Byla Ik-1084-171/2011

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Dzedulionio, Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Justinui Čobotui, atsakovės atstovams Agnei Karalienei ir Tomui Čaplinskui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – Komisija) dėl sprendimo panaikinimo (tretysis suinteresuotas asmuo Druskininkų savivaldybė).

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–10), kuriame prašo:

  1. panaikinti Komisijos 2010-10-11 sprendimą „Dėl A.V.“ Nr. KS-60;
  2. priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

5Skunde paaiškino, kad jis yra Druskininkų savivaldybės tarybos ir viešojo juridinio asmens Druskininkų rankininkų klubo narys. Teigia, kad jis dalyvavo balsuojant dėl šių Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimų: 2009-02-26 Nr. T1-45 „Dėl Druskininkų savivaldybės 2009 m. sporto projektų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto, tvirtinimo“ bei 2009-05-26 Nr. T1-135 „Dėl Tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. Tl-45 „Dėl Druskininkų savivaldybės 2009 m. sporto projektų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto, tvirtinimo“ pakeitimo“, tačiau nedalyvavo rengiant minėtus sprendimų projektus ir juos svarstant Druskininkų savivaldybės tarybos komitetuose.

6Mano, kad Komisijos 2010-10-11 sprendimas Nr. KS-60 „Dėl A. V.“ yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi, visų pirma, turėjo būti nustatyta faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas turėjo „privatų interesą“, susijusį su skundžiamame sprendime nurodytų tarybos sprendimų priėmimu. Mano, kad nenustačius, jog sprendimai buvo susiję su pareiškėjo privačiais interesais, jis negali būti laikomas pažeidusiu teisės normas.

7Pareiškėjas mano, kad skundžiamame sprendime jo interesai nepagrįstai sutapatinti su Druskininkų rankininkų klubo interesais, nes Druskininkų rankininkų klubas yra juridinis asmuo, kurio turtas yra atskirtas nuo jos steigėjų ir/arba narių turto, todėl pareiškėjas jokios turtinės naudos iš to, kad Druskininkų rankininkų klubas gauna pinigines lėšas, jokia forma negavo ir negali gauti. Be to, Druskininkų rankininkų klubas yra viešasis juridinis asmuo, o skundžiamame sprendime nėra nustatyta jokių duomenų, kad Druskininkų rankininkų klubas, prieštaraudamas CK 2.34 str. 2 d., tenkintų ne viešuosius, o privačius interesus. Išdėstytus argumentus patvirtina Druskininkų rankininkų klubo įstatai.

8Pareiškėjas skunde vadovaujasi Kūno kultūros ir sporto įstatymu ir nurodo, kad Druskininkų rankininkų klubo projekto „Rankinio populiarinimas Druskininkuose“, kuriam buvo skirtas finansavimas, tikslai yra išimtinai viešojo pobūdžio.

9Teigia, kad 2009-06-03 pasirašytos sutarties Nr. SP-14 nuostatos patvirtina, kad finansavimas buvo suteiktas konkrečioms išlaidų grupėms. Skundžiamame Komisijos sprendime nėra nustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas gautų kokią nors turtinę naudą iš rankininkų sporto klubo vykdomai programai skirtų lėšų.

10Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir teigia, kad interesų konflikto sąvoka yra siejama ne su bet kokiu interesu, o su privačiu (asmens ar jo artimu giminaičiu ar šeimos nariu) turtiniu ar neturtiniu interesu.

11Teigia, kad Rankininkų klubo tikslai, kaip ir konkrečios sporto programos, kuriai buvo skirtas finansavimas, tikslai nėra susiję su pareiškėjo asmeniniais interesais, todėl mano, kad lėšų Druskininkų rankininkų klubo vykdomai programai skyrimas nėra ir negali būti susijęs su jo asmeniniais interesais.

