Byla 2S-1504-555/2009
Dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės, Evaldo Burzdiko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu.

2Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams WTE Wassertechnik GmbH, AB „Požeminiai darbai“, trečiajam asmeniui UAB „Kauno vandenys“ dėl 2005-10-14 d. rangos sutarties Nr. V/2005/K16 kai kurių straipsnių pripažinimo negaliojančiais, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančiais 2005-10-14 rangos sutarties Nr. V/2005/K16 bendrųjų sąlygų 20.6 punktą „20.6 (Arbitražas) Jeigu taikaus ginčo išsprendimo nebuvo pasiekta, tai bet kuris ginčas, kurio atžvilgiu GNK sprendimas (jeigu priimtas) dar netapo galutinis ir privalomas, turi būti išspręstas tarptautinio arbitražo. Jeigu abi Šalys nesusitarė kitaip, tai: (a) Ginčas turi būti galutinai išspręstas pagal Tarptautinių prekybos rūmų Arbitražo taisykles, (b) Ginčas turi būti išspręstas trijų pagal taisykles paskirtų arbitrų, ir (c) Arbitražas turi būti vykdomas bendravimo kalba, kuri nurodyta 1.4 punkte [Teisė ir kalba]“, 20.7 punktą „20.7 Tuo atveju, kai: (a) nė viena Šalis per 20.4 punkte [Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo gavimas] nustatytą laiką nepateikė nepasitenkinimo rašto, (b) atitinkamas GNK sprendimas (jeigu priimtas) tapo galutinis ir privalomas, ir (c) Šalis nevykdo savo susitarimo, tai kita Šalis, nepažeisdama kurių nors kitų teisių, kurias ji gali turėti, tokį nevykdymą gali perduoti arbitražui pagal 20.6 punktą [Arbitražas] <...>.“, Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 20.6 punktą „Arbitražo vieta turi būti Vilnius, Lietuva“, 2005 m. rugsėjo 16 d. Rangovo Perkančiajai organizacijai ir Galutiniam paramos gavėjui pateikto pasiūlymo rašto priedo 20.6 (a) punktą arbitražo taisyklės „Lietuvos Respublikos Pramonės ir prekybos rūmų arbitražo taisyklės“, 20.6 (b) punktą arbitrų skaičius „Trys (3)“, 20.6. (c) punktą arbitražo kalba „Lietuvių“, 20.6 punktą arbitražo vieta „Vilnius“, 2005 m. spalio 14 d. rangos sutarties pasiūlymo rašto priedo 20.6 (a) punkto pakeitimą arbitražo taisyklės „Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo procedūros reglamentas“ ta apimtimi, kiek šios nuostatos įpareigoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrą; 2) priteisti iš atsakovų sumokėtą žyminį mokestį ir visas bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovų WTE Wassertechnik GmbH ir AB „Požeminiai darbai“ atstovas advokatas Liutauras Baikštys prašė ieškinį palikti nenegrinėtu, kadangi šis ginčas turėtų būti nagrinėjamas arbitraže. Šie klausimai taip pat yra ginčijami ir Komerciniame arbitraže, kur preliminarus posėdis yra paskirtas 2009 m. rugsėjo mėnesį.

5Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 13 d. nutartimi atsakovų atstovo prašymą tenkino, ieškinį paliko nenagrinėtu. Nurodė, kad atsakovai prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme ir reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo, arbitražinis susitarimas sudarytas ir galioja, arbitražas, spręsdamas dėl savo kompetencijos, neatsisakė nagrinėti jo kompetencijai nepriklausančio ginčo, nes preliminarus posėdis paskirtas 2009 m. rugsėjo mėnesį, tad pats arbitražinio susitarimo faktas pagal CPK yra pagrindas palikti pareiškimą nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

