Byla 2A-284-124/2011

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės, kolegijos teisėjų Danutės Matiukienės, Rasos Bartašienės, sekretoriaujant R. K., dalyvaujant ieškovo atstovams Rolandui Rakauskui, adv. Ričardui Suslavičiui, atsakovui K. B., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-313-291/2010 pagal UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“ ieškinį atsakovui K. B. dėl skolos ir

Nustatė

2Ieškovas UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“ ieškiniu (2–5 b. l.) prašė priteisti iš atsakovo K. B. 11 212,57 Lt įsiskolinimą, 5% dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad UAB „Mednamis“ su atsakovu K. B. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Mednamis“ įsipareigojo perduoti K. B. nuosavybėn rąstus namo statybai, o K. B. įsipareigojo prekes priimti ir už jas sumokėti. 2010-05-04 UAB „Mednamis“ atsakovui K. B. pateikė PVM sąskaitą-faktūrą serija M Nr. 0000037 20512,57 Lt sumai, kurią atsakovas turėjo sumokėti iki 2009-05-18. Tačiau atsakovas šios sumos nesumokėjo ir liko skolingas 11 212,57 Lt. 2010-08-04 buvo pasirašyta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 2010/08/04-Mednamis, pagal kurią UAB „Mednamis“ perleido visas reikalavimo teises naujajam kreditoriui UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“ į skolininką K. B.. 2010-08-04 skolininkas K. B. buvo informuotas apie sudarytą Reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir pateikta sutarties kopija. Pardavėjas visas savo pareigas įvykdė tinkamai - perdavė atsakovui nuosavybėn jo pasirinktas prekes. Atsakovas jokių pretenzijų, kurių pagrindu būtų galėjęs atsisakyti vykdyti savo įsipareigojimus, nepareiškė.

3Šiaulių rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 3 d. galutiniu sprendimu (94–96 b. l.) paliko nepakeistą Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-08-25 preliminarų sprendimą, priteisė iš atsakovo K. B. 168 Lt žyminio mokesčio ir 1773 Lt bylinėjimosi išlaidų.

4Teismas nurodė, kad tarp UAB „Mednamis“, kuri yra perleidusi savo reikalavimo teisę į atsakovą ieškovui UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“, su atsakovu K. B. buvo sudariusi rąstų namo statybai pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas UAB „Mednamis“ įsipareigojo perduoti atsakovui nuosavybėn rąstus namo statybai, o atsakovas įsipareigojo prekes priimti ir už jas sumokėti. 2010-05-04 UAB „Mednamis“ atsakovui K. B. pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą –faktūrą 20 512,57 Lt sumai, kurią pirkėjas turėjo sumokėti iki 2010-05-18. Atsakovas sumokėjo 9300 Lt, t. y. dalį skolos už rąstus, tačiau nesumokėjo 11 212,57 Lt. Teismas nurodė, kad liudytojai: A. B., atsakovo sutuoktinė, I. M., J. L., V. Ž. bei A. G. teisme patvirtino gavę iš atsakovo įvairias sumas pinigų, tačiau apie tai, jog tais pinigais yra apmokama atsakovo skola ieškovui UAB „Mednamis“ niekas nepatvirtino, nebuvo surašyta jokių dokumentų, patvirtinančių apie sumokėtus pinigus. Atvirkščiai, teisme apklaustas liudytoju P. M. parodė, jog rąstų pardavimo atsakovui metu jis buvo UAB „Mednamis“ direktorius, 2010-05-04 išrašyta sąskaita- faktūra. K. B. rąstus pagal sutartį gavo, tačiau liko skolingas UAB „Mednamis“ 11 212,57 Lt, iki šiol skolos nesumokėjo. P. M. neigia, jog jis atsakovui būtų nurodęs mokėti pinigų sumas kitiems asmenims, taip apmokant skolą UAB „Mednamis“ pagal su atsakovu sudarytą pirkimo- pardavimo sutartį. Teismas konstatavo, kad pradinis kreditorius UAB „Mednamis“ skolininkui K. B. nebuvo nurodęs savo atstovo ar paskyręs kito asmens, įgalioto priimti prievolės įvykdymą. Atsakovas privalėjo atsiskaityti, perduodamas pinigines lėšas išimtinai tik UAB „Mednamis“.

