Byla 2A-371-357/2014
Dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais ir jų šalių pakeitimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja),

2Egidijaus Mockevičiaus ir Vilijos Valantienės,

3teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4241-797/2013 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams R. L., G. N., D. N., M. Š., D. T., A. T., G. K., A. S., I. S., L. L., tretiesiems asmenims N. K., AB ,,Swedbank”, AB SEB bankui dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais ir jų šalių pakeitimo,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas V. K. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydamas pripažinti sandorius apsimestiniais ir pakeisti jų šalis: 2007-03-26 Šiaulių miesto 1-ojo notaro biuro notarės I. P. tvirtintą sutartį Nr.2-4710 dalyje dėl pirkėjo V. K. ir pirkėju nustatyti R. L.; pripažinti negaliojančia 2007-04-23 Šiaulių miesto 5-ojo notaro biuro notarės S. J. tvirtintą sutartį Nr.3692 dalyje dėl pardavėjo V. K. ir pardavėju nustatyti R. L.; pripažinti negaliojančia 2007-08-22 Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro notarės S. J. tvirtintą sutartį Nr. 10302 dalyje dėl pirkėjo V. K. ir pirkėju nustatyti R. L.; pripažinti negaliojančia 2007-09-06 Šiaulių miesto 5-ojo notaro biuro notarės S. J. tvirtintą sutartį Nr. 11358 dalyje dėl pardavėjo V. K. ir pardavėju nustatyti R. L.; pripažinti negaliojančia 2007-03-05 Šiaulių miesto 1-ojo notaro biuro notarės I. P. tvirtintą sutartį Nr.2-3475 dalyje dėl pirkėjo V. K. ir pirkėju nustatyti R. L.; pripažinti negaliojančia 2007-04-05 Šiaulių miesto 5-ojo notaro biuro notarės S. J. tvirtintą sutartį Nr.3030 dalyje dėl pardavėjo V. K. ir pardavėju nustatyti R. L. Ieškovas nurodė, kad 2007 metų vasario, kovo, rugpjūčio mėnesiais rinkoje pastebėjo skelbimus apie parduodamus butus, esančius ( - ). Ieškovas nurodė, kad pasitarė su atsakovu R. L., kuris prašė susitarti dėl sandorio bei paduoti avansą, atsakovas pažadėjo grąžinti jo sumokėtą avansą ir išmokėti premiją už surastą butą, kai turtas bus nupirktas. Butai buvo nupirkti ieškovo vardu, bet už atsakovo R. L. pinigus, vėliau perparduoti. Nurodo, jog jis asmeniškai nebuvo suinteresuotas ir neplanavo įsigyti šių butų, tik vykdė atsakovo R. L. pavedimą ir siekė gauti užmokestį už tarpininkavimą. Nurodo, jog ginčijami sandoriai yra apsimestiniai, dalyje dėl pirkėjo ir /ar pardavėjo turi būti koreguojami, pakeičiant pirkėją ir/ar pardavėją, juo nurodant atsakovą R. L., nes tikroji sandorio šalis ne ieškovas, nes jis buvo tik tarpininkas.

6Atsakovai R. L., D. N., G. N., D. T., G. K., I. S., A. S., L. L. pateiktuose atsiliepimuose su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad sandoris nebuvo apsimestinis, ieškovas atliko visus veiksmus, pinigai buvo pervesti į jo sąskaitą. Atsakovas R. L. paaiškino, jog su V. K. ir kitomis agentūromis bendradarbiavo, padėdavo ieškovui parduoti turtą, ieškovui skolindavo pinigų. Paaiškino, jog susipažino su kitų atsakovų atsiliepimu, nepripažįsta, kad pervedė pinigus, nes nėra dokumentų apie tai. Paaiškino, kad sudaro daugybę sandorių, todėl nėra logiška sudaryti apsimestinius sandorius, o ginčas iškilo, kai ieškovui prasidėjo problemos dėl mokesčių apmokėjimo.

7Atsakovai M. Š., A. T. atsiliepimo nepateikė.

