Byla A-602-2629-12
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Veslavos Ruskan (pranešėja), sekretoriaujant Rasai Kubickienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei K. Ž., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą atsakovui VĮ Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „MB turtas“ ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „MB turtas“ (toliau – ir UAB „MB turtas“) VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui (toliau – ir teritorinis registratorius) pateikė prašymą pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis nekilnojamajam daiktui – žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )), esančiam adresu ( - ), t. y. įregistruoti juridinį faktą apie minėto valstybinės žemės sklypo nuomos teisės perleidimą.

5UAB „MB turtas“ juridinio fakto atsiradimą patvirtinančiu dokumentu teritoriniam registratoriui pateikė 2011 m. rugsėjo 28 d. nuomos teisės pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), sudarytą tarp BUAB „Ardaža“, atstovaujamos bankroto administratoriaus, ir UAB „MB turtas“.

6Teritorinis registratorius 2011 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. (4.6.10)RS-1092 UAB „MB turtas“ prašymo netenkino ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 29 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pripažino, kad dokumentas, kurio pagrindu UAB „MB Turtas“ prašo atlikti juridinio fakto registraciją, neatitinka Registro įstatymo reikalavimų.

7VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi UAB „MB Turtas“ skundą, savo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendime Nr. 320 konstatavo, kad UAB „MB turtas“ pateikta sutartis patvirtina juridinio fakto atsiradimą.

8II.

9Pareiškėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas; Tarnyba; NŽT) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 320 (toliau – ir Komisijos 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimas).

10Skunde pažymėjo, jog Komisija klaidingai nustatė su ginčo nagrinėjimo dalyku susijusias faktines aplinkybes. Nurodė, jog Komisija, įvertinusi UAB „MB turtas“ pateiktą varžytinių aktą, konstatavo, kad UAB „MB turtas“ varžytinių aktu Nr. 1 iš BUAB „Ardaža“ nuosavybėn įgijo visus 29 nekilnojamuosius daiktus – butus, esančius daugiabutyje gyvenamajame name, adresu ( - ), nors tiek minėtame varžytinių akte, tiek Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, UAB „MB turtas“ iš BUAB „Ardaža“ įgijo tik 24 butus. Teigė, jog Komisija nenustatė ginčo dalykui reikšmingos aplinkybės, kad Sutartimi BUAB „Ardaža“, atstovaujama bankroto administratoriaus, pirkėjui UAB „MB turtas“ pardavė viso 0,4250 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ), nuomos teisę, atsiradusią 1999 m. kovo 17 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N25/99-082 pagrindu. Nurodė, jog šiuo metu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, minėtame žemės sklype esančius 5 butus ir kitus inžinierinius statinius (kiemo aikštelę) nuosavybės teise valdo kiti fiziniai asmenys. Taip pat pažymėjo, kad patikėtinis – Tarnybos Palangos žemėtvarkos skyrius 2011 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 16ST-(14.16.5.)-42 BUAB „Ardaža“, atstovaujamai bankroto administratoriaus, sutikimą perleisti nuomos teises ir pareigas, atsiradusias iš 1999 m. kovo 17 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties N25/99-082 ir 2008 m. liepos 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-3058, išdavė daliai (0,3498 ha), o ne visam nuomojamam valstybinės žemės sklypui. Rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.394 straipsnio 3 dalimi bei 6.491 straipsnio 1 dalimi bei nurodė, kad nuomotojas išdavė sutikimą perleisti nuomos teises ir pareigas tik daliai nuomojamo valstybinės žemės sklypo, kurią turėjo buvęs statinių savininkas. Manė, jog nurodyta CK norma yra bendro pobūdžio, o valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja santykiams taikomos valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustatančios teisės aktų nuostatos, įtvirtinančios specialų valstybės turto valdymo režimą. Nurodė, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o nuo 2010 m. liepos 1 d. žemės sklypo patikėtiniu yra Tarnyba. Paaiškino, jog valstybinės žemės sklypų, užstatytų statiniais ar įrenginiais ir naudojamų šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatytų (naujų) valstybinės kitos paskirties žemės sklypų, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose, pardavimą ir išnuomojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Taisyklių 45 punkto 2 dalimi, pagrindas registratoriui pakeisti valstybinės žemės sklypo nuomininką kai perleidžiami statiniai, esantys valstybinės žemės sklype, – valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimas, kurį pasirašo valstybinės žemės nuomotojas, naujasis ir ankstesnysis nuomininkai, o ne dviejų privačių asmenų sudaryta sutartis dėl valstybinės žemės nuomos teisių perleidimo, kuri net neatitinka nuomotojo išduoto sutikimo, tačiau Komisija nepasisakė dėl 2011 m. rugsėjo 28 d. Sutarties teisinio vertinimo, t. y., dėl to, kad UAB „MB turtas“ pateikta valstybinės žemės sklypo nuomos teisės pardavimo sutartis negali būti teisėtu ir pagrįstu pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ja įgytą valstybinės žemės sklypo nuomos teisę. Manė, jog vadovaujantis CK 4.106 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 6 dalimi, 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu bei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo disponavimo juo įstatymo 81 straipsniu, ir atsižvelgiant į aplinkybę, kad UAB „MB turtas“ nuosavybės teise priklauso ne visi minėtame valstybinės žemės sklype, ( - ), esantys nekilnojamieji daiktai, pripažintina, kad minėtas sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, o pagal CK 1.80 straipsnį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, taigi, nors BUAB „Ardaža“ ir UAB „MB turtas“ 2011 m. rugsėjo 28 d. sudarė nuomos teisės pardavimo sutartį ir patvirtino ją savo įgaliotų atstovų parašais, ji negali sukelti teisinių pasekmių, nes yra niekinė ir negalioja nuo pat jos sudarymo momento. Nurodė ir tai, jog Registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129, 61 punkte nustatyta, kad juridiniai faktai išregistruojami ir žymos registre panaikinamos gavus įgaliotos institucijos ar suinteresuoto asmens prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, patvirtinančius įregistruoto juridinio fakto pasibaigimą arba pasikeitimą. Akcentavo, jog atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. rugsėjo 28 d. Sutartis yra niekinė ir negalioja nuo pat jos sudarymo momento, ji negali būti pripažinta tinkamu įstatymų nustatytu dokumentu, patvirtinančiu, kad juridinis faktas apie 1999 m. kovo 17 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N25/99-082 pasikeitė. Manė, Nekilnojamojo turto registro duomenys apie įregistruotą valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį galėtų būti pakeisti tik tuomet, jeigu perleidus statinius, esančius išnuomotame valstybinės žemės sklype, trys šalys – valstybinės žemės nuomotojas, naujasis ir ankstesnysis nuomininkai pasirašytų valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą, kuriame būtų nurodyta žemės sklypo dalis, į kurią perleidžiama nuomos teisė (Taisyklių 45 p. 2 d.). Teigė, jog pripažinus, kad šiuo atveju tarp privačių asmenų sudarytas sandoris dėl valstybinės žemės nuomos teisės pardavimo į visą valstybinės žemės sklypą yra tinkamas pagrindas pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis apie valstybinės žemės sklypą būtų pažeisti kitų minėtame valstybinės žemės sklype esančių statinių savininkų interesai, nes jiems būtų užkertama teisė naudotis valstybinės žemės sklypo dalimi, reikalinga jiems nuosavybės teise priklausantiems nekilnojamiesiems daiktams eksploatuoti. Pridūrė, jog ginčijamame Komisijos sprendime nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bylų faktinės aplinkybės su nagrinėjamu atveju nesutampa, todėl, manė, jog Komisija priimdama sprendimą negalėjo vadovautis minėtose bylose pateiktais išaiškinimais.