5Teismas nurodė, kad pagal PVM sąskaitą –faktūrą Nr. 0000037 atsakovas turėjo atsiskaityti iki 2010-05-18, pirkėjas prekes yra gavęs, sąskaitoje yra pasirašęs, tuo įsipareigojo už suteiktas prekes sumokėti nustatytais terminais ir sąlygomis. Iš 2010-08-04 reikalavimų perleidimo sutarties matyti, kad UAB „Mednamis“ savo reikalavimo teisę į atsakovą perleido ieškovui UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“. Kadangi atsakovas K. B. iki šiol visos skolos nesumokėjo, todėl teismas ieškinį tenkino, o taip pat priteisė 5 % palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Atsakovas K. B. apeliaciniu skundu (99–100 b. l.) prašo Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

71. Sprendime nurodyta, kad A. B., I. M., J. L., V. Ž. bei A. G. teisme patvirtino gavę iš atsakovo K. B. įvairias sumas pinigų, tačiau apie tai, jog tais pinigais yra dengiama atsakovo skola UAB „Mednamis“ niekas nepatvirtino. Teisėja šią išvadą padarė nepagrįstai. Tik V. Ž. 2010m. gruodžio 20d. posėdžio metu nurodė, kad buvo priėmęs pinigus P. M. nurodymu. Tai buvo 9000 Lt, kuriuos P. M. buvo skolingas V. Ž.. Nė vienas kitas iš aukščiau išvardintų liudytojų nenurodė gavę iš atsakovo kokių nors pinigų. Darytina išvada, kad teisėja neteisingai suprato liudytojų duodamus parodymus posėdžio metu ir todėl priėmė nepagrįstą, bei neteisėtą galutinį sprendimą.

82. Sprendime nurodyta, kad nė vienas iš liudytojų nepatvirtino, kad P. M. ar jo įgaliotiniams perduoti pinigai buvo skirti UAB „Mednamis“. Ši išvada yra nepagrįsta. Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu kategoriškai nurodė, kad pinigai buvo mokami pagal UAB „Mednamis“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0000037, o liudytoja A. B. posėdžio metu nurodė, kad žinojusi, jog pinigai UAB „Mednamis“ buvo mokami už gaminimą ir paskaičiuojami pagal kvadratus. Liudytoja I. M. nurodė, kad pinigai buvo paduoti Tomui direktoriaus, t. y. P. M. nurodymu.

93. Apmokėjimai tiesiogiai P. M. nebuvo pervedami, kadangi jis buvo nurodęs, kad jei pinigai būtų buvę įmokėti tiesiogiai į jo sąskaitą, jis nebūtų galėjęs jais disponuoti. Teismas šio fakto nesiaiškino. Jei būtų buvę nustatyta tai, kad P. M. negalėjo laisvai disponuoti UAB „Mednamis“ banko sąskaita, būtų neabejotinai pasitvirtinę atsakovo liudytojų parodymų tikrumas. Teismas to nepadarė, todėl nepagrįstai nusprendė, kad P. M. nebuvo nieko kito įgaliojęs UAB „Mednamis“ vardu priimti pinigus iš atsakovo. P. M. taip pat nenuneigė aplinkybių, kurias patvirtino atsakovo liudytojai, t. y. kad jis pats buvo liepęs perduoti pinigus pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr.0000037 savo darbuotojams.

104. Teismas visiškai nepagrįstai atsisakė vadovautis atsakovo K. B. liudytojų duotais parodymais. Vadinasi, teisėja neteisingai įvertino liudytojų nurodytas aplinkybes ir todėl priėmė nepagrįstą galutinį sprendimą.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą (114–120 b. l.) ieškovas UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-02-03 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