12Pareiškėjas remiasi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu (toliau – Įstatymas) ir teigia, kad įstatymų leidėjas aiškiai išskyrė skirtingas aplinkybes, kurios apibrėžia asmens privačius interesus: moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panašaus pobūdžio interesas. Mano, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį turint privatų suinteresuotumą, turi būti nustatytos šios aplinkybės (bent viena iš jų). Mano, kad Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, turėjo aiškiai nustatyti, kokį konkrečiai privatų interesą jis turėjo, kuriuo tariamai vadovavosi dalyvaudamas balsavime. Nenurodydama pažeidimo, atsakovė pažeidžia pareiškėjo teisę į gynybą ir tai, pareiškėjo manymu, patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

13Paaiškino, kad pareiškėjas pats pripažįsta, jog narystė asociacijose „gali“, bet neprivalo, sukelti interesų konfliktą, tačiau tai tik prielaida, kuri turi būti nustatyta objektyviai, nešališkai ir išsamiai nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai. Mano, kad nustačius, jog asociacija yra įsteigta visų pirma tenkinti viešuosius interesus, narystė tokioje asociacijoje negali būti laikoma privačių interesų turėjimu ir sukelti interesų konflikto.

14Teigia, kad skundžiamame sprendime nurodomas motyvas, neva pareiškėjas yra asmeniškai suinteresuotas, kad klubas gautų finansavimą iš savivaldybės biudžeto, nėra paremtas jokiais įrodymais, faktinėmis aplinkybėmis, o dėstomas apibendrintai, motyvai išdėstyti neatsižvelgus ir neįvertinus to, jog Druskininkų rankininkų klubo veikla yra susijusi išimtinai su viešųjų interesų tenkinimu, todėl mano, kad suinteresuotumas, jog būtų kuo geriau tenkinami viešieji interesai, niekaip negali būti laikomas asmeniniu neturtiniu suinteresuotumu.

15Paaiškino, kad pareiškėjas aktyvia sportine veikla neužsiima, nedalyvauja klubo organizuojamose varžybose, todėl asmeniškai nesinaudojo už savivaldybės skirtas lėšas nupirktomis prekėmis, paslaugomis ar darbais. Skundžiamame sprendime yra dėstomi motyvai, kurie visiškai nesusiję su nagrinėjamu pareiškėjo balsavimu dėl sprendimų, nes analizuojamas pareiškėjo balsavimas 2008 m. vasario 12 d. savivaldybės tarybos posėdyje bei 2007 m. sudarytas pareiškėjo gyvenimo aprašymas, o tai nėra šio tyrimo dalykas.

16Mano, kad dalyvaudamas Druskininkų savivaldybės tarybos posėdyje ir balsuodamas jis vykdė savo, kaip tarybos nario, pareigas, gynė viešąjį (ne privatų) interesą, susijusį su Druskininkų miesto savivaldybės jaunimo užimtumo, ugdymo, sporto veikla.

17Teigia, kad skunde išdėstytus teiginius patvirtina „Darbo grupės galimiems Druskininkų savivaldybės tarybos narių Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimams, pagal pateiktą Komisijos informaciją, ištirti“ 2010-04-19 sprendimas „Dėl A. V.“.

18Teigia, kad nesant privataus intereso dalyvaujant balsavime, pareiškėjas neturėjo pagrindo papildyti savo privačių interesų deklaracijos, todėl mano, kad atsakovė visiškai nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas, paaiškėjus naujoms aplinkybėms (svarstymas ir priėmimas Tarybos sprendimų, susijusių su finansavimo skyrimu sporto projektams, tarp kurių ir asociacijos, kurios valdybos narys (valdybos pirmininkas) yra jis pats, projektai), dėl kurių jo tarnybinėje veikloje galėjo kilti ir kilo interesų konfliktas, ir nepapildęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas.

19Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jai buvo pranešta tinkamai. Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti (II t., b. l. 42–44).

20Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (I t., b. l. 81–84) paaiškino, kad Komisija tinkamai surinko, nustatė ir sprendime išdėstė visas reikšmingas faktines aplinkybes (duomenis) bei pateikė jų teisinį vertinimą. Pareiškėjas apskritai nenurodė jokių jo samprotavimus, esą Komisijos priimtas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, galinčių pagrįsti duomenų, faktų ar teisinių argumentų.

21Teigia, kad Komisija pradėjo tyrimą ir jį vykdė (rinko įrodymus) Vyriausiosios tarnybinės etikos įstatymo numatytose ribose, todėl pareiškėjo teiginys, esą Komisija, vertinusi jo elgesį ir 2008 m. vasario 12 d. savivaldybės tarybos posėdžio metu, nukrypo nuo tyrimo dalyko, yra atmestinas.

22Atkreipė dėmesį į tai, jog Komisijos nagrinėjimo dalykas – tik valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų elgesio, šiems esant galimo ar realaus interesų konflikto situacijoje, atitikties Įstatymo nuostatoms vertinimas. Valstybės ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų teisėtumo ir jų atitikties kitiems teisės aktams Komisija apskritai nevertina.

23Nurodo, kad Įstatymu siekiama įtvirtinti valdžios, taip pat ir vietos savivaldos įstaigų sprendimų nešališkumą, pašalinant bet kokią galimybę juos svarstant ar priimant dalyvauti ir jais asmeniškai suinteresuotiems asmenims ar interesų grupėms. Asmeninių interesų turėjimas svarstomų klausimų atžvilgiu visuomet neišvengiamai sukompromituoja ir tokius sprendimus (net ir iš esmės gerus bei teisingus sprendimus), o kartu pakerta bendruomenės pasitikėjimą jai tarnaujančia vietos valdžia. Toks valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų elgesys neabejotinai prieštarauja Įstatymo nuostatomis saugomam viešajam interesui – visuomenės lūkesčiams, kad šie visus jiems pavestus klausimus spręstų tik objektyviai ir nešališkai, t. y. be jokio asmeninio suinteresuotumo.

24Paaiškino, kad interesų konfliktas Įstatymo nuostatų prasme yra tokia situacija, kai privačių interesų turėjimas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui neleidžia jam pavestų tarnybinių funkcijų, susijusių ir su asmeniškai jam rūpimu klausimu (ginčijamu atveju – pateikto sprendimo projekto skirti Asociacijos projektams finansavimą svarstymu), atlikti nešališkai. Teigia, kad Įstatyme apibrėžtas interesų konfliktas apskritai neturi nieko bendra su pareiškėjo subjektyviai suprantama „viešojo intereso“ plačiąja prasme, kaip „visuomenės gerovės“, „dvasinės, materialinės ar pan. naudos daugumai“, sąvoka. Viešojo intereso, kaip filosofinės kategorijos, negalima tapatinti (o tai nepagrįstai ir daro pareiškėjas) su specialia Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąvoka, skirta specifiniams valstybės valdymo tikslams – užtikrinti sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo procese dalyvaujančių asmenų nešališkumą.

25Mano, kad pareiškėjo skunde pateikiami teiginiai, išsakomi rašant apie narystę asociacijoje kaip apie galimą interesų konflikto šaltinį, prieštarauja vienas kitam, t. y. iš vienos pusės teigiama, kad asociacija galėtų kelti interesų konfliktą tik tada, jei asociacija būtų įkurta tenkinti kitokius tikslus nei viešieji, tuo pat metu akcentuojama, kad asociacijos apskritai gali būti steigiamos tenkinti tik viešuosius interesus.

26Komisija neginčija tarybos sprendimo skirti finansavimą teisėtumo ir pagrįstumo bei Asociacijos veiklos naudingumo ir pan., tačiau mano, kad pareiškėjo teiginys, jog narystė asociacijoje nėra jo privatus interesas ir kad jam nekilo interesų konfliktas dalyvaujant tarybos posėdžiuose, kai buvo skiriamas finansavimas Asociacijos projektams, yra nepagrįsti.