11Atsakovas VĮ Registrų centras (toliau – ir atsakovas; Registrų centras) atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12Atsiliepime nurodė, jog Registrų centras, registruodamas nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, duomenis registruoja pateiktų registravimui dokumentų pagrindu. Pažymėjo, jog Registrų centras neturi teisės ir / ar pareigos tirti faktines aplinkybes, pvz. dokumentų sudarymo teisėtumo, juose esančių duomenų tikrumo ir pan., jei pateiktas registravimui dokumentas patvirtintas įstatymo nustatyta tvarka. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimui buvo pateikta 2011 m. rugsėjo 28 d. Sutartis. Pažymėjo, kad Registro įstatymo 22 straipsnyje nurodytas nebaigtinis registravimui teiktinų dokumentų sąrašas, o šio straipsnio 7 punkte numatyta, kad rašytinis sandoris yra vienas iš pagrindų duomenims Nekilnojamojo turto registre keisti. Nurodė, jog Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto pirkimo–pardavimo sutartis arba perdavimo aktas yra prilyginami notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Pažymėjo, jog LVAT 2010 m. gegužės 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-281/2010 pasisakė, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nėra įgaliotas tikrinti notaro patvirtintų sandorių teisėtumo, todėl Registrų centras viešindamas duomenų pasikeitimą netiria pateiktame registravimui dokumente esančių duomenų teisėtumo. Teigė, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl nuomos teisės perleidimo sutarties negaliojimo Registrų centrui neturi jokios reikšmės, nes duomenys viešinami dokumentų pagrindu ir dokumentą patvirtinę asmenys atsako ne tik už dokumente nurodytų duomenų teisingumą bet ir už šių duomenų atitikimą įstatymo reikalavimams. Atkreipė dėmesį, jog Registrų centras neturi duomenų, kad 2011 m. rugsėjo 28 d. nuomos teisės pardavimo sutartis įstatymų nustatyta tvarka yra pripažinta neteisėta, negaliojanti ir yra panaikinta, tai patvirtinančių dokumentų pareiškėja nepateikė nei Komisijai, nei teismui. Tikino, jog pareiškėjo argumentas, kad Registrų centras negalėjo vadovautis nurodyta LVAT nutartimi, yra nepagrįstas, nes nurodytoje nutartyje teismas apibrėžia Registrų centro kompetenciją ir nurodo, kad notaro tvirtinto dokumento registratorius neturi teisės tirti. Registrų centras taip pat pažymėjo, kad Komisijos sprendime padaryta rašymo klaida nurodant, kad UAB „MB turtas“ 2010 m. gruodžio 3 d. varžytinių aktu įgijo 29 butus, esančius gyvenamajame name adresu ( - ), nes UAB „MB turtas“ įgijo 24 butus 29 butų gyvenamajame name. Pažymėjo, kad nurodytas rašymo apsirikimas nekeičia Komisijos sprendimo Nr. 320 esmės, nes nuomos teisės perleidimas paviešintas tinkamo dokumento pagrindu. Pabrėžė, kad nuomos teisę perleidusio BUAB „Ardaža“ administratoriaus pareiga buvo užtikrinti sandorio teisėtumą ir atitikimą įstatymų reikalavimams, nes jo sudaryta sutartis yra prilyginama notaro tvirtintai sutarčiai.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „MB turtas“ atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas, apskųsdamas Komisijos 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą teismui, neatsižvelgė į tai, kad subjektas, kuris Sutarties pagrindu perleido savo nuomos teisę UAB „MB turtas“, yra bankrutavusi įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Admivita“. Atkreipė dėmesį, jog vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, visi klausimai, susiję su įmonės veikla, įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimu ir pan. įmonės bankroto proceso metu, yra sprendžiami, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, t. y. Įmonių bankroto įstatymas yra specialusis įstatymas kitų įstatymų, reglamentuojančių analogiškus teisinius santykius, atžvilgiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1006/2011). Pažymėjo, jog Įmonių bankroto įstatymas nenustato reikalavimų, jog prieš perleidžiant bankrutavusiai įmonei priklausančią nuomos teisę turėtų būti gaunamas išankstinis nuomotojo (nuomos teisės savininko) sutikimas dėl tokio perleidimo. Be to, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 3 dalimi, turto pirkimo – pardavimo sutartis arba perdavimo aktas yra prilyginami notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, taigi sutartis, sudaryta tarp BUAB „Ardaža“ ir UAB „MB turtas“, yra sudaryta pagal specialiąsias Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, t. y. specialia priverstinį bankrutuojančios įmonės turto pardavimą nustatančia tvarka, todėl pareiškėjos teiginiai, jog Sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, yra nepagrįsti. Atkreipė dėmesį, jog Sutartis buvo sudaryta vadovaujantis galiojančiu BUAB „Ardaža“ kreditorių susirinkimo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu. Pažymėjo ir tai, jog atsižvelgiant į tai, kad Sutartis buvo sudaryta, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo reglamentuojama specialia bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarka, kuri apskritai nereikalauja turėti išankstinį nuomotojo sutikimą parduodant bankrutavusiai įmonei priklausančią nuomos teisę, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentas, jog Tarnybos Palangos žemėtvarkos skyrius BUAB „Ardaža“ sutikimą perleisti nuomos teises ir pareigas išdavė tik daliai nuomojamo žemės sklypo, yra nepagrįstas ir nereikšmingas, o BUAB „Ardaža“ parduodama nuomos teisę neturėjo vadovautis minėtu 2011 m. balandžio 1 d. sutikimu. Tikino, jog šiuo atveju svarbu ne tai, kiek statinių varžytynėse įsigijo UAB „MB turtas“, o tai, kad UAB „MB turtas“ buvo perleista viso žemės sklypo nuomos teisė, kuri, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, teisėtai priklausė BUAB „Ardaža“. Atkreipė dėmesį, jog nebuvo kvestionuojamas minėtos nuomos teisės priklausomybė BUAB „Ardaža“, todėl neturėtų būti keliamas ir šios nuomos teisės perleidimo, kuris įvyko, laikantis įstatymų nustatytos specialios tvarkos, klausimas. Pažymėjo, kad UAB „MB turtas“ iš BUAB „Ardaža“ bankroto proceso metu įsigijo visus BUAB „Ardaža“ priklausiusius 24 butus ( - ). Teigė, jog Sutartis buvo sudaryta vadovaujantis įstatymų nustatytais reikalavimais ir yra galiojanti, todėl jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.) ir yra vykdytina (CK 6.200 str. 1 d.), o jokių Sutarties prieštaravimų imperatyvioms įstatymo normoms nėra. Pridūrė, jog teismo sprendimo dėl Sutarties pripažinimo niekine taip pat nėra, todėl, pasak UAB „MB turtas“, nėra pagrindo neįregistruoti UAB „MB turtas“ pagal Sutartį įsigytą nuomos teisę Nekilnojamojo turto registre.

