Jukneda“ patalpose, kol bus perduotos atliekų šalinimo veiklą vykdančiai įmonei, ir kokiai konkrečiai atliekų šalinimo veiklą vykdančiai įmonei jo atliekos bus perduotos. Pareiškėjo neatidumą ir nerūpestingumą įrodė ir tai, kad pats pareiškėjas, kaip atliekų gamintojas, perdavė UAB „Jukneda“ žymiai didesnius pavojingų ėsdinimo (druskos) rūgščių atliekų kiekius (t. y. 81,2 t) vienu metu nei yra leidžiama pagal UAB „Jukneda“ TIPK leidime nustatytą didžiausią leidžiamą laikyti (R13) kiekį vienu metu sandėliavimo patalpose, kurių plotas 55,09 m2. 12.

17Pareiškėjas teismui pateikė UAB „Jukneda“ TIPK leidimo titulinio lapo kopiją ir leidžiamų naudoti atliekų lentelę, kurioje nurodyta, kad UAB „Jukneda“ gali surinkti ir vežti ėsdinimo rūgštis (kodas 11 01 05*), kitaip neapibrėžtas rūgštis (kodas 11 01 06*) ir ėsdinimo šarmus (kodas 11 01 07). Departamento išduotame UAB „Jukneda“ TIPK leidime (37 lentelė, leidžiamos naudoti atliekos) šių trijų atliekų kodai nėra nurodyti, taip pat nurodyti žymiai mažesni leidžiami laikyti atliekų kiekiai. UAB „Jukneda“ paraiškoje dėl TIPK leidimo gavimo šios atliekos taip pat nebuvo nurodytos. Pareiškėjo pateiktas dokumentas (UAB „Jukneda“ TIPK leidimo ištrauka) neatleido pareiškėjo nuo pareigos užtikrinti, kad gamybos procese susidariusios pavojingos atliekos būtų saugiai pašalintos. 13.

18Apmokėjimas už ėsdinimo rūgščių atliekų tvarkymą jokiais būdais nepatvirtina, jog pareiškėjo atliekos buvo sutvarkytos tinkamai. Šios išlaidos neužkraunamos tretiesiems asmenims, ypač visuomenei, ir nepamirštamos, bet priskiriamos už taršą atsakingiems asmenims. Lemiamas kriterijus palyginti ir galbūt pateisinti pareigą mokėti už atliekų šalinimą yra prisidėjimas prie taršos. Šiuo atveju 50 676 t ėsdinimo (druskos) rūgščių atliekų, kurios neteisėtai ir pažeidžiant nustatytus reikalavimus pareiškėjo buvo perduotos UAB „Jukneda“, turėtoju išliko pareiškėjas, nes būtent pareiškėjas netinkamai įvykdė įstatymu nustatytą pareigą sutvarkyti atliekas. 14.

19Pareiškėjas turėjo galimybę žinoti, kad UAB „Jukneda“ veikia neteisėtai ir jo pavojingos atliekos įstatymų nustatyta tvarka sutvarkytos nebus, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad įsitikintų kontrahento (UAB „Jukneda“) veiklos teisėtumu, todėl toks pareiškėjo elgesys šiuo atveju vertintinas nesąžiningu, kadangi neatitinka vidutiniškai apdairaus asmens (įmonės) elgesiui keliamų standartų. 15.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vakarų laivų gamykla“ palaikė pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, prašė skundą tenkinti.

21II.

2216.

23Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

2417.

25Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: 2014 m. sausio 15 d., 2014 m. kovo 25 d., 2014 m. balandžio 24 d., 2014 m. gegužės 27 d. ir 2014 m. spalio 7 d. AB „Vakarų laivų gamykla“ sudarė 5 sutartis su UAB „Jukneda“ dėl pavojingų atliekų – ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekų (atliekų kodas 11 01 05*), susidariusių dukterinėje įmonėje UAB „Vakarų cinkas“ (pakeistas pavadinimas į UAB „Elme metalas“) tvarkymo; pagal šias sutartis ir pavojingų atliekų lydraščius UAB „Jukneda“ buvo perduota 353 101 t ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekų. AB „Vakarų laivų gamykla“ pagal atliekų perdavimą–priėmimą patvirtinančius dokumentus (aktus) apmokėjo už šių atliekų sutvarkymą; Departamentas, patikrinimo metu nustatęs, kad UAB „Elme metalas“ gamybinėje veikloje susidariusios druskos rūgšties atliekos buvo perduotos įmonei (UAB „Jukneda“), neturinčiai teisės tvarkyti šalinimui skirtų atliekų, 2016 m. sausio 21 d. raštu Nr. (MAKS)-D2-103 „Dėl neteisėtai sandėliuojamų atliekų ( - )“ kreipėsi į UAB „Elme metalas“, prašydamas geranoriškai skubos tvarka išspręsti klausimą dėl neteisėtai sandėliuojamų bendrovės atliekų sutvarkymo; pareiškėjas 2016 m. sausio 26 d. raštu Nr. S12016-07 „Dėl druskos rūgšties atliekų“ šį prašymą vykdyti atsisakė, nurodė, kad pavojingos atliekos atliekų tvarkytojui buvo perduotos teisėtai, ir pasiūlė atsakovui atliekų likučius sutvarkyti pasinaudojant UAB „Jukneda“ banko garantija ir draudimo liudijimu; Departamentas 2016 m. kovo 9 d. raštu Nr. (KM)-D2-421 „Dėl neteisėtai sandėliuojamų bendrovės atliekų sutvarkymo“ nurodė pareiškėjui atvykti į Departamento Kauno agentūrą dėl privalomojo nurodymo surašymo; pareiškėjas 2016 m. kovo 18 d. raštu Nr. S1 2016-24 „Dėl druskos rūgšties atliekų“ pakartotinai nurodė, kad su nurodytomis pretenzijomis nesutinka, nes UAB „Elme metalas“ įvykdė sutartinius įsipareigojimus ir perduodama tvarkyti atliekas UAB „Jukneda“ teisės aktų reikalavimų nepažeidė; Departamentas, konstatavęs, kad pareiškėjas atliekas perdavė ne galutiniam atliekų tvarkytojui, bet neturėjusiai teisės tvarkyti šalinimui skirtų atliekų UAB „Jukneda“, kuri Atliekų tvarkymo registre buvo įsiregistravusi atliekų naudojimo būdą R13 (R1–R12 veikloms naudoti skirtų atliekų laikymas), 2016 m. balandžio 20 d. privalomuoju nurodymu Nr. 7 įpareigojo pareiškėją, laikantis Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų, neteisėtai ir pažeidžiant nustatytus reikalavimus perduotas UAB „Jukneda“ sandėliavimo vietoje, esančioje ( - ), rastas 50 676 t ėsdinimo (druskos) rūgščių atliekas, perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms, taip pat nurodė atliekų perdavimo veiksmus derinti ir atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus pateikti Departamento Kauno agentūrai; Departamento direktorius, išnagrinėjęs UAB „Elme metalas“ skundą, 2016 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-43 „Dėl 2016 m. balandžio 20 d. privalomojo nurodymo Nr. 7“ Privalomąjį nurodymą Nr. 7 paliko nepakeistą.