27Teigia, kad įstatymų leidėjas besąlygiškai nustatė, jog valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens narystė bei pareigos asociacijoje yra traktuojamos kaip privataus intereso buvimas ir tai negali būti ginčijama. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo privatų interesą, pasireiškusį jo naryste ir pareigomis Asociacijoje. Teigia, kad šią Komisijos poziciją aiškiai patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-442-1422-10.

28Paaiškino, kad tarybos posėdžiuose buvo svarstomi klausimai iš esmės susiję su pareiškėjo privačiu interesu, todėl pareiškėjas pateko į interesų konflikto situaciją ir privalėjo imtis priemonių šiai interesų konflikto situacijai pašalinti pagal Įstatymo nuostatas – vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis, turėjo nusišalinti nuo dalyvavimo svarstant klausimus dėl lėšų skyrimo jo vadovaujamos Asociacijos projektams.

29Atkreipė dėmesį, kad nėra kvestionuojama pareiškėjo galimybė ir pareiga vykdyti jo, kaip tarybos nario, kompetenciją sudarančias funkcijas, susijusias su savivaldybės gyventojų interesų ir poreikių tenkinimu bei galimybė dalyvauti visuomeninėje veikloje (būti asociacijų nariu ir (ar) eiti jose pareigas), tačiau tarybos narys turi atlikti jo kompetencijai priskirtas funkcijas tokiais būdais, kurie nekelia abejonių, jog jis veikia nešališkai (jo veiksmai nekelia interesų konflikto). Akcentavo, kad priklausymas vienai ar kitai konkrečiai asociacijai ar vadovavimas jai, rūpinimasis jos veikla neįeina į tarybos nario kompetenciją.

30Pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, savivaldybės tarybos nariai, tarybos (komisijų, komitetų) posėdžiuose svarstydami jiems pateiktus sprendimų projektus ir priimdami atitinkamus sprendimus, t. y. atstovaudami vietos bendruomenei, privalo visiems gyventojams tarnauti vienodai teisingai ir nešališkai. Šis principas visiškai nesiderina su tokia situacija, kai vietos politikas, šiuo atveju pareiškėjas, eidamas savo tarnybines pareigas, sprendžia Asociacijos, kuri atstovauja tik nedidelės Druskininkų savivaldybės gyventojų grupės rankininkų sportiniams interesams ir kurios valdymo organo narys jis yra pats, neabejotinai svarbius klausimus.

31Nurodo, kad asmuo, atsidūręs interesų konflikto situacijoje, turi vengti interesų konflikto ir nedalyvauti klausimų, keliančių interesų konfliktą, rengimo, svarstymo ir sprendimų priėmimo procedūrose, taip pat privalo papildyti privačių interesų deklaraciją, nurodydamas naujas aplinkybes, dėl kurių gali kilti ir šiuo atveju kilo interesų konfliktas. Pareiškėjo teiginys, kad jam nekilo interesų konfliktas, dėl to jis neprivalėjo papildyti deklaracijos, yra atmestinas.

32Atsakovės atstovai teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti (II t., b. l. 42–44).

33Tretysis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu sutiko ir prašė jį tenkinti. Atsiliepime (II t., b. l. 3–7) paaiškino, kad Druskininkų savivaldybės meras 2010-03-10 potvarkiu Nr. M3-4 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarė Darbo grupę galimiems Druskininkų savivaldybės tarybos narių Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimams pagal pateiktą Komisijos informaciją ištirti (toliau – Darbo grupė). Teigia, kad Darbo grupė priėmė sprendimą, jog pareiškėjas Įstatymo nuostatų nepažeidė. Darbo grupė konstatavo, kad Druskininkų savivaldybės tarybos nario A. V. veiksmas turėtų būti vertinamas kaip bendras aukštesnės pakopos tikslas, balsuodamas jis vykdė savo, kaip tarybos nario, pareigas, gynė viešąjį (ne privatų) interesą, susijusį su Druskininkų sportuojančio jaunimo apsaugojimu bei tam tikra nusikalstamumo Druskininkų savivaldybėje prevencija.

