Byla 2A-151-640/2013
Dėl įpareigojimo parduoti asmeninio ūkio žemę

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

3kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Liudos Uckienės,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių V. P. ir V. R. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovių V. P. ir V. R. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriui dėl įpareigojimo parduoti asmeninio ūkio žemę.

5Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6

  1. Ginčo esmė

7ieškovės patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos parduoti ieškovėms suformuotą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio numeris projekto plane ( - ), 0,78 ha ploto, esantį ( - ) už indeksuotą jo vertę. Nurodė, kad ieškovių motina J. P. mirė 1998-04-01. Iki savo mirties ji gyveno ( - ). 1993-03-25 jai buvo suteiktas 1,00 ha žemės ūkio naudmenų plotas asmeniniam ūkiui ( - ). 1996-11-15 pagal mokėjimo pranešimą J. P. už asmeninio ūkio žemę sumokėjo 53,00 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis (1325 litais). Iki savo mirties ieškovių motina J. P. negalėjo sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, nes S.Trakų seniūnijos žemėtvarkininkas G. T. nesugebėjo laiku paruošti reikiamų dokumentų, 3 kartus sklypo bylą buvo praradęs. Ieškovės 2009-09-07 kreipėsi į Trakų rajono Žemėtvarkos skyrių dėl 0,78 ha asmeninio ūkio žemės pirkimo Padumblės k., kuriuo iki mirties naudojosi ieškovių motina J. P., kuri 1996-11-22 atsisakė privatizuoti 0,14 ha asmeninio ūkio žemės iš suteikto sklypo. Atsakovo Trakų skyrius atsisakė parduoti J. P. naudotą asmeninio ūkio žemę, remiantis tuo, kad jai esant gyvai ieškovės kartu su ja negyveno ir nevedė bendro ūkio bei joms nurodė, kad J. P. mirties dieną nebuvo su ja kartu gyvenusių ir vedusių bendrą ūkį šeimos narių, todėl žemės sklypas, kuriuo ji naudojosi, neteko asmeninio ūkio žemės sklypo statuso. Ieškovės laiko, kad tokia atsakovo Trakų skyriaus pozicija neatitinka Žemės reformos įstatymo 15 str. 6 d. prasmės, iš esmės suvaržo ieškovių, kaip J. P. įpėdinių teises. Paaiškino, kad J. P. mirus jos naudotas žemės sklypas negalėjo prarasti ir neprarado asmeninio ūkio žemės sklypo statuso, kol nebuvo įstatymų nustatyta tvarka nuspręsta dėl jos įmokėtų 53,00 Lt valstybės vienkartinių išmokų (1325 litų). Nurodė, kad ieškovės šias išmokas kartu su broliu J. P. paveldėjo pagal paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą 2008-11-20. J. P. naudotas asmeninio ūkio žemės sklypas šiuo metu yra laisvas. Šis sklypas, kaip perkamas iš valstybės asmeninio ūkio žemės sklypas, suformuotas pagal 2003 m. žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą 2003 m. balandžio 1 d. apskrities viršininko įsakymu Nr. 1343-79. Sklypo naudotoja nurodoma J. P., įmokėjusi už jį nurodytą sumą. Nurodė, kad visi šie veiksmai buvo atlikti jau įsigaliojus Žemės reformos įstatymo 15 str. 6 d. redakcijai, nustatančiai, kad mirusiojo asmens naudotą asmeninio ūkio žemės sklypą turi teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti, įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Ieškovės kartu su J. P. J. P. įformintais įpėdiniais Civilinio kodekso nustatyta tvarka tapo 2008-11-20, galiojant naujai Žemės reformos įstatymo redakcijai.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Trakų rajono apylinkės teismas 2012-09-27 sprendimu ieškovių ieškinį atmetė. Nurodė, kad sprendžiant dėl ieškovių teisės įsigyti jų mirusiai motinai J. P. skirtą asmeninio ūkio žemės sklypą negali būti taikoma ieškovių nurodoma Žemės reformos įstatymo 15 str. 6 d. redakcija, nustatanti, kad mirusiojo asmens naudotą asmeninio ūkio žemės sklypą turi teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti, įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovių nurodoma aplinkybė, jog dalis asmeninio ūkio žemės sklypo įsigijimo veiksmų buvo atlikti mirus jų motinai galiojant naujai šio įstatymo redakcijai nėra pakankamas pagrindas taikyti vėliau įsigaliojusio įstatymo nuostatas. Teismo sprendime buvo konstatuota, kad pagal J. P. mirties metu galiojusius teisės aktų reikalavimus ieškovės negalėjo būti laikomos jos šeimos narėmis, todėl teisės pirkti iš valstybės jos naudotą asmeninio ūkio žemę neįgijo.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliantės V. P. ir V. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-09-27 sprendimą ir jų ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas ieškinį atmetė vadovaudamasis tuo, jog iki J. P. mirties jos kartu su ja negyveno. Šios aplinkybės teisingos, tačiau teismas padarė neteisingą išvadą. Pagal 1996-11-15 mokėjimo pranešimą J. P. už asmeninio ūkio žemę sumokėjo 53 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis, todėl faktiškai pirkimas-pardavimas įvyko, nes pirkėja pinigus sumokėjo, o pardavėjas juos priėmė. Iki mirties apeliančių mama J. P. negalėjo sudaryti formalios valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, nes S.Trakų seniūnijos žemėtvarkininkas nesugebėjo laiku paruošti reikiamų duomenų. Nurodo, kad teismas be pagrindo netaikė nuo 2001-08-17 įsigaliojusio Žemės reformos įstatymo 15 str. 6 d. naujos redakcijos. Apeliantės įpėdinėmis tapo galiojant jau naujai įstatymo redakcijai. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, nes jau iki mirties J. P. buvo sudariusi sutartį ir jos teisių bei pareigų turinys mirties momentu buvo jau sudaryta sutartis. Kadangi dėl atsakovo kaltės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo formalizuota iki J. P. mirties, tai atsakovas privalo sudaryti tokią sutartį su jos įpėdiniais. Nurodo, kad vienkartines išmokas paveldėjo kartu su broliu.

11Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-09-27 sprendimą. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą nurodė, kad mirusio asmeninio ūkio naudotojų teisių ir pareigų turinys turi būti nustatomas pagal asmeninio ūkio naudotojo mirties dieną galiojusio įstatymo normas, nes pagal bendrą principą įstatymas atgal negalioja. Pagal J. P. mirties momentu galiojusio Žemės reformos įstatymo 15 str. 6 d. bei CK 329 str. apeliantės negalėjo būti laikomos J. P. šeimos nariais, todėl teisės pirkti iš valstybės jos naudotą asmeninio ūkio žemės neįgijo.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

14Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15Kolegija konstatuoja, kad yra CPK 327 str. 1 d. 1 p. sąlygos panaikinti priimtą teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

16Pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovių reikalavimo įpareigoti su jomis sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, neatsižvelgė ir neįvertino tai, jog be ieškovių J. P. įpėdiniai, priėmę palikimą, yra J. P. ir A. Z. (b.l. 13-14). Pažymėtina, kad minėti asmenys kartu su ieškovėmis yra paveldėję 53 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis sumokėtus pinigus už 9300 kv.m. žemės sklypą, esantį ( - ). Todėl sprendžiant dėl teisės sudaryti minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pirmosios instancijos teismas taip pat pasisakė ir dėl minėtų asmenų teisių. Byloje nėra duomenų apie tai, jog minėti asmenys būtų atsisakę ar perleidę savo paveldėtas turtines teises. Tokiu būdu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas sprendė dėl neįtrauktų asmenų teisių bei pareigų, kas sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, kurio apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti.

17Kadangi byloje turi būti įtraukti nauji asmenys, tai bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra procesinės galimybės (CPK 329 str. 2 d. 2 p., CPK 327 str. l d. 1 p.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18Nagrinėjant bylą iš naujo kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyje N.3K-3-317/2006 yra konstatavęs, jog asmeniui pradėjus ir įgyvendinus savo teisę pagal asmeninio ūkio žemės sklypo įgijimo nuosavybėn (pirkimo) procedūrą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 183 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ nustatytą tvarką (nutarimo 2.8, 2.9, 2.10, 2.11 punktai), asmuo įgyja teisę įsigyti nuosavybėn naudojamą asmeninio ūkio žemę įgyvendino ir teisę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Ši teisė yra turtinė ir paveldima ne pagal specialiojo įstatymo nuostatas, o pagal bendrąsias paveldėjimo teisės normas.

19Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutarus bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako.

20Teisėjų kolegijai nutarus perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, dėl išlaidų priteisimo turės išspręsti teismas, išnagrinėjęs bylą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

21Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., kolegija

Nutarė

22Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,... 3. kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Liudos Uckienės,... 4. kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių V. P. ir... 5. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 6.
  1. Ginčo esmė
...
7. ieškovės patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą Nacionalinę... 8. Trakų rajono apylinkės teismas 2012-09-27 sprendimu ieškovių ieškinį... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliantės V. P. ir V. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono... 11. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Trakų... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 13. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo... 14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 15. Kolegija konstatuoja, kad yra CPK 327 str. 1 d. 1 p. sąlygos panaikinti... 16. Pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovių reikalavimo įpareigoti su... 17. Kadangi byloje turi būti įtraukti nauji asmenys, tai bylos išnagrinėti iš... 18. Nagrinėjant bylą iš naujo kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos... 19. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutarus bylą grąžinti... 20. Teisėjų kolegijai nutarus perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios... 21. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., kolegija... 22. Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimą panaikinti ir...