121. Ieškovas laikosi nuomonės, kad teismas šiuo atveju turėjo vadovautis LR CK 1.93 str. 2 d. nustatytu ribojimu remtis liudytojų parodymais sandorio įvykdymo faktui įrodyti, kadangi nebuvo laikytasi įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos sandorio įvykdymo faktui patvirtinti. Prievolės įvykdymas turi būti įforminamas raštu-specialios formos dokumentu, šiuo atveju kasos pajamų orderiu, todėl ieškovo nuomone, atsakovas pirkimo-pardavimo sandorio įvykdymo fakto negalėjo įrodinėti liudytojų parodymais (CPK177 str. 4 d.), kadangi tokią įrodinėjimo priemonę įstatymas draudžia, o prievolės įvykdymą turi įrodinėti tik rašytiniais dokumentais. Nepaisant to, pažymėtina, kad apelianto prašymu iškviesti ir apklausti liudytojai nepatvirtino atsakovo teigiamų aplinkybių - prievolės įvykdymo pradiniam kreditoriui UAB „Mednamis“ fakto.

132. Šiaulių rajono apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, jog liudytoju apklaustas P. M., veikiantis kaip pradinio kreditoriaus UAB „Mednamis“ direktorius, paneigė, kad jis atsakovui būtų nurodęs mokėti pinigų sumas kitiems asmenims, taip apmokant skolą UAB „Mednamis“, o atsakovas neįrodė, kad pradinio kreditoriaus UAB „Mednamis“ direktorius P. M. skolininkui K. B. buvo nurodęs savo atstovą ar paskyręs kitą asmenį, įgaliotą priimti prievolės įvykdymą. Pažymėtina, kad įgaliojimas atlikti tam tikrus veiksmus, taip pat ir priimti prievolės įvykdymą už kreditorių, turi būti rašytinis (CK 2.137 str. 1 d., 2.140 str.). Kad nė vienas trečiasis asmuo, kuriam K. B. teigia perdavęs pinigines lėšas, neturėjo jokio rašytinio įgaliojimo, patvirtino ir pats apeliantas bei teismo posėdyje apklausti liudytojai, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas neįrodė, jog pradinis kreditorius buvo įgaliojęs kitus asmenis priimti prievolės įvykdymą, yra pagrįsta.

143. Apelianto nuomone, teismas nesiėmė iniciatyvos išsiaiškinti, ar pradinio kreditoriaus UAB „Mednamis“ direktorius turėjo galimybę disponuoti įmonės atsiskaitomojoje sąskaitoje esančiomis lėšomis. Tai tariamai būtų patvirtinę jo teigiamą aplinkybę dėl įgaliojimų priimti prievolės įvykdymą suteikimo tretiesiems asmenims. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose teismas neprivalo būti aktyvus, proceso šalys yra lygios. Be to, ieškovo manymu, aplinkybė dėl galimybės disponuoti atsiskaitomojoje sąskaitoje esančiomis lėšomis šioje byloje neturi jokios teisinės reikšmės, jos nustatymas nebūtų nei patvirtinęs, nei paneigęs atsakovo teigiamų faktinių aplinkybių, neturėjęs įtakos sprendimo priėmimui.

154. Apeliantas nurodo, kad liudytojas V. Ž. patvirtino, jog buvo priėmęs iš K. B. 9000,00 Lt, tariamai, P. M. nurodymu. Minėto liudytojo parodymai prieštaringi, nes rašytiniuose parodymuose jis nurodė gavęs iš K. B. 8000 Lt, o teismo posėdžio metu nurodė, kad jis gavo 9000 Lt. Tačiau teismo posėdžio metu V. Ž. negalėjo nurodyti, kada ir kokiomis dalimis jam buvo sumokėti pinigai. Tuo labiau, kad, byloje nepateikta jokių duomenų, jog V. Ž. pradinio kreditoriaus UAB „Mednamis“ būtų buvęs įgaliotas priimti iš atsakovo pinigines lėšas kaip dalies prievolės uždarajai akcinei bendrovei „Mednamis“ įvykdymą.

165. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog UAB „Mednamis“ tariamai įsigijo iš K. B. medienos už 1430,00 Lt ir K. B. reikalavimo į šią sumą bei UAB „Mednamis“ reikalavimo apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0000037 atžvilgiu šalys tariamai taikė dalinį įskaitymą, t. y. tariamai įskaitė apelianto (atsakovo) reikalavimą UAB „Mednamis“ 1430,00 litų sumoje į UAB „Mednamis" reikalavimą apeliantui (atsakovui) pagal 2010-05-04 PVM sąskaitą-faktūrą serija M Nr. 0000037, yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Pažymėtina, jog prievoles galima įskaityti, kai prievolės šalis sieja abipusės teisės ir pareigos, t. y. skolininkas yra ir kreditorius, o kreditorius - ir skolininkas. Tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tarp pradinio kreditoriaus UAB „Mednamis“ ir atsakovo K. B. buvus priešpriešinių prievolių.

