Byla 2A-187-485/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovei G. I., jos atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, atsakovei R. K., jos atstovui advokatui Vytautui Sirvydžiui, atsakovams G. K., J. P., trečiajam asmeniui B. D., trečiojo asmens J. B. teisių perėmėjui A. B.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. I. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3270-475/2010 pagal ieškovės G. I. patikslintą ieškinį atsakovams R. K., G. K., J. P. dėl testamento, įgaliojimo ir sutarties pripažinimo negaliojančiais (tretieji asmenys – B. D., J. B. (teisių perėmėjas A. B.), Kauno m. 15 – ojo notarų biuro notarė L. V.).

3Kolegija

Nustatė

4ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 170-172) prašė:

  1. pripažinti negaliojančiu 2005 m. lapkričio 15 d. testamentą (reg. Nr. 2-3366), patvirtintą Kauno m. 15-ojo notarų biuro;
  2. pripažinti negaliojančiu 2007 m. rugsėjo 14 d. įgaliojimą (reg. Nr. 2-2929), patvirtintą Kauno m. 15-ojo notarų biuro;
  3. pripažinti negaliojančia 2007 m. gruodžio 7 d. sutartį (reg. Nr.2-3756), sudarytą tarp V. D. ir R. K. bei G. K.;
  4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė nurodė, kad 2008-01-13 mirė ieškovės brolis V. D.. Ji kreipėsi į Kauno m. 15-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo po brolio mirties, kadangi palikėjas neturėjo pirmos, antros ir trečios eilės įpėdinių. Paaiškėjo, kad 2005-11-15 testamentu reg. Nr. 2-3366, patvirtintu Kauno m. 15 –ojo notarų biuro, visą savo turtą V. D. paliko atsakovei R. K.. Pagal įstatymą ieškovė yra ketvirtos eilės V. D. įpėdinė, o atsakovė R. K. - penktos eilės įpėdinė. 2005-11-15 testamentas pripažintinas negaliojančiu, kadangi V. D. sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. 2007-12-07 sutartimi V. D., veikdamas per įgaliotinę J. P., sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, reg. Nr. 2-3756, pagal kurią V. D. perdavė R. K. bei G. K. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn 0, 0593 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), bei gyvenamąjį namą žymėjimas plane lAlm, unikalus Nr. ( - ), su kitais statiniais-kiemo statiniais, unikalus Nr. ( - ), bei ūkinį pastatą unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), o rentos mokėtojai R. K. bei G. K. įsipareigojo išlaikyti V. D. iki gyvos galvos. 2007-12-07 sutartį V. D. sudarė per įgaliotinę J. P., 2007-09-14 įgaliojimo reg. Nr. 2-2929 pagrindu. Šis įgaliojimas pripažintinas negaliojančiu. Pripažinus įgaliojimą negaliojančiu, ieškovė taip pat prašė pripažinti negaliojančia ir 2007-12-07 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį.

6Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 22 d. sprendimu (t. 2, b. l. 142-149) patikslintą ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovės 196 Lt bylinėjimosi išlaidas.

