Byla A-662-3594-11
1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiškėjai L. Ž., pareiškėjo atstovei L. Ž., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. skundą atsakovams Prienų rajono savivaldybės administracijai ir Valstybinės energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys - AB „Lesto“, VĮ „Kauno regiono keliai“, UAB „Elektros darbai“, UAB „Doleta“).
2Teisėjų kolegija
Nustatė
3I.
4Pareiškėjai A. Ž. ir L. Ž. skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami įpareigoti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Kauno teritorinį skyrių per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos atidengti 10 kV statinio (požeminio kabelio) fragmentą prie pareiškėjų gyvenamų namų ir namų valdos, esančios ( - ), Jiezne, Prienų rajone (toliau – ir Namų valda); atlikti šio kabelio fragmento ekspertizę, nustatant kabelio atstumus iki medžių šaknų želdinių juostoje, iki namo verandos pagrindo, iki kelio krašto, iki asfalto paviršiaus (gylį) pagal vertikalę, kabelio izoliacijos būklę, kabelio tipą ir gamintoją ir t. t., nustatant kabelio fragmento dalis, kurios yra pareiškėjų Namų valdos ribose; perkelti kabelio fragmentą nuo pareiškėjų namų ir Namų valdos daugiau nei 6 metrų atstumu. Pareiškėjai taip pat prašė panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2009 m. gruodžio 3 d. raštą Nr. (7.33)-R3-1886 (toliau – ir Raštas), kuriuo atsisakoma suteikti informaciją.
5Nurodė, kad prie jų Namų valdos yra nutiesta 10 kV kabelinė linija, kuri, jų manymu, yra nesaugi ir kenkia pareiškėjų sveikatai, todėl būtina ją atidengti, atlikti ekspertizę ir perkelti kabelio fragmentą saugiu atstumu nuo pareiškėjų namų. Teigė, kad Administracijos direktoriaus Raštas prieštarauja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 6 straipsnio 2 daliai, todėl yra neteisėtas.
6Atsakovas Valstybinės energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, jog Inspekcijos 2008 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 09-680 pareiškėjams buvo paaiškinta, kad 10 kV kabelių linija Jiezne, Prienų rajone, buvo nutiesta pagal UAB „Elektros darbai“ parengtą projektą, kuris atitiko esminius statinio, gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, naudojimo saugos reikalavimus. Pažymėjo, kad elektros įrenginiai buvo sumontuoti ir išbandyti bei pripažinta, kad 10 kV kabelių linija gali būti naudojama pagal paskirtį. Tvirtino, jog pareiškėjų keliami skundo reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nėra priskirti Inspekcijos kompetencijai, todėl negali būti tenkinami.
7Atsakovas Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą paaiškino, kad 2009 m. lapkričio 2 d. pareiškėjai kreipėsi su prašymu pateikti AB „VST“ mokėjimo pavedimą, kuriuo būtų užmokėta už statybos leidimą Nr. L-66, išduotą 2006 m. rugpjūčio 3 dieną. Prienų rajono savivaldybės mero 2009 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. (12.1)-R2-Ž-522 buvo atsakyta, kad pareiškėjų prašomos informacijos pateikimas gali pažeisti asmenų, tiesiogiai susijusių su minėtu statybos leidimu teises ir teisėtus interesus, todėl negali būti tenkinamas. Paaiškino, kad ginčijamu Administracijos direktoriaus Raštu pareiškėjams buvo pakartotinai atsakyta į tą patį prašymą.
8II.
9Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 23 d. sprendimu skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Inspekcijos Kauno teritorinį skyrių per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos atlikti skunde nurodomus veiksmus atmetė. Kitoje dalyje bylą nutraukė.
10Nurodė Energetikos įstatymo 18 straipsnio 4 dalį, nustatė, kad Inspekcija 2008 m. gruodžio 17 d. atliko patikrinimą, ar 10 kV kabelių linija iš transformatorinės TR-J-99 į transformatorinę MT-J-290 Jiezne, Prienų rajone, nutiesta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir ar nekelia pavojaus pareiškėjų sveikatai ir gyvybei. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 10 kV kabelių linija Jiezne, Prienų rajone, nutiesta pagal parengtą projektą, nepažeidžiant Elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis nustatytų atstumų nuo gyvenamųjų pastatų pamatų, kabelis praėjimuose per gatvių važiuojamąją dalį ir želdinius apsaugotas nuo mechaninių pažeidimų polichlorvinilo vamzdžiais. Nenustačius nukrypimų nuo parengto projekto bei Elektros įrenginių įrengimo taisyklių ir higienos normų reikalavimų pažeidimų, buvo pripažinta, jog kabelių linija nekelia pavojaus pareiškėjų gyvybei ir sveikatai. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai savo skundo argumentų dėl kabelio įtakos jų sveikatai ir gyvybei, kaip pagrindo ekspertizės ir kabelio perkėlimo darbams atlikti, nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad kabelio įrengimo darbai buvo atlikti neteisėtai, pažeidžiant techninius ar saugos reikalavimus. Nurodė, kad pareiškėjų prašomi atlikti kabelio atidengimo, ekspertizės ir perkėlimo darbai nėra priskirti Inspekcijos kompetencijai, todėl teismas negali įpareigoti institucijos šiuos veiksmus atlikti.