8Trečiasis asmuo N. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

9Trečiasis asmuo AB SEB bankas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

10Trečiasis asmuo AB Swedbank dėl ieškinio patenkinimo nuomonės neišsakė.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

13Priteisė iš ieškovo V. K. atsakovei I. S. 51 Lt, G. K. 1.210,00 Lt, valstybei 80,28 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad sandoriai sudaryti 2007 m., o ieškinius ieškovas pareiškė 2013 m. dėl to, kad Mokesčių inspekcija tikrino jo individualią veiklą ir nustatė nepriemokas valstybei. Taigi, ieškovas iki 2013 m. laikė save sąžininga ir tikrąja sandorių šalimi iki buvo pradėtas jo veiklos tyrimas. Teismas iš pirkimo - pardavimo sutarčių ir kitų byloje esančių įrodymų vertino ieškovą neįrodžius, jog sudaryti sandoriai apsimestiniai. Jis gali būti laikomas tikrąja sandorių šalimi, nes pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas apžiūrėjo butus, derėjosi dėl pirkimo - pardavimo kainų, mokėjo savo lėšomis avansą, gavo butų mokesčių knygeles, raktus, gavo į savo banko sąskaitą pinigus už M. Š., G. K., L. L. butus, o to, kad pinigai buvo pervesti atsakovui R. L. ieškovas neįrodė.

14Iš pateiktų įrodymų teismas sprendė, kad atsakovas R. L. davė (ar skolino) pinigus (ar dalį pinigų, kurių tikslaus dydžio neįvardina) ieškovui, tačiau neįrodyta ta aplinkybė, kad atsakovas buvo tikroji sandorių šalis, kuri siekė įgyti teises ir pareigas pagal sandorius. Teismas laikė neįrodyta, kad ieškovas, gavęs pinigus už butus, juos būtų perdavęs atsakovui R. L.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16Apeliaciniu skundu ieškovas V. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį patenkinti.

17Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

181. Apeliantas nurodo, kad atsakovai D. ir G. N. bei atsakovai A. ir D. T. nurodė, jog visą pinigų sumą už parduodamą turtą mokėjo būtent atsakovas R. L., tik A. ir I. S. nenurodė gavę pinigus būtent iš R. L. A. S. tvirtino blogai atsimenąs senus įvykius, pinigus už parduodamą turtą gavo ne asmeniškai, todėl mano, kad pinigus jo žmonai I. S. perdavė būtent ieškovas V. K. Jo žmona I. S. nurodė, kad pinigų jai ieškovas V. K. nedavė, pažymėjo nepamenanti, kad kas nors iš pašalinių, neskaitant ieškovo V. K. ir notarės, buvo notaro kabinete, tačiau tokios galimybės nepaneigė. R. L. pripažino skyręs pinigų pirkimui, tik negalėjo atsiminti kokią tiksliai sumą. Byloje atlikus įrodymų tyrimą buvo galima daryti išvadą, kad visais trim atvejais turto pirkimo procesą organizavo ieškovas V. K., tačiau pinigus už turtą mokėjo R. L.

192. Vertindamas ginčijamųjų sandorių apsimestinumo pažymių visumą, teismas pernelyg didelį dėmesį sutelkė į po to sekusių turto pirkimo-pardavimo sandorių vykdymą, į tai, kaip turto pirkimo procesą vertino dabartiniai turto savininkai L. L., M. Š., G. ir N. K. Kas ir turėjo esminės įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovo V. K. atžvilgiu atlikto mokestinio patikrinimo rezultatus. Teismas sprendime pasisakė, jog minimo mokestinio patikrinimo rezultatas yra ta aplinkybė, dėl kurios ieškovas nutarė nebelaikyti savęs sąžininga sandorio šalimi ir vengia atsakomybės. Nors iš tikrųjų, Šiaulių apskrities VMI atlikto mokestinio patikrinimo rezultatas yra fakto nustatymas, jog 2007 metais V. K. negalėjo turėti ir neturėjo tiek pinigų, kad sumokėtų už įsigytą turtą butų pardavėjams.