15III.

16Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą kaip nepagrįstą.

17Teismas apžvelgė bylos faktines aplinkybes bei rėmėsi Registro įstatymo 4 straipsniu ir šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi. Pažymėjo, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Taip pat rėmėsi Registro įstatymo 22 straipsniu ir 23 straipsniu. Nurodė, jog atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, svarbu išsiaiškinti, ar UAB „MB turtas“ 2011 m. rugsėjo 29 d. prašymas pakeisti nekilnojamojo turto registro duomenis ir prie jo pridėta 2011 m. rugsėjo 28 d. Sutartis sudarė pagrindą viešojo administravimo veiksmams atlikti, t. y. pakeisti nekilnojamo turto registro duomenis žemės sklypui ( - ). Pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad UAB „MB turtas“ su prašymu teritoriniam registratoriui pateikė 2011 m. rugsėjo 28 d. nuomos teisės pardavimo sutartį, sudarytą tarp BUAB „Ardaža“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Admivita“, ir UAB „MB turtas“. Nurodė, jog UAB „Ardaža“ yra bankrutavusi, o Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnis nustato bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir perdavimo tvarką. Pažymėjo, jog šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog turto pirkimo–pardavimo sutartis arba perdavimo aktas yra prilyginami notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Atsižvelgdamas į tai, teismas įvertino, jog 2011 m. rugsėjo 28 d. Sutartis prilyginama notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Todėl teismas sprendė, kad teritoriniam registratoriui trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „MB turtas“, pateikęs 2011 m. rugsėjo 28 d. nuomos teisės pardavimo sutartį, patvirtino savo nuosavybės teises į turtą – žemės sklypo, esančio ( - ), nuomos teisę. Teismas rėmėsi LVAT nutartimis administracinėse bylose Nr. A442-2253/2011 ir Nr. A261-1816/2010 bei nurodė, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nėra įgaliotas spęsti dėl sandorių galiojimo civilinės teisės prasme, o nekilnojamojo turto registre esantys duomenys ne ginčo tvarka gali būti pakeisti, įrašant naujus duomenis arba pakeičiant esančius, tik griežtai laikantis tokius pakeitimus įrodančių dokumentų, kurie yra išvardyti Registro įstatymo 22 straipsnyje (Registro įstatymo 5 str. 2 d., 22 str. bei 23 str. 2 ir 3 d.). Pridūrė, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba pakeisdamas esamus, neturi teisės savarankiškai aiškinti ar interpretuoti pateiktų dokumentų, kurie numatyti minėto įstatymo 22 straipsnyje, turinio ir atitinkamai keisti duomenų. Taip pat pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo dalykas yra tik Komisijos 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, be to, teismas neturi duomenų, jog civilinio proceso tvarka pareiškėja ginčytų Sutarties teisėtumą, todėl, Įstatymų nustatyta tvarka nenuginčijus teisinio registravimo pagrindo, nėra teisinio pagrindo naikinti Komisijos sprendimo Nr. 320, kuriuo tenkintas UAB „MB turtas“ prašymas pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis. Nurodė ir tai, jog, teismo vertinimu, tai, kad ginčijamame Komisijos sprendime yra klaidingai nurodyta, jog BUAB „Ardaža“ nuosavybėn įgijo visus 29 butus name, kurio adresas ( - ), nedaro esminės įtakos sprendimo Nr. 320 pagrįstumui, kadangi, kaip jau minėta, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

18IV.

19Pareiškėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 143 – 149), kuriuo prašo panaikinti arba pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą, pripažįstant, kad VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimas Nr. 320 dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo yra neteisėtas ir nepagrįstas.