2618.

27Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Jukneda“ 2012 m. rugpjūčio 20 d. buvo išduota pavojingų atliekų tvarkymo licencija Nr. 000656, suteikianti teisę rinkti ir laikyti pavojingas atliekas. Šios licencijos priede nurodyti pavojingų atliekų technologiniai srautai, kuriuos leidžiama rinkti, technologiniai srautai, kuriuos leidžiama laikyti, pavojingų atliekų tvarkymo įrenginių ir aikštelių (tvarkymo vietos) adresas: ( - ), bei RAAD pavadinimai, kurių kontroliuojamoje teritorijoje bus vykdoma tokia veikla. Įmonė nuo 2012 m. rugpjūčio 24 d. yra registruota Atliekas tvarkančių įmonių registre, šiai įmonei pagal paraišką Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti 2012 m. liepos 3 d. išduotas TIPK leidimas Nr. 1/68. Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priede apibrėžtas atliekų tvarkymo veiklų sąrašas, kuriame nustatytos atliekų šalinimo, atliekų naudojimo veiklos, atliekų tvarkymo veiklos, neapimančios naudojimo ar šalinimo, jų kodai ir pavadinimai. TIPK leidime nustatyta, kad UAB „Jukneda“ vykdo pavojingų ir nepavojingų atliekų surinkimo (S1), vežimo (S2), išvežimo (eksporto) (S4) ir R1–R12 veikloms naudoti skirtų atliekų laikymo (išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo) veiklą (R13) patalpose adresu: ( - ), iki perdavimo kitiems atliekų tvarkytojams. Atliekų šalinimo veikla TIPK leidime nenumatyta.

2819.

29Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog ginčo išsprendimui aktualios Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) redakcijos 2 straipsnio 4 dalis atliekas apibrėžė kaip medžiagą ar daiktą, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Jos turi priklausyti atliekų kategorijoms, nurodytoms Įstatymo 1 priede, bei patekti į Aplinkos ministerijos patvirtintą atliekų sąrašą. Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedo 2.1 punkte nustatyta, kad visos atliekos, kurios atliekų sąraše pažymėtos žvaigždute (*), laikomos pavojingosiomis atliekomis pagal Įstatymą, nebent taikomas Įstatymo 181 straipsnis.

3020.

31Spręsdamas atsakomybės dėl tinkamo atliekų sutvarkymo klausimą, teismas vertino ūkio subjekto (pareiškėjo), kaip atliekų gamintojo (turėtojo), vykdytas operacijas ir veiksmus, kuriuos jis atliko prieš atiduodamas pavojingas atliekas atliekų vežimą ir laikymą vykdančiai bendrovei, nustatinėjo, ar buvo patikimai įsitikinta kitos sandorio šalies (UAB „Jukneda“) veiklos teisėtumu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčo atveju pareiškėjas turėjo pareigą įvertinti ir įsitikinti, ar jo pasirinktas atliekų tvarkytojas yra ne tik registruotas Atliekų tvarkytojų registre, turi licenciją, bet ir ar gali rinkti ir (ar) laikyti ir (ar) šalinti tokias pavojingas, kodu 11 01 05* pažymėtas, atliekas, kokiomis atliekų tvarkymo veiklomis gali užsiimti, kokiais kiekiais, kokiose teritorijose.

3221.

33Teismas pažymėjo, jog teisės aktuose tiesiogiai nėra nustatyta atliekų gamintojo (turėtojo) pareiga patikrinti kito ūkio subjekto išduodamų dokumentų (ginčo atveju TIPK leidimo) tikrumą, detaliai kontroliuoti kitos sutarties šalies veiklą, tačiau tokia pareiga atsiranda iš ginčo teisiniams santykiams aktualiuose teisės aktuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo, tarptautiniu lygiu taikomo principo „teršėjas moka“ ir pareiškėjo, kaip atliekų gamintojo ir turėtojo, prievolės tinkamai organizuoti ir stebėti visą atliekų tvarkymo veiklą nuo atliekų surinkimo iki jų pašalinimo. Priešingu atveju, atliekų gamintojui perduodant pavojingas atliekas tokiam atliekų vežimą ir laikymą vykdančiam atliekų tvarkytojui, kuris neturėjo teisės priimti šalinimui skirtas ėsdinimo rūgšties atliekas (atliekų kodas 11 01 05*) ir nežinant šios aplinkybės, bet, atsižvelgiant į teisiškai reikšmingas aplinkybes, turint galimybę žinoti, jog šios pavojingos atliekos bus perduotos tokiam ūkio subjektui, kurio veikla TIPK leidime atitinkamai nenumatyta ar ribojama bei nebus pašalintos, toks elgesys būtų nesąžiningas ir atliekų gamintojas turėtų prisiimti riziką dėl kylančių neigiamų pasekmių. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad sąžiningumas – bendrasis teisės principas, išreiškiantis elgesio matą, atitinkantį protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise.

34III.

3522.

36Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašė kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo.

3723.

38Pareiškėjas nurodė, jog teismas, ignoruodamas antstolio patvirtintą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir be jokių kitų įrodymų pripažino aptariamo 50 676 t druskos rūgščių atliekų priklausymą pareiškėjui. Teismas sprendime neužsiminė apie aptariamų aplinkybių įrodinėjimą, o tai yra esminis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio pažeidimas. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad KRAAD atstovė 2017 m. vasario 7 d. teismo posėdyje patvirtino, jog pareiškėjas buvo pasirinktas kaip atsakomybės subjektas vien dėl to, jog nėra tikimybės, kad atliekos bus sutvarkytos iš UAB „Jukneda“ lėšų. Pareiškėjas tai vertina kaip bandymą išvengti Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytų pasekmių, kai nuostoliai, atsiradę dėl komunalinių atliekų ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo neorganizavimo ar netinkamo organizavimo, atlyginami iš atitinkamos savivaldybės biudžeto. Bandymas išvengti savivaldybės pareigos atlyginti nuostolius, susijusius su atliekų sutvarkymu, pareiškėjo manymu negali būti teisėta priežastis atsakomybėn patraukti netinkamą subjektą, t. y. pareiškėją.

3924.

40Teisės aktuose nėra įtvirtinta imperatyvi pareiga atliekas perduoti tik galutiniam atliekų tvarkytojui, t. y. tvarkytojui, kuris tvarkys atliekas vienu iš apdorojimo (šalinimo ar panaudojimo) būdu. Teisės aktai įtvirtina ir kitas alternatyvias (nebūtinai galutinį atliekų tvarkymą (apdorojimą)) veiklas, kurios yra visiškai teisėtos. Atliekų perdavimas tvarkytojui, kuris neturi teisės verstis atliekų tvarkymo apdorojimo būdu veikla, nėra neteisėtas, nes nepažeidžia jokių konkrečių teisės aktų reikalavimų. Lietuvos teisėje yra įtvirtinta tvarka, kuri numato atliekų turėtojo (nesvarbu, kas jis faktiškai būtų – atliekų gamintojas ar tvarkytojas) tolimesnį perdavimą atliekų tvarkytojui. Įstatymas neriboja atliekų tvarkytojų, dalyvaujančių atliekų tvarkymo procese, skaičiaus, o atliekų tvarkymo pareigą sieja su faktiniu atliekų turėjimu.

