Byla 2A-1924-781/2014
Dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų I. Z. ir V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovės A. J. ieškinį atsakovams A. Z., I. Z. ir V. Z. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė A. J. kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškeldinti atsakovus A. Z., V. Z., I. Z. su visais šeimos nariais ir jiems nuosavybės teise priklausančiais daiktais iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio ( - ), taip pat priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 12 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 138201308121531/10 pagrindu ji įsigijo V. Z. ir I. Z. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį ( - ). Už nusipirktą butą visą sumą ji sumokėjo 2013 m. rugpjūčio 7 d., tačiau iki šiol negali į jį patekti, nes jame gyvena buvusio buto savininko V. Z. motina A. Z., taip pat jame galimai dar yra buvusių buto savininkų daiktų. Ieškovė nurodė, jog atsakovai piktybiškai neišsikrausto iš buto, o pranešimus dėl iškeldinimo atsisako priimti. Dėl tokių atsakovų veiksmų ieškovei yra daroma žala, nes kaupiasi skolos už komunalines paslaugas, kurių dydis ieškovei nežinomas, nes ji negali patekti į jai nuosavybės teise priklausantį butą ir fiksuoti parodymų. Taip pat pažymėjo ir tai, kad ji negali naudotis jai teisėtai priklausančiu butu ir dėl to patiria nuostolių. Atsakovai jai priklausančiame bute gyvena be jokio teisinio pagrindo, nes nėra gavę jos sutikimo gyventi bute, su jais nėra sudarytos nuomos ar panaudos sutartys.

4Atsakovai A. Z., I. Z. ir V. Z. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog ginčo butas yra paskutinis šeimos būstas, o šeimoje auga du mažamečiai vaikai. Paaiškino, kad kol vyksta teisminiai ginčai dėl buto, atsakovai negali perduoti buto iki procesinių veiksmų pabaigos, o ieškovė gali reikalauti atsakovų iškeldinimo tik teismui patvirtinus pardavimo iš varžytynių aktą. Nurodė, kad jokių skolų nėra, nes komunaliniai mokesčiai mokami tvarkingai kas mėnesį. Atsakovų teigimu, ieškovė pati vykdo teisingumą, nes tyčia atjungė elektros tiekimą ginčo butui.

5Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė pranešimą ir aktą, kuriame nurodė, jog susipažino su ieškovės ieškiniu. Paaiškino, kad 2013 m. gruodžio 18 d. inspektorius lankėsi atsakovų atsiliepime nurodytu adresu ( - ), tačiau apsilankymo metu inspektoriaus niekas neįsileido. 2013 m. gruodžio 19 d. telefonu inspektorius susisiekė su atsakovu V. Z., kuris pokalbio metu atsisakė tiksliai nurodyti savo ir šeimos gyvenamosios vietos adresą, tačiau vėliau nurodė, kad jis su sutuoktine ir dukromis G. ir A. gyvena ( - ). Telefoninio pokalbio metu atsakovas taip pat nurodė, kad bute, esančiame ( - ), nei jis, nei jo šeima negyvena, nes jame nėra sąlygų gyventi dėl atjungto elektros tiekimo. Inspektoriui paaiškino, jog nesutinka išsikelti iš ginčo buto, nes dėl jo vyksta teisminiai ginčai. Paklausus atsakovų, kada būtų galima apsilankyti jų gyvenamojoje vietoje ir ištirti buities sąlygas, buvo padėtas telefono ragelis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neturėjo galimybės pateikti išvados dėl šio ginčo, tačiau pateikė išvados, kuri buvo teikta kitoje civilinėje byloje Nr. 2-26939-430/2013 dėl atsakovų ir jų nepilnamečių vaikų iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos kopiją.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį tenkino ir

8nusprendė priverstinai iškeldinti atsakovus A. Z., V. Z., I. Z., su visais šeimos nariais ir jiems nuosavybės teise priklausančiais daiktais iš buto, esančio ( - ), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis po 548 Lt (iš viso 1644 Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. J. naudai; priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis po 13 Lt (iš viso 39 Lt) pašto išlaidų valstybės naudai.

9Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2013 m. liepos 7 d. vykusių varžytynių metu įsigijo nekilnojamąjį turtą, t. y. 28, 32 kv. m. bendro ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Visą sumą už nupirktą butą ji sumokėjo 2013 m. rugpjūčio 7 d. Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymos duomenimis ginčo bute savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi tik atsakovė A. Z.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus teismui pateiktame pranešime Nr. A104-199-/14(2.13.2.6-AD15) ir akte Nr. A715-7125(2.13.2.29-AD15) nurodyta, kad inspektoriui nepavyko į bylą pateikti išvados bei buities tyrimo akto, tačiau atsakovas V. Z. telefonu inspektoriui patvirtino, jog atsakovai ir jų nepilnametės dukros G. ir A. gyvena bute, esančiame ( - ), o ne ginčo bute, esančiame ( - ). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius į bylą taip pat pateikė ir išvadą, teiktą civilinėje byloje Nr. 2-26939-430/2013, iš kurios matyti, jog apsilankius atsakovų gyvenamojoje vietoje, buvo nustatyta, kad atsakovai V. Z. ir I. Z. su nepilnametėmis dukromis gyvena trijų kambarių bute su visais patogumais, esančiame ( - ). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog byloje nėra duomenų, jog šiuo metu atsakovai su dukromis gyvena ginčo bute.

10Tai, kad ieškovė yra buto savininkė patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013 m. rugpjūčio 13 d. išrašas (b. l. 7-8), o registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais kol jie yra nenuginčyti (CK 4.262 str.). Nesutikdami su ieškiniu, atsakovai remiasi faktu, jog dėl buto, esančio ( - ), vyksta teisminiai ginčai, be to, ieškovė gali reikalauti juos iškeldinti tik teismui patvirtinus pardavimo iš varžytynių aktą. Teismas pažymėjo, jog varžytynių akto Nr. 13 8 2013 08 12 1531/10 teisėtumas buvo įvertintas teismine tvarka. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartimi buvo atmestas atsakovės I. Z. skundas civilinėje byloje Nr. 2-38546-861/2013, kurioje atsakovė ginčijo turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 13 8 2013 08 12 1531/10 ir antstolio pateiktas vykdymo išlaidas. Minėta nutartis nebuvo apskųsta Vilniaus apygardos teismui ir įsiteisėjo 2013 m. spalio 28 d. Taigi, ieškovė yra buto, esančio ( - ), savininkė.

11Teismas nurodė, jog tai, kad atsakovai gyvena ginčo bute be ieškovės sutikimo patvirtina tiek ieškinyje nurodytos aplinkybės, tiek ieškovės atstovo paaiškinimai teismo posėdžio metu bei sutartinių santykių nebuvimas. Nuomos ar panaudos sutartis nesudaryta ir neįregistruota, faktiniai nuomos santykiai nesusiklostė. Ieškovė A. J., kaip teisėta savininkė, nesutinka, kad atsakovai ir toliau gyventų jai nuosavybės teise priklausančiame bute, atsakovai butu naudojasi be ieškovės sutikimo, t. y. neteisėtai, ir taip pažeidžia ieškovės nuosavybės teises (CK 4.93 str.). Tai, teismo nuomone, patvirtina faktą, kad ieškovės, kaip savininkės, teisės yra pažeistos.

12Teismas nurodė, kad vienu iš argumentų, kuriuo atsakovai grindžia atsiliepimą į ieškinį yra tai, jog tenkinus ieškinį ir iškeldinus atsakovus, bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, nes ginčo butas yra paskutinis šeimos būstas. Teismas pažymėjo, kad nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais pirmiausia privalo rūpintis jų tėvai. Nepilnamečio vaiko teisė į būstą priskiriama visuomenės viešiesiems interesams, savivaldybė, tuo atveju, kai vaiko tėvai teisės į vaiko vystytis būtinas gyvenimo sąlygas negali užtikrinti, vykdydama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnyje numatytą pareigą, privalo padėti tėvams įgyvendinti vaiko teisę į būstą bei dėti maksimalias pastangas ir imtis visų įmanomų priemonių, kad nepilnamečiai vaikai neliktų be būsto, tačiau ieškovei tokia pareiga minėtame įstatyme nenumatyta. Byloje nagrinėjamu atveju atsakovai įstatyminę pareigą ir prioritetinę tėvų pareigą užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas nepilnamečiams nepagrįstai perkelia ieškovei.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

14Apeliaciniu skundu atsakovai I. Z. ir V. Z. skundžia šį teismo sprendimą panaikinti bei pašalinti A. Z. iš bylos. Nurodo, kad nepilnamečiai vaikai negyvena ginčo bute, kadangi ieškovė atjungė jame elektrą. Vaiko teisių apsaugos skyriaus inspektorius atsisakė lankytis bute, kuriame vaikai negyvena, kadangi jis privalo duoti išvadą tik apie vaikų gyvenamąją vietą. Į tai teismas neatkreipė dėmesio. Be to, ginčo butas yra paskutinis atsakovų būstas, kuriame galima gyventi su mažamečiais vaikais. Taip pat apeliantai nurodo, jog teismas privalėjo sustabdyti šią civilinę bylą, kadangi atsakovė I. Z. kreipėsi į teismą dėl jos kaip fizinio asmens pripažinimo bankrutavusiu. Taip pat apeliantai nurodo, kad ginčo bute atsakovė A. Z. negyvena, juo nesinaudoja, todėl ji nepagrįstai į bylą įtraukta kaip atsakovė.

15Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė A. J. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

16Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą atsakovė A. Z. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pašalinti atsakovę A. Z. iš bylos. Nurodo, kad ginčo bute ji negyvena, kadangi faktiniai buto savininkai iki varžytynių buvo I. Z. ir V. Z..

17IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai bei išvados

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

19Byloje nustatyta, kad ieškovė 2013 m. liepos 7 d. vykusių varžytynių metu įsigijo nekilnojamąjį turtą, t. y. 28, 32 kv. m. bendro ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Visą sumą už nupirktą butą ji sumokėjo 2013 m. rugpjūčio 7 d. Tai, kad ieškovė yra buto savininkė patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013 m. rugpjūčio 13 d. išrašas (b. l. 7-8). Pažymėtina, kad registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais kol jie yra nenuginčyti (CK 4.262 str.).

20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK4.98 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimą kvalifikavo taikydamas CK 4.98 straipsnio nuostatas, t. y. kaip negatorinį ieškinį. Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju šios aplinkybės yra įrodytos, o ieškovė, nebūdama sutartinių santykių su atsakovais dalyve, gali ginti savo turtines teises neprievoliniais teisiniais savo teisių gynimo būdais, kadangi jos nevaržo jokie sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai su atsakovais, kurie naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu buto nesant jos sutikimo. Pagal CK 4.98 straipsnį, savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, nes šalių nesieja jokia sutartis, todėl atsakovų iškeldinimas iš ieškovei priklausančio buto yra pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kito teisinio pagrindo užimamo buto atlaisvinimas. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys tvirtina, kad nekilnojamasis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbti), nuosavybės teise priklauso ieškovei A. J., todėl ji pagrįstai reikalauja, kad atsakovai išsikeltų iš šio buto, juo labiau, kad varžytynių aktas, kurio pagrindu ieškovė įsigijo ginčo butą, nėra pripažintas negaliojančiu, jo teisėtumas yra įvertintas teismine tvarka. Aplinkybė, kad atsakovė I. Z. kreipėsi į teismą dėl jos, kaip fizinio asmens pripažinimo bankrutavusiu, nėra reikšminga sprendžiant dėl ieškovės teisės reikalauti, kad atsakovai išsikeltų iš ieškovei priklausančio buto, kadangi, kaip jau minėta, būtent ieškovė yra ginčo buto savininkė (b. l. 7-8).

21Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškinys nepagrįstai pareikštas atsakovei A. Z., nes ji ginčo bute negyvena, nepagrįstas, kadangi būtent atsakovė A. Z. yra deklaravusi gyvenamąją vietą ginčo bute (b. l. 10).

22LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktas nustato, kad vaiko teises pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai. Vaiko interesų prioritetinės gynybos principas negali būti suabsoliutinamas ir vaiko teisę į būstą bei jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas, įtvirtintas JTO Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje, yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. Nacionalinė teisė, numatanti vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises. Byloje nėra duomenų, jog atsakovai kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybę dėl socialinio būsto nuomos ar į ieškovę dėl ginčo buto nuomos ar ėmėsi kitų veiksmų užtikrinti mažamečių vaikų interesus.

23Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

24Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

25Atmetus apeliacinį skundą, apeliantams atsirado pareiga atlyginti ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinio skundo parengimą (CPK 93 str.). Ieškovė pateikė įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai (b. l. 110), šios išlaidos priteistinos iš atsakovų.

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

27Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28Priteisti iš atsakovų A. Z., V. Z. ir I. Z. po 166, 66 Lt ieškovei A. J. bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė A. J. kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės teismą su ieškiniu,... 4. Atsakovai A. Z., I. Z. ir V. Z. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su... 5. Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį... 8. nusprendė priverstinai iškeldinti atsakovus A. Z., V. Z., I. Z., su visais... 9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2013 m.... 10. Tai, kad ieškovė yra buto savininkė patvirtina Nekilnojamojo turto registro... 11. Teismas nurodė, jog tai, kad atsakovai gyvena ginčo bute be ieškovės... 12. Teismas nurodė, kad vienu iš argumentų, kuriuo atsakovai grindžia... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai... 14. Apeliaciniu skundu atsakovai I. Z. ir V. Z. skundžia šį teismo sprendimą... 15. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė A. J. prašo apeliacinį... 16. Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą atsakovė A. Z. prašo... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai bei išvados... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2013 m. liepos 7 d. vykusių varžytynių metu... 20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais... 21. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškinys nepagrįstai pareikštas atsakovei... 22. LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktas nustato,... 23. Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog... 24. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 25. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantams atsirado pareiga atlyginti ieškovės... 26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 27. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimą palikti... 28. Priteisti iš atsakovų A. Z., V. Z. ir I. Z. po 166, 66 Lt ieškovei A. J....