Byla 2A-101/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Viginto Višinskio, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant atsakovams A. P. ir advokatei Snieguolei Šermukšnei, R. P. ir advokatui Povilui Jegorovui, trečiojo asmens ir atsakovės O. V. atstovams K. V. ir advokatui Jurijui Stepanovui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Š. ir atsakovės bei trečiojo asmens O. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-134-159/2009 pagal ieškovo J. Š. patikslintą ieškinį atsakovams A. P. , R. P. , R. P. , M. B. , Romualdui J. S. , Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir 3 872 636 Lt žalos atlyginimo, atsakovų A. P. ir R. P. priešieškinį atsakovei O. V. dėl įpareigojimo grąžinti 300 000 Lt, atsakovo R. P. priešieškinį O. V. ir J. Š. dėl 2008 m. balandžio 3 d. reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys: E. V. , O. V. , Palangos miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas J. Š. prašė teismą pripažinti negaliojančiais 2001 m. spalio 12 d. dovanojimo sandorį, kuriuo atsakovas A. P. atsakovui R. P. perleido teisę atkurti nuosavybės teises į 11,30 ha iš išlikusio nekilnojamojo turto – O. V. nuosavybės teise priklausiusio 22,55 ha žemės sklypo; 2001 m. lapkričio 9 d. dovanojimo sandorį, kuriuo atsakovas A. P. atsakovui M. B. perleido teisę atkurti nuosavybės teises į 1,60 ha iš išlikusio nekilnojamojo turto – O. V. nuosavybės teise priklausiusio 22,55 ha žemės sklypo; 2001 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sandorį, kuriuo atsakovas A. P. už 4 000 Lt atsakovei R. P. perleido teisę atkurti nuosavybės teises į 9,65 ha iš išlikusio nekilnojamojo turto – O. V. nuosavybės teise priklausiusio 22,55 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Pripažinti negaliojančiais Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. birželio 13 d. įsakymą Nr. 13.6-1934, kuriuo M. B. atkurta nuosavybė į 1,38 ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininką į šį sklypą nuosavybės teises atkurti O. V. , a. k. ( - ) 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 13.6-6180 dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo R. P. į 0,7484 ha žemės sklypo dalį bendrame 50,4811 ha sklype, įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininką į šį sklypą nuosavybės teises atkurti O. V. , a. k. ( - ) Priteisti žalos atlyginimą – 2 598 894 Lt solidariai iš atsakovų R. P. , A. P. , R. J. S. , l 245 969 Lt solidariai iš A. P. , R. P. , 3 27 773,18 Lt solidariai iš A. P. , M. B. .

4Ieškovas taip pat prašė A. P. ir R. P. pareikštą priešieškinį O. V. dėl įpareigojimo grąžinti

5300 000 Lt ir R. P. pareikštą priešieškinį J. Š. ir O. V. dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmesti.

6Ieškovas J. Š. nurodė, kad 2007 m. pavasarį, bendraudamas su teisininkais, gavo informaciją, kad O. V. išdavė įgaliojimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir kad pardavinėjami žemės sklypai. A. P. , gavęs iš O. V. įgaliojimą, tačiau negavęs jos sutikimo, su ja nesuderinęs ir jos neinformavęs, 2001 m. spalio 12 d. sutartimi O. V. nuosavybės teisėmis priklausiusią žemę padovanojo R. P. . A. P. veikė nesąžiningai, nes žemę dovanojo nepažįstamam asmeniui, nors įgaliojime A. P. nebuvo suteikta teisė dovanoti žemės sklypus. O. V. tik po 3–5 metų taip pat sužinojo, kad A. P. žemę padovanojo ir žmonai.

72008 m. balandžio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi O. V. jam už 300 000 Lt atlyginimą perleido visas ieškovės teises Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje byloje atsakovams A. P. , R. P. , R. P. , M. B. ir notarui R. J. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir dėl žalos atlyginimo.

8Ieškovas nurodė, kad atsakovas A. P. , veikdamas pagal išduotą 2001 m. spalio 11 d. įgaliojimą, viršydamas įgalinimus, pažeisdamas įgaliotojos O. V. turtinius interesus bei imperatyvias teisės normas, jos vardu 2001 m. spalio 12 d. dovanojimo sandoriu atsakovui R. P. perleido teisę atkurti nuosavybės teises į 11,30 ha iš išlikusio nekilnojamojo turto – O. V. nuosavybės teise priklausiusio 22,55 ha žemės sklypo (notaro registro Nr. 3028); 2001 m. lapkričio 9 d. dovanojimo sandoriu atsakovui M. B. , atstovaujamam E. V. , perleido teisę atkurti nuosavybės teises į 1,60 ha iš išlikusio nekilnojamojo turto – O. V. nuosavybės teise priklausiusio 22,55 ha žemės sklypo (notaro registro Nr. 3315); 2001 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sandoriu už 4 000 Lt atsakovei R. P. perleido teisę atkurti nuosavybės teises į 9,65 ha iš išlikusio nekilnojamojo turto – O. V. nuosavybės teise priklausiusio 22,55 ha žemės sklypo (notaro registro Nr. 3877). Atsakovas A. P. žinojo, kad negalėjo O. V. vardu sudaryti 2001 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sandorio, nes juo atsakovei R. P. – savo sutuoktinei – perleido teisę atkurti nuosavybės teises į 9,65 ha sklypą iš išlikusio nekilnojamojo turto – O. V. nuosavybės teise priklausiusio 22,55 ha žemės sklypo, vėliau šias turtines teises realizavo, nes sutuoktinio vardu įgytas turtas – žemė ir lėšos, gautos ją pardavus, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CAK 2.134 str. 1 d.). 2001 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl turėtų būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu bei pritaikyta restitucija (CK 1.80 str. 1., 2 d.). Atsakovas A. P. , atstovaudamas O. V. , neturėjo jos įgalinimų sudaryti neatlygintinių dovanojimo sandorių, viršijo jam suteiktus įgalinimus, todėl 2001 m. spalio 12 d. ir 2001 m. lapkričio 9 d. dovanojimo sandoriai, kuriais A. P. O. V. vardu perleido turtines teises atsakovams M. B. ir R. P. , vadovaujantis CK 1.91 str. 1 d. ir 1. 92 str., yra negaliojantys.