4125.

42Aplinkybė, jog UAB „Jukneda“ neturėjo teisės verstis atliekų šalinimo veikla, neturi jokios teisinės reikšmės pareiškėjo prievolių, susijusių su atliekų perdavimu tvarkytojui, vertinimui, kadangi aptariamo atliekų perdavimo atliekų tvarkytojui (UAB „Jukneda“) nedaro neteisėtu.

4326.

44Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atliekos yra medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti, o šio straipsnio 8 ir 17 dalys nustato, kad atliekų turėtojas yra atliekų darytojas, t. y. asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų (pirminis atliekų darytojas), arba asmuo, kuris atlieka pradinį atliekų apdirbimą, maišymą ar kitus veiksmus, dėl kurių pakinta tų atliekų pobūdis arba sudėtis, arba asmuo, turintis atliekų. Šiuo atveju nei Departamentas, nei teismas, aiškindami „atliekų turėtojo“ sąvoką, neatsižvelgė į minėtų teisės normų turinį, o būtent į keturis paskutinius cituojamų teisės normų žodžius „arba asmuo, turintis atliekų“. Tiek Departamentas, tiek teismas atliekų turėtojo sąvoką aiškino susiaurintai, eliminuodami iš šios sąvokos turinio faktinius atliekų turėtojus, kurie nėra ir neprivalo būti atliekų gamintojais.

4527.

46Pareiškėjas nesutiko su teismo dokumentų vertinimu (susijusių su UAB „Jukneda“ išduotu TIPK leidimu), teigė, kad UAB „Jukneda“ galimas dokumentų padirbinėjimas ar galimai klaidingos informacijos tyčinis pateikimas niekaip neturi įtakos pareiškėjo veiksmų teisėtumui, kadangi normalioje ūkinėje praktikoje ir kasdieniniame gyvenime nei fiziniai, nei juridiniai asmenys, gavę dokumentus, niekada nedaro jų ekspertizės ar panašaus vertinimo. Pagal turimus dokumentus jam nekilo abejonių dėl UAB „Jukneda“ vykdomos veiklos teisėtumo.

4728.

48Principas „teršėjas moka“ nėra absoliutus. Cituojamas ESTT sprendimas negali būti taikomas šiuo atveju, nes savo sprendime ESTT vertino kitokias faktines aplinkybes, t. y. citatos panaudojimas šiuo atveju yra ištraukiamas iš viso cituojamos bylos konteksto. Cituojamoje byloje ESTT vertino produkto (ne atliekų) gamintojo atsakomybės klausimą, tačiau nepateikė išsamaus paaiškinimo dėl principo „teršėjas moka“, todėl tam, kad būtų galima taikyti principą „teršėjas moka“, asmuo turi turėti „atliekų turėtojo“ statusą, nes tik atliekų turėtojas (kuris tam tikrais atvejais gali sutapti su atliekų gamintoju) gali būti atsakingas dėl atliekų šalinimo išlaidų. Esant abejonių dėl ESTT praktikos, būtų tikslinga kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo šioje konkrečioje byloje.

4929.

50Ypač svarbi aplinkybė yra ta, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir VRAAD) gavo kasmetines ataskaitas (įskaitant 2014 ir 2015 metų ataskaitas), kuriose buvo visa informacija apie aptariamų atliekų perdavimą UAB „Jukenda“, tačiau nei VRAAD, nei KRAAD pareiškėjui nepateikė nei vieno klausimo, pretenzijos ar nusiskundimo. Akivaizdu, kad pareiškėjas negalėjo žinoti aplinkybių, kurių nežinojo net VRAAD ir KRAAD. Be to, tiek VRAAD, tiek KRAAD, turėdami visą informaciją, kuria disponavo pareiškėjas, nesiėmė jokių veiksmų UAB „Jukneda“ atžvilgiu ir neužtikrino savo prievolių, nustatytų Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisėje, vykdymo.

5130.

52Teismas netinkamai aiškino Europos Sąjungos teisę, taip pat neteisingai nurodė, kad vienu metu buvo perduota 81,2 t atliekų, nes tokio kiekio atliekų vienu metu pareiškėjas UAB „Jukneda“ perdavęs nebuvo.

5331.

54Direktyvos 2008/98/EB 15 straipsnyje nustatyta, jog valstybės narės gali deleguoti atsakomybę atliekų tvarkytojams, bei įtvirtinta pareiga valstybėms prižiūrėti atliekų tvarkytojų, vykdančių atliekų surinkimą ir vežimą, veiklą. Europos Sąjungos teisė įtvirtina atliekų apdorojimo grandinės mechanizmą, kurio vienas iš bruožų – galimybė paskirstyti atsakomybę šios grandinės dalyviams. Toks teisinis reguliavimas patvirtina, jog principo „teršėjas moka“ taikymas atliekų gamintojo atžvilgiu nėra absoliutus – tais atvejais, kai atliekų gamintojas tinkamai įvykdo savo prievoles, o atliekų tvarkytojas prievolių tinkamai neįvykdo, atsakingu turi būti laikomas atliekų tvarkytojas.

5532.

56Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kurią konkrečiai teisės normą (-as) pareiškėjas pažeidė. Teismo sprendimas nepagrįstas konkrečiais įrodymais, didžiąja dalimi prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir yra be aiškių, konkrečių teisinių argumentų.

5733.

58Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisė nenumato atliekų gamintojo ir atliekų tvarkytojo solidariosios ar subsidiariosios atsakomybės. Akivaizdu, jog tokia teisinė sistema pripažįsta tik vieno iš subjekto atsakomybę tuo pačiu metu. Todėl tuo atveju, kai atliekų gamintojas tinkamai nevykdo savo pareigų, jis gali būti pripažintas atsakingu vadovaujantis principu „teršėjas moka“, tačiau tuo atveju, kai atliekų gamintojas savo pareigas įvykdo tinkamai, o pareigų nevykdo atliekų tvarkytojas, atsakomybė taikoma tik atliekų tvarkytojui.

5934.

60Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

6135.

62Atsakovas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje laikosi pozicijos, jog jeigu mokesčių mokėtojas žino apie tai, kad jo atliekamos ūkinės operacijos ar kitokia vykdoma veikla prisideda prie mokesčių nemokėjimo, arba nors ir nežino, bet, atsižvelgiant į teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi galimybę tai žinoti, ir, nepaisydamas to, atlieka tokias ūkines operacijas, jis elgiasi nesąžiningai.

6336.