176. Teismo posėdyje apklaustos liudytojos A. B. paaiškinimai buvo nekonkretūs ir neišsamūs, neatitiko apelianto teigiamų aplinkybių. Atsižvelgiant į šiuos neatitikimus tarp atsakovo ir liudytojos nurodytų faktinių aplinkybių, taip pat į tai, kad pačios liudytojos A. B. paaiškinimai yra nedetalūs ir prieštaringi, ieškovo manymu pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. B., kaip ir kitų apklaustų liudytojų, paaiškinimai nepatvirtina atsakovo teigiamų aplinkybių, laikytina pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ir liudytojos I. M. parodymais, konstatuodamas, kad tiek K. B., tiek jo sutuoktinė A. B. yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, o liudytoja I. M. gali nurodyti tik tas aplinkybes, kurias jai pasakė atsakovas ir jo sutuoktinė.

187. Pagrįstų abejonių turėtų kelti ir faktas, kad, pasak atsakovo, jis pradiniam kreditoriui yra permokėjęs 717,43 Lt. Atsižvelgiant į atsakovo nurodytas tariamų dalinių mokėjimų datas, gautume kuriozinę situaciją, kad apeliantas, jau būdamas sumokėjęs pradiniam kreditoriui 317,43 Lt daugiau, negu numatyta PVM sąskaitoje-faktūroje, 2010-07-31 dar tariamai sumokėjo 400,00 Lt, be to, niekada nereikalavo grąžinti tariamai permokėtų sumų.

19Apeliacinis skundas atmestinas.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

21Byloje nustatytos aplinkybės

22Pagal tarp UAB “Mednamis“ ir atsakovo K. B. žodinę pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas įgijo nuosavybėn rąstus namo statybai, šie rąstai buvo perduoti atsakovo nuosavybėn, apmokėjimui 2010-05-04 išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija M Nr. 0000037 20512,57 Lt sumai, kurią atsakovas turėjo sumokėti iki 2009-05-18. Atsakovas už gautas prekes apmokėjo iš dalies, sumokėdamas 9300 Lt, ir liko skolingas 11212,57 Lt. 2010-08-04 perleidus reikalavimo teisę ieškovui, atsakovas savo prievolės, numatytos CK 6.305 straipsnio 1 dalyje, 6.314 straipsnyje tinkamai apmokėti už gautą prekę, neįvykdė, skolos nei naujajam, nei senajam kreditoriui nesumokėjo. Dėl to Šiaulių rajono apylinkės teismas 2010-08-25 preliminariu sprendimu patenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovo jo nesumokėtą dalį 11 212,57 Lt, procesines palūkanas. 2011-02-03 d. galutiniu sprendimu Šiaulių rajono apylinkės teismas paliko nepakeistą priimtą preliminarų sprendimą. Apeliantas su šiuo sprendimu nesutinka, nurodydamas, kad galutinis sprendimas priimtas remiantis spėlionėmis, prielaidomis, nebuvo išsiaiškintos visos bylos aplinkybės, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog liudytojai nepatvirtino, kad iš jo gaunamomis pinigų sumomis buvo dengiama atsakovo skola pradiniam kreditoriui, buvo neteisingai įvertinti liudytojų parodymai.

23Kolegija konstatuoja, kad teismas tinkami vertino faktines aplinkybes, teisingai taikė materialinės teisės normas ir priėmė pagrįstą, teisėtą galutinį sprendimą.