9Ginčijamais sandoriais sukurtas didelės vertės turtas buvo realizuotas, atsakovai didžiąją sklypų dalį, į kuriuos R. P. vardu buvo atkurta nuosavybė, pardavė, kai kurie sklypai perparduoti kelis kartus. Atsakovai apgavo O. V. , nepagrįstai praturtėjo ir gavo didelę materialinę naudą, nes O. V. negavo turto, kurį tikėjosi gauti. Kadangi restitucija negalima, todėl O. V. padaryta žala turi būti atlyginta pinigais ieškovui J. Š. , kuris 2008 m. balandžio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi už

10300 000 Lt atlyginimą perėmė iš O. V. visas ieškovės materialines ir procesines teises atsakovams A. P. ir kitiems dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir dėl žalos atlyginimo. Priteisti 2 598 894 Lt žalos atlyginimą J. Š. prašo solidariai iš atsakovų R. P. , A. P. , Romualdo J. S. , nes atsakovas R. J. S. , kaip notaras, negalėjo tvirtinti 2001 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sandorį tarp sutuoktinių – atsakovų A. P. ir R. P. ir pažeidė CK 2.134 str. 1 d. nuostatas, draudžiančias atstovui atstovaujamojo vardu sudaryti sandorius su savo sutuoktiniu. Prašomo priteisti 2 598 894 Lt žalos atlyginimo dydį grindžia atsakovei R. P. Klaipėdos apskrities viršininko laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 30 d. iki 2007 m. gegužės 5 d. priimtuose įsakymuose nurodyta R. P. atkurtos nuosavybės teisės į 23 sklypus verte. Prašomo priteisti l 245 969 Lt žalos atlyginimo dydį solidariai iš atsakovų A. P. ir R. P. grindžia atsakovui R. P. Klaipėdos apskrities viršininko laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 30 d. iki 2006 m. birželio 5 d. priimtuose įsakymuose nurodyta R. P. atkurtos nuosavybės teisės į 12 sklypų verte. Prašomo priteisti 27 773,18 Lt žalos atlyginimo dydį solidariai iš atsakovų A. P. ir M. B. grindžia atsakovui M. B. Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. 13.6-4050 nurodyta sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), 27 773,18 Lt verte. A. P. ir R. P. pareikštą priešieškinį O. V. dėl įpareigojimo grąžinti 300 000 Lt prašo atmesti, nes O. V. teisėtai iš A. P. gavo 300 000 Lt. Pinigų perdavimas patvirtina atsakovų nesąžiningumą ir O. V. teisių perėmėjo J. Š. ieškinio pagrįstumą. R. P. pareikštą priešieškinį J. Š. ir O. V. dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia taip pat prašo atmesti, nes reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta, nepažeidžiant CPK 48 str. nuostatų, teisių perėmimas yra galimas ir tinkamai įformintas.

11Atsakovas A. P. nepripažino J. Š. patikslinto ieškinio reikalavimų ir prašė juos atmesti, patenkinti priešieškinį ir įpareigoti O. V. jam ir R. P. sugrąžinti 300 000 Lt, taip pat patenkinti R. P. priešieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Nurodė, kad su O. V. susipažino per A. V. brolio dukrą V. ir, sužinojęs apie jos teisę į atkuriamą žemę, pasiūlė atkurti nuosavybės teises į dalį žemės, t. y. 20 arų, o teisę atkurti nuosavybės teises į 22,55 ha pasiūlė parduoti už 10 000 Lt. Tačiau O. V. sutiko parduoti už 20 000 Lt. Pagal susitarimą A. V. pasirašytinai per du kartus sumokėjo 20 000 Lt. Tą pačią dieną, t. y. 2001 m. spalio 11 d. ir O. V. , ir A. V. jam išdavė įgaliojimus. Pagal įgaliojimą turėjo teisę perleisti teises atkurti nuosavybės teisės dalį išlikusio nekilnojamojo turto – O. V. nuosavybės teise priklausiusio 22,55 ha žemės sklypo, todėl pažįstamam R. P. 2001 m. spalio 12 d. padovanojo teisę perleisti nuosavybės teises į 11,30 ha, 2001 m. lapkričio 9 d. M. B. (E. V. pažįstamam) – 1.60 ha. Savo sutuoktinei 2001 m. gruodžio 27 d. pardavė teisę atkurti nuosavybės teises į 9,65 ha, kad ji galėtų atkurti nuosavybės teises į sklypą prie jai priklausančio pastato. 2003 metais nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvo pradėtos atkurti natūra, todėl jo sutuoktinei (duomenys neskelbtini) buvo atkurta 4–5 ha žemės, kitus žemės sklypus ji pardavė, kaina priklausė nuo zonų. Gavęs pranešimą iš teismo, bendravo su O. V. , ji pranešė, kad I. P. pradėjo teismus. Pagal susitarimą sumokėjo O. V. 300 000 Lt, kad O. V. atsisakytų ieškinio, tačiau ji neatsisakė, todėl prašo teismą ją įpareigoti sugrąžinti 300 000 Lt.