64Apelianto pavojingų atliekų perdavimo UAB „Jukneda“ laikotarpiu duomenys apie atliekų tvarkytojus buvo viešai skelbiami Atliekas tvarkančių įmonių registre, kurio tvarkytoja yra Aplinkos apsaugos agentūra. Atkreipia dėmesį, kad UAB „Jukneda“ Atliekas tvarkančių įmonių registro pažymoje nurodyta, jog UAB „Jukneda“ pavojingas atliekas – ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekas (atliekų kodas 11 01 05*) – gali tvarkyti tik S2 (vežimas) ir S4 (eksportas) būdais, be to UAB „Jukneda“ pavojingų atliekų tvarkymo licencijoje Nr. 000656 ir jos prieduose yra leidžiama rinkti rūgštinių tirpalų atliekas, rūgštis, rūgštis išskiriančias atliekas, tačiau šių rūgščių laikyti negalima. Taigi UAB „Jukneda“ galėjo šias pavojingas atliekas tvarkyti tik pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 36.4 papunkčio reikalavimus, kuris numato, kad atliekas surenkanti ir vežanti įmonė surinktas ir vežamas atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius, o pavojingąsias atliekas (išskyrus Atliekų tvarkymo taisyklių 36.1 ir 36.2 punktuose nurodytas atliekas) – ne vėliau kaip per 48 val. nuo šių atliekų paėmimo iš šių atliekų turėtojo. Apeliantui turint UAB „Jukneda“ pavojingų atliekų tvarkymo licenciją Nr. 000656 ir Atliekas tvarkančių įmonių registro pažymą, buvo žinoma, kad UAB „Jukneda“ pavojingas atliekas gali tvarkyti tik vežimo būdu (negali laikyti, apdoroti, šalinti), ir nuo pavojingų atliekų paėmimo, per 48 val. jas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius (dėl jų naudojimo arba šalinimo). Todėl apeliantas, gavęs iš UAB „Jukneda“ direktoriaus patvirtintą TIPK leidimo lapą, kuriame duomenys skiriasi nuo viešai prieinamų Atliekas tvarkančių įmonių registro pažymos duomenų, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo principais, sudarydamas sutartį su UAB „Jukneda“ dėl pavojingų atliekų utilizavimo, turėjo vadovautis viešai prieinamais Atliekas tvarkančių įmonių registro pažymos duomenimis. Pareiškėjas nesielgė sąžiningai, apdairiai bei rūpestingai, žinodamas kad UAB „Jukneda“ pavojingas atliekas gali tvarkyti tik vežimo būdu (S2, S4), perdavė 353 101 t šių atliekų pagal sutartį dėl pavojingų atliekų utilizavimo UAB „Jukneda“, kad pastaroji jas sutvarkytu R13 būdu, nors pagal UAB „Jukneda“ Atliekas tvarkančių įmonių registro pažymos duomenis, UAB „Jukneda“ nebuvo suteikta teisė tvarkyti šių pavojingų atliekų R13 būdu. Apelianto pavojingosios atliekos gali būti tvarkomos tik šalinimo būdu (D9) (šią aplinkybę patvirtina prie bylos dokumentų pridėti pavojingų atliekų lydraščiai). Dėl šių priežasčių pavojingos ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekos (atliekų kodas 11 01 05*) nebuvo perduotos galutiniam atliekų tvarkytojui, buvo laikomos neteisėtai, dėl to kilo grėsmė žmonių sveikatai ir buvo padaryta žala aplinkai.

6537.

66Direktyvos 2008/98/EB 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atliekų gamintojo atsakomybė už atliekų tvarkymą, už visiško panaudojimo ar šalinimo operaciją, kai pirminis gamintojas ar turėtojas perduoda atliekas vienam iš 1 dalyje nurodytų fizinių ar juridinių asmenų preliminariam apdorojimui, paprastai nėra panaikinama; o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsakomybę už atliekų tvarkymo organizavimą turi iš dalies arba visiškai prisiimti produkto gamintojas. ESTT praktikoje principu „teršėjas moka“ siekiama teisingai paskirstyti dėl aplinkos taršos patirtas išlaidas. Šios išlaidos neužkraunamos tretiesiems asmenims, ypač visuomenei, ir nepamirštamos, bet priskiriamos už taršą atsakingiems asmenims. Lemiamas kriterijus palyginti ir galbūt pateisinti pareigą mokėti už atliekų šalinimą yra prisidėjimas prie taršos.

6738.

68Pagal Įstatymą pareiga sutvarkyti atliekas kyla atliekų turėtojui, todėl pavojingų atliekų – 50 676 t ėsdinimo (druskos) rūgščių atliekų (atliekų kodas 11 01 05*), kurios neteisėtai ir pažeidžiant nustatytus reikalavimus pareiškėjo buvo perduotas UAB „Jukneda“, turėtoju išlieka pareiškėjas. Pareiškėjas netinkamai įvykdė įstatymu nustatytą pareigą dėl atliekų sutvarkymo. Kiekvienas juridinis asmuo privalo ne formaliai, o praktiškai vykdyti reikalavimus tinkamai sutvarkyti turimas atliekas. Įmonės turi ne paprasčiausiai atsikratyti atliekomis, perduodamos jas abejotiniems tvarkytojams, bet vadovautis atsakingumo principu, įsitikinti, kad atliekos iš tiesų galiausiai yra sutvarkomos pagal teisės aktų normas.

6939.

70Apelianto UAB „Jukneda“ perduotos 50 676 t ėsdinimo (druskos) rūgščių atliekos (atliekų kodas 11 01 05*), buvo rastos 2015 m. gruodžio mėnesį UAB „Jukneda“ nelegaliame sandėlyje ir teritorijoje ( - ), atliekant taršos lokalizavimo darbus. Šioje teritorijoje aplink pastatus buvo rastas 41 kubinis konteineris su rūgštimi, kurių svoris 50 676 t. Pareiškėjas niekada neginčijo fakto, kad perdavė UAB „Jukneda“ 353 101 t ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekas (atliekų kodas 11 01 05*). Faktą, kad pareiškėjas buvo vienintelis, kuris perdavė pavojingas ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekas (atliekų kodas 11 01 05*), įrodo UAB „Jukneda“ 2015 m. vasario 10 d. Atliekų tvarkymo 2014 m. apskaitos ataskaita, pateikta Departamentui. Ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekų (atliekų kodas 11 01 05*) kiekis – 50 676 t buvo nustatytas pagal UAB „Jukneda“ nelegalios atliekų saugojimo ir tvarkymo vietos aplinkos apsaugos būklės atstatymo plano atliekų identifikavimo ir svėrimo duomenų suvestinę, kurią parengė UAB „Žalvaris“. Departamento Kauno agentūros pareigūnai surinko visus duomenis ir įrodymus apie tai, kad apeliantas neatliko verslo praktikoje bei atliekų tvarkymo srityje būdingų elementariausių veiksmų, susijusių su pavojingų atliekų perdavimu.

7140.

72Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vakarų laivų gamykla“ atsiliepime į apeliacinį skundą su juo sutiko. Nurodė, jog tiek KRAAD, tiek teismo pateikiamas „teršėjas moka“ principo išplėstinis aiškinimas akivaizdžiai neatitinka nei Europos Sąjungos, nei Lietuvos Respublikos teisės normų bei ESTT praktikos, todėl yra neteisėtas ir neteisingas.

73IV.

7441.

75Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A-1542-492/2018) pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.

7642.

77Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas remdamasis Įstatymo 2 straipsnio 17 ir 20 dalimis, 4 straipsnio 1 bei 9 dalimis, darė išvadą, jog apelianto nurodomas aspektas, kad atliekų tvarkytojas, kuriam atliekų turėtojas perduoda atliekas, tampa atliekų turėtoju, visiškai atsakingu už priimtų atliekų sutvarkymą, gali būti reikšmingas sprendžiant kilusį ginčą tik tuo atveju, kai pradinis atliekų turėtojas pagrindžia, kad atliekos buvo perduotos laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos.

7843.

79Įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Ši nuostata atkartoja 2008 m. lapkričio 19 d. Europos parlamento ir tarybos direktyva Nr. 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas preambulės 26 punkte pateiktą išaiškinimą, kad principas „teršėjas moka“ yra pagrindinis Europos ir tarptautiniu lygiu taikomas principas; atliekų gamintojas ir turėtojas atliekas turėtų tvarkyti taip, kad būtų užtikrinta aukšto lygio aplinkos ir žmogaus sveikatos apsauga. Minėtos direktyvos 15 straipsnis, reglamentuojantis atsakomybę už atliekų tvarkymą, 2 dalyje įtvirtina nuostatą, kad, kai pirminis gamintojas ar turėtojas perduoda atliekas vienam iš 1 dalyje nurodytų fizinių ar juridinių asmenų preliminariam apdorojimui (t. y. prekiautojui, įstaigai ar įmonei, kuri atlieka atliekų apdorojimo operacijas, <...> privačiam arba valstybiniam atliekų surinkėjui), atsakomybė už visiško panaudojimo ar šalinimo operaciją paprastai nėra panaikinama.

8044.

81ESTT 2004 m. rugsėjo 7 d. sprendime Van de Walle ir kt., C-l/03 pabrėžė, kad „Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nagrinėdamas bylas ir priimdamas prejudicinius sprendimus yra akcentavęs, kad „pagal principą „teršėjas moka“ atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti ankstesni turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai, taip pat [...] panaudojimo ar pašalinimo operacijų faktinis įvykdymas, už kurį atsako kiekvienas atliekų turėtojas, nesvarbu, ar jis yra jų gamintojas, ar valdytojas, atskirtas nuo pareigos padengti šių operacijų išlaidas, pagal principą „teršėjas moka“ nustatytą asmenims, dėl kurių atsirado atliekos, nesvarbu, ar jie yra atliekų turėtojai, ar ankstesni turėtojai, ar produktų, dėl kurių atsirado atliekos, gamintojai“. Principu „teršėjas moka“ siekiama teisingai paskirstyti dėl aplinkos taršos patirtas išlaidas. Šios išlaidos neturi būti užkraunamos tretiesiems asmenims, ypač visuomenei, ir nepamirštamos, bet priskiriamos už taršą atsakingiems asmenims. ESTT nurodo, kad „su principu „teršėjas moka“ būtų nesuderinama tai, jeigu tokie asmenys, dėl kurių susidarė atliekos, galėtų išvengti Pagrindų direktyvoje dėl atliekų numatytų finansinių pareigų; ir kad niekas neturi būti įpareigotas padengti išlaidas, susijusias su teršalų, prie kurių susidarymo jis neprisidėjo, šalinimu. Darytina išvada, kad neturi būti nurodoma padengti dėl kitų asmenų veiklos susidariusių atliekų šalinimo išlaidas, nes kitaip atliekų gamintojai butų atleisti nuo pareigos, kuri jiems tenka pagal principą „teršėjas moka“ (ESTT 2009 m. balandžio 23 sprendimas Futura Immobiliare srl Hotel Futura, Meeting Hotel, Hotel Blanc, Hotel Clyton und Business srl prieš Comune di Casoria, C-254/08).

8245.

831975 m. liepos 15 d. Tarybos Direktyvos (75/442/EEB) dėl atliekų 8 straipsnyje įtvirtinta, kad siekiant įvykdyti 4 straipsnyje nustatytas priemones (t. y. kad atliekos būtų šalinamos nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nepakenkiant aplinkai), bet kuris objektas ar įmonė, apdorojanti, rūšiuojanti arba išverčianti atliekas trečiųjų asmenų vardu, privalo gauti 5 straipsnyje nurodytos institucijos (Valstybės narės įsteigta arba paskirta kompetentinga institucija arba institucijos, atsakingos už atliekų šalinimo operacijų planavimą, organizavimą, leidimų šioms operacijos suteikimą ir šių operacijų priežiūrą konkrečioje zonoje) leidimą, kuriame visų pirma nurodoma: apdorotinų atliekų rūšis ir kiekis, bendrieji techniniai reikalavimai, atsargumo priemonės, kurių reikia imtis, informacija, kuri turi būti suteikiama kompetentingai institucijai jos prašymu dėl atliekų kilmės, paskirties vietos, apdorojimo, rūšies ir kiekio. Europos parlamento ir tarybos 2006 m. birželio 14 d. reglamento Nr. 1013/2006 2 straipsnio, apibrėžiančio sąvokas, 8 punkte nurodoma, kad tvarkymas aplinkai saugiu būdu reiškia visų tinkamų veiksmų, užtikrinančių, kad atliekos tvarkomos tokiu būdu, kurios apsaugos žmonių sveikatą ir aplinką nuo galimo neigiamo šių atliekų poveikio, ėmimąsi. ESTT 2005 m. balandžio 26 d. sprendime Komisija prieš Airiją, C-494/01 taip pat konstatavo, kad „pagal Direktyvos 75/442 8 straipsnį bet kuris atliekų turėtojas turi pasirūpinti, kad atliekas sutvarkytų privatus ar valstybinis atliekų surinkėjas arba įmonė, vykdanti IIA arba IIB prieduose nurodytas operacijas, arba pats panaudoti ar pašalinti atliekas pagal šios direktyvos nuostatas“.

8446.

85Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad Įstatymo 12 straipsnis, kuriuo įgyvendinamos reglamentų nuostatos dėl tinkamų veiksmų tvarkant atliekas aplinkai saugiu būdu, nustato, kad įmonės, kurios surenka, laiko, šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją. Reikalavimus atliekų rūšiavimui, laikinajam laikymui, surinkimui, vežimui, apdorojimui, taip pat reikalavimus produktų platintojams, priimantiems vartotojų atiduodamas produktų atliekas, papildomus biologinių ir pavojingųjų atliekų (įskaitant alyvos atliekų) tvarkymo reikalavimus, prekybos atliekomis ir tarpininkavimo organizuojant atliekų naudojimą ar šalinimą ypatumus, reikalavimus atliekų naudojimo ar šalinimo techniniam reglamentui, atliekų apskaitos ir tvarkymo dokumentų saugojimo tvarką nustato Atliekų tvarkymo taisyklės. Šių taisyklių 33 punkte taip pat įtvirtinta, kad įmonės, kurios surenka pavojingąsias atliekas, turi gauti pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 684, nustatyta tvarka. Įmonės, kurios surenka ir (ar) veža pavojingąsias atliekas, apdraudžia savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri, vykdant šią veiklą, gali būti padaryta tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai. Atliekų tvarkymo taisyklių 42 punktas įtvirtina, kad įmonės, kurios šalina ir (ar) naudoja pavojingąsias atliekas, turi gauti pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją, išduotą Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka, ir apdrausti savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri, vykdant šią veiklą, gali būti padaryta tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai.

8647.

87Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo pagal sutartis perduotos pavojingos ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekos (atliekų kodas 11 01 05*) negalėjo būti sutvarkytos UAB „Jukneda“, nes ši įmonė pagal 2012 m. rugpjūčio 20 d. išduotą pavojingų atliekų tvarkymo licenciją Nr. 000656 ir 2012 m. liepos 3 d. išduotą TIPK leidimą Nr. 1/68 ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekas (atliekų kodas 11 01 05*) gali tvarkyti tik S2 (vežimas) ir S4 (eksportas) būdais, galėjo rinkti rūgštinių tirpalų atliekas, rūgštis, rūgštis išskiriančias atliekas, tačiau šių rūgščių laikyti neturėjo teisės. UAB „Jukneda“ galėjo šias pavojingąsias atliekas tvarkyti tik pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 36.4 papunkčio reikalavimus, kuris nustato, kad atliekas surenkanti ir vežanti įmonė surinktas ir vežamas atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius, o pavojingąsias atliekas (išskyrus Atliekų tvarkymo taisyklių 36.1 ir 36.2 punktuose nurodytas atliekas) – ne vėliau kaip per 48 val. nuo šių atliekų paėmimo iš šių atliekų turėtojo.

8848.

89Pareiškėjas, numatydamas sutartyse su UAB „Jukneda“ druskos rūgšties tirpalo perdavimą utilizavimui (sutarčių 5 p.), privalėjo įsitikinti šio subjekto teisę tvarkyti perduodamas pavojingas atliekas šalinimu (D9) būdu. Byloje nėra ginčo, kad išsamūs duomenys apie įmonę buvo Atliekas tvarkančių įmonių registre, todėl pareiškėjui turėjo būti žinomi. Aplinkybė, kad UAB „Jukneda“ TIPK leidimo titulinio lapo kopijoje ir leidžiamų naudoti atliekų lentelėje, pateiktuose pareiškėjui, duomenys neatitiko įmonei Departamento išduoto TIPK leidimo duomenų, neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos užtikrinti teisės aktų nustatyta tvarka gamybos procese susidariusių pavojingų atliekų pašalinimą. Perduodamas tvarkyti pavojingas atliekas įmonei, kuri neturėjo teisės jų laikyti ir šalinti, neturėdamas susitarimo su įmone, kuri turi teisę šalinti pavojingas atliekas, pareiškėjas nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Tokie veiksmai negali būti laikomi tinkamais tvarkant atliekas ir užtikrinant jų pašalinimą aplinkai saugiu būdu, todėl jam išlieka atsakomybė už netinkamai perduotų pavojingų atliekų sutvarkymą. Ginčijamais administraciniais sprendimais jis buvo pagrįstai įpareigotas nesutvarkytas atliekas perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms, laikantis Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo veiksmai neatitiko sąžiningumo ir geros verslo praktikos principų bei atliekų tvarkymo srityje būdingų ir būtinų elementariausių, atsargumo principu grindžiamų elgesio reikalavimų.

9049.

91Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad nagrinėjant bylą nebuvo tiriami Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 2016 m. birželio 9 d. Nr. 176/16//7 duomenys, vertinami jo argumentai, jog nėra įrodyta, kad 50 676 t druskos rūgščių atliekos, kurios rastos 2015 m. gruodžio mėnesį UAB „Jukneda“ priklausančiame nelegaliame sandėlyje ( - ), buvo perduotos pareiškėjo, kadangi, remiantis UAB „Jukneda“ 2015 m. vasario 10 d. pateikta atliekų tvarkymo apskaitos ataskaita, pareiškėjo pavojingų atliekų lydraščiais, atliekos – ėsdinimo rūgštys, UAB „Jukneda“ buvo gautos tik iš pareiškėjo.

9250.

93Departamento vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį į bylą pateikti duomenys, kad Kauno rajono savivaldybės administracija, atsakovas Departamentas ir UAB „Žalvaris“ 2017 m. lapkričio 21 d. sudarė Pavojingų ir nepavojingų atliekų sutvarkymo ( - ), paslaugų teikimo sutartį, kuria užsakovas (bendrai savivaldybė ir Departamentas, veikdami pagal jungtinės veiklos sutartį) įsipareigojo apmokėti už suteiktas paslaugas – pavojingų ir nepavojingų atliekų, įskaitant ėsdinimo rūgščių sutvarkymą, nagrinėjamam ginčui neturi reikšmės, nes 2016 m. balandžio 20 d. privalomojo nurodymo Nr. 7 ir 2016 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. V-43 atitikimas teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimams yra vertinami jų priėmimo metu. Vėliau įvykę faktai, susiklostę teisiniai santykiai ir pan. gali būti reikšmingi sprendžiant dėl priimto privalomojo nurodymo vykdymo, tačiau nepatenka į nagrinėjamos administracinės bylos dalyką. Byloje visų pirma sprendžiama, ar pareiškėjas tinkamai įvykdė savo prievolę sutvarkyti pavojingas atliekas, nurodytas 2016 m. balandžio 20 d. privalomajame nurodyme Nr. 7, ir tokiam vertinimui neturi teisinės reikšmės vėlesnis pavojingų atliekų sutvarkymas valstybės ir savivaldybės lėšomis.

94V.

9551.

96Pareiškėjas UAB „Elme metalas“ 2018 m. liepos 5 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A‑1542‑492/2018, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktais.

9752.