11Nurodė Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 6 straipsnio 2 dalį ir darė išvadą, kad pareiškėjai turi teisę gauti tik tokią informaciją, kuri nepakenktų trečiųjų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams. Nustatė, kad pareiškėjai prašė atsakovo suteikti jiems tam tikrą informaciją rūpimu klausimu, Administracijos direktorius Raštu į pareiškėjų prašymą atsakė, tačiau jokios privalomos taisyklės pareiškėjams nesuformulavo, Raštas nesuteikė pareiškėjams papildomų teisių ir nenulėmė papildomų pareigų atsiradimo. Sistemiškai vertino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 14-15 dalis, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį ir darė išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl individualių administracinių aktų, kaip dokumentų, kuriuose suformuluojama privaloma elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises ir pareigas, teisėtumo ir pagrįstumo. Nurodė, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis nenumato ginčų dėl viešojo administravimo subjektų informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentų, adresuotų atitinkamiems asmenims, kaip atsakymų į jų paklausimus, nagrinėjimo administraciniuose teismuose. Kadangi Administracijos Raštas jokių teisių pareiškėjams nesuteikė ir pareigų nenumatė, teismas šio rašto nelaikė individualiu administraciniu aktu, todėl šioje dalyje bylą nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.
12III.
13Pareiškėjai A. Ž. ir L. Ž. apeliaciniu skundu (b. l. 1-12, IV t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
14Teigia, kad tikrinti, ar transformatorinė nekelia pavojaus pareiškėjų sveikatai ir gyvybei, reikėtų kasmet. Nurodo, kad A. Ž. ekspertizės aktas Nr. 30 įrodo, jog A. Ž. turi dvi diagnozes, iš kurių viena – gretutinė diagnozė išeminės širdies liga. Mano, kad 10 kV kabelis turi įtakos širdies liga sergančiojo sveikatai, todėl kabelį būtina perkelti. Nurodo, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus patvirtintas 2010 m. birželio 16 d. statybos leidimas Nr. L-96 įrodo, kad gretimai 10 kV požeminės kabelinės linijos Jiezno mieste (( - ) gatvėje) statoma vandentiekio ir buitinio nuotekyno magistralinė linija. Teigia, kad minėto skyriaus patvirtintas 2008 m. gruodžio 18 d. Projektavimo sąlygų sąvadas Nr. S1-209 įrodo, jog projektuojant ir statant statinį turėjo būti atsižvelgta į VĮ „Kauno regiono keliai“ specialiąsias sąlygas techninio projekto dokumentui rengti. Mano, kad VĮ „Kauno regiono keliai“ 2009 m. vasario 6 d. parengtos Specialiosios sąlygos techninio projekto dokumentui rengti įrodo, jog naujas statinys turi būti projektuojamas ir statomas vadovaujantis teisės aktais, planuojamam žemės sklypui turi būti taikomi ūkio šakų plėtros programų ir strateginių dokumentų nuostatos bei sąlygas išduodančių institucijų kompetencijai priskirti reikalavimai. Nurodo, kad Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. gruodžio 11 d. išvada dėl statinio projekto aplinkos apsaugos dalies projektavimo sąlygos Nr. ARSS-5-965 įrodo, jog projektuojant statinį reikėjo įvertinti gretimybes, išlaikyti privalomus normatyvinius atstumus, pažymėti sanitarines apsaugos zonas bei kitas apsaugos juostas ir zonas. Pabrėžia, kad AB „VST“ 2008 m. gruodžio 9 d. raštas Nr. 25000-285 įrodo, jog įmonė savo sąlygose tiesiogiai neišvardijo 10 kV PKL ypatingo statinio. Pažymi, kad teismas, nepriėmęs skundo patikslinimų, neišklausęs L. Ž., priėmė neteisėtą sprendimą. Atkreipia dėmesį, kad prie namų valdos ( - ) g. 18, kabelis yra izoliuotas keramikiniu ar plastikiniu vamzdžiu, nors transportas ant jo neužvažiuoja. Teigia, kad tai rodo diskriminaciją pareiškėjų atžvilgiu, nesprendžiant saugios aplinkos atstatymo, neįveriant kabelio į plastikinį vamzdį. Paaiškina, kad vykstant statybos darbams greta ypatingo statinio, jis daromas avariniu tokiais būdais: perpjaunant plastikinį vamzdį, atkasus jį iš žemės prie Namų valdos geležinių