12Atsakovas R. P. prašė patenkinti jo priešieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, J. Š. patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti. Nurodė, kad reikalavimas gali būti perleistas, jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleistas reikalavimas tiesiogiai susijęs su kreditoriaus asmeniu, nes O. V. , būdama sandorių šalimi, ieškinyje pareikštus reikalavimus galėjo reikšti tik pati arba prokuroras. J. Š. negalėjo perimti tokios asmeninės O. V. teisės. O. V. teigė, kad jai pakanka 600 000 Lt, todėl J. Š. , perėmęs didesnės apimties reikalavimą, turi tikslą nepagrįstai praturtėti.

13Atsakovas M. B. prašė teismo netenkinti J. Š. patikslinto ieškinio reikalavimų. Paaiškino, kad A. P. padėjo pigiau nusipirkti stakles, todėl po kiek laiko atsidėkodamas A. P. jam 2001 m. lapkričio 9 d. padovanojo teisę atkurti nuosavybės teises į 1,60 ha iš išlikusio nekilnojamojo turto – O. V. nuosavybės teise priklausiusio 22,55 ha žemės sklypo. Jam natūra buvo atkurtos nuosavybės teisės į du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau 2003 m. ir 2006 m. šiuos sklypus pardavė. Žalos J. Š. nepadarė.

14Atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovė R. J. prašė teismo visus J. Š. ieškinio reikalavimus atmesti, ieškinio reikalavimams dėl 2003 m. birželio 13 d. ir 2005 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymų Nr. 13.6-1934 ir Nr. 13.6-6180 pripažinimo negaliojančiais taikyti ieškinio senatį ir šiuos ieškinio reikalavimus atmesti, priešieškinius patenkinti. Paaiškino, kad buvo leidžiama ir kitiems asmenims perleisti teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemę, todėl asmenys naudojosi šiuo leidimu ir perleisdavo teises atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. 2001 m. spalio 11 d. O. V. A. P. išduotas įgaliojimas nepažeidžia įstatymų. Žala, kurios atlyginimą ieškovas reikalauja iš atsakovų priteisti, turi būti reali, o ne tikėtina.

15Trečiasis asmuo E. V. paaiškino, kad 2001 metais supirkdavo teises atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemę – ir tuo metu teisės atkurti nuosavybės teises į l arą buvo parduodamos už 4 000 Lt. Buvo sudaryta tokių teisių dovanojimo sutartis tarp A. P. ir M. B. , tačiau ne visos įgytos teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą –žemę buvo realizuotos. O. V. niekada neturėjo žemės toje vietoje, kurioje nuosavybės teisės buvo atkurtos M. B. .

16Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. kovo 4 d. sprendimu J. Š. ieškinio reikalavimus atmetė, R. P. priešieškinį patenkino, pripažino 2008 m. balandžio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia nuo pat jos sudarymo momento, taikė restituciją ir įpareigojo O. V. grąžinti J. Š. pagal šią sutartį gautą 300 000 Lt atlyginimą, A. P. ir R. P. priešieškinį dėl įpareigojimo O. V. sugrąžinti 300 000 Lt atmetė, išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Teismas nustatė, kad Palangos miesto notarų biuro notarė A. B. 2001 m. spalio 11 d. patvirtino O. V. pasirašytą įgaliojimą, reg. Nr. 2-4708. Juo O. V. įgaliojo A. P. be kitų jame numatytų veiksmų atstovauti jai visuose Lietuvos Respublikos teismuose ir visose teismo įstaigose vesti visas civilines ir administracines bylas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, esančią Palangos miesto administracinėje teritorijoje, (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, bei atlikti jos vardu <...> visus veiksmus, susijusius su šio pavedimo įvykdymu. Taip pat atstovauti jai, t. y. O. V. , sudarant ir pasirašant perleidimo sutartį dėl teisės į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimą į žemę perleidimo su bet kuriuo asmeniu savo nuožiūra, už ją pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šio pavedimo įvykdymu. Įgaliojime buvo nurodyta, kad jis galioja iki 2004 m. spalio 11 d. Be to, remdamasis A. P. paaiškinimais, nustatė, kad 2001 m. spalio 11 d. notarė patvirtino ne tik O. V. , bet ir jos sutuoktinio A. V. pasirašytą įgaliojimą, tačiau skirtingo įgalinimų masto, po to, kai O. V. priėmė jo pasiūlymą padėti atkurti jai natūra nuosavybės teises į dalį žemės, t. y. 20 arų, teisę atkurti nuosavybės teises į 22,55 ha sutiko parduoti jam už 20 000 Lt. Teismas sprendė, kad 2001 m. spalio 11 d. įgaliojimą notarė patvirtino vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad 2 straipsnio l dalyje nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams ir kitiems asmenims, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Minėta norma nenumatė, kokia konkrečia sutartimi galėjo būti perleidžiama teisė atkurti nuosavybės teises. Šioje teisės normoje taip pat nebuvo nustatyta, kad minėtos teisės perleidimo sutartis turi būti atlygintina, todėl perleisti šią teisę kitam asmeniui buvo galima atlygintinai arba neatlygintinai. Teismas priėjo prie išvados, kad O. V. atlygintinai už 20 000 Lt A. P. perleido teises į likusios 22,55 ha žemės nuosavybės teisių atkūrimą, minimą teisių perleidimą įformino 2001 m. spalio 11 d. notarine forma patvirtintu įgaliojimu. Pagal 2001 m. spalio 11 d. įgaliojimą A. P. už 20 000 Lt atlyginimą iki galo realizavo prisiimtus įsipareigojimus O. V. , nes Klaipėdos apskrities viršininkas 2001 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 594 atkūrė O. V. nuosavybės teises į 20 arų žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) detaliajame plane pažymėtą Nr. 342. Galiojant įgaliojimui O. V. pretenzijų A. P. nereiškė ir tai teismas vertino kaip supratimą ir sutikimą dėl atlygintino teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą perleidimą. Teismas taip pat nustatė, kad 2001 m. spalio 12 d. ir 2001 m. lapkričio 9 d. dovanojimo sutartis notaras patvirtino remdamasis 2001 m. spalio 11 d. O. V. pasirašytu ir notarės A. B. patvirtintu įgaliojimu, kuris patvirtintas vadovaujantis specialiuoju įstatymu, todėl sprendė, kad nėra pagrindo taikyti CK 2.134 str. 1 d. nuostatų, nes CK 2.134 str. 2 d. numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai netaikomi, jeigu kiti įstatymai numato ką kita, taip pat kai atstovas veikia kaip atstovas pagal įstatymą. Teismo nuomone, patikslinto ieškinio motyvai nesudaro pagrindo naikinti minėtas dovanojimo sutartis bei 2001 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sandorius. Teismas taip atmetė ieškovo reikalavimą priteisti žalos atlyginimą, nes nebuvo nustatyti faktai, su kuriais ieškovas siejo šį reikalavimą bei nepateikti įrodymai, kad O. V. ir J. Š. patyrė realią 3 872 636 Lt žalą. Teismas taip pat priėjo prie išvados, kad galiojant Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. birželio 13 d. ir 2005 m. gruodžio 30 d. sprendimams Nr. 671, Nr. 1135 dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste M. B. , R. P. , ieškovei O. V. pasitraukus iš bylos ir jai už 20 000 Lt atlyginimą A. P. perleidus teises į likusios 22,55 ha žemės nuosavybės teisių atkūrimą, teisių perleidimą įforminus 2001 m. spalio 11 d. notarine forma patvirtintu įgaliojimu ir bylos nagrinėjimo proceso metu 2007 m. spalio 25 d. papildomai gavus iš A. P. 300 000 Lt atlyginimą, nėra pagrindo patenkinti J. Š. ieškinio reikalavimų dėl 2003 m. birželio 13 d. ir 2005 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymų Nr. 13.6-1934 ir Nr. 13.6-6180 pripažinimo negaliojančiais ir įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininką O. V. atkurti nuosavybės teises į 1,38 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ir į 0,7484 ha žemės sklypo dalį bendrame 50,4811 ha sklype. Šiems ieškinio reikalavimams teismas taip pat taikė ieškinio senatį, nes jie buvo pareikšti praėjus 6 mėnesiams nuo sužinojimo dienos apie ginčijamų Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. birželio 13 d. ir 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymų Nr. 13.6-1934 ir Nr. 13.6-6180 priėmimą. Teismas taip pat nurodė, kad pagal ginčo reikalavimo perleidimo sutartį, 2004 m. spalio 11 d. pasibaigus O. V. A. P. išduoto įgaliojimo terminui, O. V. neturėjo teisinio pagrindo materialiųjų subjektinių teisių perleisti J. Š. , nes materialiųjų subjektinių teisių nebeturėjo (CK 6. 763 str. 1 d. 3 p.). Ginčijama 2008 m. balandžio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi O. V. , neperleidusi materialiųjų subjektinių teisių J. Š. , neturėjo teisės perleisti ir sutarties objekte nurodytų procesinių teisių, nes procesinių teisių perėmimą ir jų mastą lemia materialiųjų subjektinių teisių perėmimas, jų mastas bei materialiąsias subjektines teises perėmusio asmens, šios bylos atveju J. Š. , teisė reikalauti teismo apginti jo perimtas materialiąsias subjektines teises.