98Pareiškėjo nuomone, paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. 2018 m. gegužės 2 d. pareiškėjas gavo KRAAD pakartotinį privalomąjį nurodymą Nr. 14 dėl neįvykdyto privalomojo nurodymo Nr. 7, duoto 2016 m. balandžio 20 d., o 2018 m. gegužės 30 d. pareiškėjas gavo KRAAD ieškinį, su kuriuo buvo pateikti nauji įrodymai. Pareiškėjas sužinojo, kad UAB „Elme metalas“ niekada nebuvo ir nėra aptariamų atliekų turėtojas. Atliekos, kurios buvo perduotos UAB „Jukneda“, buvo pagamintos UAB „Vakarų cinkas“ vykdomos gamybos metu. UAB „Elme metalas“ niekada nebuvo perėmusi atliekų iš UAB „Vakarų cinkas“, atliekos tik buvo paimtos iš patalpų, kurias iki UAB „Elme metalas“ veiklos pradžios nuomojosi UAB „Vakarų cinkas“. Be to, KRAAD nepateikė įrodymų, kad privalomajame nurodyme Nr. 7 nurodytas 50 676 t atliekų kiekis yra būtent atliekos (ėsdinimo (druskos) rūgštis (atliekų kodas 11 01 05*)) ir kad tai yra UAB „Elme metalas“ perduotos UAB „Jukneda“ atliekos. KRAAD privalomasis nurodymas Nr. 7 buvo duotas dėl konkretaus atliekų kiekio sutvarkymo, šiuo metu minėto atliekų kiekio nėra. Be to, byloje neteisingai buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga ir nebuvo laikomasi reikalavimų, nustatytų įrodinėjimo procesui.

9953.

100Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės yra ne naujai paaiškėjusios, o naujai atsiradusios aplinkybės.

10154.

102Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vakarų laivų gamykla“ prašo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo.

103Teisėjų kolegija

konstatuoja:

104VI.

10555.

106Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ABTĮ gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010). Griežtai apibrėžtų atnaujinimo pagrindų nustatymas nėra savitikslis, jis būtinas siekiant apsaugoti teisinių santykių stabilumą, įgyvendinti teisinio saugumo bei teisinės valstybės principus, kadangi, nenustačius griežtų proceso atnaujinimo pagrindų, susidarytų situacija, kai proceso atnaujinimas faktiškai taptų dar viena įprasta bylos nagrinėjimo teisme stadija, o tai prieštarautų Lietuvoje egzistuojančios administracinių teismų sistemos sampratai bei tikslams, sumenkintų galutinio teismo sprendimo (nutarties, nutarimo) prasmę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. P858-177/2010, nutartį administracinėje byloje Nr. P249-92/2012). ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra įtvirtintas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose. Baigtinio proceso atnaujinimo pagrindų sąrašo įtvirtinimu įstatymų leidėjas siekė užtikrinti teisinių santykių stabilumą, įgyvendinti teisinio saugumo bei teisinės valstybės principus, kad proceso atnaujinimas faktiškai netaptų dar viena įprasta bylos nagrinėjimo teisme stadija, nes, kaip jau buvo minėta, jo paskirtis ir vienas iš tikslų yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių.

10756.

108Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas grįsdamas savo prašymą atnaujinti procesą minėtu pagrindu nurodo aplinkybes, kurios atsirado po šioje byloje ginčyto administracinio sprendimo priėmimo. Būtent pareiškėjas nurodo, kad šioje byloje ginčytas privalomasis nurodymas yra įvykdytas, pareiškėjui duotas pakartotinis privalomasis nurodymas. Šios ir kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurios atsirado po šioje byloje ginčyto administracinio sprendimo priėmimo, negali sudaryti pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, dėl kurios yra prašoma atnaujinti procesą, buvo atsakyta į pareiškėjo argumentus, susijusius su pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis ir akcentuota, kad naujos aplinkybės dėl atliekų sutvarkymo nagrinėjamam ginčui neturi reikšmės, nes yra vertinamas skundžiamų aktų teisėtumas jų priėmimo metu.

10957.

110ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas gali būti taikomas dėl naujai paaiškėjusių, o ne dėl naujai atsiradusių aplinkybių. Naujai atsiradusių aplinkybių vertinimas administracinėje byloje paprastai yra nesuderinamas ne tik su minėtu proceso atnaujinimo pagrindu, bet ir su ABTĮ 3 straipsnio, nustatančio administracinio teismo kompetenciją vertinti skundžiamo administracinio sprendimo teisėtumą buvusį jo priėmimo metu. Administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu (ABTĮ 3 str.). Administracinio akto teisėtumo, buvusio jo priėmimo metu, patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reglamentavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1865/2013, 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-133/2014, 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-1207/2014, 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1172-602/2015, 2016 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-465-602/2016).

11158.

112Nepagrįstas yra pareiškėjo tvirtinimas, kad atliekos, kurios buvo perduotos UAB „Jukneda“, buvo pagamintos UAB „Vakarų cinkas“ vykdomos gamybos metu, o UAB „Elme metalas“ niekada nebuvo perėmusi atliekų iš UAB „Vakarų cinkas“, todėl negalėjo būti laikoma atliekų turėtoju, kaip tai yra suprantama pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalį. Teismui paduotų procesinių dokumentų turinys bei kiti byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjui buvo žinomos šios aplinkybės ir pareiškėjas jomis rėmėsi. Pavyzdžiui, pareiškėjo skunde dėl privalomojo nurodymo skundžiant jį privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka yra nurodyta, kad vadovaujantis sutarties sąlygomis atliekų tvarkytojas savo technika, tara ir autotransportu paėmė iš UAB „Vakarų cinkas“ ir iš pareiškėjo 353 101 t druskos rūgšties tirpalo atliekų (t. I, b. l. 119). Taigi šios aplinkybės buvo žinomos pareiškėjui ir išnagrinėtos viešojo administravimo subjektui priimant administracinį sprendimą, sprendžiant dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjant pareiškėjo skundą privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka bei nagrinėjant bylą teisme.

11359.

114Pareiškėjo teiginiai, jog KRAAD nepateikė įrodymų, kad privalomajame nurodyme Nr. 07 nurodytas 50 676 t atliekų kiekis yra būtent atliekos (ėsdinimo (druskos) rūgštis (atliekų kodas 11 01 05*)) ir kad tai yra UAB „Elme metalas“ perduotos UAB „Jukneda“ atliekos, taip pat yra nepagrįsti. Pareiškėjo apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad analogiškus motyvus pareiškėjas nurodė ir savo apeliaciniame skunde. Taigi pareiškėjo motyvai yra išnagrinėti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Pastebėtina, ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas išreikalavo papildomus įrodymus ir šalių paaiškinimus, kuriais remiantis buvo nustatytos pareiškėjo byloje ginčytos aplinkybės. Minėta, kad proceso atnaujinimas negali būti taikomas kaip bylos, kurioje yra priimtas res iudicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią turintis sprendimas, nagrinėjimas iš naujo, nes tai yra išimtinė proceso stadija, taikytina tik esant proceso atnaujinimo pagrindams. Skundžiamo sprendimo ir prie jo pateiktų dokumentų turinys, taip pat teismo procesinių dokumentų turinys patvirtina, kad minėti klausimai dėl pakankamų įrodymų surinkimo yra išnagrinėti viešojo administravimo subjektui priimant administracinį sprendimą, sprendžiant dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjant pareiškėjo skundą privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka bei nagrinėjant bylą teisme.

11560.

116Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Pažymėtina, kad šio punkto taikymas yra sietinas su materialiosios teisės normų pažeidimo akivaizdumu. Tai reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, jog bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., administracines bylas Nr. P756-153/2009, P502-119/2009).

11761.

118Pareiškėjo manymu, byloje buvo neteisingai paskirstyta įrodinėjimo pareiga ir nebuvo laikomasi reikalavimų, nustatytų įrodinėjimo procesui. Įrodinėjimas administraciniame procese priklauso nuo konkretaus teisinio santykio ir jo reglamentavimo. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas nenurodė konkrečių argumentų (kurie nebuvo išnagrinėti byloje), patvirtinančių, kad viešojo administravimo subjektas netinkamai vykdė savo pareigą pagrįsti administracinį sprendimą objektyviais duomenimis (faktais). Tai, ar tinkamai buvo taikyta ši teisės norma, įtvirtinanti viešojo administravimo subjekto pareigą, kartu ir nustatanti įrodinėjimo procesą viešojo administravimo subjektui nagrinėjant administracinę bylą, buvo vertinama nagrinėjant pareiškėjo skundą privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, taip pat nagrinėjant bylą teisme, kuris, kaip minėta, papildė įrodinėjimo procesą.

11962.

120Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog UAB „Elme metalas“ prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą administracinėje byloje Nr. A-1542-492/2018 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).

121Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

122Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elme metalas“ prašymą atnaujinti procesą atmesti kaip nepagrįstą.

123Atsisakyti atnaujinti procesą.

124Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Elme... 7. Pareiškėjo atstovai nurodė, kad 2014 m. sausio 15 d., 2014 m. kovo 25 d.,... 8. Pavojingų atliekų važtaraščiai bei darbų priėmimo aktai patvirtina, jog... 9. Pareiškėjas neprivalo imtis kokių nors specialių veiksmų tam, kad... 10. Pareiškėjas negali būti atsakingas už tai, kur UAB „Jukneda“ faktiškai... 11. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos... 12. Paaiškino, kad pareiškėjo vykdoma veikla yra susijusi su metalų apdorojimu... 13. Pareiškėjas pagal AB „Vakarų laivų gamykla“ pasirašytą sutartį... 14. Šiuo atveju pavojingos ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekos nebuvo... 15. Pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, pagal Lietuvos Respublikos civilinio... 16. Direktyvos 2008/98/EB 8 straipsnio 1 dalis nustato didesnę atliekų gamintojo... 17. Pareiškėjas teismui pateikė UAB „Jukneda“ TIPK leidimo titulinio lapo... 18. Apmokėjimas už ėsdinimo rūgščių atliekų tvarkymą jokiais būdais... 19. Pareiškėjas turėjo galimybę žinoti, kad UAB „Jukneda“ veikia... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vakarų laivų gamykla“ palaikė... 21. II.... 22. 16.... 23. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 28 d. sprendimu... 24. 17.... 25. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: 2014 m. sausio 15 d., 2014 m. kovo... 26. 18.... 27. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Jukneda“ 2012 m. rugpjūčio 20 d. buvo... 28. 19.... 29. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog ginčo išsprendimui... 30. 20.... 31. Spręsdamas atsakomybės dėl tinkamo atliekų sutvarkymo klausimą, teismas... 32. 21.... 33. Teismas pažymėjo, jog teisės aktuose tiesiogiai nėra nustatyta atliekų... 34. III.... 35. 22.... 36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Kauno apygardos... 37. 23.... 38. Pareiškėjas nurodė, jog teismas, ignoruodamas antstolio patvirtintą... 39. 24.... 40. Teisės aktuose nėra įtvirtinta imperatyvi pareiga atliekas perduoti tik... 41. 25.... 42. Aplinkybė, jog UAB „Jukneda“ neturėjo teisės verstis atliekų šalinimo... 43. 26.... 44. Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atliekos yra medžiaga ar... 45. 27.... 46. Pareiškėjas nesutiko su teismo dokumentų vertinimu (susijusių su UAB... 47. 28.... 48. Principas „teršėjas moka“ nėra absoliutus. Cituojamas ESTT sprendimas... 49. 29.... 50. Ypač svarbi aplinkybė yra ta, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos... 51. 30.... 52. Teismas netinkamai aiškino Europos Sąjungos teisę, taip pat neteisingai... 53. 31.... 54. Direktyvos 2008/98/EB 15 straipsnyje nustatyta, jog valstybės narės gali... 55. 32.... 56. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kurią konkrečiai teisės normą... 57. 33.... 58. Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisė nenumato atliekų gamintojo... 59. 34.... 60. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos... 61. 35.... 62. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo... 63. 36.... 64. Apelianto pavojingų atliekų perdavimo UAB „Jukneda“ laikotarpiu duomenys... 65. 37.... 66. Direktyvos 2008/98/EB 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atliekų gamintojo... 67. 38.... 68. Pagal Įstatymą pareiga sutvarkyti atliekas kyla atliekų turėtojui, todėl... 69. 39.... 70. Apelianto UAB „Jukneda“ perduotos 50 676 t ėsdinimo (druskos) rūgščių... 71. 40.... 72. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vakarų laivų gamykla“ atsiliepime į... 73. IV.... 74. 41.... 75. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi... 76. 42.... 77. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas remdamasis Įstatymo 2 straipsnio... 78. 43.... 79. Įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“,... 80. 44.... 81. ESTT 2004 m. rugsėjo 7 d. sprendime Van de Walle ir kt., C-l/03 pabrėžė,... 82. 45.... 83. 1975 m. liepos 15 d. Tarybos Direktyvos (75/442/EEB) dėl atliekų 8... 84. 46.... 85. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad Įstatymo 12... 86. 47.... 87. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo pagal sutartis perduotos... 88. 48.... 89. Pareiškėjas, numatydamas sutartyse su UAB „Jukneda“ druskos rūgšties... 90. 49.... 91. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė pareiškėjo teiginius,... 92. 50.... 93. Departamento vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio... 94. V.... 95. 51.... 96. Pareiškėjas UAB „Elme metalas“ 2018 m. liepos 5 d. Lietuvos vyriausiajam... 97. 52.... 98. Pareiškėjo nuomone, paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir... 99. 53.... 100. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos... 101. 54.... 102. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vakarų laivų gamykla“ prašo tenkinti... 103. Teisėjų kolegija... 104. VI.... 105. 55.... 106. Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo... 107. 56.... 108. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2... 109. 57.... 110. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas... 111. 58.... 112. Nepagrįstas yra pareiškėjo tvirtinimas, kad atliekos, kurios buvo perduotos... 113. 59.... 114. Pareiškėjo teiginiai, jog KRAAD nepateikė įrodymų, kad privalomajame... 115. 60.... 116. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio... 117. 61.... 118. Pareiškėjo manymu, byloje buvo neteisingai paskirstyta įrodinėjimo pareiga... 119. 62.... 120. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog UAB... 121. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 122. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elme metalas“ prašymą... 123. Atsisakyti atnaujinti procesą.... 124. Nutartis neskundžiama....