Byla e2-2459-803/2016
Dėl permokos už elektrą priteisimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Elektrum Lietuva“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, akcinė bendrovė „LITGRID“, akcinė bendrovė „INTER RAO Lietuva“

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Petkuvienė,

2sekretoriaujant Sonatai Aidukei,

3dalyvaujant ieškovo atstovėms J. J., V. Ž., atsakovo atstovėms advokatėms Aurelijai Rutkauskaitei, Vilijai Viešūnaitei, trečiųjų asmenų akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, atstovams A. Ž., A. S., akcinės bendrovės „INTER RAO Lietuva“ atstovui E. V., advokatei Alinai Streckytei, akcinės bendrovės „LITGRID“ atstovui L. V.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „NORFOS MAŽMENA“ ieškinį dėl permokos už elektrą priteisimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Elektrum Lietuva“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, akcinė bendrovė „LITGRID“, akcinė bendrovė „INTER RAO Lietuva“.

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6

  1. Ginčo esmė

71. Byloje kilo ginčas dėl sumokėtos už elektrą permokos grąžinimo, kai permoka susidarė dėl netikslaus apskaitos prietaiso veikimo.

82. Ieškovas pareiškė teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo 87 506,73 eurus. Paaiškino, kad su atsakovu uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Elektrum Lietuva“ (buvusia UAB „Latvenergo prekyba“) 2010-12-08 sudarė Elektros energijos tiekimo sutartį Nr. 1012640839, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo tiekti ieškovui elektros energiją į pastatą, esantį adresu ( - ), o ieškovas įsipareigojo atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka su atsakovu. Minėtos sutarties pagrindu (3.2.4 punktu) ieškovas įsipareigojo sudaryti sistemos aptarnavimo sutartį su paskirstymo sistemos operatoriumi dėl pastato, adresu ( - ); ją sudarė su AB VST, kurios teises perėmė trečiasis asmuo AB LESTO (dabar – AB „Energijos skirstymo operatorius“), įsipareigojęs persiųsti jo valdomais skirstomaisiais tinklais elektros energiją iki elektros tinklų nuosavybės ribos. Minėtas trečiasis asmuo 2015-01-08 elektroniniu paštu pateikė ieškovui 2014-11-04 atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją, sutrikus apskaitos prietaiso darbui, aktą Nr. G1381775, kuriame nurodė elektros apskaitos prietaiso sutrikimą bei jo parametravimo klaidą. Ieškovo teigimu, gavęs iš atsakovo informaciją apie tikslią ieškovo permokėtą sumą, ieškovas 2015-03-04 ir 2015-04-29 raštais kreipėsi į atsakovą su prašymu grąžinti 171 765,73 Eur permoką susidariusią laikotarpiais 2010-02-01 – 2010-07-31 ir 2011-01-01-2012-08-31. Ieškovas nurodo, kad atsakovas neginčijo permokos fakto ir dydžio, nurodė, jog grąžins permoką, kai bus sudarytas trišalis susitarimas tarp ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens AB „Energijos skirstymo operatorius“ (elektroninės bylos priedo T.2, b.l.136-141).

93. Galutinai suformulavęs reikalavimus, ieškovas nurodė, jog ieškinį reiškia keliais pagrindais:

103.1. ieškovas per laikotarpius nuo 2010-02-01 iki 2010-07-31 bei nuo 2011-01-01 iki 2013-05-31 permokėjo atsakovui viso 171 765,73 eurų už elektrą, kurios jis faktiškai nepatiekė. Dalį sumos, t.y. 84 259 eurų, yra grąžinęs, o 87 506,73 eurų grąžinti atsisako (elektroninės bylos priedo T.3, b.l.3). Įvertinant, kad pastate įvesto elektros energijos konversijos koeficiento apskaitos prietaisas 7 metus fiksavo du kartus didesnį suvartotos elektros energijos kiekį, laikytina, jog ieškovas yra sumokėjęs be teisėto pagrindo atsakovui dvigubai daugiau nei atsakovas suteikė paslaugų, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalį privalo grąžinti be teisėto pagrindo įgytą turtą;

113.2. CK 6.388 straipsnis numato, kad abonentas moka už jam patiektą elektros energiją, t.y. atsiskaito pagal faktą. Taigi ieškovui buvo prievolė atsiskaityti tik už tiek, kiek jis sunaudojo elektros energijos (elektroninės bylos priedo T.3, b.l.2-7).