17Nagrinėjamos bylos atveju nepateikta įrodymų, kad ginčo reikalavimo perleidimo sutartyje įvardytas naujasis kreditorius sutartyje įvardytiems skolininkams turi teisėtą reikalavimo teisę (CK 6.109 str. 7 d.), nes jam buvo perleistas ginčijamas reikalavimas – procesinės teisės, išvardytos CPK 42 str., tačiau procesinės teisės negali būti civilinių teisių objektu. Teismo nuomone, draudžiama už atlyginimą perleisti procesines teises, t. y. nusipirkti teisę bylinėtis, taip pat draudžiama perleisti reikalavimą, dėl kurio išieškojimas negalimas, ir draudžiama perleisti reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su reikalavimą perleidusiu asmeniu. J. Š. perėmė didesnės apimties reikalavimą, nes O. V. šioje byloje turėjo interesą gauti 600 000 Lt atlyginimą, todėl 2008 m. balandžio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartis pripažinta niekine ir negaliojančia nuo pat jos sudarymo momento (CK 6.102 str., 1.78 str., 1.80 str.). Teismas taip pat darė išvadą, kad J. Š. neturi reikalavimo teisės, todėl ir šiuo aspektu jo ieškinio reikalavimai negalėjo būti patenkinti. Pripažinęs 2008 m. balandžio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia nuo pat jos sudarymo momento, teismas taikė restituciją ir O. V. įpareigojo J. Š. grąžinti 300 000 Lt atlyginimą. Teismas taip pat atmetė A. P. priešieškinio reikalavimus dėl 300 000 Lt grąžinimo, nes šiuos pinigus atsakovas sumokėjo savanoriškai ir nėra pagrindo konstatuoti, kad O. V. pinigus įgijo be pagrindo ar nepagrįstai.

