Byla 1S-76-50/2008

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Juozapas Surblys, sekretoriaujant Jolantai Kližentytei, dalyvaujant prokurorui Irmantui Motužiui, kaltinamiesiems V. B. ir D. A., teismo posėdyje išnagrinėjęs Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nutarties, kuria nutarta baudžiamąją bylą, kurioje T. T., V. B., D. A. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 135 str. 1 d. ir 140 str. 1 d., Š. A. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 140 str. 1 d., perduoti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti,

Nustatė

2T. T., V. B., D. A. ir Š. A. buvo kaltinami tuo, kad 2007 m. liepos 7 d., apie 4 val., prie naktinio klubo ,,Paradox“, kurio adresas ( - ) mieste, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, matant aplinkiniams, pavartodami fizinį smurtą prieš D. V., T. B., A. B., J. R., suduodami jiems ne mažiau kaip 23 smūgius rankomis, kojomis į įvairias kūno vietas, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. padarė viešosios tvarkos pažeidimą;

3T. T., V. B., D. A. taip pat kaltinami tuo, kad 2007 m. liepos 7 d., apie 4 val., prie naktinio klubo ,,Paradox“, kurio adresas mieste ( - ), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, suduodami rankomis bei spardydami kojomis D. V. į galvą bei kitas kūno vietas, padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą;

4T. T., V. B., D. A., Š. A. dar kaltinami tuo, kad 2007 m. liepos 7 d., apie 4 val., prie naktinio klubo ,,Paradox“, kurio adresas ( - ) mieste, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, suduodami rankomis bei spardydami kojomis, sužalojo J. R., padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

5T. T. kaltinamas tuo, kad 2007 m. liepos 7 d., apie 4 val., prie naktinio klubo ,,Paradox“, kurio adresas ( - ) mieste, 2 kartus kumščiu sudavė T. B. į veidą, dėl to jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

62008 m. vasario 21 d. baudžiamoji byla, kurioje T. T., V. B., D. A., kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 135 str. 1 d., 140 str. 1 d., Š. A. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 140 str. 1 d., buvo perduota nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

72008 m. kovo 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priėmė nutartį, kuria nusprendė perduoti bylą Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti. Nutartyje nurodoma, kad nukentėjusieji kaltinamųjų nepažinojo, nebendravo, jokių asmeninių motyvų kilti konfliktui nebuvo, todėl D. V. sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl chuliganiškų paskatų, o kaltinamųjų T. T., V. B., D. A. veika dėl D. V. padaryto sužalojimo turi būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 p. Toks kaltinimas apylinkės teisme negali būti pareikštas, nes byla turėtų būti nagrinėjama Apygardos teisme. 2008 m. kovo 19 d. nutartis perduoti bylą prokuratūrai tyrimui papildyti priimta vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 str. 3 d., t. y. konstatavus, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka LR BK 219 str. reikalavimų.

8Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-19 nutartį dėl bylos perdavimo tyrimui papildyti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Skunde nurodoma, kad kaltinamųjų veiksmai kilo ne dėl chuliganiškų, o dėl asmeninio pobūdžio paskatų ir tuo buvo siekiama sumušti nukentėjusiuosius, todėl kaltinamųjų T. T., V. B., D. A. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. Be to, šių asmenų veika kvalifikuotina ir pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., nes konfliktas įvyko viešoje vietoje, matant aplinkiniams asmenims, pasireiškė įžūliu elgesiu, muštynėmis ir nepagarba aplinkiniams asmenims. Prokuroro manymu, chuliganiškos paskatos paprastai būna pagrįstos kaltininko subjektyviųjų požymių visuma, o viešosios tvarkos pažeidimas iš esmės pasireiškia objektyviųjų požymių visuma. Tokie tyčiniai veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje.

9Prokuroro skundas atmestinas, Apylinkės teismo nutartis pripažintina pagrįsta. Teismas, perduodamas bylą tyrimui papildyti, vadovavosi BPK 254 straipsnio nuostatomis: jeigu nagrinėjimo metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme, ir jeigu tai trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Teismas priimdamas nutartį rėmėsi tuo, kad kaltinamajame akte išdėstytos aplinkybės – nusikalstamų veikų aprašymai akivaizdžiai neatitinka nurodytų baudžiamojo įstatymo straipsnių: teigiama, kad nusikalstamų veikų, nurodytų kaltinamajame akte, kvalifikavimas prieštarauja teisei. Iš tikrųjų, kaip matyti iš kaltinamojo akto, kaltinamųjų T. T., V. B. ir D. A. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį. Teismo nutartyje teigiama, kad minėtų kaltinamųjų veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal BK 135 str. 2 dalies 8 punktą kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų. Tokį sprendimą teismas priėmė bylą jau nagrinėdamas teisiamajame posėdyje, ištyręs daugelį su kaltinimais susijusių duomenų. Tokia teismo procedūrinė veikla neprieštarauja proceso paskirčiai: tokį sprendimą teismas galėjo priimti ir bylą perduodamas teismui (BPK 232 straipsnio 3 p.), tačiau tokio sprendimo priėmimas šioje proceso stadijoje galėjo sukelti tam tikras proceso etikos problemas, susijusias su spėjimais apie teismo šališkumą, apie išankstinę teismo nuomonę dėl baudžiamojo įstatymo taikymo problemų. Teismas, pradėjęs bylą nagrinėti teisme ir patikrinęs surinktus duomenis, turėjo galimybę įsitikinti kaltinamiesiems pareikštų kaltinimų pagrįstumu ir kaltinamojo akto, kaip svarbiausio ikiteisminio tyrimo stadijos dokumento, surašymo tinkamumu.