203. Teismas neatskleidė ginčo esmės ir nevertino sandorių sistemiškumo požymio kaip turinčio lemiančią reikšmę teisingam ginčo išsprendimui. Visų trijų butų paiešką vykdė ir pirkimo-pardavimo sandorių sudarymą organizavo V. K. Tačiau pirmosios instancijos teismas suabsoliutino minėtas faktines aplinkybes, vertino jas atskirai nuo esminio „pirkimo-pardavimo“ elemento, t.y. pirkėjo pareigos apmokėti už įsigytą turtą įvykdymo (LR CK 6.305 str. 1 d.), neatsižvelgė į ginčijamųjų sandorių sistemiškumą, jų kainų dydžius ir ieškovo V. K. nurodytus motyvus, dėl kurių jis dalyvavo sandorių sudaryme, t.y. siekį gauti premiją už tarpininkavimą, o ne įgyti pareigą sumokėti už turtą ir taip tapti turto savininku.

214. Visų trijų ginčijamųjų sandorių bendra suma buvo 395.000,00 Lt. Piniginių sumų dydis bei faktas, jog atsakovas R. L. asmeniškai pats dalyvavo sandorių sudarymo metu pas notarus, pats perdavė pinigus turto pardavėjams prieš pasirašant sandorius, o ne pervedė pinigus ieškovui V. K. į banko sąskaitą ar padavė tiesiogiai kaip paskolos dalyką, leidžia teigti, jog R. L. pasitikėjo V. K. kaip turto paieškos ir pirkimo-pardavimo tarpininku, ką beje patvirtino ir pats, tačiau siekė pats sumokėti už turtą savo pinigais ir faktiškai vykdė pirkimą.

225. Svarbi faktinė aplinkybė yra pačių sandorių kiekis, jų sudarinėjimo sistemiškumas, sandoriai buvo sudarinėjami kas keli mėnesiai, o jų sudarymo procesas buvo identiškas, toks buvo ir turto realizavimas. Minimos aplinkybės taip pat turi būti laikomos įrodymu fakto, jog prekyba turtu buvo bendra ieškovo V. K. ir atsakovo R. L. veikla, tačiau tikruoju turto savininku buvo R. L., nes jis vykdė pirkėjo pareigas apmokėti daikto kainą ir atgaudavo pinigus pardavus turtą, mokėdamas V. K. tik premiją už tarpininkavimą. 2007-08-22 sudarant pirkimo-pardavimo sandorį su T., pinigus už butą pastariesiems neginčytinai mokėjo atsakovas R. L.. Kas patvirtina, jog atsakovas R. L. asmeniškai pats vykdė pirkėjo pareigas bei faktiškai buvo turto savininku.

23Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai G. N. ir D. N. prašo atmesti apeliacinį skundą ir Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

241. Aplinkybė, jog pinigus pardavėjams realiai mokėjo atsakovas R. L., negali būti laikoma neginčijamu įrodymu to, kad tikruoju nekilnojamojo turto pirkėju/pardavėju ir yra būtent atsakovas R. L., t.y. kad jis tai darė kaip tikroji sandorių šalis, kuri siekė įgyti teises ir pareigas pagal sandorius. Pats atsakovas R. L. bylos nagrinėjimo metu yra nurodęs, kad dažnai skolindavo pinigus apeliantui arba skolindavosi iš jo, ir ginčijamų sandorių metu galėjo tokiu būdu (sumokėdamas nekilnojamojo turto pardavėjams) arba skolinti pinigus apeliantui, arba grąžinti jam skolą. Taigi, apelianto ir atsakovo R. L. bendradarbiavimo faktą galima laikyti patvirtintu, tačiau tai nėra įrodymas, kad tikruoju nekilnojamojo turto pirkėju/pardavėju ir yra būtent atsakovas R. L..

252. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matosi, kad būtent pats apeliantas apžiūrėjo parduodamą nekilnojamąjį turtą, vedė derybas su nekilnojamojo turto pirkėjais/pardavėjais dėl kainų, jis pats sudarinėjo preliminarius sandorius, mokėjo avansus, gavo nekilnojamojo turto mokesčių knygeles ir raktus bei pasirašinėjo pirkimo-pardavimo sutartis pas notarą, būtent apeliantui buvo pervestos kredito lėšos iš bankų už parduotą turtą.