18Apeliaciniu skundu ieškovas J. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta patenkinti R. P. priešieškinį ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti; panaikinti Klaipėdos apygardos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta atmesti ieškovo J. Š. visus ieškinio reikalavimus, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovų A. P. ir R. P. priešieškinis, palikti nepakeistą; priteisti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

191. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad 2001 m. spalio 11 d. notarės A. B. įgaliojimas buvo patvirtintas remiantis specialiojo, minimo įgaliojimo tvirtinimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, tačiau minėtame įgaliojime nebuvo nurodyta, kad jis tvirtinamas vadovaujantis minėtu aktu. Teismas, neįtraukęs į bylos nagrinėjimą notarės, kuri patvirtino minėtą įgaliojimą ir pasisakęs dėl jos teisių ir pareigų, pažeidė teisės būti išklausytam principą, toks teismo sprendimas suteikia teisę O. V. reikalauti žalos atlyginimo iš notarės. Minėtas aplinkybes apeliantas vertina kaip absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Be to, teismas padarė dar vieną proceso pažeidimą, nes teismo sprendime rėmėsi O. V. parodymais, duotais parengiamojo teismo posėdžio metu, nors prieš duodama šiuos parodymus O. V. neprisiekė. Teismas taip pat neužtikrino, kad teismo posėdyje dalyvautų atsakovė R. P. . Šios aplinkybės, apelianto nuomone, patvirtina, kad nėra atskleista bylos esmė ir, remiantis byloje esančiais įrodymais, bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

202. Teismas sprendime netinkamai išaiškino CK 2.134 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų teisės normų taikymą. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti CK 2.134 straipsnio 1 dalį ir yra pagrindas taikyti 2.134 str. 2 dalį, nors ir neginčijamai byloje buvo nustatytos aplinkybės, jog įgaliotiniui A. P. veikiant O. V. vardu pagal jos išduotą įgaliojimą, jis pardavė savo sutuoktinei R. P. O. V. teisę atkurti nuosavybės teises į 9,65 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). CK 2.134 str. 1 dalyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi ir numato aiškų ir konkretų draudimą. Be to ši teisės norma privalo būti aiškinama sistemiškai su kitomis normomis, pvz. su CK 6.760 str. 1 dalimi, numatančia, jog įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais. A. P. , parduodamas už mažą kainą teises į nuosavybės teisių atkūrimą veikė ne atstovaujamosios, o savo sutuoktinės interesais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką atstovas negali sudarinėti sandorių atstovaujamojo vardu su savo artimais giminaičiais, nes tokių sandorių sudarymas sukelia interesų konfliktą ir pažeidžia atstovaujamųjų interesus. Tai, kad buvo pažeisti įstatymo reikalavimai suprato ir patys atsakovai, nes , siekdami išvengti ginčo, papildomai sumokėjo O. V. 300 000 Lt, nors įgaliojime nebuvo kalbama apie šių sumų mokėjimą. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad pati O. V. kalta, nes įgaliojimo galiojimo laikotarpiu ji nesirūpino, ką veikia įgaliotinis ir nepanaikino įgaliojimo, jei manė, kad jis atlieka neteisėtus veiksmus ar sudarinėja sandorius, kuriems ji nepritaria. Apelianto nuomone, tokia teismo pozicija prieštarauja CK 2.150 straipsniui ir 6.760 straipsnio 4 ir 5 dalims, kurios numato pareigą įgaliotiniui pateikti ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą; bei įvykdęs pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat apie tai pranešti įgaliotojui ir pateikti ataskaitą, prie kurios turi pridėti pateisinamuosius dokumentus, bei grąžinti įgaliojimą. Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai ignoravo aukščiau paminėtas CK normas, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims. Nepagrįsti teismo motyvai apie O. V. supratimą ir suvokimą apie jai priklausančių teisių perleidimą (ar kaip nurodoma sprendime atidavimą) A. P. , ir jos prieštaravimą sudarytiems sandoriams. Teismas taip pat nepasisakė dėl notaro R. J. S. pažeidimų tvirtinant ginčijamus sandorius.

213. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl apskrities viršininko įsakymų pripažinimo negaliojančiais dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Apelianto nuomone, byloje buvo sprendžiamas civilinis, o ne administracinis ginčas, todėl šiuo atveju taikytinas CK 1.125 straipsnyje nustatytas 10 metų ieškinio senaties terminas. Teismas negalėjo šio ieškinio reikalavimo atmesti tiek dėl jo nepagrįstumo, tiek dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Be to, teismas negalėjo nagrinėti tokio ieškinio reikalavimo, o privalėjo nustatyti terminą trūkumams šalinti, nes pagal pareikštus reikalavimus, teismui panaikinus apskrities viršininko įsakymus ir nepanaikinus sprendimų, toks sprendimas sukels neigiamas pasekmes atsakovams, tačiau nesukels pasekmių ieškovui.

224. Teismas, pripažindamas negaliojančia reikalavimo perleidimo sutartį, neįsigilino į jos turinį ir nepagrįstai nusprendė, kad šia sutartimi yra perleidžiamos procesinės teisės, nes iš sutarties matyti, kad perleidžiamos visos turtinės ir procesinės teisės. Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartimi buvo patenkintas prašymas dėl procesinių teisių perėmimo, tuo tarpu sprendime teismas nurodo, kad toks teisių perėmimas yra negalimas. CK 6.101 straipsnio 3 dalis numato galimybę perleisti ir būsimą reikalavimą, todėl teismui pripažinus sandorius negaliojančiais, galimas ir tuo pagrindu kilsiančio reikalavimo dėl padarytos žalos atlyginimo perleidimas. Taip pat nepagrįstos teismo išvados, kad reikalavimas nėra galiojantis. O. V. CK 2.134 str. 1 dalies pagrindu turėjo teisę reikšti ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir ta teise pasinaudojo. Tai yra jos asmeninė, su turtinėmis teisėmis susijusi teisė, kurią ji turėjo teisę perleisti ir tai padarė. Jokio įsiteisėjusios teismo sprendimo tam nereikia. Reikalavimo perleidimo atvejis taip pat atitinka 6.102 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Teismas, konstatavęs, kad J. Š. neturi reikalavimo teisės ir tuo pagrindu atmetęs ieškinį, padarė grubų procesinį pažeidimą, nes jis privalėjo vadovautis CPK 45 straipsnio nuostatomis ir pasiūlyti O. V. pareikšti savarankiškus reikalavimus. Apelianto nuomone, priešieškinio reikalavimas dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia turėtų būti išspręstas apeliacinės instancijos teisme.