24Pagrindinės įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo taisyklės civiliniame procese suformuluotos CPK 176-185 straipsniuose. Vertindamas byloje esančius įrodymus bei jų pakankamumą tam tikroms teisinėms išvadoms padaryti, teismas privalo vadovautis šiuose straipsniuose išdėstytomis įrodinėjimo taisyklėmis. Vadovaujantis CPK 177 straipsnio 1 dalimi, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja esant aplinkybes, pagrindžiančias šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai spręsti, arba jų nesant. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, laikosi laisvo įrodymų vertinimo principo, t. y. teismas byloje esančius įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Galutinai ir privalomai įvertinti byloje esančius įrodymus palikta būtent teismo kompetencijai, laikantis tos nuostatos, kad nė vienas įrodymas negali turėti iš anksto nustatytos galios. Teismo funkcija pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir, remdamasis įrodymų įvertinimu, daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

25Teismas, minėta, privalėjo nustatyti, ar įrodymas yra patikimas ir leistinas. Nagrinėjamos bylos kontekste šios vertinimo taisyklės yra reikšmingos.

26Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp UAB „Mednamis“ ir K. B. atsirado pirkimo-pardavimo prievoliniai santykiai. Atsakovas nurodo, kad pagal pateiktą sąskaitą jis pilnai atsiskaitė su buvusiu kreditoriumi ir tai įrodinėjo liudytojų parodymais, nepateikdamas jokių kitų įrodymų. Prievolės įvykdymą reglamentuoja Civilinio kodekso 6.65 straipsnio 2dalis, numatanti, kad priimdamas prievolės įvykdymą, kreditorius turi išduoti pakvitavimą. Šiuo atveju pardavėjas buvo įmonė, atsakovas verslu užsiimantis asmuo, ir atsakovas sąskaitos apmokėjimą turėjo pagrįsti rašytiniais įrodymais, pateikdamas kasos pajamų orderį apie pinigų priėmimą, kadangi Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 straipsnis numato, kad juridiniam asmeniui pinigai įmokami į kasą, o pastarasis išduoda kasos pajamų orderį. Tuo metu atsakovas užsiiminėjo rąstinių namų statyba, tai buvo jo verslas, ką patvirtino apeliacinėje instancijoje, todėl šie reikalavimai jam buvo žinomi. Tą patvirtina ir byloje esantis kasos pajamų kvitas apie dalinį skolos sumokėjimą. Prievolės įvykdymas laikomas sandoriu, o pakvitavimas jo forma. CK 1.93 str. 2 d. numato, kad įstatyme reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Šiuo atveju sandorio įvykdymo faktą turi įrodyti atsakovas, tačiau rašytinių įrodymų apie sandorio fakto įvykdymą –skolos sumokėjimą pirmos instancijos teisme nepateikė. Buvusio kreditoriaus atstovas liudytojas P. M. neigė skolos gavimo faktą.Tokiu būdu įstatymas numato ribojimą remtis liudytojų parodymais, nesilaikius įstatymo reikalavimo rašytine forma patvirtinti sandorio įvykdymo skolos grąžinimo faktą. Šiuo atveju atsakovas prisiėmė riziką dėl skolos grąžinimo fakto įrodinėjimo kilus ginčui. Teismas apklausinėjo liudytojus, vertino juos.

27Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Atsakovas V. Ž. parodymais įrodinėjo aplinkybę, kad jis perdavė dalį pinigų liudytojui V. Ž., nes pastarajam buvo skolingas UAB ”Mednamis”. Liudytojo parodymai vertintini kaip nepatikimi, subjektyvūs. Šiuos parodymus paneigia UAB ”Mednamis” direktoriaus liudytojo P. M. parodymai, patvirtinantys, kad jis nedavė įgaliojimo priimti pinigus kitam asmeniui, t. y. priimti prievolės įvykdymą už kreditorių, jam šios lėšos nebuvo perduotos, be to, toks patvarkymas turi būti rašytinis (CK 2.137 str. 1 d., 2.140 str.) Kolegija atkreipia dėmesį, kad liudytojas V. Ž. nurodo skirtingas gautas sumas, t. y. rašytiniame paaiškinime nurodo gavęs 8000 Lt, teismo posėdyje -9000 Lt. Skolininkui įvykdžius prievolę dėl neapdairumo ne tam kreditoriui ar ne asmeniui, turinčiam teisę priimti įvykdymą, laikoma, kad skolininkas neįvykdė prievolės. Šiuo atveju nėra CK 6.44 str. 2 d. numatytų sąlygų, kad prievolė yra tinkamai įvykdyta, nes liudytojas P. M. nepatvirtino tokį įvykdymą, pavedimo davimą. Atsakovui nepagrįstai sumokėjus V. Ž., jis turi teisę reikalauti šias pinigines lėšas grąžinti CK 6.242 straipsnio pagrindu. Nepagrįstai apeliantas nurodo, kad teismas savo iniciatyva turėjo tirti papildomas aplinkybes, nes skolos sumokėjimą įrodinėja atsakovas ir jis teikia įstatymo leistinus įrodymus. Šio pobūdžio bylose teismas nėra aktyvus, proceso šalys yra lygios, naudojasi rungtyniškumo principu. Priešingai, nei nurodo apeliantas apeliaciniame skunde, liudytojas P. M. patvirtino, kad su atsakovu turėjo ir kitų susitarimų, jam teikė ir kitas paslaugas, todėl atsakovas galėjo ir susimaišyti dėl atsiskaitymų. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina ir paties atsakovo byloje pateikti prieštaravimai, kuriuose jis nurodo, kad yra net permokėjęs UAB ”Mednamis” 717,43 Lt (36–38 b. l). Be to, pats atsakovas patvirtino prieštaravimuose, kad P. M. kartu su savo darbuotoju per tris kartus pasikrovė medienos už 1 430 Lt (36–37 b. l .), nurodo, kad iš dalies buvo atliekamas užskaitymas. Nors apeliantas nurodo, kad šias aplinkybes apie medienos išsivežimą ir jos vertės užskaitymą kaip dalinio jam išrašytos PVM sąskaitos faktūros apmokėjimą teisme kategoriškai patvirtino liudytojas A. G., tačiau bylos medžiaga rodo priešingai, kad šis liudytojas tokių aplinkybių teisme nepatvirtino. Pastarasis liudytojas nurodė nepažinojęs atvykusių pasikrauti medienos vyrų, liudytojas nenurodė mokamų sumų dydžio ir iš viso nepatvirtino, kad vyko kokie nors atsiskaitymai tarp atsakovo ir UAB ”Mednamis” (91 b. l.). Atsakovas turėjo pateikti įrodymus apie priešpriešinių įsiskolinimų įskaitymus. Tuo atveju, kai atsakovas ginasi nuo ieškovo pareikšto reikalavimo įvykdyti prievolę, teigdamas, kad ši prievolė pilnai ar iš dalies pasibaigė įskaitymu, atsakovas turi procesinę pareigą įrodyti, kad įskaitymas įvyko, t. y. kad buvo pagrindas atlikti įskaitymą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis), kad laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų nei apie priešpriešinės skolos sumas, nei apie įskaitymo tvarkos laikymąsi, remiasi tik abstrakčiais liudytojo parodymais. Kolegija atkreipia dėmesį, kad kita sandorio šalis buvo juridinis asmuo, kurio veiksmai atvaizduojami buhalterinės apskaitos dokumentuose, todėl šios finansinės operacijos būtų atsispindėjusios finansiniuose dokumentuose.

28Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino ir kitų liudytojų parodymus, su kuo kolegija nesutinka. Dėl subjektyvumo bei šių parodymų nekonkretumo, prieštaringumo liudytojos A. B. parodymai savo vyro atžvilgiu negali būti laikomi patikimais. Liudytoja nurodo aplinkybes apie dalinį skolos mokėjimą mažomis sumomis, ko nei viename procesiniame dokumente nenurodė ir atsakovas. Jos parodymai nedetalūs, prieštaringi, nurodytos aplinkybės dėl sumokėtos sumos dydžio irgi neatitinka atsakovo paaiškinimų. Kaip neinformatyvūs, neobjektyvūs parodymai vertintini ir liudytojų I. M., J. L. parodymai, nes jos galėjo patvirtinti aplinkybes, kurias sužinojo iš atsakovo K. B. bei jo sutuoktinės A. B., nepažinojo asmenų, kuriems buvo perduodami pinigai, nekonkretizavo, už kokius darbus buvo sumokėtos jų nurodytos sumos, kai tuo tarpu atsakovą su tuo metu buvusiu kreditoriumi siejo ir kiti pirkimo-pardavimo santykiai.