20Apeliaciniame skunde iš dalies pakartoja argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, taip pat nurodo, jog priimant sprendimą buvo visiškai neatsižvelgta į Registro įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui Nekilnojamojo turto registre būtini duomenys bei šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, įtvirtinančią, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė, ar Sutartis, pateikta Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, buvo sudaryta įgaliotų asmenų, o sprendime pateikė tik formalų minėtos valstybinės žemės sklypo nuomos teisės pardavimo sutarties vertinimą ir Registro įstatymo 23 straipsnio 4 dalies išaiškinimą. Mano, jog teismas, nagrinėdamas bylą, atsižvelgė tik į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „MB turtas“ atsiliepime pateiktus argumentus ir nepagrįstai konstatavo, kad UAB „MB turtas“ Centriniam registratoriui pateikta 2011 m. rugsėjo 28 d. valstybinės žemės sklypo nuomos teisės perleidimo sutartis yra tinkamas UAB „MB turtas“ valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), nuomos teisę patvirtinantis dokumentas. Pažymi, jog teismas nepasisakė dėl NŽT pateikto Sutarties teisinio vertinimo, t. y., kad valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo tvarka yra nustatyta žemės teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose ir valstybinės žemės sklypo nuomos teisė negali būti perleista tarp privačių asmenų sudaryta atlygintine ar neatlygintine perleidimo sutartimi, kaip buvo atlikta nagrinėjamu atveju. Akcentuoja, jog teismas taip pat neįvertino, kad valstybei priklausantis turtas negali būti naudojamas tenkinti atskirų subjektų poreikius, ar spręsti jų finansines problemas, nes tokiu atveju būtų pažeisti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje įtvirtinti visuomenės naudos ir efektyvumo principai. Priduria, jog teismas neįsigilino ir klaidingai pasisakė ir dėl Centrinio registratoriaus 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 320 priėmimo metu padarytos klaidos, t. y. to, kad sprendime klaidingai nurodytas BUAB „Ardaža“ nuosavybėn įsigytų nekilnojamo turto objektų skaičius, kas įtakojo nepagrįstą išvadą, kad Centrinio registratoriaus faktinių aplinkybių vertinimo klaida nedaro esminės įtakos priimto sprendimo teisėtumui. Paaiškina, jog šios klaidos nelaikydamas reikšminga, teismas klaidingai konstatavo, jog Sutartis yra tinkamu dokumentu pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis, nors pagal teisės aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės teisinius santykius, asmeniui negali būti išnuomojamas visas valstybinės žemės sklypas, jeigu jam nuosavybės teise priklauso ne visi jame esantys nekilnojamieji daiktai. Pabrėžia, jog remiantis Civilinio kodekso 4.106 straipsnio 1 dalimi, Žemės įstatymo 7 straipsnio 6 dalimi, 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo įstatymo 81 straipsniu bei atsižvelgiant į aplinkybę, jog teismas neįvertino minėtos aplinkybės, kad UAB „MB turtas“ nuosavybės teise priklauso ne visi ginčo valstybinės žemės sklype esantys nekilnojamieji daiktai, darytina išvada, kad Sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir negali būti pripažinta dokumentu, atitinkančiu teisės aktų reikalavimus, kurio pagrindu galėtų būti keičiami Nekilnojamojo turto registro duomenys. Pažymi, jog priešingu atveju būtų pažeidžiami kitų minėtame valstybinės žemės sklype esančių statinių savininkų interesai, nes jiems būtų užkertama teisė naudotis valstybinės žemės sklypo dalimi, reikalinga jiems nuosavybės teise priklausantiems nekilnojamiesiems daiktams eksploatuoti. Nurodo, jog nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi LVAT administracinėmis bylomis Nr. A261-1816/2010 ir Nr. A442-2253/2011, nes nesutapo šių ir nagrinėtos bylos aplinkybės. Akcentuoja, jog nesutinka su tuo, jog nesant teismo sprendimo, kuriuo būtų panaikintas teisinio registravimo pagrindas – Sutartis, teismas negali naikinti ginčyto Centrinio registratoriaus 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 320, nes, kaip akcentuota anksčiau, minėta Sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, o pagal CK 1.80 straipsnį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pabrėžia, jog niekinis sandoris negalioja nuo pat jo sudarymo momento, nesvarbu yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu (remiasi CK 1.78 str. 1 d.).

21Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „MB turtas“ atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 155 – 157) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22Atsiliepimą grindžia tokiais pagrindiniais atsikirtimais:

231. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neatsižvelgė į Registro įstatymo nuostatas bei nevertino to, ar Sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Priešingai – teigia, jog teismas į šio Įstatymo nuostatas atsižvelgė bei jomis vadovavosi, be to, teismas, vadovaudamasis LVAT praktika, aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nėra įgaliotas spręsti dėl sandorių galiojimo civilinės teisės prasme. Akcentuoja, jog šis LVAT išaiškinimas yra pamatinis ir vadovaujantis juo turi būti vertinami visi Nekilnojamojo turto registrui pateikiami dokumentai, pagrindžiantys vienus ar kitus juridinius faktus. Teigia, jog ši taisyklė turi būti taikoma visais atvejais, todėl pareiškėjo teiginys, jog teismas minėtu išaiškinimu remtis negalėjo, nes nesutapo nagrinėtos ir LVAT bylos faktinės aplinkybės, yra nepagrįstas.

242. Teigia, jog pareiškėjas savo teiginius grindžia teisės aktais, reglamentuojančiais disponavimą valstybės turtu, tačiau neatsižvelgia į tai, kad subjektas, kuris 2011 m. rugsėjo 28 d. Sutarties pagrindu perleido savo nuomos teisę UAB „MB turtas“, yra bankrutavusi įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Admivita“, todėl vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, visi klausimai, susiję su įmonės veikla, įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimu ir pan., įmonės bankroto proceso metu yra sprendžiami, vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, t. y. šis įstatymas yra specialusis įstatymas kitų įstatymų, reglamentuojančių analogiškus teisinius santykius, atžvilgiu (remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1006/2011). Atkreipia dėmesį, jog Įmonių bankroto įstatymas nenustato reikalavimų, jog prieš perleidžiant bankrutavusiai įmonei priklausančią nuomos teisę turėtų būti gaunamas išankstinis nuomotojo (nuomos teisės savininko) sutikimas dėl tokio perleidimo, ar būtų sudaroma specialios formos nuomos teisės perleidimo sutartis. Pritaria teismo išvadai, jog vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 3 dalimi, turto pirkimo- pardavimo sutartis arba perdavimo aktas yra prilyginami notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai.

253. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, esą Sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Nurodo, jog Sutartis buvo sudaryta, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo nustatyta specialia bankrutuojančios įmonės turto priverstinio pardavimo tvarka. Atkreipia dėmesį, jog šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad kito ir neparduoto dvejose varžytynėse nekilnojamojo turto pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Pažymi, kad UAB „MB turtas“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. 1-1734-629/2012 jau yra pateikęs BUAB „Ardaža“ 2011 m. rugpjūčio 11 d. kreditorių susirinkimo protokolo išrašą, iš kurio matyti, kad Sutartis buvo sudaryta, vadovaujantis galiojančiu kreditorių susirinkimo nutarimu. Be to, kaip teisingai pastebi teismas, Sutarties galiojimas nėra ginčijamas teisme civilinio proceso tvarka. Pažymi ir tai, jog teismo sprendimo dėl Sutarties pripažinimo niekine taip pat nėra, o dėl sandorio pripažinimo niekiniu irgi reikia kreiptis į teismą, nes tik teismas, įvertinęs visas aplinkybes, gali padaryti išvadą, kad sandoris yra niekinis. Daro išvadą, jog Sutartis buvo sudaryta, vadovaujantis įstatymų nustatytais reikalavimais ir yra galiojanti, todėl ji šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.) ir yra vykdytina (CK 6.200 str. 1 d.), o jokių prieštaravimų imperatyviosioms įstatymų normoms nėra.

264. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog teismas neįsigilino ir klaidingai pasisakė dėl Centrinio registratoriaus 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 320 priėmimo metu padarytos klaidos. Šiuo aspektu nurodo, jog pritaria teismo išaiškinimui, kad minėtas rašymo apsirikimas neturi esminės įtakos Centrinio registratoriaus sprendimo pagrįstumui. Akcentuoja, jog šiuo atveju svarbu ne tai, kiek butų varžytynėse įsigijo UAB „MB turtas“, o tai, kad UAB „MB turtas“ buvo perleista viso žemės sklypo nuomos teisė, kuri, vadovaujantis Registro duomenimis, teisėtai priklausė BUAB „Ardaža“. Mano, jog atsižvelgiant į tai, kad nebuvo kvestionuojama minėtos nuomos teisės priklausomybė BUAB „Ardaža“, neturėtų būti keliamas ir šios nuomos teisės perleidimo, įvykusio, laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, klausimas.

275. Pastebi, jog pareiškėjas, teikdamas skundus dėl atsakovo veiksmų šioje byloje, atstovauja ir gina ne viešąjį interesą, o privačius 5 butų savininkų ( - ), interesus, kas prieštarauja pareiškėjo veiklos tikslams ir funkcijoms.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29V.

30Apeliacinis skundas atmestinas.

31Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo VĮ Registrų centro (toliau – ir atsakovas) Centrinio ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 320 (toliau – ir Komisijos 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimas), kuriuo buvo konstatuota, kad UAB „MB turtas“ pateikta sutartis patvirtina juridinio fakto apie valstybinės žemės sklypo nuomos teisės perleidimą atsiradimą.

32Iš bylos duomenų matyti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „MB turtas“ su prašymu pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis nekilnojamajam daiktui – žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )), esančiam adresu ( - ), t. y. įregistruoti juridinį faktą apie minėto valstybinės žemės sklypo nuomos teisės perleidimą, kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą (toliau – ir teritorinis registratorius). Minėtam juridiniam faktui įrodyti trečiasis suinteresuotas asmuo teritoriniam administratoriui pateikė 2011 m. rugsėjo 28 d. nuomos teisės pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), sudarytą tarp BUAB „Ardaža“, atstovaujamos bankroto administratoriaus, ir UAB „MB turtas“, iš kurios matyti, jog BUAB „Ardaža“ pagal 2011 m. rugpjūčio 11 d. BUAB „Ardažos“ kreditorių susirinkimo sprendimą pardavė UAB „MB turtas“ 0,4250 ha žemės sklypo ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )) nuomos teisę, atsiradusią iš 1999 m. kovo 17 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties <...>. Ginčijamu Komisijos 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimu šią Sutartį nuspręsta vertinti kaip dokumentą, patvirtinantį juridinio fakto atsiradimą, ir trečiojo suinteresuotojo asmens teritoriniam registratoriui teiktas prašymas pakeisti registro duomenis buvo patenkintas.

33Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu Komisijos 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu bei paliko jį nepakeistą.

34Pareiškėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas; Tarnyba; NŽT) su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, argumentuodamas, jog Sutartis, remiantis kuria įregistruotas juridinis faktas, prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, be kita ko, ji buvo sudaryta pažeidžiant žemės teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias, jog valstybinė žemės sklypo nuomos teisė negali būti perleista tarp privačių asmenų sudaryta atlygintine ar neatlygintine perleidimo sutartimi, todėl teritorinis registratorius negalėjo jos laikyti dokumentu, patvirtinančiu juridinio fakto atsiradimą, be to, teigdama, jog apygardos administracinis teismas neįvertino sprendime padarytos klaidos, t. y. to, jog ginčijamame sprendime klaidingai užfiksuota, jog UAB „MB turtas“ varžytinėse įsigijo visus daugiabutyje name, adresu ( - ), esančius butus, kai iš tikrųjų jis įgijo tik 24 butus iš 29-ių.

35Teisėjų kolegija pažymi, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įgyvendindamas savo kompetenciją turi teisę tik atlikti nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, t. y. minėtų teisių paviešinimą registre, kuriame kaupiami duomenys bei gali būti naudojami prieš trečiuosius asmenis (Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 1 straipsnis).

36Registro įstatymo 12 straipsnis 1 dalis įtvirtina, jog Nekilnojamojo turto registre inter alia registruojami sandoriai ir sprendimai, kurie keičia registruojamo nekilnojamojo daikto teisinį statusą ar iš esmės keičia jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybes.

37Registro įstatymo 22 straipsnio 7 punktas inter alia numato, jog rašytinis sandoris yra laikytinas juridinį faktą patvirtinančiu dokumentu, remiantis kuriuo juridinis faktas registruojamas nekilnojamojo turto registre.

38Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėjas, sutinkamai su Registro įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, be kita ko, įtvirtinančia, jog kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, su prašymu kreipdamasis į teritorinį registratorių pateikė jam 2011 m. rugsėjo 28 d. nuomos teisės pardavimo Sutartį. Byloje buvo neabejotinai nustatyta, jog ši Sutartis buvo sudaryta tarp trečiojo suinteresuotojo asmens ir 2010 m. sausio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi bankrutavusios pripažinta UAB „Ardaža“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Admivita“, todėl jai taikytinos Įmonių bankroto įstatymo, kuris kitų įstatymų atžvilgiu laikytis lex specialis, nuostatos. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pagal Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 3 dalį turto pirkimo-pardavimo sutartis arba perdavimo aktas yra prilyginami notaro patvirtinai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Taigi, nekyla abejonių, jog 2011 m. rugsėjo 28 d. Sutartis, kuria buvo parduota žemės sklypo nuomos teisė, buvo rašytinis sandoris, kuris Registro įstatymo 22 straipsnio 7 punkto prasme laikytinas dokumentu, remiantis kuriuo juridinis faktas registruojamas nekilnojamojo turto registre. Konstatuotina, jog registratorius, gavęs trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „MB turtas“ prašymą su juridinį faktą įrodančiu dokumentu ir nenustatęs Registro įstatyme 29 punkte išvardintų aplinkybių, leidžiančių nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atsisakyti įregistruoti juridinius faktus, neturėjo pagrindo šio prašymo pakeisti duomenis nekilnojamojo turto registre netenkinti ir teisėtai, veikdamas intra vires, jį patenkino.

39Tuo tarpu tas pareiškėjo teiginys, jog registro tvarkytojas turėjo nelaikyti Sutarties dokumentu, patvirtinančiu juridinio fakto buvimą, nes jis neatitiko Registro įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog dokumentai, kurių pagrindu patvirtinami juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys, yra nepagrįstas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra pasakyta, kad civilines teises ar pareigas sukuria civiliniai sandoriai ar kiti juridiniai faktai, su kuriais civilinė teisė sieja civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, o įregistravimo ar išregistravimo nekilnojamojo turto registre aktais pagal registro tvarkytojui pateiktus dokumentus yra tik užfiksuojama jau esanti civilinių teisinių santykių būklė (LVAT administracinės bylos Nr. AS442-589/2010; A502-2519/2012). Be to, yra konstatuota, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nėra įgaliotas spręsti dėl sandorių galiojimo civilinės teisės prasme (LVAT administracinė byla Nr. A442-2253/2011). Iš pareiškėjo argumentacijos matyti, jog jis iš esmės kvestionuoja Sutarties, kaip dokumento, patvirtinančio juridinio fakto – valstybinės žemės nuomos perleidimo – teisėtumą, motyvuodamas tuo, jog BUAB „Ardaža“ ir UAB „MB turtas“ tokios sutarties dėl ginčo valstybinės žemės nuomos perleidimo iš viso negalėjo sudaryti. Teisėjų kolegijos nuomone, toks Sutarties kvestionavimas prilygtų ginčo išsprendimui dėl sandorių galiojimo civilinės teisės prasme, todėl registratorius, kaip minėta anksčiau, pagal savo kompetenciją negalėjo to daryti.

40Pareiškėjas taip pat teigia, jog Sutartis savo turiniu prieštaraudama imperatyvioms įstatymų normoms yra niekinis sandoris, kuris pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.78 negalioja nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Todėl, pareiškėjo manymu, registratorius turėjo atsisakyti vadovaujantis Sutartimi keisti registro duomenis, o teismo motyvas, jog nėra duomenų, kad pareiškėjas civilinio proceso tvarka nuginčijo Sutarties teisėtumą, yra nereikšmingas. Teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjo teiginiais nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, jog niekiniu sandoris gali būti laikomas tik kai yra įstatymų nurodyti pagrindai (CK 1.78 str. 3 d.). Pagal CK 1.78 straipsnį sandoris laikomas niekiniu, nes dėl tokių sandorių prigimties niekiniu jį vertina įstatymas. Tačiau paprastai nėra lengva nustatyti, ar sandoris yra niekinis, nes reikia įvertinti tam tikras aplinkybes, kurias nevienareikšmiškai suvokia ir vertina skirtingi asmenys. Todėl vienas asmuo gali laikyti sandorį niekiniu, o kitas ne. Tokiu atveju ginčą dėl sandorio galiojimo, jo teisinių padarinių taikymo gali išspręsti tik teismas. Todėl niekinio sandorio požymio, kad jis negalioja, nesvarbu, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu, nederėtų absoliutinti (Civilinė teisė. Bendroji dalis: vadovėlis. Vilnius: Justitia, 2009, p. 339). Pridurtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog lingvistinė CK 1.78 straipsnio 1 dalies nuostatos išraiška, kad niekinis sandoris negalioja „nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu“, suponuoja išvadą, kad galimas teismo sprendimas pripažinti niekinį (pagal įstatymą) sandorį negaliojančiu. Tai išplaukia iš Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio, nes asmuo gali kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos jo teisės, t. y. jis gali prašyti teismo išspręsti ginčą dėl konkretaus sandorio, kurį ieškovas traktuoja niekiniu, o atsakovas šią nuostatą ginčija (dėl nevienodo aiškinimo, ar įstatymo nuostata yra imperatyvioji, ar kt.)(žr. pvz., LAT 2012 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2012). Duomenų apie minėtos Sutarties nuginčijimą, kaip minėta, nėra, todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nesant teismo sprendimo, kuriuo būtų panaikintas teisinio registravimo pagrindas – Sutartis, teismas, remdamasis pareiškėjo teiginiais apie šią sutartį, kaip apie niekinį sandorį, negali naikinti Komisijos 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo.