124. Atsakovas „Elektrum Lietuva“, UAB pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovo reikalavimais (elektroninės bylos priedo T.3, b.l.36-48). Paaiškino, jog atsakovas yra elektros energiją iš jos gamintojų – elektrinių (tiesiogiai ar elektros energijos biržoje) superkantis bei galutiniams vartotojams ją perparduodantis nepriklausomas elektros energijos tiekėjas, tačiau ieškovui priklausantiems objektams patiektos elektros energijos kiekis būdavo apskaitomas vadovaujantis trečiojo asmens AB „Energijos skirstymo operatorius“ šiam tikslui įrengtais bei jam priklausančiais elektros apskaitos prietaisais – elektros skaitikliais. Atsakovas nurodo, jog ieškovo prašymo grąžinti dėl apskaitos prietaiso Nr. 500553 parametravimo netikslumų susidariusią bendros 171 765,73 Eur sumos permoką įvykdyti negalėjo, kadangi jis nėra atsakingas ir jam netenka pareiga atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, atsiradusius perskaičiavus elektros energijos suvartojimą. Įrodinėja, kad ieškovo patirti nuostoliai susidarė dėl trečiojo asmens AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojų veiksmų, netinkamai sukonfigūravusių elektros energijos apskaitos prietaisą bei savo klaidos nepastebėjusių beveik septynerius metus. Atsakovas nurodo, kad ieškovas neįrodė CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų viseto. Atsakovas nėra gavęs piniginių lėšų iš ieškovo nesant teisinio pagrindo, kadangi ieškovas atsakovui sumokėjo vykdydamas ginčo šalių sudarytas Elektros energijos sutartis ir tokiu būdu realizavo savo pareigą atsiskaityti. Be to, iš susidariusios situacijos jis nepraturtėjo, o, tikėtina, elektros energijos perviršis buvo tiesiog sunaudotas trečiojo asmens AB „Energijos skirstymo operatorius“ reikmėms, kompensuojant jam priklausančiais paskirstymo tinklais keliaujančios elektros energijos praradimus, taigi, be teisinio pagrindo įgijęs turtą – elektros energiją yra trečiasis asmuo. Atsakovo teigimu, jei teismas vis tik nustatytų CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų buvimą nagrinėjamu atveju, perskaičiavimai nėra galimi, kadangi jie viršija Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 131.10 ir 131.19 punkte numatytą vienerių metų perskaičiavimo laikotarpį nuo operatoriaus darbuotojo ar įgalioto trečiojo asmens paskutinės apskaitos prietaisų patikrinimo dienos. Be to, pagal minėtų Taisyklių 125 punktą perskaičiuojant elektros energijos ir jos persiuntimo paslaugos vertes, kai vartotojas pakeičia tiekėją ir neturi sutartinių santykių su ankstesniu tiekėju, perskaičiuoti elektros energijos kiekiai už praėjusius ataskaitinius laikotarpius įvertinami naujai pasirinktam vartotojo tiekėjui.

135. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Energijos skirstymo operatorius“ nurodė, kad UAB „NORFOS MAŽMENA“ pagal sudarytas sutartis elektros energiją kaip prekę perka iš nepriklausomų elektros energijos tiekėjų, o AB „Energijos skirstymo operatorius“ teikia nupirktos elektros energijos persiuntimo iki ieškovo objekto paslaugą. Atitinkamai, vartotojas už elektros energiją atsiskaito dviem mokėjimais – kaip už prekę ir už paslaugą. AB „Energijos skirstymo operatorius“, kaip skirstomojo tinklo operatorius, organizuoja persiųstos elektros energijos apskaitą (įrengia apskaitos prietaisus - skaitiklius). Skaitiklio užfiksuotų rodmenų pagrindu išrašomos sąskaitos tiek už patiektą elektros energijos kiekį, tiek už suteiktą persiuntimo paslaugą. Išaiškėjus aplinkybėms, jog elektros energijos buvo sunaudota (atitinkamai ir persiųsta) mažiau nei užfiksavo skaitiklis, AB „Energijos skirstymo operatorius“ grąžino permokėtus pinigus už nesuteiktą persiuntimo paslaugą. Atlikusi perskaičiavimą, bendrovė iš anksto informavo tiekėjus, kad pastarieji galėtų įsivertinti pateiktą informaciją planuojant būsimojo (kito mėnesio) laikotarpio elektros energijos pirkimus ir tokiu būdu galėtų išvengti papildomų išlaidų dėl galimo elektros energijos balansavimo. Dėl ieškovui atsiradusių nuostolių nėra AB „Energijos skirstymo operatorius“ kaltės, nes situacija, kuomet bendrovė tiekėjui elektroniniu paštu pateikia informaciją apie perskaičiuojamą elektros energijos kiekį negali būti vertinamas kaip neatsakingas ar neatidus veiksmas, nes komunikacija elektroniniu paštu buvo įprasta šalių praktika. Be to, bendrovė tiekėjui kiekvieną mėnesį pateikia duomenis, veikiančią visą tiekėjo mėnesinę apyvartą. AB „Energijos skirstymo operatorius“ informavo „Elektrum Lietuva“, UAB apie būtinybę grąžinti UAB „NORFOS MAŽMENA“ permokėtus pinigus už nesunaudotą elektros energiją bei pasiūlė įvertinti perskaičiuotos elektros energijos kiekį planuojant būsimojo laikotarpio elektros energijos pirkimus, t.y. kitą mėnesį įsigyti biržoje mažesnį elektros energijos kiekį. Tokiu atveju „Elektrum Lietuva“, UAB nepatirtų jokių papildomų išlaidų. Tiekėjas kompensavęs už permokėtas 3 040 632 kWh elektros energijos mažesne kaina, 2014 metų gruodžio mėnesį turėtų įsigyti atitinkamai 3 040 632 kWh elektros energijos mažiau, kuri 2014 metais kainuoja brangiau nei anksčiau.

146. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „INTER RAO Lietuva“ nurodė, kad Taisyklių 125 punktas nėra pagrindas reikalauti priteisti iš kitų asmenų permokos sumą. AB „INTER RAO Lietuva“ jam tenkančią permokos dalį ieškovui grąžino. Išrašydamas 2014-12-31 sąskaitą Nr. V-2014-035527 ieškovui už suvartotą elektros energiją 2014 m. gruodžio mėn., ieškovo suvartotą kiekį sumažino AB LESTO nurodytu perskaičiuotu kiekiu. Tokiu būdu ieškovui buvo grąžinta 210 707,25 Lt dydžio permoka. Taigi ieškovas ir AB „INTER RAO Lietuva“ yra visiškai atsiskaitę.

157. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „LITGRID“ nurodė, kad jis negavo jokios naudos iš permokos, neturi jokių sutartinių santykių su ieškovu, be to, ieškovas neįrodinėja nepagrįsto parturtėjimo prielaidų, todėl jo ieškinys turi būti atmestas (elektroninės bylos priedo T.3, b.l.31,32).

168. Teismo posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes. Ieškovas nurodė, jog turi būti taikomas CK 6.145 straipsnis, jei teismas spręstų, jog nėra pagrindo takyti CK 6.237 straipsnio 1 dalį. Atsakovas pripažino ieškovo įrodinėjamą aplinkybę, kad pastarasis nesunaudojo tiek elektros energijos, kiek už ją sumokėjo. AB „Energijos skirstymo operatorius“ paaiškino, kad jis nenaudoja savo reikmėms elektros energijos, o atsirandantys energijos nuostoliai dėl jos perdavimo tinklais įskaičiuojami į elektros kainą, kurios metodiką nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Iš esmės paaiškinimų metu byloje dalyvaujantys asmenys kitų aplinkybių, kurios nebūtų išdėstytos procesiniuose dokumentuose, nenurodė.

17Teismas

konstatuoja:

  1. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

189. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2009-12-30 buvo sudarę Elektros energijos tiekimo sutartį Nr. 022/2010, kurios pagrindu atsakovas kaip nepriklausomas elektros energijos tiekėjas, įsipareigojo tiekti ieškovui elektros energiją, o pastarasis sumokėti už ją pagal komercinių skaitiklių parodymus. Ši sutartis apėmė ir elektros energijos tiekimą per laikotarpį nuo 2010-02-01 iki 2010-07-31. Sutartiniams santykiams pasibaigus, po tam tikro laikotarpio, šalys 2010-12-08 sudarė dar vieną elektros energijos tiekimo sutartį Nr. 1012640839, todėl atsakovas vėl tiekė elektros energiją per laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2013-05-31 (elektroninės bylos priedo T.1, b.l.5-28). Objekte, adresu ( - ) (toliau – Objektas), vartojamos elektros energijos kiekį nuo 2007 m. gruodžio 21 d. apskaitė metrologiškai patikrintas, teisės aktų reikalavimus atitinkantis elektros apskaitos prietaisas (skaitiklis). 2007 m. gruodžio 21 d., prie bendrovės elektros tinklų prijungiant naujai pastatyto objekto elektros įrenginius, į bendrovės valdomo elektros apskaitos prietaiso sistemą buvo įvestas neteisingas elektros energijos konversijos koeficientas, dėl ko skaitiklis netiksliai fiksavo sunaudotos elektros energijos kiekį (elektroninės bylos priedo T.1, b.l.99-106, 128-173). AB „Energijos skirstymo operatorius“, nustatęs neatitikimą, atstatė teisingą koeficientą ir, vadovaujantis Taisyklių 131.16 punktu, 2014 m. lapkričio 4 d. surašė atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją, sutrikus apskaitos prietaiso darbui, aktą Nr. G1381475 (elektroninės bylos priedo T.1, b.l.29). Taigi byloje aptarti įrodymai patvirtina, kad „Elektrum Lietuva“, UAB elektros energiją ieškovui tiekė šiais laikotarpiais: nuo 2010-02-01 iki 2010-07-31, visus 2011 ir 2012 metus bei nuo 2013-01-01 iki 2013-05-31, ir ieškovas sumokėjo atsakovui už 3 040 632 kWh nesunaudotos elektros energijos (elektroninės bylos priedo T.2, b.l.45) Ginčo dėl sunaudoto energijos kiekio, t.y. AB „Energijos skirstymo operatorius“ atlikto perskaičiavimo, nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis. Atsakovas yra sumokėjęs 84 259 eurus, t.y. dalį reikalautos sumos (elektroninės bylos priedo T.1, b.l.39,40), tačiau įrodinėja, kad jis nėra tinkamas atsakovas dėl kitos dalies už nesunaudotą elektros energiją (elektroninės bylos priedo T.1, b.l.42).

19Dėl permokos priteisimo

2010. Pagal CK 6.388 straipsnio 1 dalį abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis. AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2014 m. lapkričio 4 d. surašytas atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją aktas Nr. G1381475 patvirtina, kad objekto apskaitos prietaisų rodmenys dėl neteisingai įvesto elektros energijos konversijos koeficiento parodė didesnį elektros energijos kiekį nei ieškovas sunaudojo. AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2015-01-26 rašte Nr. 50420-156 paaiškinta, jog nuimto prietaiso vidinė atmintis saugo duomenis, kurių dėka galima tiksliai nustatyti suvartotos, bet neužfiksuotos elektros energijos kiekį (elektroninės bylos priedo T.1, b.99). Taigi faktiškai sunaudotas energijos kiekis yra žinomas, pagal jį apskaičiuotas ieškovo patirtos žalos dydis už 3 040 632 kWh nesunaudotą elektros energiją, kuris, įvertinus duomenis apie dalies sumos grąžinimą, yra 87 506,73 eurai. Tokiu atveju konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatytas žalos faktas ir dydis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

2111. Ieškovas mokėjimus už patiektą elektros energiją vykdė pagal 2009-12-30 sudarytą Elektros energijos tiekimo sutartį Nr. 022/2010, kurios 3.2.5 punktas numatė atsiskaitymą pagal išrašytą sąskaitą, kuri parengiama pagal komercinio elektros skaitiklio rodmenis (elektroninės bylos priedo T.1, b.7). Šalių 2010-12-08 sudaryta elektros energijos tiekimo sutartis Nr. 1012640839 analogiškai numatė šią pareigą (elektroninės bylos priedo T.1, b.l.17.). Taigi tiek pagal įstatymą, tiek pagal šalių sudarytas sutartis, ieškovas privalėjo atsikaityti už faktiškai sunaudotą energijos kiekį. Tokiu atveju laikytina, kad atsakovas, kaip kita sutarties šalis, negalėjo reikalauti atsiskaityti už elektros energiją, t.y. už prekę, kurios ieškovas negavo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašo grąžinti būtent sutartiniu laikotarpiu atsiradusią permoką už elektros energiją, teismas pripažįsta pagrįstu šalių atsikirtimo argumentą, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti 6.237 straipsnio 1 dalį, vadovaudamasis CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

2212. CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. Byloje nustačius, kad atsakovas negalėjo reikalauti apmokėti už elektros energiją ne pagal faktiškai sunaudotą energijos kiekį, konstatuojamas sutartinių santykių pažeidimas (2009-12-30 sudarytos Elektros energijos tiekimo sutarties Nr. 022/2010 3.2.5 punktas, 2010-12-08 sudarytos Elektros energijos tiekimo sutarties Nr. 1012640839 3.2.5 punktas), ir tuo atsakovo veikos neteisėtumas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Dėl nepagrįstai išrašytų sąskaitų faktūrų ieškovas sumokėjo daugiau negu jį įpareigojo sutartis, tokiu atveju sprendžiamas, jog yra įrodytas priežastinis ryšys dėl jam kilusių 87 506,73 eurų nuostolių (CK 6.247 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, kad civilinėje teisėje kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje galima konstatuoti neatsargią kaltės formą, tačiau tai, kad į elektros apskaitos prietaiso sistemą buvo įvestas neteisingas elektros energijos konversijos koeficientas, nesuteikia atsakovui teisės gauti mokėjimus už neperduotą prekę – elektros energiją (turi būti taikomas principas – iš neteisės teisė neatsiranda (,,ex iniuria ius non oritur“)).

2313. Pagal CK 6.38 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkas, vykdydamas prievolę, naudojasi kitų asmenų pagalba, tai jis už tų asmenų veiksmus atsako kaip už savo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas norėdamas suteikti paslaugą naudojasi AB „Energijos skirstymo operatorius“ tinklu. Būdamas elektros energijos pardavėju, kaip tos srities profesionalas, atsakovas negali perleisti su paslaugos teikimu visą riziką vartotojui (ieškovui), todėl jo argumentas, kad pagal ieškinį turėtų atsakyti AB „Energijos skirstymo operatorius“ nepagrįstas. Iš sudarytos Elektros energijos tiekimo sutarties Nr. 022/2010 Bendrųjų nuostatų II dalies (analogiškai numato ir 2010-12-08 Sutartis) galima spręsti, kad klientas (ieškovas) yra atsakingas už sistemos aptarnavimo sutarties sudarymą su Skirstymo sistemos operatoriumi. Sutartimi apibrėžta, kad sistemos paslaugos – paslaugos, užtikrinančios saugų ir patikimą elektros energijos sistemos eksploatavimą, sistemos gedimų ir sutrikimų prevenciją ir likvidavimą, reikiamą rezervinę galią ir elektros energijos perdavimo pajėgumą perdavimo tinklais elektros tiekimo kokybės ir patikimumo nustatytose ribose. Taigi elektros apskaitos prietaiso įrenginys, fiksuojantis sunaudotos elektros energijos kiekį, pagal kurį turėtų būti sumokėta už patiektą elektros energiją, nepapuola į ieškovo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ sutartinius santykius, o iš esmės lieka atsakovo atsakomybėje ir su jo prisiimtu įsipareigojimu – užtikrinti sąskaitos išrašymą pagal faktiškai sunaudotą energijos kiekį.

2414. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 35 straipsnio 1 dalis numato, kad skirstomųjų tinklų operatorius yra atsakingas už jam priklausančius skirstomuosius tinklus nuo perdavimo tinklų įrenginių prijungimo taško iki vartotojų ar gamintojų įrenginių prijungimo taško ir už jų saugumą, patikimumą, eksploatavimą, priežiūrą, valdymą bei plėtojimą pagal skirstomųjų tinklų naudotojų poreikius, taip pat už elektros energijos persiuntimą vartotojams skirstomaisiais tinklais, persiunčiamos elektros energijos kokybę bei persiunčiamos elektros energijos apskaitą ir jos diegimą. Tačiau nagrinėjamos bylos objektu nėra tinklų operatoriaus tinkamas pareigų vykdymas, nes ieškovas kelia ginčą dėl nepagrįstai sumokėtos sumos už nesunaudotą elektros energiją, todėl teismas nevertina AB „Energijos skirstymo operatorius“ veikos teisėtumo (CPK 13 straipsnis).

2515. CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Palink“ v. UAB „Kauno saulėtekis“, bylos Nr. 3K-3-364/2014).

2616. Teismas, atsižvelgdamas į minėtoje nutartyje pateiktus išaiškinimus, sprendžia, kad sumokėta kaina už nepateiktą prekę negali būti laikoma trečiojo asmens AB „Energijos skirstymo operatorius“ veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu, t.y. ieškovo žala. Bet kuriuo atveju, energijos pirkimo – pardavimo santykis, iš kuriuo ieškovas kelia civilinės atsakomybės sąlygą, yra pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo, pasireiškusio AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojo įvestu neteisingu elektros energijos konversijos koeficientu. Tai reiškia, kad pagal ieškovo ieškinį turi atsakyti energijos pardavėjas, t.y. atsakovas. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo išaiškino, koks yra veikimo mechanizmas, kai perskaičiuojami elektros energijos kiekiai (elektroninės bylos priedo T.1, b.l.176, T.3, b.l.24). Taisyklių 131. punktas reguliuoja tuos atvejus, kai netinkamai veikia elektros apskaitos prietaisai, tačiau jame nėra numatyta operatoriaus pareiga grąžinti permokėtą už elektros energiją sumą, bet jis yra įpareigotas grąžinti energijos persiuntimo paslaugos vertes, ką nagrinėjamoje byloje ir padarė AB „Energijos skirstymo operatorius“. Atsakovo argumentas, kad operatorius jo įgytą energijos perviršį panaudojo kompensuoti keliaujančios elektros tinklais energijos praradimus (elektroninės bylos priedo T.3, b.l.41), nėra įrodytas (CPK 178 straipsnis). Atsirandantys energijos nuostoliai dėl jos perdavimo tinklais įskaičiuojami į elektros kainą, kurios metodiką nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