34Teismo posėdyje Druskininkų savivaldybės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį ir laiką buvo pranešta tinkamai (II t., b. l. 15).

35Skundas tenkintinas iš dalies.

36Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad A.V. yra Druskininkų savivaldybės tarybos narys bei 2009-01-06 išrinktas Druskininkų rankininkų klubo, kurio teisinė forma nurodyta registravimo pažymėjime – asociacija, valdybos nariu (I t., b. l. 119–120, 188).

37Nustatyta, kad pareiškėjas, kaip Druskininkų savivaldybės tarybos narys, balsavo priimant 2009-02-26 savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T1-45 „Dėl Druskininkų savivaldybės 2009 m. sporto projektų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto, tvirtinimo“ ir 2009-05-26 savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T1-135 „Dėl Tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. T1-45 Druskininkų savivaldybės 2009 m. sporto projektų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto, tvirtinimo“ pakeitimo“ (I t., b. l. 24–25, 26–27).

38Druskininkų savivaldybės meras 2010-03-10 potvarkiu Nr. M3-4 „Dėl darbo grupės sudarymo“ (I t., b. l. 94) sudarė Darbo grupę, kuri 2010-04-19 priėmė sprendimą Nr. 10, kuriame konstatavo, jog pareiškėjas Įstatymo nuostatų nepažeidė (I t., b. l.18–23).

39Atsakovė (Komisija), nesutikdama su Darbo grupės sprendimu, nutarė pati atlikti A. V. veiklos atitikties Įstatymo nuostatoms tyrimą. 2010-10-11ji priėmė sprendimą Nr. KS-60 (I t., b. l. 15–17), kuriuo konstatavo, kad A. V., dalyvaudamas tarybos posėdžiuose svarstant ir priimant sprendimus, susijusius su finansavimo skyrimu sporto projektams, kai paraiškas gauti finansavimą buvo pateikusi ir asociacija, kurios valdybos narys (valdybos pirmininkas) yra jis pats, nevykdė Įstatymo 3 straipsnio 2 punkto prievolės teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, ir pažeidė šio įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. A. V., paaiškėjus naujoms aplinkybėms (svarstymas ir priėmimas tarybos sprendimų susijusių su finansavimo skyrimu sporto projektams, tarp kurių ir asociacijos, kurios valdybos narys (valdybos pirmininkas) yra jis pats, projektai), dėl kurių jo tarnybinėje veikloje galėjo kilti ir kilo interesų konfliktas, ir nepapildęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas.

40Komisija sprendime taip pat rekomendavo A. V., atliekant tarnybines pareigas Druskininkų savivaldybės taryboje, vengti interesų konflikto ir nedalyvauti sprendimų susijusių su asociacija Druskininkų rankininkų klubu, rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūrose.

41Ginčas kilo dėl Komisijos priimto sprendimo, kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.

42Pareiškėjas iš esmės neginčija faktinių bylos aplinkybių, t. y. to, kad būdamas Druskininkų rankininkų klubo valdybos ir Druskininkų savivaldybės tarybos narys, balsavo priimant 2009-02-26 savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T1-45 „Dėl Druskininkų savivaldybės 2009 m. sporto projektų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto, tvirtinimo“ ir 2009-05-26 savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T1-135 „Dėl Tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. T1-45 Druskininkų savivaldybės 2009 m. sporto projektų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto, tvirtinimo“ pakeitimo“, tačiau nesutinka su nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu.

43Įstatymo 3 straipsnio 2 punktas numato, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.

44Asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje (Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 d.).

45Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu paaiškėja naujos aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją papildyti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas po šių aplinkybių paaiškėjimo.

46Viešų ir privačių interesų derinimo įstatymo tikslas – siekis suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (1 straipsnis). Interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje (ar jo artimojo giminaičio, ar šeimos nario), asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 2, 4 dalys).

47Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo deklaruoti privačius interesus privačių interesų deklaracijoje, o pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą, viena iš privačių interesų deklaracijoje nurodomų duomenų rūšių yra duomenys apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens ir jo sutuoktinio narystę bei pareigas asociacijose. Tokios įstatymo nuostatos reiškia, jog valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens ir jo sutuoktinio narystė bei pareigos asociacijoje yra traktuojamos kaip privataus intereso buvimas.

48Taigi iš šių Įstatymo nuostatų darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo privatų interesą, pasireiškusį jo naryste ir pareigomis asociacijoje – Druskininkų rankininkų klube.

49Pareiškėjas, kaip savivaldybės tarybos narys, dalyvaudamas balsuojant dėl 2009-02-26 sprendimo Nr. T1-45 ir 2009-05-26 sprendimo Nr. T1-135, atliko aktyvius veiksmus (balsavo), susijusius su jo privačiu interesu.

50Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas pateko į interesų konflikto situaciją ir, vadovaudamasis Įstatymo 3 straipsnio 2 punktu, privalėjo imtis priemonių šiai interesų konflikto situacijai pašalinti. Tokia priemone, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis, turėjo būti pareiškėjo nusišalinimas nuo balsavimo, tačiau pareiškėjas tokio nusišalinimo nepareiškė ir tokiu būdu pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 punktą bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalis.

51Teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra kvestionuojamos pareiškėjo, kaip Druskininkų savivaldybės tarybos nario, galimybės vykdyti funkcijas, numatytas Konstitucijoje, Vietos savivaldos ir kituose įstatymuose. Savivaldybės tarybos narys gali balsuoti dėl sprendimų, susijusių su jaunimo užimtumo, ugdymo sporto ir pan. veikla, tačiau jis tai turi daryti tokiais būdais, kurie nekeltų abejonių, jog yra interesų konfliktas, kaip to reikalauja Įstatymo 3 straipsnio 2 punktas.

52Teismo vertinimu, šioje nagrinėjamoje situacijoje egzistuoja tam tikrų asmens pareigų priešprieša. Viena vertus, toks asmuo turi pareigą vykdyti savo tiesiogines tarnybines funkcijas, numatytas įstatymų ir kitų teisės aktų. Antra vertus, toks asmuo taip pat turi pareigą vengti interesų konflikto. Kaip turi būti išsprendžiama ši valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigų priešprieša, būtent ir yra numatyta Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse, pagal kurias minėta pareigų priešprieša yra sprendžiama suteikiant viršenybę pareigai vengti interesų konflikto. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442–1422/2010).

53Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Įstatymas savo esme yra prevencinis, o tai reiškia, kad Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, kad pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, t. y. neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A14–844/07, 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442–705/2008).

54Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kuriuose jis teigia, kad negavo jokios turtinės naudos ir asmeniškai nesinaudojo už savivaldybės lėšas nupirktomis prekėmis, kadangi interesų konfliktas Įstatymo prasme nėra siejamas tik su materialinės naudos turėjimu. Pareiškėjo privatus interesas pasireiškia tuo, kad dalyvaudamas klubo valdymo organe – valdyboje, kuri atsakinga už klubo veiklą, realizuoja savo asmeninį saviraiškos laisvės interesą.

55Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas, būdamas Druskininkų savivaldybės tarybos narys ir tuo pačiu metu Druskininkų rankininkų klubo valdybos narys, privalėjo nusišalinti savivaldybėje priimant sprendimus dėl finansavimo Druskininkų rankininkų klubui skyrimo, o to nepadaręs pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 punktą bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, todėl Komisijos 2010-10-11 sprendimo Nr. KS-60 1 punktas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas.