29Be to šie liudytojai yra susiję darbo, draugystės, verslo ryšiais su atsakovu ir atsižvelgiant į jų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą yra vertintini kaip nepatikimi.

30Apeliaciniame procese atsakovas patvirtino, kad tuo metu jis vertėsi verslu, dalį apmokėjimo už medieną jis atliko, įmokėdamas 9 300 Lt į UAB “Mednamis“ kasą, ką patvirtina buhalterinės apskaitos dokumentai-kasos pajamų orderis serija MED Nr.0000058 (85 b. l.). Tokiu būdu kolegija daro išvadą, kad atsakovui yra keliami didesni reikalavimai, jam turėjo būti žinomi teisės aktų reikalavimai prievolės įvykdymui įforminti.

31Pripažintina, kad atsakovas neįrodė skolos grąžinimo fakto. Kolegija sutinka su teismo sprendime atliktų įrodymų vertinimu ir atmeta apeliacinį skundą.

32Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

33Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 92 str, 93, 98 straipsniai). Ieškovai pateikė įrodymus, kad turėjo 933,99 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios yra realios, pagrįstos rašytiniais įrodymais ir yra atlygintinos.

34Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

35Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 03 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

36Priteisti iš atsakovo K. B. 933,99 Lt (devynis šimtus trisdešimt tris litus 99 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“ .

Proceso dalyviai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“ ieškiniu (2–5 b.... 3. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 3 d. galutiniu sprendimu... 4. Teismas nurodė, kad tarp UAB „Mednamis“, kuri yra perleidusi savo... 5. Teismas nurodė, kad pagal PVM sąskaitą –faktūrą Nr. 0000037 atsakovas... 6. Atsakovas K. B. apeliaciniu skundu (99–100 b. l.) prašo Šiaulių rajono... 7. 1. Sprendime nurodyta, kad A. B., I. M., J. L., V. Ž. bei A. G. teisme... 8. 2. Sprendime nurodyta, kad nė vienas iš liudytojų nepatvirtino, kad P. M. ar... 9. 3. Apmokėjimai tiesiogiai P. M. nebuvo pervedami, kadangi jis buvo nurodęs,... 10. 4. Teismas visiškai nepagrįstai atsisakė vadovautis atsakovo K. B.... 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (114–120 b. l.) ieškovas UAB... 12. 1. Ieškovas laikosi nuomonės, kad teismas šiuo atveju turėjo vadovautis LR... 13. 2. Šiaulių rajono apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, jog liudytoju... 14. 3. Apelianto nuomone, teismas nesiėmė iniciatyvos išsiaiškinti, ar pradinio... 15. 4. Apeliantas nurodo, kad liudytojas V. Ž. patvirtino, jog buvo priėmęs iš... 16. 5. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog UAB „Mednamis“ tariamai įsigijo iš... 17. 6. Teismo posėdyje apklaustos liudytojos A. B. paaiškinimai buvo nekonkretūs... 18. 7. Pagrįstų abejonių turėtų kelti ir faktas, kad, pasak atsakovo, jis... 19. Apeliacinis skundas atmestinas.... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. Byloje nustatytos aplinkybės... 22. Pagal tarp UAB “Mednamis“ ir atsakovo K. B. žodinę pirkimo-pardavimo... 23. Kolegija konstatuoja, kad teismas tinkami vertino faktines aplinkybes,... 24. Pagrindinės įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo taisyklės civiliniame... 25. Teismas, minėta, privalėjo nustatyti, ar įrodymas yra patikimas ir... 26. Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp UAB „Mednamis“ ir K. B. atsirado... 27. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 28. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino ir kitų liudytojų... 29. Be to šie liudytojai yra susiję darbo, draugystės, verslo ryšiais su... 30. Apeliaciniame procese atsakovas patvirtino, kad tuo metu jis vertėsi verslu,... 31. Pripažintina, kad atsakovas neįrodė skolos grąžinimo fakto. Kolegija... 32. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.... 33. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos ieškovui jo turėtos... 34. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 35. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 03 d. galutinį sprendimą... 36. Priteisti iš atsakovo K. B. 933,99 Lt (devynis šimtus trisdešimt tris litus...