2717. Taisyklių 131.14 punkte (redakcija galiojusi momentu, kai 2014 m. lapkričio 4 d. buvo surašytas aktas) įtvirtinta, kad perskaičiuojant elektros energijos kiekius, elektros energijos persiuntimo ir kitų su tuo susijusių paslaugų vertes bei reaktyviosios elektros energijos kiekius atsiskaitoma atitinkamos kategorijos vartotojui nustatytomis kainomis ir tarifais. Perskaičiuojant elektros energijos ir elektros energijos persiuntimo paslaugos vertes taip pat gali būti įvertinamos ir operatoriaus bei tiekėjo patirtos balansavimo elektros energijos pirkimo (pardavimo) sąnaudos. AB „Energijos skirstymo operatorius“ įvertindamas atsakovo, kaip elektros teikėjo, patirtas sąnaudas, vadovaudamasis Taisyklių 131 punktu, pasiūlė pakoreguoti planuojamos įsigyti bei klientams parduoti elektros energijos kiekį, nes tai neprieštarauja Prekybos elektros energija taisyklių reikalavimams bei atitinka įprastą veiklos energetikos sektoriuje praktiką (šią aplinkybę patvirtino į bylą pateiktas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2016-05-02 raštas Nr. (17.2-16)3-988 (elektroninės bylos priedo T.3, b.l.8-10)). Minėtų taisyklių 15 punktas nustato, jog rinkos dalyviai atsako už pagal dvišales sutartis suprekiautų elektros energijos kiekių teisingumą. Pagal tą pačią dvišalę sutartį pirktos–parduotos elektros energijos kiekis privalo sutapti tiek elektros energijos pirkėjo, tiek ir elektros energijos pardavėjo teikiamoje informacijoje. AB „Energijos skirstymo operatorius“ iš anksto informavo tiekėjus apie atliktą perskaičiavimą ir, vadovaudamasi Taisyklių 108 punktu, perskaičiuotos elektros energijos kiekį įtraukė į 2014 m. gruodžio mėnesio ataskaitą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau nurodyta, nagrinėjamos bylos objektu nėra atsakovo ir operatoriaus tarpusavio teisių ir pareigų tinkamas vykdymas, teismas dėl šios aplinkybės plačiau nepasisako. Inter alia, jei dėl to kiltų ginčas, jis turėtų būti nagrinėjamas remiantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo nuostatomis.

2818. Pagal Taisyklių 131.12. punktą, netinkamai veikiant elektros apskaitos prietaisui arba elektros apskaitos schemos elementui ne dėl vartotojo kaltės (ne dėl vartotojo kaltės įstrigo elektros skaitiklio diskas, sugedo elektros skaitiklio skaičiavimo mechanizmas, elektroninio elektros skaitiklio modulis, indikatorius, sudegė matavimo transformatorius, atsilaisvino laidininko prijungimo gnybtas ir nutrūko schema ar kita), elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų dingimo atvejais už elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir už reaktyviąją elektros energiją per tą laikotarpį, kai apskaita neveikė ar veikė netiksliai, atsiskaitoma pagal atitinkamo laikotarpio elektros energijos suvartojimą iki gedimo (dingimo) arba po gedimo (naujojo įrengimo) pašalinimo arba pagal kitus operatoriaus turimus duomenis. Taigi elektros energijos pirkimo – pardavimo teisinis reguliavimas yra nukreiptas į abonento pareigą mokėti už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis. Tokiu atveju, konstatuojama, kad byloje yra įrodytos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti (CK 6.246-6.249 straipsniai), todėl ieškovo naudai priteisiama 87 506,73 eurų iš atsakovo, nes jis pažeisdamas sutartinius santykius gavo didesnę sumą nei pardavė elektros energijos (CK 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnio 1 dalis). Sutiktina su ieškovu, jog tai, kad nėra nuginčytos sąskaitos – faktūros, išrašytos kaip už patiektą elektros energiją, per se nepatvirtina atsakovo teisės į permokėtą sumą. Atsižvelgiant į tai, kad kasacinio teismo praktika dėl sąskaitų įrodomosios reikšmės yra suformuota, teismas dėl jos nepasisako ir nepateikia, nes jis nurodyta ieškovo rašytiniuose paaiškinimuose (elektroninės bylos priedo T.2, b.l.139). Taip pat teismas sprendžia, kad Taisyklių 125 punktas yra skirtas kainos apskaičiavimui naujai pasirinktam vartotojo tiekėjui, bet ne atsakomybės tarp jų paskirstymui, todėl neatleidžia atsakovo nuo pareigos grąžinti permoką.

2919. Ieškovas įrodinėdamas reikalavimo teisę prašė atsižvelgti į Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 3 d. nutarties išaiškinimus civilinėje byloje Nr. 2A-676/2014. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas nurodė keletą teisinių pagrindų ieškiniui reikšti. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad nuo faktinio ieškinio pagrindo reikia skirti teisinį ieškinio pagrindą – ginčo santykiui taikytinas materialinės teisės normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; kt.). Kita vertus, ieškovui nedraudžiama ieškinyje, be faktinio ieškinio pagrindo, nurodyti ir teisinį ieškinio pagrindą. Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs ieškovo išdėstytą faktinį ieškinio pagrindą, sprendė taikyti sutartinės civilinės atsakomybės rūšį, kadangi ieškovas įrodinėjo šalių tarpusavio sutartinių įsipareigojimų dėl atsiskaitymo už patiektą energiją pažeidimą, todėl nesirems Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi.

30Dėl senaties termino perskaičiavimui

3120.

32Atsakovas atsikirsdamas į ieškinį įrodinėja, kad suvartotas elektros energijos kiekis gali būti perskaičiuotas įvertinus tik 1 (vienerių) metų vartojimo laikotarpį.

3321. Taisyklių 131.10. punktas numato, kad tiekėjas ir (ar) operatorius, patikrinęs mokėjimo dokumentus ir juose radęs klaidų, taip pat nustatęs, kad apskaitos prietaisas veikė netiksliai, perskaičiuoja vartotojo elektros energijos bei Taisyklių 131.1–131.5 punktuose nustatytais atvejais reaktyviosios elektros energijos kiekį per laikotarpį, kai buvo netiksliai atsiskaitoma, ir apie tai informuoja vartotoją. Pagal Taisyklių 131.19. punktą perskaičiuojamas laikotarpis nuo operatoriaus darbuotojo ar operatoriaus įgalioto trečiojo asmens paskutinės apskaitos prietaisų patikrinimo dienos, bet ne ilgesnis kaip 1 (vieneri) metai. Galutinis perskaičiuojamo laikotarpio terminas nustatomas tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertinus surašytą Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, jame išdėstytas aplinkybes bei su tuo susijusius kitus duomenis ir įrodymus, vartotojo ar jo atstovo papildomai pateiktus paaiškinimus (jei jie pateikiami).

3422. Teismas pripažįsta pagrįstu trečiojo asmens AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir ieškovo atsikirtimą, kad nagrinėjamoje byloje negali būti siaurinamai aiškinamas perskaičiavimo laikotarpis, taip apribojant žalos dydžio nustatymą, kai CK aiškiai numato vartotojui pareigą mokėti tik pagal faktinį elektros energijos suvartojimą. Dar kartą pabrėžtina, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl jam padarytos žalos atlyginimui. Žalos padarymo faktas paaiškėjo, kai 2014 m. lapkričio 4 d. buvo surašytas atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją, sutrikus apskaitos prietaiso darbui, aktas Nr. G1381475. Teismas jau nurodė, kad ginčai tarp operatoriaus ir atsakovo dėl perskaičiavimo, šiuo atveju ir dėl laikotarpio pagrindo, turi būti nagrinėjami remiantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo nuostatomis.

35Dėl palūkanų

3623. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti (CPK 171, 185 straipsniai), ieškovui priteistina iš atsakovo 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-08-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

37Dėl bylinėjimosi išlaidų

3824. Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Ieškovo reikalavimas patenkintas visiškai. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 1 525 eurų žyminį mokestį, todėl ši suma priteisiama iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taip pat ieškovas patyrė 832,66 eurų teisinės pagalbos išlaidų (elektroninės bylos priedo T.3, b.l.56) ir jos priteisiamos pagal pateiktą ataskaitą (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Viso ieškovo naudai priteisiama 2357,66 eurų bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „INTER RAO Lietuva“, kuris dalyvavo ieškovo pusėje ir prašė ieškinį tenkinti, patyrė 5 633,96 eurus teisinės pagalbos išlaidų (elektroninės bylos priedo T.2, b.l.147, T.3, b.l.68). Trečiajam asmeniui atsiliepimą į ieškinį parengė advokatė, prašomos priteisti advokatės pagalbos išlaidos viršija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) nustatytą maksimalų dydį už atsiliepimo parengimą. Nors byloje buvo pateikti keli procesiniai dokumentai, tačiau jie savo turiniu buvo be esminių pakeitimų, todėl iš atsakovo priteisiama 1892,25 eurų, kaip už atsiliepimo parengimą maksimali, suma (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pažymėtina, kad CPK normos yra viešosios teisės normos, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio.

3925. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurai sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

40Vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, 269-270 straipsniais, teismas

Nutarė

41UAB „Norfos mažmena“ ieškinį tenkinti.

42Priteisti ieškovo UAB „NORFOS MAŽMENA“ (juridinio asmens kodas 110778328) naudai iš atsakovo „Elektrum Lietuva“, UAB (juridinio asmens kodas 301506046) 87 506,73 eurų, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-08-21) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 2357,66 eurų bylinėjimosi išlaidų.

43Priteisti AB „INTER RAO Lietuva“ (juridinio asmens kodas 126119913) naudai iš atsakovo „Elektrum Lietuva“, UAB (juridinio asmens kodas 301506046) 1892,25 eurų bylinėjimosi išlaidų.

44Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Petkuvienė,... 2. sekretoriaujant Sonatai Aidukei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovėms J. J., V. Ž., atsakovo atstovėms advokatėms... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6.
  1. Ginčo esmė
...
7. 1. Byloje kilo ginčas dėl sumokėtos už elektrą permokos grąžinimo, kai... 8. 2. Ieškovas pareiškė teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo... 9. 3. Galutinai suformulavęs reikalavimus, ieškovas nurodė, jog ieškinį... 10. 3.1. ieškovas per laikotarpius nuo 2010-02-01 iki 2010-07-31 bei nuo... 11. 3.2. CK 6.388 straipsnis numato, kad abonentas moka už jam patiektą elektros... 12. 4. Atsakovas „Elektrum Lietuva“, UAB pateikė atsiliepimą į ieškinį,... 13. 5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB... 14. 6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „INTER... 15. 7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB... 16. 8. Teismo posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose... 17. Teismas... 18. 9. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2009-12-30 buvo sudarę... 19. Dėl permokos priteisimo ... 20. 10. Pagal CK 6.388 straipsnio 1 dalį abonentas moka už faktiškai sunaudotą... 21. 11. Ieškovas mokėjimus už patiektą elektros energiją vykdė pagal... 22. 12. CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti... 23. 13. Pagal CK 6.38 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkas, vykdydamas prievolę,... 24. 14. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 35 straipsnio 1 dalis... 25. 15. CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys, kaip būtinoji... 26. 16. Teismas, atsižvelgdamas į minėtoje nutartyje pateiktus išaiškinimus,... 27. 17. Taisyklių 131.14 punkte (redakcija galiojusi momentu, kai 2014 m.... 28. 18. Pagal Taisyklių 131.12. punktą, netinkamai veikiant elektros apskaitos... 29. 19. Ieškovas įrodinėdamas reikalavimo teisę prašė atsižvelgti į... 30. Dėl senaties termino perskaičiavimui... 31. 20.... 32. Atsakovas atsikirsdamas į ieškinį įrodinėja, kad suvartotas elektros... 33. 21. Taisyklių 131.10. punktas numato, kad tiekėjas ir (ar) operatorius,... 34. 22. Teismas pripažįsta pagrįstu trečiojo asmens AB „Energijos skirstymo... 35. Dėl palūkanų ... 36. 23. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 38. 24. Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 79 straipsnį... 39. 25. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę... 40. Vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, 269-270 straipsniais, teismas... 41. UAB „Norfos mažmena“ ieškinį tenkinti.... 42. Priteisti ieškovo UAB „NORFOS MAŽMENA“ (juridinio asmens kodas 110778328)... 43. Priteisti AB „INTER RAO Lietuva“ (juridinio asmens kodas 126119913) naudai... 44. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...