41Pridurtina, jog sutiktina ir su tais pirmosios instancijos teismo teiginiais, jog Komisijos 2011 m. lapkričio 30 d. sprendime padaryta klaida dėl tikslaus įsigytų butų skaičiaus, nedaro įtakos bylos baigčiai. Pažymėtina, jog bylos dalykas – Sprendimo, kuriuo nuomos teisių pardavimo sutarties pagrindu buvo įregistruotas juridinis faktas, teisėtumo tyrimas, todėl tikslus varžytynėse UAB „MB turtas“ įsigytų butų skaičius esminės reikšmės šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi.

42Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nepagrįsti yra tie pareiškėjo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis LVAT administracinėmis bylomis Nr. A261-1816/2010 ir Nr. A442-2253/2011, nes skyrėsi šių ir nagrinėtos bylos faktinės aplinkybės. Šiuo aspektu pasakytina, jog Teismų įstatymo 33 straipsnis 4 dalis įtvirtina, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Iš šios nuostatos išplaukia, jog nėra reikalaujama, kad nagrinėjamos ir išnagrinėtų administracinių bylų faktinės aplinkybės sutaptų, tačiau pakanka to, jog jos būtų iš esmės panašios. Teisėjų kolegijos vertinimu, administracinėse bylose Nr. A261-1816/2010 ir Nr. A442-2253/2011 suformuluotos abstraktaus pobūdžio teisės aiškinimo taisyklės, nors šių bylų ir nagrinėtosios bylos faktinės aplinkybės ir nebuvo identiškos, buvo taikytinos šioje byloje ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi LVAT išaiškinimais.

43Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija pagrįstai tenkino trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „MB turtas“ prašymą įregistruoti juridinį faktą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 320. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, savo ruožtu teisingai taikė ir aiškino materialines teisės normas, taikytinas ginčo santykiams, todėl naikinti jo sprendimo nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

44Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

45Pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

46Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

47Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „MB turtas“... 5. UAB „MB turtas“ juridinio fakto atsiradimą patvirtinančiu dokumentu... 6. Teritorinis registratorius 2011 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. (4.6.10)RS-1092... 7. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija,... 8. II.... 9. Pareiškėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 10. Skunde pažymėjo, jog Komisija klaidingai nustatė su ginčo nagrinėjimo... 11. Atsakovas VĮ Registrų centras (toliau – ir atsakovas; Registrų centras)... 12. Atsiliepime nurodė, jog Registrų centras, registruodamas nekilnojamuosius... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „MB turtas“ atsiliepimu į pareiškėjo... 14. Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas, apskųsdamas Komisijos 2011 m.... 15. III.... 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 22 d. sprendimu atmetė... 17. Teismas apžvelgė bylos faktines aplinkybes bei rėmėsi Registro įstatymo 4... 18. IV.... 19. Pareiškėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,... 20. Apeliaciniame skunde iš dalies pakartoja argumentus, išdėstytus pirmosios... 21. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „MB turtas“ atsiliepimu į pareiškėjo... 22. Atsiliepimą grindžia tokiais pagrindiniais atsikirtimais:... 23. 1. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog teismas, priimdamas ginčijamą... 24. 2. Teigia, jog pareiškėjas savo teiginius grindžia teisės aktais,... 25. 3. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, esą Sutartis prieštarauja... 26. 4. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog teismas neįsigilino ir klaidingai... 27. 5. Pastebi, jog pareiškėjas, teikdamas skundus dėl atsakovo veiksmų šioje... 28. Teisėjų kolegija... 29. V.... 30. Apeliacinis skundas atmestinas.... 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo VĮ Registrų centro (toliau... 32. Iš bylos duomenų matyti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „MB... 33. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu Komisijos 2011 m. lapkričio... 34. Pareiškėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 35. Teisėjų kolegija pažymi, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas,... 36. Registro įstatymo 12 straipsnis 1 dalis įtvirtina, jog Nekilnojamojo turto... 37. Registro įstatymo 22 straipsnio 7 punktas inter alia numato, jog rašytinis... 38. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėjas, sutinkamai su Registro įstatymo... 39. Tuo tarpu tas pareiškėjo teiginys, jog registro tvarkytojas turėjo nelaikyti... 40. Pareiškėjas taip pat teigia, jog Sutartis savo turiniu prieštaraudama... 41. Pridurtina, jog sutiktina ir su tais pirmosios instancijos teismo teiginiais,... 42. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nepagrįsti yra tie pareiškėjo... 43. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija prieina išvadą,... 44. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 45. Pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 46. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą palikti... 47. Nutartis neskundžiama....