6Atskiruoju skundu ieškovo atstovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias bendruosius sandorių negaliojimo ir CPK įrodymų tyrimo pagrindus, nes netikrino ginčijamo arbitražinio susitarimo atitikimo imperatyvioms įstatymo normos, nors niekinio sandorio faktą ir teisines pasekmes teismas turi konstatuoti ex officio (CK 1.78 str. 5 d.), o privalėjo nagrinėti arbitražinio susitarimo galiojimą, t.y. išanalizuoti ir argumentuoti, ar šis susitarimas nėra niekinis, neveikiantis (praradęs reikšmę), ar jį galima įvykdyti, t.y. nagrinėti bylą iš esmės, o ne palikti ieškinį nenagrinėtą netyrus įrodymų. Teigia, jog arbitražinės išlygos galiojimo ginčijimas priklauso teismų jurisdikcijai, todėl ieškovas pareikštu ieškiniu Kauno miesto apylinkės teisme įgyvendino teisę ginčyti arbitražinį susitarimą, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė šią teisę ginti. Nurodo, jog ieškovas ieškiniu ginčija arbitražinį susitarimą remdamasis tuo, kad jis sudarytas ieškovui neturint steigėjo sutikimo, o sutikimo nebuvimo faktas arbitražinės išlygos sudarymui gali būti nustatytas tik išsiaiškinus konkrečias faktines aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai ištyrus įrodymus, t.y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Kadangi teismas priėmė visapusiškai neįvertinęs pateiktų įrodymų, nepadarė išvadų dėl to, ar reikšmingos bylai aplinkybės yra nustatytos, nėra teisinių argumentų dėl arbitražinės išlygos atitikties imperatyvioms įstatymo normoms (Komercinio arbitražo 11 straipsnio 2 dalis), t.y. teismas neatskleidė bylos esmės, todėl, apelianto nuomone, dėl nurodytų priežasčių klausimas turi būti perduotas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

7Atskirasis skundas netenkintinas.

8Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria paliktas nenagrinėtas ieškovo ieškinys dėl to, kad ginčo šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, o atsakovas prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme (CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

9Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra bei UAB „Kauno vandenys“ ir Vokietijos Federacinės Respublikos įmonė WTE Wassertechnik bei AB „Požeminiai darbai“ 2005 m. spalio 14 d. sudarė rangos sutartį, kurioje susitarė spręsti iš rangos sutarties kilsiančius ginčus arbitražo būdu.

10Arbitražinis susitarimas yra sutartis, kuria šalys susitaria spręsti tarpusavio ginčus arbitražine, o ne teismine tvarka. Arbitražinio susitarimo tikslas yra atsisakyti bet kurios valstybės teismų jurisdikcijos ir perduoti ginčą spręsti arbitražui. Arbitražinio susitarimo sudarymas kartu reiškia, kad šalys atsisako nagrinėti tarpusavio ginčus teisme, sudarytas arbitražinis susitarimas yra šalims privalomas ir jos negali vienašališkai šio keisti, taip pat negali jo pažeisti, t. y. kilus ginčui, rinktis vietoje arbitražo kitą. Kai yra arbitražinis susitarimas, teismas privalo atsisakyti savo jurisdikcijos ir turi nukreipti sutartį pažeidusią šalį įvykdyti sutartinę prievolę, t. y. kilus ginčui kreiptis į arbitražą.

11Lietuvos CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme bei reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo, o pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktą, jeigu šalys yra tarpusavyje sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui, teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą. Taigi, jeigu šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, teismas, gavęs ieškinio pareiškimą, turi atsisakyti spręsti šalių ginčą.

12Ieškovas atskirajame skunde teigia, kad pareikšdamas ieškinį įgyvendino teisę ginčyti arbitražinį susitarimą, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė šią jo teisę ginti. Kolegijos nuomone, ieškovas klaidingai vertina teisę kreiptis į teismą dėl arbitražinio susitarimo nuginčijimo bei arbitražinio teismo kompetenciją išspręsti arbitražinės išlygos galiojimo klausimą.

13CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte yra nustatyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme bei reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovai visą laiką ir nuosekliai reikalavo ieškovo laikytis arbitražinio susitarimo ir prieštaravo ieškovo ieškinyje pareikšto reikalavimo nagrinėjimui teisme, todėl spręstina, jog ieškovo teisė ginčyti arbitražinį susitarimą buvo netinkamai įgyvendinama ir dėl to teismas nutarė palikti ieškinį nenagrinėtą. Kolegija taip pat pažymi, kad ieškovas arbitražinio susitarimo negaliojimą įrodinėja Vilniaus komercinio arbitražo teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 139, iškeltoje pagal atsakovų (toje byloje esančių ieškovais) ieškinį ieškovui ir trečiajam asmeniui (toje byloje esantiems atsakovais), kurioje ieškovas taip pat ginčija arbitražinę išlygą, todėl ieškovo reikalavimų dėl arbitražinės išlygos negaliojimo jo atžvilgiu pagrįstumą galės ir privalės įvertinti pats arbitražinis teismas arbitražo byloje.

14Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad arbitražinės išlygos galiojimo ginčijimas priklauso teismų jurisdikcijai ir iš to daro išvadą, kad teismas turėjo nagrinėti ieškovo ieškinį. Tačiau atsižvelgiant į Lietuvos teisėje įtvirtintą reglamentavimą, nustatantį arbitražinio teismo kompetenciją spręsti dėl arbitražinio susitarimo buvimo ir jo galiojimo, kolegija daro išvadą, kad ieškovo ieškinys nenagrinėtinas teisme, o nagrinėtinas arbitraže.

15Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad arbitražinis teismas turi teisę pats priimti sprendimą dėl savo kompetencijos nagrinėti ginčą, įskaitant ir tuos atvejus, kai kyla abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo arba jo galiojimo. Ši norma imperatyviai įtvirtina išimtinę arbitražinio teismo teisę spręsti dėl paties arbitražinio susitarimo galiojimo ar negaliojimo, įskaitant ir dėl to ar yra sudarytas arbitražinis susitarimas, sprendžia arbitražinis teismas. Arbitražo teismo teisė spręsti dėl savo jurisdikcijos įtvirtinta tiek UNCITRAL tarptautinio komercinio arbitražo tipinio įstatymo 16 straipsnyje, tiek ir Lietuvos komercinio arbitražo įstatymo 19 straipsnyje" (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004 (A.V. individuali įmonė v. K.C. firma "Schvvarz“). Kolegija sprendžia, kad sudarydamos arbitražinį susitarimą, ginčo šalys greta pačia arbitražine išlyga perduotų arbitražo teismui spręsti klausimų, sutiko ir su arbitražo teismo teise išspręsti klausimą dėl savo kompetencijos nagrinėti ginčą ir dėl arbitražinio susitarimo bei jo galiojimo, todėl ieškovo pateiktus motyvus dėl arbitražinės išlygos negaliojimo, o tame tarpe dėl to ar yra ar nėra sudarytas arbitražinis susitarimas, vadovaudamasis Komercinio arbitražo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi arbitražinėje byloje turi išspręsti arbitražinis teismas. Analogiška išvada darytina ir įvertinus, kad Komercinio arbitražo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta išimtinė arbitražinio teismo teisė spręsti dėl paties arbitražinio susitarimo galiojimo ar negaliojimo. Atsižvelgiant į CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto reglamentavimą bei į tai, kad atsakovai reikalavo ieškovo laikytis arbitražinio susitarimo, o arbitražo byloje ieškovas taip pat ginčija arbitražinę išlygą, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą.

16Kolegija laiko nepagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad teismas pažeidė teismo pareigą aiškintis ginčijamo sandorio atitikimą imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi palikdamas ieškinį nenagrinėtu, kolegijos vertinimu, teismas neturi nustatinėti visų ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, t.y. neturi nagrinėti ieškinio iš esmės, be to šių aplinkybių aiškinimasis šalių sudaryta arbitražine išlyga perduotinas arbitražo kompetencijai.

17Pažymėtina, kad teismas ginčus dėl arbitražinio susitarimo buvimo arba jo galiojimo galėtų nagrinėti tiktai išimtiniais atvejais, vienu iš kurių yra atvejis, kai yra akivaizdus niekinis arbitražinio susitarimo pobūdis ir tam, kad būtų padaryta tokia išvada, nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų. Taip teismo teisę ex officio spręsti dėl arbitražinės išlygos negaliojimo vertina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. kovo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007 (VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. „Hydro Soil Services NV"), konstatuodamas, kad „arbitražinis susitarimas gali būti laikomas niekiniu ir atitinkamos valstybės teismas gali jo nepripažinti, kartu pažymi, kad niekinis arbitražinio susitarimo pobūdis turi būti akivaizdus, t.y. turi būti akivaizdu, jog toks susitarimas prieštarauja tos valstybės viešajai tvarkai ar imperatyviajai nacionalinės teisės normai. Taigi teismas ex officio gali pripažinti arbitražinį susitarimą negaliojančiu arba, kitaip tariant, gali nepripažinti arbitražinio susitarimo tik tokiu atveju, kai nėra jokių abejonių dėl atitinkamo susitarimo prieštaravimo viešajai tvarkai ar imperatyviajai įstatymo normai, ir tam, kad būtų padaryta tokia išvada, nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų.