263. Apeliantas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad už parduotą nekilnojamąjį turtą gautus pinigus (pvz. apeliantui pervestos kredito lėšos iš bankų už parduotą turtą) jis perdavė atsakovui R. L..

274. Apelianto ginčijami sandoriai buvo sudaryti 2007 m. Apeliantas pateikė tik vienintelį motyvą, kodėl tik dabar, praėjus daugiau kaip 6 metams po sandorių sudarymo, jis kelia tokius reikalavimus - VMI mokestinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad apeliantas yra skolingas valstybei nemažą pinigų sumą, nes negali pagrįsti iš kur gavo pinigų sandoriams sudaryti. Taigi, kaip teisingai sprendime yra nurodęs teismas, apeliantas iki 2013 metų nelaikė savęs nesąžininga ir netikra sandorių šalimi.

28Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. L. prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

291. Teiginys, kad buvę butų savininkai – A. ir I. S., D. ir G. N., A. ir D. T. - kaip pardavėjai, nurodė, jog kainą už butus mokėjo ne V. K., o R. L., prieštarauja bylos medžiagai. A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, jog buto apžiūrėti atvyko ieškovas, jis sumokėjo avansą bei pasirašė preliminarią sutartį. V. K. surado notarą, atvyko su sutuoktine, pinigus gavo iš ieškovo, kai pasirašė sutartį. I. S. paaiškino, kad dėl pardavimo sutarties buvo kalbama tik su V. K., jis atėjo apžiūrėti buto, derino kainą. Rankpinigius sumokėjo ieškovas, kuris tarėsi ir dėl notaro, ten atsiskaitė, kitų pašalinių asmenų nebuvo. Ieškovui perdavė mokesčių knygutes, raktus. D. ir G. N. atsiliepime nurodė, kad butą pardavė V. K., kuris skambino dėl buto, jį apžiūrėjo, derėjosi dėl kainos. Ieškovas pas notarą pasakė, kad pinigus už butą sumokės R. L. Atsakovė G. nuvyko su R. L. į AB „Swedbank“, kuriame R. L. padarė piniginį pavedimą, tik po to notarų biure pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau R. L. jau nedalyvavo. Atsakovė D. T. paaiškino, kad dėl buto pirkimo jai paskambino ieškovas, po to atvažiavo pas ją į darbą, suderėjo dėl kainos, padavė avansą, notaro biure R. L. išsiėmė pinigus ir padėjo ant stalo, ieškovui atidavė raktus, vėliau parodė, kur rūsys. Taigi, ieškovas ne tik derėjosi dėl kainos, bet ir mokėjo avansą, o Stonkų atveju - sumokėjo ir visą kainą.

302. Nors ieškovas nurodė, kad vykdė R. L. tariamus pavedimus, tačiau prie bylos nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų išduotus įgaliojimus. Be to, ieškovas nepateikė duomenų, kad gautas lėšas už parduotus butus būtų perdavęs R. L.

313. Apelianto argumentai, kad jis neturėjo pakankamai pinigų sandoriams sudaryti atmestini, kaip nepagrįsti. Iš nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarčių (2007 03 05, 2007 03 26, 2007 08 22) matyti, kad visais atvejais už perkamus butus mokėjo ieškovas. Tam tikrais atvejais, V. K. trumpam paskolindavęs pinigų, paskolinius santykius patvirtindavo paskolų rašteliais. Be to, įgijęs būstą, jis netrukus parduodavo, tad vėl turėdavo lėšų kitam butui pirkti. Visi sandoriai dėl butų nupirkimo ir pardavimo atlikti per trumpą laiką (nuo 2007 03 05 iki 2007 09 06).