vartų; duobę užpilant smėliu iki altitudės ir trombuojant kabelį su sudurtiniu vamzdžiu trombavimo rankiniu ir mechanizuotu įrenginiais; prie Namų valdos geležinių vartų kelkraštyje vandentiekio kapa palikta 20 cm virš žemės paviršiaus. Pažymi, kad 2011 m. gegužės 30 d. darbų vykdytojas iš UAB „Kelda“ V. P. daužė plastikinį vandentiekio vamzdį su kapa, neatsiklausęs pareiškėjų, jų žemės sklypo ribose. Daro išvadą, kad statybininkai nekokybiškai tvirtino išvadas. Nurodo energetikos ministro 2011 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1-63 patvirtintų Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatų 10.4, 10.5 punktus ir daro išvadą, kad teismas turėjo tenkinti skundo dalį dėl Inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus įpareigojimo atlikti savo funkcijas. Paaiškina, kad Administracijos Raštas nulėmė pareiškėjams prievolę gyventi nesaugioj aplinkoj, kadangi neįrodžius, jog statybos leidimas išduotas neteisėtai atbuline data, už jo išdavimą nesumokėtas žyminis mokestis, teismas negalės panaikinti statybos leidimo. Nepanaikinus statybos leidimo, teismas negalės įpareigoti Inspekcijos Kauno teritorinį skyrių atlikti veiksmus. Daro išvadą, kad teismo sprendimo dalis, kuria nutraukta byla, pažeidžia pareiškėjų teisę gauti tikslią informaciją. Mano, kad Raštas yra individualus aktas ir turi būti panaikintas kaip sprendimas, užkertantis kelią teisminiame ginče dėl statybos leidimo panaikinimo.
15Teisėjų kolegija
konstatuoja:
16IV.
17Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
18Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos 2009 m. gruodžio 3 d. rašto Nr. (7.33)–R3–1886 „Dėl prašymo“, kuriuo informuojama, kad negali pateikti AB „VST“ mokėjimo pavedimo, kuriuo sumokėta už statybos leidimą, išduotą 2006 m. rugpjūčio 3 d., ir įpareigojimo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno skyrių atlikti tam tikrus veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo.
19Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
20Pareiškėjai prašo įpareigoti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinį skyrių atidengti 10 kV požeminį kabelį (1), atlikti šio kabelio fragmento ekspertizę (2) ir perkelti kabelį nuo pareiškėjų namų ir namų valdos daugiau kaip 6 metrų atstumu (3).
21Kaip matyti iš bylos medžiagos Valstybinė energetikos inspekcija 2008 m. atliko šio kabelio patikrą. Minėtos institucijos 2008-12-22 rašte Nr. 09–680 „Dėl L. Ž. ir A. Ž. skundo“, adresuotame Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui, konstatuota, kad 10 kV kabelių linija iš transformatorinės TR–J–99 į transformatorinę MT–J–290 Jiezne, Prienų rajone, nutiesta pagal parengtą projektą, nepažeidžiant Elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis (toliau – EĮĮT) nustatytų atstumų nuo gyvenamųjų pastatų pamatų. Kabelis praėjimuose per gatvių važiuojamąją dalį ir želdinius apsaugotas nuo mechaninių pažeidimų polichlorvinilo vamzdžiais. Higienos normos reglamentuoja tik nuo 330 kV įtampos elektros linijų elektrinio lauko stiprį. Paklotas markės AHXAMK–W 3X120+35 kabelis turi įžemintą metalinio tinklelio apvalkalą ir įvykus kabelio pramušimui, kabelis automatiškai atsijungia nuo elektros tinklo. Kadangi nenustatyta nukrypimų nuo parengto projekto bei EĮĮT ir higienos normų reikalavimų pažeidimų, todėl minima kabelių linija nekelia pavojaus pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. sveikatai bei gyvybei. Taigi atlikusi tyrimą, kompetentinga institucija iš esmės jokių pažeidimų, susijusių su požeminio 10 kV kabelio tiesimu, nenustatė. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai savo skundo argumentų dėl kabelio įtakos jų sveikatai ir gyvybei, kaip pagrindo ekspertizės ir kabelio perkėlimo darbams atlikti, nepagrindė jokiais įrodymais bei byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog kabelio įrengimo darbai buvo atlikti neteisėtai, pažeidžiant techninius ar saugos reikalavimus.