18Ieškovas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad arbitražinis susitarimas gali būti pripažintas negaliojančiu Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnio 2 sakinyje nurodytais pagrindais. Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnio 2 sakinyje įtvirtinta nuostata, kad arbitražinis susitarimas gali būti pripažintas negaliojančiu vienos iš šalių reikalavimu, bendrais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais, taip pat nustačius, jog yra pažeisti šio įstatymo 9 ir 11 straipsnių reikalavimai. Kolegijos vertinimu ši nuostata nereglamentuoja teismo jurisdikcijos spręsti dėl arbitražinio susitarimo galiojimo, o tiktai nurodo galimus arbitražinio susitarimo negaliojimo pagrindus, kuriems esant, sandorį pripažinti negaliojančiu gali pats arbitražinis teismas. Kolegija sprendžia, kad Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnio 2 sakinio nuostata nepanaikina to paties straipsnio 1 sakinio normos nuostatos, nustatančios, kad teismas, gavęs ieškininį pareiškimą klausimu, dėl kurio šalys yra sudariusios šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytos formos arbitražinį susitarimą, bet kurios iš šalių reikalavimu atsisako jį priimti galiojimo ir taikymo bei Komercinio arbitražo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies normos, nustatančios kompetencijos - kompetencijos taisyklę, galiojimo ir taikymo.

19Ieškovo argumentą, kad teismas privalėjo išnagrinėti arbitražinės išlygos galiojimo klausimą, kolegija taip pat laiko nepagrįstu, nes, kaip nurodo ir pats ieškovas, tai, ar arbitražinė išlyga galioja, gali būti nustatyta tik išsiaiškinus konkrečias faktines aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai ištyrus įrodymus, t.y. išnagrinėjus bylą iš esmės, o esant pagrindui ieškinį palikti nenagrinėtu teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai nenagrinėjo jo iš esmės.

20Ieškovas kaip vieną iš argumentų dėl ginčijamos nutarties neteisėtumo nurodo nepakankamą teismo aktyvumą nagrinėjant ginčą, kuris esą yra susijęs su viešojo pirkimo sutartimi. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl arbitražinės išlygos negaliojimo, kuri yra įrašyta rangos sutartyje, kuri sudaryta po viešojo pirkimo procedūrų, todėl kolegijos sprendžia, kad nagrinėdamas šį ginčą, kylantį iš rangos sutarties, teismas neprivalo būti labiau aktyvus.

21Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas netenkintinas, teismo nutartis paliktina galioti (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, kolegija

Nutarė

23Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo... 4. Atsakovų WTE Wassertechnik GmbH ir AB „Požeminiai darbai“ atstovas... 5. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 13 d. nutartimi atsakovų... 6. Atskiruoju skundu ieškovo atstovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės... 7. Atskirasis skundas netenkintinas.... 8. Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria paliktas... 9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas Lietuvos Respublikos Aplinkos... 10. Arbitražinis susitarimas yra sutartis, kuria šalys susitaria spręsti... 11. Lietuvos CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad teismas atsisako... 12. Ieškovas atskirajame skunde teigia, kad pareikšdamas ieškinį įgyvendino... 13. CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte yra nustatyta, jog teismas atsisako... 14. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad arbitražinės išlygos galiojimo... 15. Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis... 16. Kolegija laiko nepagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad teismas pažeidė... 17. Pažymėtina, kad teismas ginčus dėl arbitražinio susitarimo buvimo arba jo... 18. Ieškovas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad arbitražinis susitarimas... 19. Ieškovo argumentą, kad teismas privalėjo išnagrinėti arbitražinės... 20. Ieškovas kaip vieną iš argumentų dėl ginčijamos nutarties neteisėtumo... 21. Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad teismas priėmė teisėtą ir... 22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, kolegija... 23. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. nutartį palikti...