Byla 2S-495-56/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,

2kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danutės Kutrienės

3teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjų E. G. ir Ž. P. pareiškimą dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo.

4Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5I.Ginčo esmė

6Pareiškėjai E. G. ir Ž. P. pareiškimu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą J. B. palikimui priimti, kadangi praleido jį dėl svarbių priežasčių.

7Pareiškėjai nurodė, kad jų senelė J. B. mirė 2006-03-16 dieną. Ji buvo sudariusi 1999-04-16 testamentą, tačiau vėliau sudarė 2002-07-05 testamentą. 1999-04-16 testamentu pareiškėjams E. G. ir Ž. P. buvo paskirti testatorei privačios nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio ( - ), kambariai. Kitiems įpėdiniams J. V. ir I. G. testamentu buvo palikti kambariai, o sandėliukas, koridorius, virtuvė ir abi namo verandos buvo palikti naudotis bendrai visiems gyvenamųjų kambarių paveldėtojams vienodomis teisėmis. Vėlesniu 2002-07-05 testamentu testatorė pakeitė savo valią, sumažindama testamentinės įpėdinės J. V. paveldimo turto dalį ir padidindama įpėdinio I. G. paveldimą turto dalį. 2002-07-05 testamentu I. G. buvo paliktos gyvenamojo namo, esančio ( - ), patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-1, 1-2, 1-3 ir 1-8, kurios sudarė 3365/10000 dalį, taip pat pagalbinį pastatą (malkinę), plane pažymėtą indeksu 2Il m ir ½ žemės sklypo, esančius ( - ). Kitoje dalyje ankstesnis 1999-04-16 testamentas liko galioti, kadangi testatorė jo visa apimtimi nepanaikino, todėl pareiškėjai yra palikėjos J. B. testamentiniai įpėdiniai. Pareiškėjų teigimu, po jų senelės J. B. mirties, pareiškėjo E. G. broliui I. G. buvo atlikta paliatyvi operacija, kadangi jis sirgo IV stadijos kasos vėžiu, tačiau jo sveikata blogėjo ir pareiškėjas juo nuolat rūpinosi bei dėl brolio labai išgyveno, jį apėmė depresija. Mirus jų senelei J. B., pareiškėjas E. G. nieko nežinojo apie jos 1999-04-16 testamentą bei apie tai, kad jis yra testamentinis įpėdinis. Apie ankstesnį testamentą E. G. sužinojo tik 2008 metų gegužės pabaigoje iš suinteresuoto asmens J. V. sūnaus V. V., kuris buvo įgaliotas tvarkyti paveldėjimo reikalus po pareiškėjų senelės J. B. mirties. Sužinojęs apie pirmąjį savo senelės testamentą, pareiškėjas E. G. 2008-07-02 kreipėsi į palikimo vietos notarą dėl paveldėjimo bylos sustabdymo po J. B. mirties. Ž. P. apie savo senelės J. B. 1999-04-16 testamentą sužinojo atsitiktinai, tik 2008 metų rugpjūčio mėnesį sutikusi Lentvario pašto darbuotoją, kuris jai pasakė apie tai, kad pašte yra jai adresuotas laiškas iš teismo iš kurio ji sužinojo, kad teisme yra pareiškimas dėl termino atnaujinimo palikimui priimti po jos senelės, J. B. mirties. Iš šio pareiškimo pareiškėja Ž. P. sužinojo, kad yra jos senelės testamentas, sudarytas 1999-04-16, pagal kurį ji yra testamentinė įpėdinė. Pareiškėjas E. G. teigė, kad palikimo vietos notarą kreipėsi praėjus įstatymo numatytam terminui palikimui priimti. Notaras paaiškino, kad terminas palikimui priimti yra praleistas ir pasiūlė jam kreiptis į teismą šį terminą atnaujinti, todėl prašė jų nurodytas priežastis laikyti svarbiomis ir atnaujinti terminą palikimui priimti. Suinteresuotas asmuo J. V. su pareiškimu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjų nurodytų priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti, negalima laikyti svarbiomis, kadangi pareiškėjai visiškai nesirūpino savo teisių įgyvendinimu ir nesiekė priimti savo senelės J. B. palikimo. Be to, įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymo reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Pareiškėjams įstatymo nustatytu terminu nepriėmus palikimo, jie prarado teisę paveldėti palikėjos J. B. turtą. Suinteresuotas asmuo G. B. su pareiškimu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad po jo motinos J. B. mirties jis ir jo sesuo, J. V. 2006 m. balandžio mėn. kreipėsi į palikimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Iš notaro sužinojo, kad anksčiau už juos, t. y. 2006-04-12 dieną, į notarą kreipėsi jų sūnėnas ir pareiškėjo E. G. brolis I. G., kuris notarui pateikė J. B. 2002-07-05 testamentą, kuriuo jam palikėja J. B. paliko 3365/10000 gyvenamojo namo, malkinę ir ½ dalį žemės sklypo, esančius ( - ). Suinteresuotas asmuo G. B. apie tokį testamentą nieko nežinojo. Jo tėvas mirė 1977-10-04, sesuo V. G. – 1985 m., kita sesuo M. P. – 1993 metais. Įstatymo nuostata, kad mirus V. G. ir M. P., paveldi jų vaikai, jam nebuvo žinoma. Pareiškime notarui jis nurodė tik I. G., apie kurio pateiktą testamentą jam pranešė pati notarė. J. V. prisiminė, kad yra dar vienas ankstesnis testamentas, kurį palikėja J. B. surašė ir patvirtino pas seniūną. J. V. tą pačią dieną kreipėsi į seniūnija, tačiau jai buvo liepta ateiti po savaitės. Nurodytą dieną nuėjus į seniūniją testamentas išduotas nebuvo, nes užsitesė jo paieškos, o vėliau į seniūniją nesikreipė, nes su J. V. susitarė, kad toliau dokumentus tvarkys pati sesuo. Ankstesnio J. B. testamento turinys jam nebuvo žinomas, apie jį sužinojo gavęs dokumentus iš teismo, tarp kurių buvo ir testamento kopija. J. V. jam sakė, jog į Lentvario seniūniją dėl testamento kreipėsi visi asmenys, paminėti J. B. 1999-04-16 testamente, tame tarpe ir pareiškėjai E. G. ir Ž. P., todėl pareiškėjai elgiasi nesąžiningai, nes sprendžiant iš J. V. paaiškinimų jie žinojo apie testamentą ir laiku galėjo priimti jam tenkančios senelės palikimo dalį. 1999-04-16 testamentas visiems testatoriams buvo žinomas, todėl pareiškėjai laiku nesikreipę dėl palikimo priėmimo prarado teisę paveldėti palikėjos J. B. turtą. Suinteresuotas asmuo E. G. su pareiškimu sutiko. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas E. G. elgėsi neapdariai ir nerūpestingai, nes nuo pat palikimo atsiradimo nesirūpino jo priėmimu.

8II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

9Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. nutartimi pareiškimas netenkintas ir iš E. G. ir Ž. P. priteista po 21,60 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

10Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo E. G. nurodytos priežastys, dėl kurių jis praleido terminą palikimui priimti, negali palikimo priėmimo termino metu turėti lemiamos įtakos įpėdinio veiksmams priimant palikimą, nes pareiškėjo E. G. nežinojimas, kad jis yra įpėdinis vienareikšmiškai paneigia jo nurodyta kita priežastis (jo brolio I. G. sunki sveikatos būklė), kuri kliudė jam kaip įpėdiniui priimti palikimą. Ir priešingai, pripažinus pastarąją priežastį svarbia, ji paneigia pareiškėjo nurodytą priežastį, kad jis nežinojo, jog jis yra senelės J. B. įpėdinis (testamentinis ar įstatyminis).

11Teismas konstatavo, jog mirus pareiškėjų E. G. ir Ž. P. motinoms V. G. ir M. P., jie įgijo galimybę paveldėti savo senelės J. B. turtą, todėl pareiškėjai, galėjo priimti palikimą ne tik kaip testamentiniai, bet ir kaip įstatyminiai įpėdiniai. Priežastys, kodėl pareiškėjai kaip įpėdiniai pagal įstatymą praleido terminą J. B. palikimui priimti teismui nurodytos nebuvo.

12Teismas pažymėjo, kad kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisių įgyvendinimu, o jo pažeistos teisės gali būti ginamos kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, todėl konstatavo, jog pareiškėjai, būdami apdairūs, rūpestingi ir atidūs, galėjo priimti savo senelės J. B. palikimą kaip įstatyminiai įpėdiniai vienu iš įstatymo (CK 5.50 str. 2, 3 d.) numatytu būdu, tačiau to nepadarė.

13Teismas padarė išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad tiek palikimo atsiradimo, tiek termino palikimui priimti metu bei terminui palikimui priimti pasibaigus pareiškėjai objektyviai negalėjo priimti palikimo ir jų teisė dalyvauti paveldėjimo procese po jų senelės mirties nebuvo suvaržyta.

14Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi praėjus daugiau nei 2 metams nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau iki to tik pareiškėjas E. G. kreipėsi į palikimo vietos notarą dėl savo senelės palikimo priėmimo, o pareiškėja Ž. P. tokio veiksmo neatliko, todėl įvertinęs pareiškėjų, suinteresuotų asmenų paaiškinimus ir kitus byloje esančius įrodymus bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str., CPK 3 str. 1 d.), teismas neturėjo pagrindo konstatuoti svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, todėl sprendė, jog atnaujinti tokį terminą nėra pagrindo.

15III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

16Pareiškėjai E. G. ir Ž. P. atskiruoju skundu prašė nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, patenkinti pareiškimą ir atnaujinti terminą J. B., mirusios 2006-03-16, palikimui priimti.

17Pareiškėjai nurodė, kad teismas padarė išvadą, jog pareiškėjų nurodytos priežastys dėl įstatymu numatyto termino praleidimo nėra svarbios, tačiau tokia teismo išvada nepagrįsta.

18J. B. 1999-04-16 paliko testamentą, kuriuo pareiškėjui E. G., Ž. P., J. V. ir I. G. buvo paskirti testatorei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio ( - ), kambariai bei paliekamos bendro naudojimo patalpos. Sudarydama, 2002-07-05 antrą testamentą, testatorė pakeitė savo valią ir sumažino testamentinės įpėdinės J. V. paveldimo turto dalį ir ta sąskaita padidino I. G. paveldimo turto dalį, kitoje dalyje palikdama 1999-04-16 testamentą galioti. E. G. apie antrojo testamento sudarymą žinojo nes pats vežė J. B. pas notarą. Apie pirmąjį sudarytą testamentą E. G. sužinojo tik 2008 metų gegužės mėnesį iš J. V. sūnaus, V. V., kuris buvo įgaliotas tvarkyti paveldėjimo reikalus po J. B. mirties. Pareiškėjas sužinojo, kad po palikėjos mirties į notarų biurą dėl palikimo pagal įstatymą priėmimo kreipėsi G. B. ir J. V., kurie pareiškime apie palikimo priėmimą nurodė tik vieną testamentinį įpėdinį, I. G., o kitų vaikaičių nenurodė, taip pasielgdami nesąžiningai. Teismui atsisakius atnaujinti terminą palikimui priimti reikšminga tai, jog testatorės valia lieka nerealizuota ir palikimą gali priimti G. B., kuriam testamentu nieko nebuvo skirta. Be to teismas nutartyje nurodė, kad J. V. su pareiškimu nesutiko, tačiau byloje yra du jos atsiliepimai ir kitame atsiliepime ji pareiškimą prašo tenkinti, tačiau teismas rėmėsi tik nepalankiu pareiškėjams atsiliepimu. Teismo argumentas, jog pareiškėjai nebuvo rūpestingi ir apdairūs bei nesirūpino dėl palikimo priėmimo prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, nes tik sužinojęs apie pirmąjį testamentą E. G. iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų ir kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo sustabdymo. Pareiškėjų nuomone pirmos instancijos teismas netinkamai ištyrė bylos aplinkybes ir neįvertino teisiškai reikšmingos aplinkybės, testatorės valios, kuri liko nerealizuota, ir dėl to padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjų nurodytos aplinkybės yra nesvarbios.

19Suinteresuotas asmuo G. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė apeliacinį procesą nutraukti, nes atskirąjį skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti; atsisakius nutraukti apeliacinį procesą atskirąjį skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20Nurodė, kad nepagrįsti pareiškėjų argumentai, jog G. B. ir J. V. prašyme išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nenurodė kitų paveldėtojų ir todėl elgėsi nesąžiningai, nes įstatymas neįpareigoja įpėdinio informuoti kitus įpėdinius apie palikimo priėmimą, be to apie 1999 metų palikimą nieko nežinojo, nes nebuvo į jį įtrauktas. Nepagrįstas pareiškėjų argumentas apie atsiliepimų prieštaringumą, nes vėlesnis atsiliepimas buvo pateiktas į pareiškėjų patikslintą pareiškimą. Taip pat nepagrįsti pareiškėjų argumentai apie nerealizuotą testatorės valią, kadangi palikimo priėmimo terminą apibrėžiančios teisės normos skiros užtikrinti civilinių santykių ir jų subjektų įgytų subjektinių teisių stabilumą. Be to atskirasis skundas pasirašytas advokato padėjėjos, o LR Advokatūros įstatymas draudžia advokato padėjėjui apeliacinėje ir kasacinėje instancijoje atstovauti kliento interesus, todėl atskirasis skundas turi būti atmestas, o apeliacinis procesas nutrauktas.

21Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

22Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes bei nepratesė termino palikimui priimti kuris buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

23Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir teismo priimta nutartis negali būti laikoma pagrįsta (CPK 263 str.). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus minėtą terminą asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad terminas palikimui priimti būtų pratęstas (CK 5.57 str.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti prailginimo, turi įvertinti ir atsižvelgti į objektyvias termino praleidimo aplinkybes, laiko tarpą, kiek jis buvo praleistas, kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias pareiškėjoms laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

24Iš bylos medžiagos matyti, kad J. B. sudarė du testamentus. 1999-04-16 testamentu padalino jai nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 5.19 str.), o 2002-07-05 testamentą pakeitė I. G. palikdama didesnę turto dalį. I. G. 2006-04-12 su pareiškimu apie palikimo priėmimą kreipėsi į Lentvario notarų biurą. Pareiškime kaip kitus įpėdinius nurodė G. B. (b.l. 8). Lentvario notarų biure 2006-04-21 buvo gautas G. B. bei J. V. pareiškimas apie palikimo priėmimą, kuriame testamentiniu įpėdiniu nurodytas I. G. (b.l. 9). I. G. 2006-08-22 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo jis paveldėjo 3365/10000 dalį gyvenamojo namo, ūkinį pastatą bei kiemo statinius, ½ dalį žemės sklypo esančio adresu ( - ) (b.l. 12). Pareiškimuose apie palikimo priėmimą nenurodyti kiti testamenčiai įpėdiniai turinys teisę paveldėti palikėjos turtą. I. G. mirė 2007-09-07 (b.l. 22). Iš byloje esančio rašytinio įrodymo Centrinės hipotekos testamentų registro išrašo (CPK 197 str.) matoma, kad yra įregistruotas tik 2002-07-05 J. B. sudarytas testamentas (b.l. 14), o Lentvario miesto notarų biuro 2008-10-28 atsakymas (CPK 178, 185 str.) į advokato R. S. raštą (b.l. 93) patvirtina pareiškėjo argumentą, jog apie 1999-04-16 testamentą jis sužinojo tik 2008 metų gegužės mėnesį, kai į jį kreipėsi V. V. pateikdamas nepatvirtintą testamento kopiją ir prašydamas padėti ją patvirtinti, po ko pareiškėjas kreipėsi į Lentvario notarų biurą, todėl teisėjų kolegijos nuomone pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad tiek palikimo atsiradimo, tiek termino palikimui priimti metu bei terminui palikimui priimti pasibaigus pareiškėjai objektyviai negalėjo priimti palikimo ir jų teisė dalyvauti paveldėjimo procese po jų senelės mirties nebuvo suvaržyta. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Ž. P. apie 1999-04-16 testamentą sužinojo tik 2008 metų rugpjūčio mėnesį gavusi laišką apie teismui pateiktą pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratesimo.

25Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų apkaltinti nerūpestingumu dėl kurio jie prarastų teisę paveldėti po J. B. mirties 1999-04-16 testamentu paliktą turto dalį nėra pagrindo. Sužinoję apie testamentą pareiškėjai kreipėsi į notarą, per atstovą kreipėsi teismą dėl praleisto termino palikimui priimti pratesimo. Aplinkybė, kad apie pirmąjį 1999-04-16 testamentą nebuvo pranešta pareiškėjams nagrinėjamu atveju yra svarbi, kadangi tuo būdu buvo apribotos pareiškėjų teisės priimti testamentu jiems skirtą turto dalį (CK 1.5 str.). Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, todėl teisėjų kolegija laiko, kad pirmos instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių dėl kurių terminas palikimui priimti buvo praleistas, todėl pirmos instancijos teismo nutartis naikintina ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CPK 329 str.).

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str.3 p., kolegija

Nutarė

27Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2009-01-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-79-804/2009 ir išspręsti klausimą iš esmės. Pareiškėjų E. G. a.k. ( - ) bei Ž. P. a.k. ( - ) atskirąjį skundą patenkinti ir pratęsti įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danutės Kutrienės... 3. teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę... 4. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. I.Ginčo esmė... 6. Pareiškėjai E. G. ir Ž. P. pareiškimu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi... 7. Pareiškėjai nurodė, kad jų senelė J. B. mirė 2006-03-16 dieną. Ji buvo... 8. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 9. Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. nutartimi pareiškimas... 10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo E. G. nurodytos priežastys, dėl kurių... 11. Teismas konstatavo, jog mirus pareiškėjų E. G. ir Ž. P. motinoms V. G. ir... 12. Teismas pažymėjo, kad kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisių... 13. Teismas padarė išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad tiek palikimo... 14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai į teismą dėl termino palikimui priimti... 15. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai... 16. Pareiškėjai E. G. ir Ž. P. atskiruoju skundu prašė nutartį panaikinti ir... 17. Pareiškėjai nurodė, kad teismas padarė išvadą, jog pareiškėjų... 18. J. B. 1999-04-16 paliko testamentą, kuriuo pareiškėjui E. G., Ž. P., J. V.... 19. Suinteresuotas asmuo G. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė... 20. Nurodė, kad nepagrįsti pareiškėjų argumentai, jog G. B. ir J. V. prašyme... 21. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios... 22. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai... 23. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, atskirojo skundo bei... 24. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. B. sudarė du testamentus. 1999-04-16... 25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų apkaltinti... 26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str.3 p., kolegija... 27. Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2009-01-28 nutartį civilinėje...