324. Svarbu pažymėti, kad visais atvejais ieškovas prieš nupirkdamas butus, o vėliau ir prieš parduodamas, elgėsi kaip tikra sandorių šalis (pirkėjas arba pardavėjas). Ieškovas, pareiškęs ieškinį dėl sandorio nuginčijimo, pats yra sandorio šalis ir pats įrodinėja, kad jis apsimetė dėl sandorio sąlygų. Ieškovas, būdamas nesąžininga sandorio šalimi, negali to panaudoti prieš atsakovus, kurie sąžiningai įgijo savo teises pagal ginčijamus sandorius bei prieš R. L., nesantį sandorio šalimi.

33IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34Apeliacinis skundas atmestinas.

35Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

36Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes dėl ieškovo ginčijamų sandorių sudarymo, prašymo pakeisti sandorių šalis.

37Pagal įstatyme pateiktą sandorio sampratą sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorius gali sudaryti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Sandoris visų pirma yra asmens valinis aktas, laisva valia gali būti apibūdinama kaip fizinio asmens, esančio normalios fizinės ir psichinės būsenos bei adekvačiai suvokiančio savo veiksmų padarinius ir aplinkybes, valia, atsiradusi neveikiama išorinių aplinkybių (apgaulės, prievartos, grasinimo, fizinės ar ekonominės priklausomybės nuo kitų asmenų ir pan.). Taigi, sandoriu suprantami sąmoningi laisva valia atliekami asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) veiksmai, kuriais siekiama tam tikro teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Sutartys yra civilinėje apyvartoje labiausiai paplitusi sandorio rūšis ir joms (sutartims) taikomos CK normos, reglamentuojančios dvišalius ir daugiašalius sandorius bei bendruosius prievolių teisės klausimus (CK 6.154 straipsnio 2, 3 dalys).

38Apeliantas teigia, jog savo valia sudarė ginčijamus apsimestinius sandorius. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, sudarymo taisyklės. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sandoris neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka jų vidinę valią. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. L. v. D. B. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-338/2006). Apsimestiniu, be kita ko, laikomas ir sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Z. v. BUAB „Vakarų prekyba“, bylos Nr. 3K-3-44/2011; 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. E. T. ir kt.,bylos Nr. 3K-3-122/2014). Tai reiškia, kad teisėjų kolegija, nustačiusi, jog sandorio šalys sandorio išorinėje išraiškos formoje (išviešintoje sutartyje) nurodė šalimi ne tikrąjį, o statytinį (tariamą) asmenį, t. y. nustačiusi, kad pagal sandorį sudarančių asmenų ketinimus sandoris buvo sudarytas ne su jame nurodytu, o su kitu, neišviešintu asmeniu, gali tokį sandorį pripažinti apsimestiniu ir nustatyti sandorio šalimi ne jame nurodytą, o tą, kuris realiai sandorį sudarė.

39Ieškovas prašė tikrąja sandorių šalimi pripažinti atsakovą R. L.. Nagrinėdama tokį ginčą, teisėjų kolegija turi vadovautis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis) ir aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. S. B., R. S., bylos Nr. 3K-3-26/2011). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, dėl to paties dalyko, šie sandoriai aiškintini ne atskirai, o kartu, t. y. vadovaujantis sisteminio aiškinimo principu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ, bylos Nr. 3K-7-409/2010).

40Teisėjų kolegijai sprendžiant butų pirkimo-pardavimo sandorių galiojimą subjektų atžvilgiu, svarbu nustatyti teisiškai reikšmingas ikisutartinių santykių, sutarties sudarymo, sutarties vykdymo, turto įgyto pagal ginčijamus sandorius savininkų pasikeitimo ir kt. aplinkybes. Tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, suinteresuotas asmuo turi įrodyti, kad išorinėje sandorio formoje (išviešintoje sutartyje) nurodyti asmenys ketino sudaryti ir faktiškai sudarė sandorį ne su oficialiai sandoryje nurodytu asmeniu, o su kitu, išorėje nuslėptu ir neišviešintu asmeniu. Iš byloje nustatytų aplinkybių - derybų dėl sutarties sudarymo sąlygų, atsiskaitymo su pardavėju ir/ar pirkėju būdo bei tvarkos, sutarties objekto priėmimo-perdavimo, visumos konstatuotina, kad ginčijamų sandorių negalima pripažinti apsimestiniais, o sutarčių šalių - netinkamomis šalimis. Byloje apeliantas neįrodė, kad atsakovas R. L. ginčijamais pirkimo-pardavimo sandoriais įgijo savininko teises į nuosavybės objektus, o juos perpardavus, gavo apmokėjimą už turtą.

41Pirmosios instancijos teismas byloje teisingai nustatė faktines aplinkybes, kurios patvirtina, kad 2007-03-26 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr.2-4710, atsakovai G. N. ir D. N. pardavė ieškovui V. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 120.000,00 Lt (5-7 b. l.). 2007-04-23 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr.3692 ieškovas V. K. pardavė M. Š. tą patį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 120.000,00 Lt, kurie bus pervesti pardavėjui po to, kai M. Š. įkeis butą (sutarties 3 p., 8 -11b. l.). Byloje nustatyta, jog dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo ieškovas skambino atsakovams G. ir D. N., tarėsi dėl buto pirkimo, jį apžiūrėjo, derėjosi dėl kainos. Atsakovai byloje nurodo, kad jiems išreiškus pageidavimą gauti pinigus prieš pasirašant buto pirkimo-pardavimo sutartį, apeliantas pristatė R. L. kaip savo partnerį ir pasakė, kad pinigus sumokės R. L., po to nuvykus su R. L. į AB ,,Swedbank“, jis padarė piniginį pervedimą, notarų biure pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, R. L. nedalyvaujant (33-37 b. l.). Atsakovui šį veiksmą aiškinant kaip paskolinius santykius ir neigiant dalyvavus sandorio sudaryme, neįrodyta atsakovo R. L. valia tapti tikrąja sandorio šalimi. Iš sutarties turinio matyti, jog 120.000,00 Lt sumą atsakovai gavo lygiomis dalimis iš ieškovo V. K. (sutarties 3 p., b. l. 5). Iš 2007-04-23 sutarties matyti, jog ieškovas V. K. pasirašė dėl 120.000,00 Lt sumos gavimo iš banko, pirkėjui M. Š. įkeitus butą (sutarties 3 p., 8-11b. l.). Bylos duomenimis nustatyta, kad AB SEB bankas mokėjimo nurodymu, M. Š. gavus kreditą, 120.000,00 Lt pervedė V. K. ( 117 b. l.).

42Byloje taip pat nustatyta, kad 2007-08-22 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 10302 D. T. ir A. T. pardavė ieškovui butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 120.000,00 Lt, kuriuos D. T. ir A. T. lygiomis dalimis gavo iš pirkėjo V. K. (sujungta byla Nr. 2-7048-901/2013 6-9 b. l.). Iš Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. parengiamojo teismo posėdžio protokolo matyti, kad atsakovė D. T. paaiškino, jog ieškovas derėjosi dėl buto kainos, sumokėjo avansą, bet patvirtino, jog pinigus gavo iš R. L. Pardavėjai ieškovui V. K. atidavė raktus, parodė, kur yra rūsys, taip pat nurodė, kad R. L. atvežė pinigus, atsakovė juos suskaičiavo, tada pasirašė sutartį (137 b. l.). Pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta 2007-09-06 patvirtina, jog ieškovas V. K. pardavė šį butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui G. K. už 120.000,00 Lt, iš jų 48.000,00 Lt V. K. gavo iš pirkėjo G. K., o 72.000,00 Lt paimtas kreditas, kurį AB SEB Vilniaus bankas ieškovui pervedė (116 b. l.). Pateikti įrodymai taip patvirtina, kad būtent ieškovas gavo 1.000,00 Lt avansą iš N. K. (sujungta byla 56-57 b. l.).