23Apeliaciniu skundu O. V. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimo dalį dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia panaikinti bei išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad:

241. Teismas, nurodęs, kad trečiasis asmuo O. V. atlygintinai už 20 000 Lt A. P. perleido teises į 22,55 ha žemės nuosavybės teisių atkūrimą, minimą teisių perleidimą įformino 2001 m. spalio 11 d. notarine forma parvirtintu įgaliojimu, sukūrė precedentą, kad įgaliojimu galima įgyti nuosavybės teisę. Toks teismo aiškinimas iškreipia materialiosios teisės nuostatas, reglamentuojančias asmenų atstovavimą bei nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindus. A. P. įgaliojimo pagrindu galėjo veikti tik įgaliotojo O. V. vardu ir neperžengti įgaliojime apibrėžtu ribų, tačiau jis, kaip įgaliotinis, veikė priešingai įgaliotojo interesams, ne tik neišsaugojo įgaliotojo turtinių interesų, bet neatlygintinai perleido įgaliotojui priklausančias turtines teises tretiesiems asmenims, tuo padarydamas didelę turtinę žalą įgaliotojui. Teismas neteisėtai įgaliojimą prilygino atlygintinam sandoriui. Apeliante pabrėžia, kad nuosavybės teisių įgijimo pagrindai išvardyti CK 4.47 str. Šiame sąraše nėra nurodyta nuosavybės teisių įgijimo būdo, kuris atsirastų įgaliojimo pagrindu.

252. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad notarė A. B. įgaliojimą patvirtino remdamasi specialiuoju įstatymu. Notarė nebuvo įtraukta į bylą, ji nebuvo apklausta, nebuvo nustatyta, kuo ji vadovavosi, todėl ši teismo išvada yra paremta tik prielaida. Neįtraukęs notarės į bylą, teismas pasisakė dėl jos teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Tokia teismo išvada suteikia teisę O. V. reikalauti iš notarės atlyginti nuostolius, kadangi notarė įformino jos valią neatitinkantį teisinį veiksmą: O. V. nenorėjo ir nesiekė A. P. perleisti nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu būtų ketinusi tai daryti, būtų įforminusi pirkimo-pardavimo sandoriu.

263. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad O. V. neperleido ir negalėjo perleisti turtinių teisių J. Š. , nes sutarties objekte nebuvo nurodyta ir įvardyta, kokios konkrečios turtinės teisės, priklausančios O. V. , J. Š. buvo perleistos. 2008 m. balandžio 3 d. reikalavimo perleidimo sutarties 2.1 p. aiškiai apibrėžti materialiniai reikalavimai, kuriuos O. V. perdavė J. Š. . Šie reikalavimai buvo suformuluoti ir pareikšti atsakovams O. V. pateiktame ieškinyje, kurio reikalavimų iki šiol O. V. nėra atsisakiusi, o tik juos perleidusi. O. V. su atsakovais siejo teisiniai santykiai atsiradę ieškinio pagrindu. Reikalavimo perleidimo sutarties esmė yra turtinių reikalavimų perleidimas. Tačiau teismas, neatskleidęs reikalavimo perleidimo sutarties esmės, klaidingai mano, kad buvo perleistos tik procesinės teisės. Procesinių teisių perleidimas, kurį nutartimi bylos nagrinėjimo metu pripažino pats teismas, buvo tik pasekmė, atsiradusi reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu.

274. Teismas sprendime netyrė O. V. argumentų dėl atsakovų nesąžiningumo, neatlygintinais sandoriais įgyto didelės vertės turto, dėl neteisėto praturtėjimo, todėl pažeidė proceso teisės normas ir tai sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą. Teismas taip pat pažeidė įrodinėjimo proporcingumo principą, perkėlė visą įrodinėjimo naštą vienas asmeniui. Pripažinęs negaliojančia reikalavimo perleidimo sutartį, teismas netinkami taikė restituciją, nes įpareigojo O. V. grąžinti 300 000 Lt J. Š. , tačiau nepasisakė dėl jos kaip buvusios ieškovės teisių. Kadangi ji anksčiau buvo ieškovė, teismas turėjo pasisakyti dėl jos statuso po reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Teisme paaiškėjus, kad draudimo kompanija PZU Lietuva neturi draudiminių santykių su notaru R. S. , teismas neįtraukė į bylą tinkamos draudimo kompanijos. Be to, teismas pasisakė, kad nėra pagrindo manyti jog O. V. ir J. Š. būtų padaryti kokie nuostoliai. Tačiau tame pačiame sprendime, atmesdamas A. P. ir R. P. priešieškinį, konstatavo, kad O. V. gauti 300 000 Lt iš A. P. ir R. P. kaip nuostolių atlyginimas, yra teisėti.

28Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovai Arūnas ir R. P. prašo apeliacinius skundus atmesti. Nurodo, kad nepagrįsti apeliantų motyvai, kad įgaliojimą patvirtinusi notarė turėtų būti įtraukta į bylą, nes teismas nesprendė dėl jos teisių ar pareigų. Be to, tokio prašymo nebuvo pareiškusios bylos šalys. Atsakovai taip pat nesutinka, kad teismas, remdamasis O. V. parodymais, duotais parengiamojo teismo posėdžio metu, padarė procesinį pažeidimą, nes kituose posėdžiuose ji nedalyvavo dėl sveikatos būklės, teismo posėdžio metu parodymai buvo garsiai perskaityti, ištirti, niekas nepareiškė dėl jų jokių prieštaravimų. Tuo tarpu atsakovė R. P. teismo posėdžiuose pati nedalyvavo, o bylą vedė per savo atstovus – sutuoktinį ir advokatę. Be to, teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, 2001 m. spalio 11 d. įgaliojimo prasmę, pagrįstai nusprendė, kad O. V. puikiai suprato, jog parduoda atsakovams nuosavybės teises į žemę, nes jos sutuoktinio A. V. įgaliojimas, kuris yra žymiai siauresnės apimties ir nesuteikiantis teisės parduoti be jo žinios nuosavybės teises. Sutuoktiniai V. visur bendrai veikė parduodami nuosavybės teises, A. V. pasirašė, kad gavo pinigus už nuosavybės teisių perleidimą, lydėjo savo žmoną pas notarą ir kitur. Teismas taip pat teisingai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, pagrįstai nustatė, kad draudžiama už atlyginimą perleisti teisę bylinėtis bei pripažino negaliojančia reikalavimo perleidimo sutartį. Apeliantė, teigdama, kad atsakovai užvaldė didelės vertės svetimą turtą, sutapatina dvi skirtingas sąvokas, t.y. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo vertę ir konkrečių žemės sklypų vertę. Atsakovai atkreipia dėmesį, kad 2001 m. spalio 11 d. įgaliojimu V. būtent ir suteikė P. teisę perleisti savo nuožiūra teises į nuosavybės teisių atkūrimą, o ne teisę atkurti nuosavybės teises į konkrečius žemės sklypus, šiuos sklypus registruoti V. vardu ir juos parduoti. Todėl vertinti derėtų ne konkrečius sklypus, o tik teises atkurti nuosavybę, nes vėlesnis atkūrimo procesas priklauso nuo visos eilės objektyvių ir subjektyvių faktorių (galimybės finansuoti žemės sklypų planų parengimą, pretendento pageidavimų dėl sklypų vietos ir t.t.). Teismui pateiktas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos m. žemėtvarkos skyriaus 2007 m. lapkričio 27 d. raštas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime vertės, l ha vertė pagal šią pažymą yra 3 263,91 Lt. Tokiu būdu bendra nuosavybės teisių į žemę (duomenys neskelbtini) atkūrimo vertė šiuo metu būtų 74 254 Lt.

29Atsiliepimu į apeliacinius skundus Klaipėdos apskrities viršininko administracija prašo apeliacinius skundus atmesti, sprendimą palikti nepakeistą.

30J. Š. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

31O. V. apeliacinis skundas netenkintinas.

32CK 6.101 str. 1 d. nustatyta bendra taisyklė, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti savo reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ar sutarčiai arba reikalavimas yra nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Taigi, reikalavimo perleidimą, kai perleidžiamas ne daiktas, bet reikalavimo teisė, reikia suprasti, kad kreditorius (pirminis) yra prievoliniuose santykiuose su trečiuoju asmeniu (skolininku), tačiau reikalavimo perleidimo sutarties su naujuoju kreditoriumi pagrindu pirminis kreditorius pasitraukia iš prievolinių santykių ir naujasis kreditorius pasidaro prievolinio santykio su skolininku kreditoriumi. Todėl, vertinant reikalavimo perleidimo teisinius santykius bei jų teisėtumą, reikia nustatyti prievolinį santykį, egzistavusį tarp pirminio kreditoriaus ir skolininko iki reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarties sudarymo, iš kurio atsirado teisės, esančios reikalavimo perleidimo sutarties dalyku. Pagal 2008 m. balandžio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp O. V. (pirminis kreditorius) ir J. Š. (naujasis kreditorius), O. V. Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje perleido: kreditorius pripažįsta turtinius reikalavimus atsakovams pripažinti negaliojančiais sandorius ir Klaipėdos apskrities viršininko įsakymus, priteisti žalos atlyginimą, nurodomos konkrečios sumos iš atitinkamų atsakovų; naujasis kreditorius sutinka nereikalauti iš atsakovų A. P. ir R. P. gautos 300 000 litų ir šios sumos ribose sumažinti ieškinio reikalavimą, o kreditorė O. V. pripažįsta, kad yra gavusi iš minėtų atsakovų 300 000 litų, kaip dalinį nuostolių atlyginimą pagal ieškinį; naujasis kreditorius už perleidžiamą teisę sumoka kreditoriui 300 000 litų; kreditorius perduoda naujam kreditoriui visus su ieškiniu susijusius dokumentus, naujasis kreditorius sumoka visus mokesčius, susijusius su mokesčių administratoriaus reikalavimais, kreditorius patvirtina ir garantuoja, kad perleidžiamas reikalavimas yra galiojantis ir privalomas skolininkui bei įsipareigoja naujam kreditoriui atlyginti žalą ir nuostolius, kurie atsirastų tuo atveju, jeigu šis kreditoriaus patvirtinimas būtų klaidingas (b. l. 166-169, t. 2). Taigi, kaip matyti iš reikalavimo perleidimo sutarties turinio šios sutarties dalyku yra ne prievoliniai santykiai, iš kurių atsiranda teisės, esančios reikalavimo perleidimo sutarties dalyku. 2008 m. balandžio 3 d. reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp J. Š. ir O. V. , dalykas yra ne skolininkų veiksmai, kuriuos jie privalo atlikti, t. y. įvykdymas, kurio kreditorius tikisi iš skolininkų ir kurie skolininkams yra privalomi. Reikalavimo perleidimu naujam kreditoriui J. Š. kreditorė O. V. perleidžia ieškovo teises ir pareigas civilinėje byloje ginčyti sandorius , tai yra perduoda procesines teises ir pareigas.