7Teismas nustatė, jog paskyrus pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę, buvo konstatuota, kad V. D. sirgo psichikos sutrikimu - Kraujagysline demencija (silpnaprotyste) nuo 2007-03-30; duomenų, kad V. D. negalėjo suprasti savo veiksmų 2005-11-15 testamento sudarymo metu nėra, dėl grubių psichikos sutrikimų (orientacijos, atminties), kurie išsivystė 2007 m. pavasarį, 2007-09-14 V. D. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; V. D. elgesį 2007-09-14 galėjo įtakoti tai, kad jis sirgo psichikos sutrikimu – kraujagysline demencija; duomenų apie tai, ar jo elgesį kas nors įtakojo testamento sudarymo metu 2005-11-15, nėra. Ieškovė savo reikalavimus grindė aplinkybe, jog V. D. testamento bei įgaliojimo sudarymo dieną negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Teismas nurodė, jog ieškovė privalėjo įrodyti, jog sudarydamas ginčijamą testamentą V. D. nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir pasekmių (CPK 178 str.). Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais ir liudytojų parodymais, nustatė, kad tarp V. D. ir R. K. bei jos šeimos buvo artimi ryšiai, R. K. visada rūpinosi dėde, V. D. prižiūrėjo, juo rūpinosi, jo valia buvo palikti turtą R. K.. Notarė L. V. patvirtino, jog V. D. 2005-11-16 pats priėmė palikimą po žmonos G. D. mirties, po to 2006-02-02, parašė įgaliojimą R. K. vesti jo vardu paveldėjimo bylą po sutuoktinės G. D. mirties. Teismas laikė, kad nei ieškovės, nei trečiojo asmens J. B. atstovės R. S. paaiškinimai, nei ieškovės kviesti liudytojai nepatvirtino, kad V. D. testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Tai nustatyta ir teismo ekspertizės aktu. Ieškovė nepateikė neginčytinų įrodymų, kad R. K. būtų netinkamai rūpinusis V. D., jį girdžiusi alkoholiniais gėrimais ir pan. Priešingai, pati ieškovė, trečiojo asmens J. B. įstatyminė atstovė R. S., ieškovės pakviesti liudytojai A. B., B. R. V. D. nelankė, matė po jo žmonos mirties gal kelis kartus, liudytoja B. R. patvirtino, kad V. D. buvo priešiškai nusiteikęs jos mamos G. I. atžvilgiu, V. D. visada ją pažindavo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad V. D. 2005-11-15 sudarant testamentą galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, testamente nurodyta valia atitiko testatoriaus valią. Teismas nurodė, kad nustatant V. D. būseną ginčijamo įgaliojimo pasirašymo metu 2007 m. rugsėjo 14 d. teismas turi įvertinti byloje paskirtos ekspertizės 2010 m. vasario 11 d. aktą. Teismas rėmėsi eksperto paaiškinimu, kad ekspertai turėjo medicininius dokumentus nuo 2007 m., nuo šiuos datos jie ir nustatė V. D. ligą. Teismas laikė, kad ekspertų išvada patvirtino, jog testamento sudarymo metu V. D. nesirgo jokiu psichikos sutrikimu. Teismas laikė reikšmingu tai, kad nei ieškovė, nei jos liudytojai nepatvirtino V. D. ligos požymių. Priešingai, pati ieškovė nurodė, kad iki mirties su V. D. bendravo, buvo ligoninėje, davė jo prašymu 20 Lt. Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, darė išvadą, kad pasirašydamas įgaliojimą, V. D. visiškai suprato šio veiksmo reikšmę ir prasmę bei išreiškė savo tikrąją valią per įgaliotinę sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį su R. K. ir G. K.. Teismas tokią išvadą darė taip pat vertindamas ginčijamo įgaliojimo turinį jo naudingumo ar žalingumo, pagrįstumo, protingumo bei kitais reikšmingais CK 1.89 straipsnio taikymui aspektais. Tokia išlaikymo iki gyvos galvos sutartis kaip tik labiau užtikrino V. D. interesus. Nei ieškovė, nei kiti giminaičiai nesiėmė jokių veiksmų užtikrinant galimai pažeistas V. D. teises. Dėl šių priežasčių teismas kritiškai vertino dalį ekspertų išvados, kurioje nurodyta, jog V. D. 2007-09-14 negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Teismas šioje dalyje ekspertizės duomenis atmetė, nes jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl įgaliojimo negaliojimo, kadangi 2007 m. rugsėjo 14 d. įgaliojimu atsakovė J. P. buvo įgaliota atstovaujamojo – V. D. vardu sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį su atsakovais R. K. ir G. K., konkrečiai įgaliojime juos įvardijant.

8Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 153-157) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

9Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:

  1. teismas neatsižvelgė į tai, kad testamentas buvo sudarytas nepraėjus mėnesiui laiko po V. D. sutuoktinės mirties; nevertino V. D. būsenos testamento sudarymo metu, kurią įtakojo jam artimo asmens mirtis, jo sugebėjimo suprasti atliekamų veiksmų esmę, dėl alkoholio vartojimo įtakos; teismas neįvertino teismo posėdyje apklausto eksperto S. S. parodymų, kad V. D. diagnozuota silpnaprotystė vystėsi palaipsniui, o jo medicininiuose dokumentuose kraujagyslinė demencija, kaip galutinai išsivysčiusi psichinė liga buvo nustatyta 2007 metais. Be to, teismas visiškai nevertino sandorio turinio, jo protingumo, pagrįstumo, sudarymo aplinkybių. Todėl teismas nenustatė esminių faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės sprendžiant klausimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis CK 1.89 str.;
  2. teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos, suformuotos 2007 m. lapkričio mėn. 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2007, 2010 m. kovo 1 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010, kuriose yra pasisakyta, kad teismas, vertindamas įrodymus, privalo įvertinti visus byloje esančius įrodymus, nesuteikdamas kuriems nors iš jų svaresnės įrodomosios reikšmės, išskyrus prima facie. Teismas, nustatant V. D. būseną 2007 m. rugsėjo 14 d. įgaliojimo pasirašymo metu, nesivadovavo eksperto išvada, o išimtinai rėmėsi atsakovų bei liudytojų parodymais. Tokiu būdu teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus;
  3. teismas didesnį dėmesį skyrė iš dalies teoretizuotai apibūdinti situacijoms, kai asmuo nesupranta savo veiksmų esmės, o ne faktinių bylos aplinkybių nustatymui bei pateiktų įrodymų vertinimui. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad nei atsakovė R. K., nei sandorį tvirtinusi notarė negalėjo nurodyti, kiek kartų notarė buvo atvykusi adresu Stulginskio g. 12, Kaunas, kur buvo tvirtinamas sandoris;
  4. ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad 2007-12-07 sutartis neprieštaravo CK 2.134 str., 2.135 str. nuostatoms, kadangi 2007 m. gruodžio 7 d. sutartis reg. Nr. 2-3756, buvo ginčijama ir CK 1.89 str. nustatytu pagrindu. Teismas nurodytu pagrindu ginčijamos sutarties nevertino, dėl jos nuginčijimo nepasisakė, todėl teismo sprendimas naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. 7 p. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ginčijamas sandoris nesukėlė interesų konflikto. Nors 2007 m. rugsėjo 14 d. įgaliojime ir buvo konkrečiai įvardinta, kad J. P. turi teisę sudaryti sutartį su konkrečiais asmenimis, teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad nuo įgaliojimo iki sandorio sudarymo momento praėjo beveik trys mėnesiai, o V. D. psichinė būklė buvo visiškai kritiška. Šias aplinkybes patvirtina išrašai iš medicininių dokumentų. Šios aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad J. P., sudarydama ginčijamą sutartį, neturėjo jokios galimybės išsiaiškinti V. D. valios sudaryti tokį sandorį, todėl toks sandoris sukėlė interesų konfliktą. Be to, itin reikšminga aplinkybė yra ta, kad ginčijama sutartis iš esmės nebuvo vykdoma. Iš karto po sutarties sudarymo V. D. buvo gydomas K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje, kur ir mirė. Atsakovės negalėjo paaiškinti ir nurodyti šio sandorio sudarymo motyvų, tikslų, V. D. valios susiformavimo sudaryti ginčijamą sandorį.

10Tretysis asmuo B. D., atsakovai R. K., G. K. ir J. P. atsiliepimais į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 166-174) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11Tretysis asmuo ir atsakovai nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:

  1. teismas tinkamai įvertino visus įrodymus, ne tik išvardydamas juos, tačiau nuosekliai aptardamas, kokią įrodomąją reikšmę teisingam civilinės bylos išsprendimui šie įrodymai turi. Tiek ieškovės, tiek ir trečiojo asmens J. B. atstovės R. S., tiek ir apeliaciniame skunde minimų liudytojų B. R. bei A. B. parodymai buvo įvertinti kitų įrodymų kontekste. Teismas pagrįstai pasirėmė ir reikšmingais trečiojo asmens notarės L. V. paaiškinimais;
  2. nėra prielaidų teigti, kad testatorius, sudarydamas 2005-11-15 testamentą, nesugebėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti ir tai patvirtina ekspertizės akto atsakymai į 2 ir 3 klausimus. Tiek pats ekspertizės aktas, tiek ir eksperto paaiškinimai traktuotini palankiai būtent atsakovų naudai, o ieškovė neįrodė, kad V. D., sudarydamas 2005-11-15 testamentą, būtų nesupratęs savo veiksmų esmės ir negalėjęs jų valdyti. Nėra jokių duomenų, kad koks nors psichikos susirgimas būtų įtakojęs testatoriaus valią, jam sudarant testamentą;
  3. teismo sprendime pagrįstai buvo įvertinti įrašai Vilkijos PSPC gydymo stacionaro sveikatos istorijoje Nr. 140 ir vėlesniuose išrašuose iš medicininių dokumentų;
  4. tretysis asmuo ir atsakovai remiasi 2007 m. spalio 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartimi c.b. Nr. 3K-3-473/2007, kurioje teigiama, kad testatorės valia kaip reiškinys yra labai sudėtinga ir individuali, ją gali sąlygoti, suformuoti ir netgi nulemti įvairiausi testatorės fizinės ir emocinės būsenos aspektai. Kad ir kokia ji būtų nepalanki įstatyminiams įpėdiniams, ją privalu gerbti kaip ir apskritai testatoriaus atminimą. Šios valios užginčijimui turi būti nustatyti egzistavę pakankamai akivaizdūs tokios valios nebuvimo įrodymai. Trečiojo asmens ir atsakovų manymu, teismo sprendimas yra vertintinas kaip priimtas tiek tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, tiek ir tinkamai taikant materialinės bei procesinės teisės normas bei nenukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos;
  5. ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas nevertino 2007 m. gruodžio 7 d. sutarties reg. Nr. 2-3576 CK 1.89 straipsnio aspektu, kadangi teismas išsamiai analizavo visus testatoriaus V. D. sandorius, ne tik testamentą, CK 1.89 straipsnio pagrindu.