43Ieškiniu taip pat prašoma pripažinti negaliojančia 2007-03-05 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.2-3475, kuria atsakovai A. S. ir I. S. pardavė V. K. butą, (duomenys neskelbtini), už 155.000,00 Lt, kuriuos atsakovai gavo iš pirkėjo V. K. prieš pasirašant sutartį (sujungtos bylos Nr. 2-7693-79/2013 b. l. 6-8). Atsakovai A. S. ir I. S. Šiaulių apylinkės teismo parengiamajame teismo posėdyje paaiškino, kad dėl sutarties sąlygų buvo tariamasi tik su ieškovu V. K., jis apžiūrėjo butą, derino kainą, pasirašė sutartį, sumokėjo avansą, atsiskaitant už butą buvo perduoti pinigai, pas notarą kitų pašalinių asmenų nebuvo (137 b. l.). Atsakovas R. L. teigia, kad galėjo atnešti, paskolinti pinigus ieškovui V. K., nes tarp jų egzistavo paskoliniai santykiai, buvo pasirašomi skolos rašteliai (139 b. l.). Iš 2007-04-05 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.3030 matyti, kad šį butą ieškovas V. K. pardavė L. L. už 155.000,00 Lt, iš kurių 105.000,00 Lt V. K. gavo iš pirkėjos iš anksto, pateiktas mokėjimo kvitas 2-7693-79/2013 civilinėje byloje, (26 b. l.), o kita dalis – 50.000,00 Lt pervesta ieškovui butą įkeitus (120 b. l.).

44Teisėjų kolegija sprendžia, kad sudarytoms sutartims nėra itin reikšmingi V. K. ir R. L. paskoliniai susitarimai, kurių beje, apeliantas nepaneigė, šalims nedraudžiama sudaryti sandorio skolintomis lėšomis. Esminė aplinkybė ta, kad apeliantas neįrodė atsakovo R. L. valios ir įgaliojimo sudaryti sandorius jo interesais, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad gautus pinigus už parduotus butus apeliantas perdavė (pervedė) atsakovui R. L..

45Pažymėtina, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir sąžiningumo principų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo faktą, kad sandoriai buvo sudaryti 2007 metais, o ieškiniai pareikšti tik 2013 metais, kai ieškovui kilo problemų dėl individualios veiklos padarinių. Teismas turėjo pagrindo išvadai, kad iki 2013 m. apeliantas save pripažino tikrąja sandorių šalimi ir kitos sandorio šalys jį laiko tinkama ginčijamų sandorių šalimi. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma neįrodo, jog sudaryti apsimestiniai sandoriai ir nepaneigia to, kad apeliantas buvo tikroji sandorių šalis.

46Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles. Pačios bendriausios taisyklės yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia - ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui - priešieškinio, pareiškėjui - pareiškimo ar prašymo faktinį pagrindą. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengiant CPK 320 straipsnyje ir apeliaciniame skunde nurodytų ribų. Ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, todėl nėra pagrindo keisti teismo priimto sprendimo.

47Tai, kad ginčijamieji sandoriai buvo sudarinėjami kas keli mėnesiai, o jų sudarymo procesas buvo identiškas, neįrodo ieškinio pagrįstumo. Tiek ieškovas, tiek atsakovas R. L. ginčijamų sandorių pobūdžio sutartis sudarinėjo ir anksčiau, tokių sandorių specifika ir pasekmės abiem turėjo būti žinomos, todėl sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad apeliantas nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų išduotus jam įgaliojimus. lėšų už parduotus butus perdavimą R. L. Apeliaciniame skunde apeliuojama į didelę ginčijamų sandorių sumą - 395.000,00 Lt, tačiau nepaneigta, kad visais atvejais už perkamus butus mokėta ieškovo vardu, nupirkti butai būdavo greitai parduodami, o pinigų skolinimas buvo nusistovėjusi šalių veikla.

48Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą dėl neatskleistos ginčo esmės ar faktinių aplinkybių suabsoliutinimo. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo, kaip tarpininko vaidmenį, todėl nėra pagrindo sudarytų sandorių pripažinti apsimestiniais. Teisėjų kolegija vertina, kad sudarytų sutarčių šalių tikrieji ketinimai sutapo su išorine sutarčių išraiška. Atkreiptinas dėmesys, kad esminis elementas vertinant apsimestinius sandorius yra šalių tikroji valia, atsiskaitymai pagal sandorius, pinigų pervedimai ieškovui, nepatvirtina buvus kitokiai šalių valiai nei nurodyta sandoriuose. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog esminę reikšmę turi šalių susitarimo pasiekimas, o ne formalūs dalykai. Todėl vertintina, kad visi esantys byloje įrodymai pagrindžia, kad nebuvo sudaryti apsimestiniai sandoriai.

49Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su apsimestinio sandorio institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai, nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamą teismo sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neįtakoja teismo procesinio sprendimo teisėtumo, todėl nesudaro pagrindo jį naikinti apeliacine tvarka. Remiantis išdėstytais argumentais pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, visapusiškai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

50Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

51Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Egidijaus Mockevičiaus ir Vilijos Valantienės,... 3. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas V. K. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydamas... 6. Atsakovai R. L., D. N., G. N., D. T., G. K., I. S., A. S., L. L. pateiktuose... 7. Atsakovai M. Š., A. T. atsiliepimo nepateikė.... 8. Trečiasis asmuo N. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 9. Trečiasis asmuo AB SEB bankas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 10. Trečiasis asmuo AB Swedbank dėl ieškinio patenkinimo nuomonės neišsakė.... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį... 13. Priteisė iš ieškovo V. K. atsakovei I. S. 51 Lt, G. K. 1.210,00 Lt,... 14. Iš pateiktų įrodymų teismas sprendė, kad atsakovas R. L. davė (ar... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 16. Apeliaciniu skundu ieškovas V. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 17. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 18. 1. Apeliantas nurodo, kad atsakovai D. ir G. N. bei atsakovai A. ir D. T.... 19. 2. Vertindamas ginčijamųjų sandorių apsimestinumo pažymių visumą,... 20. 3. Teismas neatskleidė ginčo esmės ir nevertino sandorių sistemiškumo... 21. 4. Visų trijų ginčijamųjų sandorių bendra suma buvo 395.000,00 Lt.... 22. 5. Svarbi faktinė aplinkybė yra pačių sandorių kiekis, jų sudarinėjimo... 23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai G. N. ir D. N. prašo atmesti... 24. 1. Aplinkybė, jog pinigus pardavėjams realiai mokėjo atsakovas R. L., negali... 25. 2. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matosi, kad būtent pats... 26. 3. Apeliantas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad už parduotą... 27. 4. Apelianto ginčijami sandoriai buvo sudaryti 2007 m. Apeliantas pateikė tik... 28. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. L. prašo atmesti ieškovo... 29. 1. Teiginys, kad buvę butų savininkai – A. ir I. S., D. ir G. N., A. ir D.... 30. 2. Nors ieškovas nurodė, kad vykdė R. L. tariamus pavedimus, tačiau prie... 31. 3. Apelianto argumentai, kad jis neturėjo pakankamai pinigų sandoriams... 32. 4. Svarbu pažymėti, kad visais atvejais ieškovas prieš nupirkdamas butus, o... 33. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 34. Apeliacinis skundas atmestinas.... 35. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 36. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai... 37. Pagal įstatyme pateiktą sandorio sampratą sandoriais laikomi asmenų... 38. Apeliantas teigia, jog savo valia sudarė ginčijamus apsimestinius sandorius.... 39. Ieškovas prašė tikrąja sandorių šalimi pripažinti atsakovą R. L..... 40. Teisėjų kolegijai sprendžiant butų pirkimo-pardavimo sandorių galiojimą... 41. Pirmosios instancijos teismas byloje teisingai nustatė faktines aplinkybes,... 42. Byloje taip pat nustatyta, kad 2007-08-22 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr.... 43. Ieškiniu taip pat prašoma pripažinti negaliojančia 2007-03-05... 44. Teisėjų kolegija sprendžia, kad sudarytoms sutartims nėra itin reikšmingi... 45. Pažymėtina, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas asmenys turi... 46. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis... 47. Tai, kad ginčijamieji sandoriai buvo sudarinėjami kas keli mėnesiai, o jų... 48. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą dėl... 49. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi... 50. Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 51. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti...