Byla 3K-3-84/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Janinos Stripeikienės, rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 24 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Karolinos HES“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, dalyvaujant tretiesiems asmenims: Lietuvos žemės ūkio universitetui, A. Ž., L. K., A. Š., J. Č., A. D., A. G., A. A. B., T. V., G. M., R. T., Z. B., R. V., L. J., A. F. V., Vidaus vandens kelių direkcijai, A. G. firmai, valstybės įmonei Valstybiniam miškotvarkos institutui, Geologijos ir geografijos institutui, uždarajai akcinei bendrovei „Hidroprojektas“, dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Karolinos HES“ teismo prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vyriausybės, 1 686 587,80 Lt nuostolių ir teismo išlaidas. Ieškovas nurodė, kad bendrovės akcininkų susirinkimas 2001 m. lapkričio 5 d. nusprendė pritarti hidroelektrinių (toliau – HE) ant Nemuno upės statymo planui. Sprendimas neprieštaravo galiojantiems teisės aktams ir jis pradėjo rengti reikiamą dokumentaciją: poveikio aplinkai vertinimo programą ir ataskaitą su detaliuoju planu. Pagal Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo reikalavimus ieškovas savo lėšomis privalėjo atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Pagal galiojančius teisės aktus jis parengė Poveikio aplinkai vertinimo programą ir Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Šioms vertinimo procedūroms atlikti ieškovas sudarė 30 sutarčių, pagal kurias tretieji asmenys (vykdytojai) atliko darbų už 1 686 587,80 Lt. Aplinkos apsaugos agentūra 2003 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą „Dėl hidroelektrinių ant Nemuno poveikio aplinkai vertinimo programos“. Patvirtinus minėtą programą ieškovas joje išnagrinėjo nurodytus klausimus ir pateikė jų alternatyvų analizę, aplinkos monitoringo planą ir kitus duomenis. Tačiau poveikio aplinkai vertinimo subjektai šios išsamiai parengtos ataskaitos negalėjo išnagrinėti, nes Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) 2004 m. kovo 30 d. įstatymu Nr. IX-2089 (Žin., 2004, Nr. 54-1833) pakeitė Vandens įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, kuria uždraudė statyti užtvankas Nemuno upėje. Dėl šio įstatymo priėmimo ieškovas buvo priverstas nutraukti parengiamuosius tyrimus dėl poveikio aplinkai vertinimo atliktų ir besitęsiančių darbų ir taip patyrė nuostolių. Ieškovo darbai nutraukti ne nuo jo priklausančių aplinkybių. Ieškovas mano, kad atlikti poveikio aplinkai vertinimo veiklos darbai ir rezultatas yra jo nuosavybė, o Seimui pakeitus Vandens įstatymo 14 straipsnio 3 dalį laikytina, kad valstybė paėmė iš jo nuosavybę dalies visuomenės poreikiams tenkinti ir turėtų kompensuoti ieškovo patirtus nuostolius (CK 4.100 straipsnio 1-3 dalys.; Konstitucijos 23 straipsnis).

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 731 933,81 Lt nuostolių atlyginimo. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas pagal nustatytą tvarką savo lėšomis atliko nustatytas HE poveikio aplinkai vertinimo procedūras, kurios atitiko ir Europos Sąjungos aplinkosaugos aktų reikalavimus. Teismas pažymėjo aplinkybę, kad, nesulaukus HE poveikio aplinkai vertinimo, niekas negali atsakyti dėl planuotos HE statybos galimybių ir jos poveikio aplinkai. Tik šios ataskaitos įvertinimas ir atitinkamų institucijų priimtos išvados suteiktų teisę valstybinėms institucijoms priimti pagrįstą sprendimą – leisti ar neleisti vykdyti tam tikrą veiklą, šiuo atveju - statyti ar nestatyti HE. Pradėta ieškovo veikla buvo naudinga visuomenei, atitiko asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos sampratą, neprieštaravo įstatymams ir buvo kuriama siekiant padidinti energetinius šaltinius. Siekdamas šių tikslų ieškovas sudarė 30 sutarčių su trečiaisiais asmenimis. Šalys, pasirašydamos sutartis dėl konkrečių darbų atlikimo, pagal įtvirtintą teisėtų lūkesčių principą, galėjo tikėtis atlikti sutartyse sulygtus darbus ir gauti sutartą atlygį. Tačiau, Seimui pakeitus Vandens įstatymą, buvo uždrausta statyti užtvankas Nemuno upėje, todėl tolimesnių darbų atlikimas tapo negalimas. Teismo manymu, ieškovas neprivalo įrodinėti Vandens įstatymo pakeitimo įstatymo neišvengiamų pasekmių, nes tai preziumuojama pagal įstatymą aplinkybė. Teismas nustatė, kad pagal sutarčių sudarymo metu galiojusius įstatymus ir pagal sudarytas sutartis šalys negalėjo tikėtis, kad Seimas pakeis galiojantį Vandens įstatymą ir taip paveiks privačius šalių santykius. Teismas nesprendė, ar visuomenės interesas reikalavo pakeisti įstatymo normą, leidžiančią HE statybą Nemuno upėje iki Alytaus miesto, ir(ar) tokio įstatymo pakeitimas negalėjo būti siejamas su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pradėjęs atlikti darbus pagal galiojančius įstatymus negalėjo numatyti, jog Seimas uždraus pabaigti atlikti darbus, kuriuos ieškovas jau buvo pradėjęs. Teismo manymu, pagal Konstitucijos 46 straipsnį Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Ieškovas veikė savo rizika, tačiau visus darbus vykdė laikydamasis galiojančių teisės aktų, ir atsakovas šias aplinkybes iš esmės pripažįsta. Teismas pažymėjo, kad atliekant pirmines užduotis aktyviai dalyvavo vietos savivaldos institucijos, pritarusios poveikio aplinkai vertinimo programai, dalyvavo rengiant detalųjį planą. Tačiau pakeisdamas įstatymą atsakovas atėmė iš ieškovo galimybę naudotis jo lėšomis parengta dokumentacija, susijusia su elektrinės statyba, t. y. priimtas įstatymas pažeidė ieškovo konstitucines teises (Konstitucijos 23 straipsnis). Teismo manymu, ieškovas įrodė, kad CK 4.100 straipsnio prasme valstybė iš jo paėmė nuosavybę visuomenės reikmėms, tai prieštarauja viešosios teisės sampratai, pagal kurią jos vienintelė paskirtis yra ginti visuomenės interesus, susijusius su visuomenės uždavinių ir tikslų įgyvendinimu. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog įstatymo pakeitimas priimtas ginant visuomenės interesus, kartu su tuo jos interesų labui paimant ieškovo nuosavas lėšas, kurias investavo pagal 30 sutarčių už atliktus darbus rengiant dokumentus HE statybai. Toks lėšų paėmimas visuomenės poreikiams yra išimtinis, nes visuomenės interesų gynimas pakeičiant įstatymą yra neatskiriamai susietas su ieškovo ūkinės veiklos nutraukimu. Dėl to priimdamas įstatymo pakeitimus Seimas privalėjo numatyti galimas neigiamas pasekmes, taip pat priemones pasekmėms išvengti, biudžeto lėšas dėl įstatymo įgyvendinimo kilusiems nuostoliams atlyginti. Teismas pažymėjo, kad priimant įstatymo pakeitimus buvo žinoma apie ieškovo ketinimus statyti HE, todėl pagal Seimo Statuto 19 skirsnio 135 straipsnį 7 punktą aiškinamajame rašte turėjo būti nurodyta, kaip įstatymo pakeitimas paveiks verslo sąlygas ir jo plėtrą. Seime nebuvo svarstyta klausimo dėl įstatymo pakeitimu atsiradusių pasekmių ir nuostolių atlyginimo. Teismas padarė išvadą, kad, neatlyginus ieškovui patirtų nuostolių CK 4.100 straipsnio 1-3 dalių pagrindu, būtų pažeisti teisingumo, protingumo, sąžiningumo, interesų pusiausvyros bei teisėtų lūkesčių principai. Ieškovas dėl projekto įgyvendinimo patyrė 731 933,81 Lt nuostolių, todėl teismas šią sumą ir priteisė.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 24 d. sprendimą paliko nepakeistą.

8Kolegija sprendė, kad ieškovas, pradėdamas įgyvendinti hidroelektrinės ant Nemuno upės statybos projektą, veikė skatinamas aukščiausių valstybės institucijų deklaruojamo pritarimo tokios elektrinės statybai. Visi ieškovo veiksmai atlikti laikantis Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatytos tvarkos. Taigi ieškovas veikė laikydamasis Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų.

9Ieškovo verslo projektas buvo nutrauktas naujai priimtu įstatymu uždraudus hidroelektrinių statybą ant Nemuno upės. Ši nutraukimo priežastis vertinama kaip subjektyvi, rodanti pasikeitusią valstybės energetinę ir gamtosauginę politiką. Projekto nutraukimo priežastis negali būti vertinama kaip verslo rizika, nes, minėta, projektas pradėtas įgyvendinti esant valstybės deklaruojamai tokiems projektams paramai, vykdomas laikantis visų galiojančių įstatymų ir buvo nutrauktas įstatymu valstybei pakeitus savo energetinę politiką.

10Pagal CK 1.2 straipsnį civiliniai teisiniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais. Pagrįsto tikėjimosi arba teisinių lūkesčių principo turinį sudaro draudimas pernelyg dažnai keisti civilinius įstatymus, verslo sąlygas. Šis principas reikalauja, kad asmuo, veikdamas šiandien, turėtų garantiją, jog ir toliau civilinių teisinių santykių reglamentavimas drastiškai nepasikeis.

11Vertindama pirmiau išdėstytas aplinkybes, kolegija sprendė, kad pradėdamas hidroelektrinės statybos projektą ieškovas pagrįstai tikėjosi, jog valstybės deklaruojama parama tokių hidroelektrinių statybai nepasikeis ir pradėtas verslo projektas bus sėkmingai užbaigtas. Įstatymų leidėjas, įstatymu imperatyviai uždrausdamas hidroelektrinių statybą ant Nemuno upės, pažeidė ieškovų teisėtų lūkesčių principą. Dėl to ieškovas patyrė nuostolių.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 24 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasatorius nurodo šiuos kasacinio skundo argumentus:

14Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „ieškovas įrodė, kad CK 4.100 straipsnio prasme valstybė iš jo paėmė nuosavybę visuomenės reikmėms.“ Pagal šio straipsnio 1 dalį paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka turi būti nustatyta įstatyme, todėl teismas nagrinėdamas ginčą dėl nuosavybės paėmimo turėjo įvertinti, koks įstatymas nustato paėmimo tvarką, ar paėmimas buvo atliktas nustatyta tvarka ir tik nustatęs jos pažeidimus turėjo spręsti ieškovo teisių gynimo ir nuostolių atlyginimo klausimą. Skundžiamu atveju to nebuvo atlikta. Kasatoriaus nuomone, nagrinėjant ieškinį buvo klaidingai konstatuotas nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams faktas, netinkamai aiškinamos ir taikomos CK 4.100 straipsnio normos.

15Sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą visų pirma turi būti išspręstas atsakovo civilinės atsakomybės klausimas. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda dėl šalies neteisėtų veiksmų. Teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.248 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jei kaltas asmuo. Atsižvelgiant į tai, turėjo būti įrodytas Seimo veiksmų neteisėtumas ir kaltė.

16Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad „pagrįsto tikėjimosi arba teisinių lūkesčių principo turinį sudaro draudimas pernelyg dažnai keisti civilinius įstatymus, verslo sąlygas. Šis principas reikalauja, kad asmuo, veikdamas šiandien, turėtų garantiją, kad ir toliau civilinių teisinių santykių reglamentavimas drastiškai nesikeis“. „Įstatymų leidėjas, įstatymu imperatyviai uždrausdamas hidroelektrinių statybą ant Nemuno upės, pažeidė ieškovų teisėtų lūkesčių principą“. Vertindamas tai, kas išdėstyta, teismas iš esmės pasisakė dėl Vandens įstatymo pakeitimo įstatymo neatitikties Konstitucijos 46 straipsniui. Pagal CK 1.3 straipsnio 5 dalį teismas turi teisę pripažinti negaliojančiu Civiliniam kodeksui ar kitam įstatymui prieštaraujantį teisės aktą ar jo dalį, jeigu šio akto ir Konstitucijos ar įstatymų atitikties kontrolė neįeina į Konstitucinio Teismo kompetenciją. Pagal CPK 3 straipsnio 3 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas ar jo dalis, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas ar teisės aktas atitinka Konstituciją ar įstatymus. Gindamas ieškovo teises ir konstatavęs tyčinius veiksmus, teismas turėjo pripažinti teisės aktą, pažeidžiantį nuosavybės teises, negaliojančiu, atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį ir atlyginti ieškovui patirtus nuostolius. Šiuo konkrečiu atveju to nebuvo padaryta. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai viršijo savo įgaliojimus ir išnagrinėjo klausimą, nepriskirtą jų kompetencijai.

17Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, nurodydamas, kad atsakovas nepagrįstai sieja teisės akto pripažinimą negaliojančiu su ieškovo pareikštu ieškinio reikalavimu, nes jis jokio teisės akto neprašė pripažinti negaliojančiu. Kasacinio skundo motyvas, kad teismas turėjo pripažinti įstatymą negaliojančiu ir tiktai po to spręsti nuostolių atlyginimo klausimą, taip pat nepagrįstas, nes jis prieštarauja Konstitucijos 102, 105, 107 straipsnių nuostatoms.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

20Lietuvos Respublikos Seimas 1999 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. VIII-1348 patvirtino Nacionalinę energetikos strategiją. Šiame nutarime pažymėta, kad atnaujinta Nacionalinė energetikos strategija išreiškia pagrindines valstybės nuostatas ir jų įgyvendinimo kryptis modernizuojant šalies energetikos ūkį, visapusiškai priderinant jį prie didėjančių valstybės poreikių ir naujausių tarptautinių reikalavimų ekonomiškumo, patikimumo, gamtosaugos ir valdymo tobulinimo aspektais. Strategijoje taip pat nurodyta, kad, atsižvelgiant į organinio kuro rinką, gali pasiteisinti Neries kaskados bei Nemuno vidurupio naujų hidroelektrinių statyba.

212001 m. lapkričio 5 d. ieškovo akcininkų susirinkimas priėmė nutarimą, kuriuo pritarė perspektyviniam hidroelektrinės ant Nemuno upės statybos planui (T.3, b. l. 168).

222003 m. kovo 19 d. ieškovas atliko atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo (T.3, b. l. 61-62), informavo poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvius ir pranešė visuomenei apie priimtą atrankos išvadą (T.3, b. l. 170-173). Taip pat buvo parengta, suderinta ir 2003 m. balandžio 28 d. patvirtinta su sąlyga planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programa (T.3, b. l. 184-190; 185; 64-65).

232003 m. birželio mėn. ieškovas pradėjo rengti hidroelektrinės detalųjį planą (T.3, b. l. 191-192), 2003 m. liepos 1 d. sudarė detaliojo plano organizavimo sutartį su Alytaus rajono savivaldybe (T. 3, b. l. 193-194).

242004 m. sausio 14 d. Seime buvo įregistruotas nutarimas, kuriuo siūloma uždrausti statyti hidroelektrinę ant Nemuno (T. 1, b. l. 194), 2004 m. sausio 26 d. įregistruotas Vandens įstatymo pakeitimo projektas (T. 2, b. l . 50), o 2004 m. kovo 30 d. priimtas įstatymo pakeitimas (T. 2, b. l. 84), kuriuo uždraudžiama hidroelektrinių statyba ant Nemuno.

25Projektiniai darbai buvo sustabdyti, o vėliau nutraukti, paaiškėjus, kad rengiamas įstatymas, uždraudžiantis hidroelektrinių statybą ant Nemuno.

26V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

27Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. VIII-1348 patvirtinta Nacionalinė energetikos strategija, kurioje buvo nurodyta ir galima Nemuno vidurupio naujų hidroelektrinių statyba. Patvirtindamas atnaujintą Nacionalinę energetikos strategiją Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. IX-1130 numatė naujų hidroelektrinių statybą Neries kaskadoje ir Nemuno vidurupyje. Hidroelektrinių statyba – strateginės reikšmės objektas, todėl ypatingą reikšmę turi planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai tyrimai. Vadovaudamasi Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymo nuostatomis UAB „Karolinos HES“ savo rizika ir lėšomis nusprendė vykdyti planuojamos ūkinės veiklos organizavimo darbus siekiant ant Nemuno upės statyti hidroelektrines (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). 2001 m. lapkričio 5 d. nutarimu bendrovės akcininkų susirinkimas pritarė hidroelektrinių ant Nemuno upės statybos planui ir įgaliojo direktorių R. J. G. pradėti tinkamų statyboms vietų paiešką, tvarkyti visus su šiais planais susietus projektus ir kitą reikalingą dokumentaciją, pasirašyti sudaromas sutartis (T. 3, b. l. 168). Šie faktai patvirtina, kad minėtus tyrimus ieškovas pradėjo savo asmenine iniciatyva ir prisiėmė galimų darbų ir jų rezultatų riziką.

28Poveikio aplinkai vertinimo procesą koordinuojanti institucija – Aplinkos ministerija ar kita Vyriausybės įgaliota institucija (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vertinant planuojamos veiklos poveikį aplinkai dalyvauja valstybės institucijos, atsakingos už sveikatos apsaugą, priešgaisrinę apsaugą, kultūros vertybių apsaugą, ūkio plėtrą ir žemės ūkio plėtrą, bei vietos savivaldos institucijos (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Aplinkos apsaugos agentūra 2003 m. kovo 19 d. rašte Nr. 11-4-260 5.3 punkte nustatė, kad gali būti priimtas neigiamas sprendimas dėl planuojamos veiklos leistinumo, jeigu ji prieštaraus teisės aktų nustatytiems aplinkosaugos reikalavimams. Išvadoje dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo agentūra nurodė PAV ir ataskaitą rengti pagal nuostatus, patvirtintus aplinkos ministro 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 262, o 2003 m. balandžio 28 d. patvirtino hidroelektrinių ant Nemuno upės poveikio aplinkai vertinimo programą su sąlyga, kad poveikio aplinkai vertinimo programa bus papildyta ir PAV ataskaitoje bus išnagrinėti šiame konkrečiame sprendime nurodyti klausimai (T. 3, b. l. 64, 65). Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos pritarė keturių savivaldybių merai (T. 3, b. l. 176, 179, 180, 201-204). Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. D1-144 pradėtas rengti mažosios hidroelektrinės Alovės seniūnijoje, Kaniūkų kaime, detalusis planas (T. 3, b. l. 192).

29Teisėjų kolegija pažymi, kad tyrimo veikla nebuvo užbaigta, nes Aplinkos apsaugos agentūra nepriėmė Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka motyvuoto sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos. Apeliacinės ir pirmosios instancijų teismai, nustatydami valstybės pažeidimą, t. y. tai, kad įstatymu uždrausta galimos hidroelektrinės statyba ir padaryta nuostolių ieškovui, nevertino to fakto, kad pagal galiojantį įstatymą nebuvo pašalintos sąlygos tyrimui, ar bus leidžiama tokia statyba pagal poveikio aplinkai įstatymą. Iš dalies tenkindamas ieškinį pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad ieškovas įrodė, jog CK 4.100 straipsnio prasme valstybė iš jo paėmė nuosavybę visuomenės reikmėms. Ieškovo atlikti tyrimų rezultatai atsakovo nenusavinti. Jie liko ieškovo, kaip tokio tyrimo užsakovo, žinioje. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios aplinkybės teismai netyrė. Seimo priimtas Vandens įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymas galbūt galėjo turėti įtakos ieškovo patirtiems nuostoliams. Ieškovas, kaip privati bendrovė, pradėjo rengti detalųjį planą. Jo organizatoriais, be ieškovo, tapo savivaldybės. Šis juridiškai reikšmingas faktas nagrinėjusių bylą teismų nebuvo įvertintas, nesiaiškinta, ar, rengiant detalųjį planą, Alytaus rajono savivaldybė laikėsi 1995 m. gruodžio 12 d. Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 20 straipsnio reikalavimų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1315 patvirtintų Valstybės sienos, krašto apsaugos ir strateginės reikšmės objektų detaliųjų planų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo nuostatų ir tokių veiksmų poveikio ieškovo nuostoliams.

30Spręsdamas nuostolių atlyginimo klausimą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra visos reikalingos prielaidos atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, o pagal šio įstatymo 3 dalį teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Iš esmės su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutiko ir apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad įstatymų leidėjui uždraudus hidroelektrinių statybą ant Nemuno upės pažeistas ieškovo teisėtų lūkesčių principas ir jam padaryti nuostoliai turi būti atlyginti (CK 1.2, 1.5 straipsniai, 6.251 straipsnio 1 dalis, Konstitucijos 46 straipsnis). Su tokia teismų išvada teisėjų kolegija negali sutikti, nes bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė teisę, neatskleidė bylos esmės, todėl apskųsti procesiniai sprendimai naikinami, byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

31Nacionalinės energetikos strategijos nuostatos, pirmiau nurodyti Aplinkos agentūros ir savivaldybių veiksmai kaip tik išreiškė valstybės nuostatą didinti vietinių energijos išteklių naudojimą, taip pat ir hidroenergijos naudojimą Nemuno vidurupyje bei sudarė galimybę ieškovui pagrįstai tikėtis, kad jo pateiktas pasiūlymas statyti hidroelektrines ant Nemuno upės yra galiojantis ir teisingas.

32Ieškinys pareikštas CK 4.100 straipsnio 1 dalies pagrindu, o nagrinėjant bylą buvo įrodinėjama ir aiškinamasi dėl patirtų ieškovo nuostolių, todėl tikslintini ieškinio reikalavimai, svarstytinas klausimas dėl pirmiau nurodytų savivaldybių įtraukimo šalimis į bylą, taip pat svarstytina, ar įstatymo keitimą galima būtų priskirti prie neteisėtų veiksmų, o ieškovo sprendimą statyti hidroelektrines ant Nemuno upės - tik paties ieškovo verslo rizikai.

33Kiti kasacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės šiai konkrečiai bylai, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360, 362 straipsniais,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 24 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

36Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Karolinos HES“ teismo prašė priteisti iš Lietuvos... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006... 8. Kolegija sprendė, kad ieškovas, pradėdamas įgyvendinti hidroelektrinės ant... 9. Ieškovo verslo projektas buvo nutrauktas naujai priimtu įstatymu uždraudus... 10. Pagal CK 1.2 straipsnį civiliniai teisiniai santykiai reglamentuojami... 11. Vertindama pirmiau išdėstytas aplinkybes, kolegija sprendė, kad pradėdamas... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m.... 14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „ieškovas įrodė, kad CK 4.100... 15. Sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą visų pirma turi būti... 16. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad „pagrįsto tikėjimosi arba... 17. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, nurodydamas, kad... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės... 20. Lietuvos Respublikos Seimas 1999 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. VIII-1348... 21. 2001 m. lapkričio 5 d. ieškovo akcininkų susirinkimas priėmė nutarimą,... 22. 2003 m. kovo 19 d. ieškovas atliko atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo... 23. 2003 m. birželio mėn. ieškovas pradėjo rengti hidroelektrinės detalųjį... 24. 2004 m. sausio 14 d. Seime buvo įregistruotas nutarimas, kuriuo siūloma... 25. Projektiniai darbai buvo sustabdyti, o vėliau nutraukti, paaiškėjus, kad... 26. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 27. Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. VIII-1348... 28. Poveikio aplinkai vertinimo procesą koordinuojanti institucija – Aplinkos... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad tyrimo veikla nebuvo užbaigta, nes Aplinkos... 30. Spręsdamas nuostolių atlyginimo klausimą pirmosios instancijos teismas... 31. Nacionalinės energetikos strategijos nuostatos, pirmiau nurodyti Aplinkos... 32. Ieškinys pareikštas CK 4.100 straipsnio 1 dalies pagrindu, o nagrinėjant... 33. Kiti kasacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės šiai konkrečiai... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 24 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio... 36. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...