22Be to, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (2002 m. gegužės 16 d. įstatymo Nr. IX–884 redakcija) 18 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad valstybinę energetikos kontrolę nustatyta tvarka atlieka Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011-03-15 įsakymu Nr. 1–63 patvirtintų Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatų 2 punktą, inspekcijos veiklos paskirtis – vykdyti valstybinę energetikos kontrolę, neatsižvelgiant į nuosavybės valdymo formą, siekiant užtikrinti patikimą, efektyvią ir saugią energijos išteklių ir energijos gamybą, tiekimą ir vartojimą bei kontroliuoti valstybės ir rezervines energijos išteklių atsargas. Valstybinės energetikos inspekcijos uždavinių ir funkcijų analizė rodo, kad pareiškėjų prašomi atlikti darbai nėra priskirtini Valstybinės energetikos inspekcijos kompetencijai. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
23Dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-03 rašto Nr. (7.33)–R3–1886 „Dėl prašymo“ panaikinimo.
24Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įstatymas reikalauja ne tik motyvuoti teismo sprendimus, bet ir įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo straipsnis).
25Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.
26Byloje nustatyta, kad pareiškėjai 2009 m. spalio 27 d. prašymu „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės merą ir savivaldybės administracijos direktorių, prašydami pateikti AB „VST“ mokėjimo pavedimą, kuriuo būtų užmokėta už statybos leidimą Nr. L–66, išduotą 2006 m. rugpjūčio 3 d. Išnagrinėjęs prašymą, Prienų rajono savivaldybės meras 2009-11-30 raštu Nr. (12.1)–R2–Ž–522 „Dėl prašymo“ informavo A. Ž. ir L. Ž., kad negali pateikti AB „VST“ mokėjimo pavedimo, kuriuo sumokėta už statybos leidimą, išduotą 2006 m. rugpjūčio 3 d., todėl kad tai gali pažeisti asmenų, tiesiogiai susijusių su minėtu statybos leidimu teises ir teisėtus interesus. Analogišką poziciją savo atsakyme išdėstė ir Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius (2009-12-03 d. rašto Nr. (7.33)–R3–1886 „Dėl prašymo“), kuris ir ginčijamas šioje byloje.
27Teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, šios teisės įgyvendinimo tvarką bei valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims reguliuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (2005 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. X–383 redakcija). Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją, o atsisakyti ją suteikti galima tik šio įstatymo nustatyta tvarka. Minėto įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę apskųsti įstaigos veiksmus įstatymų nustatyta tvarka.
28Susipažinusi su ginčijamu atsakovo sprendimu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-03 raštu Nr. (7.33)–R3–1886 „Dėl prašymo“ pareiškėjams yra atsisakyta pateikti prašomą informaciją. Tai reiškia, jog pareiškėjų ginčijamame sprendime yra išreikšta viešojo administravimo subjekto valia (atsisakymas atlikti tam tikrus veiksmus). Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog Prienų rajono savivaldybės administracijos 2009-12-03 atsakymas Nr. (7.33)–R3–1886, kaip jokių teisių pareiškėjams nesuteikiantis ir pareigų nenumatantis raštas, nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, todėl byla šioje dalyje nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Taigi šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikintinas ir šioje dalyje byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
29Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
30Pareiškėja posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu pateikė prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją Prienų rajono savivaldybės administracijos bei Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinio skyriaus priimti aktai, susiję su 10 kV požeminės kabelinės linijos trasavimu ( - ) g., Jiezne, Prienų rajone. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjų prašymas siejamas su individualiu administraciniu aktu ir konkrečia faktine situacija (požeminiu kabelio trasavimu), nenurodant kokių teisės aktų normos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kita vertus, valstybinio, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybę, ir savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų teisėtumo tyrimas yra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Taigi pareiškėjai nenurodė, kokios įstatymų ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
31Pareiškėjai taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: laikinai sustabdyti 2006 m. rugpjūčio 3 d. statybos leidimo Nr. L–66 (1) ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2006 m. lapkričio 29 d. pažymos Nr. 6808 bei 2006 m. lapkričio 30 d. akto Nr. 467 galiojimą. Kadangi šie aktai nėra susiję su ginčo dalyku, todėl šioje byloje prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikytinos.
32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Nutarė
33Pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
34Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį, kuria nutraukta byla dėl pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. reikalavimo panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-03 raštą Nr. (7.33)–R3–1886 „Dėl prašymo“, panaikinti ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
35Kitoje dalyje Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
36Nutartis neskundžiama.