56Kiti pareiškėjo skunde dėstomi argumentai neturi esminės reikšmės skundo išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

57Pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privačių interesų deklaraciją privalo papildyti tuo atveju, jeigu paaiškėja naujos aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia interesų konflikto buvimo. Jos apibūdina tam tikrą bendrą asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, padėtį (jo turėtus ar esamus santykius su kitais asmenimis, dalyvavimą netarnybinėje veikloje, sudarytus sandorius ar pan.) ir savo esme yra tik prielaidos interesų konfliktui kilti. Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybinėje veikloje atsiradus tam tikroms konkrečioms šios veiklos vykdymo aplinkybėms (atsiradus reikalui parengti ar priimti tam tikrą konkretų sprendimą, gavus tam tikrą konkretų pavedimą ir pan.), minėtos aplinkybės, išreiškiančios prielaidas interesų konfliktui kilti, kartu su minėtomis konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis virsta interesų konfliktu.

58Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad reikia skirti aplinkybes, kurios yra prielaidos interesų konfliktui kilti, nuo konkrečių tarnybinės veiklos aplinkybių, kurios minėtas prielaidas paverčia interesų konfliktu. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, privačių interesų deklaracija turi būti papildoma tik paaiškėjusiomis naujomis aplinkybėmis, kurios yra prielaidos interesų konfliktui kilti, bet ne konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis, kurios tokias prielaidas paverčia interesų konfliktu.

59Nagrinėjamu atveju prielaida pareiškėjo interesų konfliktui kilti buvo jo narystė bei pareigos asociacijoje (Druskininkų rankininkų klube) ir būtent ši aplinkybė turėjo būti deklaruota pareiškėjo privačių interesų deklaracijoje. Kaip matyti iš Komisijos internetiniame puslapyje (http://www.vtek.lt/vtek/index.php?option=com_content&view=article&id=453&Itemid=49) esančios A. V. deklaracijos, aplinkybę, kad jis yra Druskininkų rankininkų klubo narys, pareiškėjas buvo deklaravęs, taigi, teismo vertinimu, papildomai jos deklaruoti nebeturėjo.

60Teismas daro išvadą, kad atsakovė sprendime nepagrįstai reikalauja, kad pareiškėjas deklaruotų ne aplinkybes, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, bet patį jau kilusį interesų konfliktą, kadangi Įstatymas interesų konflikto kilimo atveju numato asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, nusišalinimą, o ne kilusio interesų konflikto deklaravimą (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).

61Šią poziciją pagrindžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442- 1422/2010).

62Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Komisijos sprendimo 2 punkto panaikinimo tenkintinas, Komisijos 2010-10-11 sprendimo Nr. KS-60 2 punktas, kuriuo A. V. pripažintas pažeidęs Įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 2 p.).

63Pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų bus sprendžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. nustatyta tvarka įsiteisėjus teismo sprendimui.

64Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 2 p., 127 ir 129 str.,

Nutarė

65Pareiškėjo A. V. skundą tenkinti iš dalies.

66Panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2010 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. KS-60 2 punktą, kuriuo A. V. pripažintas pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 7 straipsnio 2 dalį.

67Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.

68Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–10), kuriame... 5. Skunde paaiškino, kad jis yra Druskininkų savivaldybės tarybos ir viešojo... 6. Mano, kad Komisijos 2010-10-11 sprendimas Nr. KS-60 „Dėl A. V.“ yra... 7. Pareiškėjas mano, kad skundžiamame sprendime jo interesai nepagrįstai... 8. Pareiškėjas skunde vadovaujasi Kūno kultūros ir sporto įstatymu ir nurodo,... 9. Teigia, kad 2009-06-03 pasirašytos sutarties Nr. SP-14 nuostatos patvirtina,... 10. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika... 11. Teigia, kad Rankininkų klubo tikslai, kaip ir konkrečios sporto programos,... 12. Pareiškėjas remiasi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje... 13. Paaiškino, kad pareiškėjas pats pripažįsta, jog narystė asociacijose... 14. Teigia, kad skundžiamame sprendime nurodomas motyvas, neva pareiškėjas yra... 15. Paaiškino, kad pareiškėjas aktyvia sportine veikla neužsiima, nedalyvauja... 16. Mano, kad dalyvaudamas Druskininkų savivaldybės tarybos posėdyje ir... 17. Teigia, kad skunde išdėstytus teiginius patvirtina „Darbo grupės galimiems... 18. Teigia, kad nesant privataus intereso dalyvaujant balsavime, pareiškėjas... 19. Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jai... 20. Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime... 21. Teigia, kad Komisija pradėjo tyrimą ir jį vykdė (rinko įrodymus)... 22. Atkreipė dėmesį į tai, jog Komisijos nagrinėjimo dalykas – tik... 23. Nurodo, kad Įstatymu siekiama įtvirtinti valdžios, taip pat ir vietos... 24. Paaiškino, kad interesų konfliktas Įstatymo nuostatų prasme yra tokia... 25. Mano, kad pareiškėjo skunde pateikiami teiginiai, išsakomi rašant apie... 26. Komisija neginčija tarybos sprendimo skirti finansavimą teisėtumo ir... 27. Teigia, kad įstatymų leidėjas besąlygiškai nustatė, jog valstybinėje... 28. Paaiškino, kad tarybos posėdžiuose buvo svarstomi klausimai iš esmės... 29. Atkreipė dėmesį, kad nėra kvestionuojama pareiškėjo galimybė ir pareiga... 30. Pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, savivaldybės tarybos nariai,... 31. Nurodo, kad asmuo, atsidūręs interesų konflikto situacijoje, turi vengti... 32. Atsakovės atstovai teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus... 33. Tretysis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu sutiko ir prašė jį... 34. Teismo posėdyje Druskininkų savivaldybės atstovas nedalyvavo, apie teismo... 35. Skundas tenkintinas iš dalies.... 36. Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad A.V. yra... 37. Nustatyta, kad pareiškėjas, kaip Druskininkų savivaldybės tarybos narys,... 38. Druskininkų savivaldybės meras 2010-03-10 potvarkiu Nr. M3-4 „Dėl darbo... 39. Atsakovė (Komisija), nesutikdama su Darbo grupės sprendimu, nutarė pati... 40. Komisija sprendime taip pat rekomendavo A. V., atliekant tarnybines pareigas... 41. Ginčas kilo dėl Komisijos priimto sprendimo, kuriuo pareiškėjas... 42. Pareiškėjas iš esmės neginčija faktinių bylos aplinkybių, t. y. to, kad... 43. Įstatymo 3 straipsnio 2 punktas numato, kad viešųjų interesų viršenybei... 44. Asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant,... 45. Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu paaiškėja naujos... 46. Viešų ir privačių interesų derinimo įstatymo tikslas – siekis suderinti... 47. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo... 48. Taigi iš šių Įstatymo nuostatų darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju... 49. Pareiškėjas, kaip savivaldybės tarybos narys, dalyvaudamas balsuojant dėl... 50. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas pateko į interesų... 51. Teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra kvestionuojamos pareiškėjo, kaip... 52. Teismo vertinimu, šioje nagrinėjamoje situacijoje egzistuoja tam tikrų... 53. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra... 54. Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kuriuose jis teigia, kad negavo jokios... 55. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad... 56. Kiti pareiškėjo skunde dėstomi argumentai neturi esminės reikšmės skundo... 57. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo... 58. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad reikia skirti... 59. Nagrinėjamu atveju prielaida pareiškėjo interesų konfliktui kilti buvo jo... 60. Teismas daro išvadą, kad atsakovė sprendime nepagrįstai reikalauja, kad... 61. Šią poziciją pagrindžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 62. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo... 63. Pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų bus sprendžiamas... 64. Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87... 65. Pareiškėjo A. V. skundą tenkinti iš dalies.... 66. Panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2010 m. spalio 11 d.... 67. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.... 68. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...