10Kaip minėta, teismas, priimdamas nutartį bylą perduoti ikiteisminiam tyrimui papildyti, rėmėsi BPK 219 straipsniu, kurio pavadinimas yra ,,Kaltinamojo akto turinys“. Iš tikrųjų, šio straipsnio pavadinimas atspindi konkretaus pobūdžio reikalavimus, susijusius su tam tikrais gyvenimo tikrovę patvirtinančiais duomenimis, išskyrus straipsnio 3 ir 5 punktus, kurie reikalauja atspindėti teisės problemą. Iškyla klausimas, ar teismas turėjo teisę ir pagrindą bylą perduoti prokurorui, nes iš tikrųjų akivaizdžiai formalių (BPK 219 straipsnio prasme) trūkumų kaltinamajame akte lyg ir nėra, nes anketiniai ir kitokie konkretesnę reikšmę turintys duomenys nurodyti, nusikalstamos veikos aprašytos, baudžiamojo įstatymo straipsniai nurodyti ir pan. Nepaisant šių dalykų, teismo priimtas sprendimas yra teisingas teisės taikymo požiūriu. Nesant konkretaus atsakymo baudžiamojo proceso įstatyme dėl galimo akivaizdaus sprendimo priėmimo, būtina vadovautis socialinių vertybių filosofija ir lyginti, kuri vertybė yra reikšmingesnė visuomenei: ar formaliai vadovautis baudžiamojo proceso numatytomis procedūromis, ar šalinti kliūtis, trukdančias tinkamą teisingumo vykdymą. Panaikinus teismo nutartį, pirmosios instancijos teismas, jeigu proceso dalyviai neprašytų keisti kaltinimo, būtų priverstas neplėsti kaltinimų, nurodytų kaltinamajame akte, ribų, nors bylos duomenys rodytų, kad toks nuosprendis, jei kaltinamieji būtų pripažinti kaltais, būtų neteisingas. Antra, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teoriškai ir praktiškai kaltinimo pakeitimas sunkesniu yra galimas, ir jeigu taip atsitiktų, pirmosios instancijos teismo nuosprendis turėtų būti naikinamas ir byla vis vien po to perduodama prokurorui, o vėliau grąžinama Apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui. Teisingumas kaip socialinė vertybė yra svarbi ne tik kaltinamajame akte nurodytiems kaltinamiesiems, bet ir visuomenei apskritai, jis svarbus ir nuo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiems asmenims (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis). Todėl kai kurie baudžiamojo proceso konkretūs apibrėžimai dėl tam tikro reiškinio turinio negali nulemti esmės - teisingo baudžiamojo įstatymo taikymo, kuris susijęs tiek su konstitucinėmis nuostatomis, tiek su teisingumo samprata apskritai.

11Todėl naikinti Apylinkės teismo nutartį dėl neva jos neteisėtumo ir nepagrįstumo priežasčių nėra.

12Apylinkės teismas, pradėjęs nagrinėti baudžiamąją bylą ir ištyręs kai kuriuos duomenis, nesprendė asmenų (kaltinamųjų) kaltumo ar nekaltumo klausimo. Tačiau iš nustatytų duomenų, kuriais grindžiami kaltinimai, akivaizdžiai matyti, kad veikos, turinčios BK 135 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies požymių, buvo padarytos idealiosios sutapties būdu. Nors prokuroro skunde mėginama paneigti kaltinamųjų veiksmų, padarytų įvykio metu, chuliganiškus motyvus, tačiau nesuprantama, kodėl tie patys idealiąją sutaptį sudarantys veiksmai atskirai kvalifikuojami pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą, taip pat nevykdo teisingumo – nesprendžia asmenų kaltumo ar nekaltumo klausimo, neteigia, pagal kokį baudžiamąjį įstatymą turėtų būti pripažinti kaltinamaisiais, tačiau vertindamas kaltinimo pareigūnų surinktus duomenis, kurie nurodyti kaltinamajame akte, jų nevertina kaip įrodymų, galinčių iš anksto nulemti spėjamų sprendimų priėmimą. Tiek Apylinkės, tiek aukštesnysis teismas sprendžia baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo santykio suderinamumo ir taikymo galimybių klausimą.

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

14Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

15Nutartis toliau neskundžiama.

Proceso dalyviai