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14Apeliaciniu skundu apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino V. D. būsenos testamento sudarymo metu, kurią įtakojo jam artimo asmens mirtis, jo sugebėjimo suprasti atliekamų veiksmų esmę dėl alkoholio vartojimo įtakos; teismas neįvertino teismo posėdyje apklausto eksperto S. S. parodymų, kad V. D. diagnozuota silpnaprotystė vystėsi palaipsniui, o jo medicininiuose dokumentuose kraujagyslinė demencija, kaip galutinai išsivysčiusi psichinė liga buvo nustatyta 2007 metais. Teismas didesnį dėmesį skyrė iš dalies teoretizuotai apibūdinti situacijoms, kai asmuo nesupranta savo veiksmų esmės, o ne faktinių bylos aplinkybių nustatymui bei pateiktų įrodymų vertinimui. Teismas, nustatant V. D. būseną 2007 m. rugsėjo 14 d. įgaliojimo pasirašymo metu, nesivadovavo eksperto išvada, o išimtinai rėmėsi atsakovų bei liudytojų parodymais. Taigi, iš esmės apeliantė savo apeliacinį skundą grindžia tomis aplinkybėmis, jog teismas neišsamiai įvertino byloje pateiktą ekspertizės aktą, kuris patvirtino, jog nuo 2007-03-30 V. D., miręs 2008-01-13, sirgo psichikos sutrikimu – Kraujagysline demencija, teismas nesiaiškino tikrosios V. D. sveikatos būsenos testamento sudarymo metu. CPK 185 straipsnyje numatytas reikalavimas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes yra tiesiogiai susijęs su medžiaga, kuri surinkta ir išnagrinėta vykstant procesui. Taigi teismas turi visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti byloje esančią medžiagą ir įrodymus, jais remdamasis priimti byloje sprendimą. CPK 185 straipsnio 2 dalyje nustatytas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas. CPK 218 straipsnis nustato eksperto išvados įvertinimą. Ji turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu (nešališku) byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti pagrindžiamas teismo procesiniame dokumente. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog V. D. 2005-11-15 sudarant testamentą galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, testamente nurodyta valia atitiko testatoriaus valią. Apeliantė nesutikdama su tokia išvada teigia, jog kad V. D. diagnozuota silpnaprotystė vystėsi palaipsniui, t.y. iš esmės apeliantė sutinka su teiginiu, jog byloje nėra duomenų, jog testamento sudarymo metu V. D. jau buvo neveiksnus, tačiau apeliantės nuomone, jo sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Kolegijos nuomone, ar asmuo iš tikrųjų yra tokios būsenos sandorio sudarymo metu, turi būti nustatyta ne vien medicininiais duomenimis, bet atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus bei liudytojų paaiškinimus bei nustatė, jog V. D. valia buvo palikti turtą R. K.. Notarė L. V. patvirtino, jog V. D. 2005-11-16 pats priėmė palikimą po žmonos G. D. mirties, po to 2006-02-02, parašė įgaliojimą R. K. vesti jo vardu paveldėjimo bylą po sutuoktinės G. D. mirties. Teismas laikė, kad nei ieškovės, nei trečiojo asmens J. B. atstovės R. S. paaiškinimai, nei ieškovės kviesti liudytojai nepatvirtino, kad V. D. testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Kolegijos nuomone, byloje nėra surinkta duomenų bei apeliantė neįrodė, jog V. D. sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad nesuvokė savo veiksmų reikšmės ar negalėjo jų valdyti, byloje nėra nurodytas joks konkretus V. D. elgesys, rodantis, jog atliekamų veiksmų V. D. nesuprato. Pažymėtina, jog medicininiai duomenys ir teismo psichiatrijos ekspertizės išvada nėra teismui privaloma, bet turi būti patikrinta ir įvertinta kartu su visais bylos duomenimis apie asmens sveikatos būklę ir jo atliekamus veiksmus (CPK 218 str.). Iš byloje esančio ekspertizės akto matyti, jog ekspertai konstatavo, kad duomenų, jog V. D. negalėjo suprasti savo veiksmų 2005-11-15 testamento sudarymo metu nėra. Taip pat duomenų apie tai, kad V. D. elgesį kas nors įtakojo testamento sudarymo metu nėra. Ši ekspertų išvada yra logiška ir išplaukianti iš tyrimo metu gautų duomenų, ką pilnai patvirtina platus ir visapusiškas šių duomenų aprašymas bei analizė ekspertizės akto tiriamojoje dalyje (t. 2, b. l. 92-93). Pažymėtina, jog ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes turi įrodyti ieškovas. Teismas sprendžia, ar ekspertizės išvados yra logiškos, išplaukiančios iš tyrimo metu gautų duomenų. Turėdamas tokius ekspertinius duomenis, pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino ne tik juos, bet visą byloje surinktų įrodymų visumą, tame tarpe ir visų liudytojų parodymus. Pažymėtina tai, kad ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė nenurodė jokių konkrečių faktinių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog V. D. testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo šių veiksmų valdyti. Teismų praktikoje yra susiformavusi taisyklė, kad sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-29 nutartis byloje 3K-3-1022/2003; 2005-10-05 nutartis byloje 3K-3-451/2005 m.). Kolegija sprendžia, jog V. D. sudarytas testamentas savo turiniu nei naudingumo, nei pagrįstumo, nei protingumo kriterijams neprieštaravo. Nustatyta, kad ginčijamu testamentu V. D. savo turtą paliko ne pašaliniams asmenims, o atsakovei R. K., kuri yra penktos eilės įpėdinė, byloje yra surinkti įrodymai, kad R. K. rūpinosi V. D.. Iš byloje esančių notaro paaiškinimų, matyti, jog teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, jog, notarui, atlikusiam notarinius veiksmus, nekilo įtarimų, jog V. D. nesupranta savo veiksmų, kitu atveju sandorio notaras būtų netvirtinęs (t.2, b. l. 67-79). Taigi, kolegijos nuomone, apeliantė neįrodė, jog V. D. sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad nesuprato savo veiksmų ar negalėjo jų valdyti, o tai yra nustatyta ne tik ekspertizės aktu, tačiau ir kitais byloje surinktais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie V. D. būseną testamento sudarymo metu, šių nuostatų laikėsi ir CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

15Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino 2007 m. gruodžio 7 d. sutarties Nr. 2-3756 turinio, jo protingumo, pagrįstumo, sudarymo aplinkybių. Todėl teismas nenustatė esminių faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės sprendžiant klausimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis CK 1.89 str. Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Tokia būsena gali būti ir dėl išsivysčiusios ar ūminės ligos. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. A Kondraškienė v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2009). Kaip matyti iš CK 1.89 straipsnio formuluotės, įstatymas suteikia teisę ginčyti sandorį CK 1.89 straipsnio pagrindo tik tuo atveju, jeigu į teismą dėl tokio sandorio nuginčijimo kreipėsi pats fizinis asmuo, kuris sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Taigi, įstatymas nenumato galimybės, šiuo atveju, įpėdinei kreiptis į teismą ir ginčyti sandorį CK 1.89 straipsnio pagrindu. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas vertino 2007 m. gruodžio 7 d. sutartį Nr. 2-3756 ir nustatė, jog pasirašydamas įgaliojimą, V. D. visiškai suprato šio veiksmo reikšmę ir prasmę bei išreiškė savo tikrąją valią per įgaliotinę sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį su R. K. ir G. K.. Tokia išlaikymo iki gyvos galvos sutartis labiau užtikrino V. D. interesus. Šių pirmosios instancijos teismo išvadų apeliantė nepaneigė.

16Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17Atmetus ieškovės G. I. apeliacinį skundą, atsakovei R. K. priteistina iš ieškovės G. I. 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 175-1760 (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19apeliacinį skundą atmesti.

20Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21Priteisti iš ieškovės G. I. (a. k. ( - ) gyv. ( - )) atsakovei R. K. (a. k. ( - ) gyv. ( - )) 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kolegija... 4. ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 170-172) prašė:
    5. Ieškovė nurodė, kad 2008-01-13 mirė ieškovės brolis V. D.. Ji kreipėsi... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 22 d. sprendimu (t. 2, b. l.... 7. Teismas nustatė, jog paskyrus pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę,... 8. Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 153-157) prašo Kauno miesto... 9. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:
      10. Tretysis asmuo B. D., atsakovai R. K., G. K. ir J. P. atsiliepimais į... 11. Tretysis asmuo ir atsakovai nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių... 12. Apeliacinis skundas atmestinas.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Apeliaciniu skundu apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas... 15. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas visiškai... 16. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios... 17. Atmetus ieškovės G. I. apeliacinį skundą, atsakovei R. K. priteistina iš... 18. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 dalies 1... 19. apeliacinį skundą atmesti.... 20. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimą palikti... 21. Priteisti iš ieškovės G. I. (a. k. ( - ) gyv. ( - )) atsakovei R. K. (a. k....