33CK 6.101 str. 9 d. numatyta, kad galima perleisti ir būsimą reikalavimą. Ši taisyklė yra taikoma ir turtinei teisei, kuri bus įgyta ateityje. Tokiu atveju reikalavimo teisės perleidimo sutartis yra sąlyginė (CK 6.30 str.-6.32 str.). Prievolė yra sąlyginė, kai jos atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas siejamas su tam tikros aplinkybės buvimu ar nebuvimu ateityje. Prievolės sąlyginis pobūdis nėra kliūtis perleisti ar paveldėti iš jos atsirandančias teises (CK 6.30 str. 1 ir 2 dalys). Tai reiškia, kad sąlyginės prievolės kreditorius, kaip ir įprastinės prievolės kreditorius gali perleisti savo reikalavimo teisę. Tačiau sąlyginės prievolės kreditorius, kaip ir jo skolininkas, jokių teisių ir pareigų sudarant sandorį neturi, teisės ir pareigos atsiranda, kai įvyksta sandoryje numatytos sąlygos, o sąlygai neįvykus teisiniai santykiai tarp šalių nutrūksta. Esant sąlyginei prievolei sąlyginis pradinis kreditorius naujam kreditoriui perleidžia savo būsimą reikalavimo teisę, kuri gali būti įgyta ateityje. Todėl tokio pobūdžio perleidimo reikalavimo sutartis yra sąlyginė, nes jos sudarymo metu yra nežinoma, ar prievolės šalys įgis teises ir pareigas. Taigi sąlyginis reikalavimo perleidimo sutarties dalykas yra sąlyginė prievolė, iš kurios atsiranda teisės, o ne, kaip teigia apeliantas, būsimas teismo sprendimas ir jo pagrindu atsirandančios teisės ir pareigos.

34Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 2008 m. balandžio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi J. Š. nebuvo perleista O. V. materialinė subjektinė teisė (CK 1.112 str. 1 d.). O. V. , kaip ieškovė, 2008 m. balandžio 3 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu buvo pakeista jos teisių perėmėju J. Š. . Reikalavimo teisės perleidimo sutartis yra vienas iš pagrindų, numatytų CK 48 str., kada įvyksta procesinis teisių perėmimas. Teismui nustačius reikalavimo perleidimo neteisėtumą, procesinių teisių perėmimas, ieškovę O. V. pakeičiant jos teisių perėmėju J. Š. , yra nepagrįstas (CPK 48 str.).

35J. Š. į procesą įstojo priimdamas pirminės ieškovės O. V. procesines teises ir pareigas 200 8m. balandžio 4 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu. Šios sutarties pagrindu O. V. iš proceso pasitraukė (CPK 48 str. 1 d.). Pripažinus reikalavimo perleidimo teisės sutartį negaliojančia, išnyko pagrindas, kuriuo remiantis įvyko procesinių teisių perėmimas, o tai reiškia, kad J. Š. nėra ieškovas šioje byloje. Proceso šalis (ieškovė) yra O. V. . Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, nepagrįstai šalimi (ieškovu) laikė J. Š. ir išnagrinėjo bylą iš esmės. Dėl CPK 48 str. 1 d. pažeidimo teismo sprendimo dalis, kuria atmestas J. Š. ieškinys, naikintinas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d.).

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 punktu,

Nutarė

37Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria atmesti J. Š. reikalavimai ir paskirstytos tarp šalių bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šioje dalyje bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

38Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas J. Š. prašė teismą pripažinti negaliojančiais 2001 m. spalio 12... 4. Ieškovas taip pat prašė A. P. ir R. P. pareikštą priešieškinį O. V.... 5. 300 000 Lt ir R. P. pareikštą priešieškinį J. Š. ir O. V. dėl... 6. Ieškovas J. Š. nurodė, kad 2007 m. pavasarį, bendraudamas su teisininkais,... 7. 2008 m. balandžio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi O. V. jam už 300 000... 8. Ieškovas nurodė, kad atsakovas A. P. , veikdamas pagal išduotą 2001 m.... 9. Ginčijamais sandoriais sukurtas didelės vertės turtas buvo realizuotas,... 10. 300 000 Lt atlyginimą perėmė iš O. V. visas ieškovės materialines ir... 11. Atsakovas A. P. nepripažino J. Š. patikslinto ieškinio reikalavimų ir... 12. Atsakovas R. P. prašė patenkinti jo priešieškinį dėl reikalavimo... 13. Atsakovas M. B. prašė teismo netenkinti J. Š. patikslinto ieškinio... 14. Atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovė R. J.... 15. Trečiasis asmuo E. V. paaiškino, kad 2001 metais supirkdavo teises atkurti... 16. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. kovo 4 d. sprendimu J. Š. ieškinio... 17. Nagrinėjamos bylos atveju nepateikta įrodymų, kad ginčo reikalavimo... 18. Apeliaciniu skundu ieškovas J. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 19. 1. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad 2001 m. spalio 11 d.... 20. 2. Teismas sprendime netinkamai išaiškino CK 2.134 straipsnio 1 ir 2 dalyse... 21. 3. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl apskrities... 22. 4. Teismas, pripažindamas negaliojančia reikalavimo perleidimo sutartį,... 23. Apeliaciniu skundu O. V. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d.... 24. 1. Teismas, nurodęs, kad trečiasis asmuo O. V. atlygintinai už 20 000 Lt A.... 25. 2. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad notarė A. B. įgaliojimą... 26. 3. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad O. V. neperleido ir negalėjo... 27. 4. Teismas sprendime netyrė O. V. argumentų dėl atsakovų nesąžiningumo,... 28. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovai Arūnas ir R. P. prašo... 29. Atsiliepimu į apeliacinius skundus Klaipėdos apskrities viršininko... 30. J. Š. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 31. O. V. apeliacinis skundas netenkintinas.... 32. CK 6.101 str. 1 d. nustatyta bendra taisyklė, kad kreditorius turi teisę be... 33. CK 6.101 str. 9 d. numatyta, kad galima perleisti ir būsimą reikalavimą. Ši... 34. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia,... 35. J. Š. į procesą įstojo priimdamas pirminės ieškovės O. V. procesines... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4... 37. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria atmesti J.... 38. Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas....