Byla A2-974-601/2008

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Raimondo Buzelio, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įgaliotos Kauno apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausiojo prokuroro atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-04115-221/2008 pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-9397-451/2005 pagal pareiškėjo S. P. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuotu asmeniu byloje esant VĮ Registrų centras Kauno filialui,

Nustatė

2Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-9397-451/2005 pagal pareiškėjo S. P. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuotu asmeniu byloje esant VĮ Registrų centras Kauno filialui, kuriuo prašo atnaujinti procesą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9397-451/2005 pagal pareiškėjo S. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo asfaltuotą aikštelę b1 ir garažą 1G1g, esančius ( - ) , nustatymo nuosavybės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu; atnaujinus procesą, į bylą suinteresuotuoju asmeniu įtraukti Kauno apskrities viršininko administraciją; išnagrinėjus bylą Kauno miesto apylinkės teismo 2005-07-13 sprendimą panaikinti ir civilinę bylą nutraukti CPK 293 str. 1 p. pagrindu.

3Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 5 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-9397-451/2005 pagal pareiškėjo S. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotu asmeniu esant VĮ Registrų centras. Teismas nustatė, kad 2005-06-15 S. P. su pareiškimu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuosavybės teise valdo teisėtai statybos būdu suformuotus statinius – asfaltuotą aikštelę b1 ir garažą 1G1g, esančius ( - ) , kadangi negali savo vardu įsiregistruoti teisėtai įgytos nuosavybės (civilinė byla Nr. 2-9397-451/2005, b. l. 3-4). 2005-07-13 teismo sprendimu patenkintas pareiškėjo pareiškimas (civilinė byla Nr. 2-9397-451/2005, b. l. 55-56). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis minėti pastatai, įsigyti 2004-11-22 turto varžytynių aktu (b. l. 50, 51), 2005-08-30 registruoti nuosavybės teise S. P. vardu (b. l. 7-10). 2007-02-01 įsakymu Nr. 02-01-778 „Dėl kitos paskirties žemės klypo ( - ) nuomos“ Kauno apskrities viršininkas išnuomojo 45 m. S. P. prie nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių ( - ) , 0,1260 ha naudojamą žemės sklypą, buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis (b. l. 13, 60-61). 2007-11-26 Kauno apskrities viršininko administracija kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą su prašymu dėl viešojo intereso gynimo, nurodydama, kad byla Nr. 2-9397-451/2005 išspręsta neįtraukus suinteresuotu asmeniu Kauno apskrities viršininko administracijos taip pažeidžiant jos teises (b. l. 88-90, 86-87). Generalinio prokuroro prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-9397-451/2005, Kauno miesto apylinkės teisme gautas 2008-02-01 (b. l. 3). Teismas laikė, kad byloje buvo priimtas sprendimas, kurio pagrindu įregistruota S. P. nuosavybė į teisėtu būdu – varžytynėse įgytus statinius, nėra susijęs su žemės naudojimu. Prokuroras taip pat pripažino, kad neginčija S. P. nuosavybės ir kad ji turi būti įregistruota, tačiau nurodė, kad tai turi būti padaryta teisėtu keliu. Prokuroras nenurodė, koks konkretus viešasis interesas ginamas, kokių asmenų, jų grupės, visuomenės, valstybės teisės ir interesai yra pažeidžiami, kokios esminės reikšmės valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams tai turi įtakos. Kadangi Kauno apskrities viršininko administracija 2007-02-01 įsakymu Nr. 02-01-778 išnuomojo 45 m. S. P. 0,1260 ha žemės sklypą (b. l. 13) ir sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį (b. l. 60-61), teismas laikė, kad tokiu būdu ji pripažino, jog viešasis interesas nei S. P. įregistravus nuosavybės teisę į asfaltuotą aikštelę bei garažą, nei tvirtinant detalųjį planą (b. l. 63), nei nuomojant valstybinę žemę, esančią prie šių pastatų, nebuvo pažeistas. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, jog Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras neįrodė būtino proceso atnaujinimo pagrindo - viešojo intereso buvimo. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašo atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, kadangi S. P. turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Prokuroro argumentą, jog teismas buvo pasyvus, nesiaiškino bylos aplinkybių, byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, negavus suinteresuotojo asmens VĮ Registrų centras atsiliepimo, pareiškėjo paaiškinimo, teismas laikė nepagrįstais, kadangi pats pareiškėjas neprašė, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir teismas nusprendęs nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, CPK normų, reglamentuojančių šios kategorijos bylų nagrinėjimą, nepažeidė (CPK 443 str. 5 d.). Be to suinteresuotu asmeniu įtrauktam VĮ Registrų centras buvo siųstas pareiškimas su pranešimu nurodant posėdžio datą ir tai, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, bei, kad jis turi teisę iki teismo posėdžio pateikti atsiliepimą, tačiau suinteresuotas asmuo šia teise nepasinaudojo. Nors S. P. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turėdamas nuosavybės teises patvirtinantį dokumentą – varžytynių aktą, kurio neginčija ir prokuroras, tačiau, kaip matyti iš tolimesnių veiksmų, pateikto susirašinėjimo (b. l. 52-57), jis savo nuosavybės teisės į daiktus įregistruoti negalėjo, kadangi trūko dokumentų, kurių nepavykus gauti Kauno apskrities viršininko administracijoje, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslu įregistruoti nuosavybę į įgytą turtą (b. l. 58-59, 67-68). Todėl teismas sprendė, kad šis faktas nebuvo akivaizdus iki galo, nebuvo pilnai jį patvirtinančių dokumentų ir S. P. neturėjo ir negalėjo kitokia nei teismo tvarka jų gauti (CPK 445 str. 447 str.). Taip pat teismas laikė nepagrįstais prašyme išdėstytus argumentus, kad Kauno miesto apylinkės teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes bei įrodymus, kadangi priėmimo-perdavimo akte nurodyta, jog bankrutuojanti UAB „Reklamos technologijų ir gamybos grupė“ perduoda Nr. 5 asfalto grindinį bei Nr. 9 garažą (civilinė byla Nr. 2-9397-451/2005, b. l. 13), kurie balanse patenka į turto rūšį - pastatai (civilinė byla Nr. 2-9397-451/2005, b. l. 12). 2004-10-15 skelbime dėl asfaltuotos aikštelės b1 bei garažo lGlg pardavimo iš varžytynių taip pat yra nurodyti asfalto aikštelė b1 bei garažas lGlg, esantys adresu ( - ) (civilinė byla Nr. 2-9397-451/2005, b. l. 14). Remiantis išnagrinėtomis aplinkybėmis, byloje esančiais įrodymais, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamas įrodymų vertinimo taisykles, teismas konstatavo, kad aiškių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų Kauno miesto apylinkės teismo sprendime nėra padaryta, todėl proceso šioje byloje neatnaujino, nes nėra proceso atnaujinimo pagrindų (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Nenustačius, kad bylą nagrinėjęs teismas būtų aiškiai netinkamai taikęs materialinės ir procesinės teisės normas (CPK 366 str. 1 d. 9 p.), nenustačius, kad prašymu ginamas viešasis interesas (CPK 365 str. 2 d.), bei atsižvelgiant į civilinio proceso tikslus, tarptautinės teisės aktus bei EŽT teismo nuostatas, teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-93-7-451/2005 nėra pagrįstas, todėl jį atmetė (CPK 370 str. 3 d.).

4Atskiruoju skundu pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-06-05 nutartį civilinėje byloje Nr. A2-04115-221/2008 ir proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-9397-451/2005 klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-9397-451/2005 ir perduoti bylą nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui. Motyvuose nurodo: 1) viešasis interesas imperatyviai reikalauja, kad visi teismų sprendimai būtų teisėti ir pagrįsti, be to įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas ar ne. Kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras ne tik gali, bet ir privalo visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams. Formuojamoje teismų praktikoje viešuoju interesu yra laikoma tai, kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga ir vertinga visuomenei. Todėl teisėti ir pagrįsti teismų sprendimai yra objektyviai reikšmingi visuomenei ir valstybei, o prieštaraujantys įstatymams, bendriesiems teisės principams ir teisingumui, vertintini kaip viešojo intereso pažeidimas; 2) Kauno miesto apylinkės teismo 2005-07-13 sprendimas priimtas pažeidžiant CPK 263 str. l d., 443 str. 3 d., 443 str. 8 d., 445 str. reikalavimus ir prieštarauja šiose normose iškeltiems tikslams, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu - S. P. teismui pateikė sandorius (varžytinių aktus), kurių pagrindu jis įgijo nuosavybės teisę į asfaltuotą aikštelę bei garažą, todėl pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negalėjo būti nustatytas (CPK 445 str.), taip pat pareiškimo turinys neatitinka CPK 447 str. keliamų reikalavimų. Teismas netinkamai įvykdė CPK 443 str. 8 d. nustatytą pareigą - imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kadangi asfaltuota aikštelė b1 ir garažas lGlg kaip UAB „Reklamos technologijų ir gamybos grupė“ turtas yra minimi tik spaudos leidinio skelbime, todėl darytina išvada, jog varžytinių metu buvo parduoti nekilnojamieji daiktai, kurie nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, o taip pat nebuvo įregistruotos ir pardavėjo nuosavybės teisės į šiuos objektus. Taip pat teismas nevertino pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis nuosavybės teise valdo teisėtai statybos būdu suformuotus statinius, kurios pareiškėjas nepagrindė. Be to, teismas bylą išnagrinėjo negavus suinteresuoto asmens VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo atsiliepimo į pareiškimą, negavus paties pareiškėjo paaiškinimų apie bylai reikšmingas aplinkybes bei suinteresuotu asmeniu į bylą neįtraukus Kauno apskrities viršininko administracijos (CPK 443 str. 3 d.). Kauno m. apylinkės teismo sprendime nurodytas juridinio fakto nustatymo tikslas prieštarauja pareiškėjo nurodytam, kreipiantis į teismą. Teismas taip pat nenurodė materialinės teisės normos, kuria grindžia savo sprendimą. Todėl jis vertintinas kaip teisiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis CPK 263 str. l d. reikalavimams.

5Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas S. P. prašo atmesti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. nutarties panaikinimo ir klausimo išsprendimo iš esmės ir palikti galioti 2008 m. birželio 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo: 1) Kauno apskrities viršininko administracija konkliudentiniais veiksmais - patvirtindama detalųjį planą ir išnuomodama valstybinę žemę - patvirtino, kad viešasis interesas 2005 m. liepos 13 d. teismo sprendimu nebuvo pažeistas. Viešasis interesas turi užtikrinti teisinių santykių stabilumo, teisėtų lūkesčių principų įgyvendinimą, todėl patenkinus prokuroro prašymą ir atnaujinus procesą, pareiškėjas negalėtų įgyvendinti jam priklausančios nuosavybės teisės, neaiški būtų asfaltuotos aikštelės b1, garažo lGlg bei tvoros t2, t3 teisinė padėtis, taip pat valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimas bei būtų pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai (prokuroras nenurodė, kas turėtų atlyginti pareiškėjo išlaidas, patirtas įsigyjant asfaltuotą aikštelę b1, garažą lGlg, formuojant tvorą t2, t3, tvirtinant detaliuosius planus ir kt.). Aplinkybė, jog prokuroras neginčija S. P. nuosavybės ir kad ji turi būti įregistruota, taip pat įrodo, kad 2005 m. liepos 13 d. sprendimu nėra pažeistas viešasis interesas; 2) nepagrįstas apelianto argumentas, jog pareiškėjas pažeidė CPK 445 str. reikalavimus, nes turėjo ir teismui pateikė 2004 m. lapkričio 22 d. varžytinių aktus. Minėta nuostata turėtų būti aiškinama plečiamai, kaip apimanti ir tokius atvejus, kai pareiškėjo turimi dokumentai yra nepakankami patvirtinti siekiamą nustatyti juridinį faktą ir jis negali jų gauti kitokia nei teismo tvarka (LAT 2005 m. kovo 23 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-188/2005). Nepagrįstas prokuroro argumentas, kad pareiškėjo 2005 m. birželio 7 d. pareiškimo turinys neatitinka CPK 447 str. keliamų reikalavimų, kadangi pareiškime nurodytas kreipimosi tikslas, priežastys, pateikti įrodymai. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog 2005 m. liepos 13 d. sprendimu pažeista CPK 443 str. 8 d., kadangi priėmimo-perdavimo akte nurodyta, jog bankrutuojanti UAB „Reklamos technologijų ir gamybos grupė“ perduoda Nr. 5 asfalto grindinį bei Nr. 9 garažą, 2003 m. gruodžio 15 d. įmonės balanse šie objektai taip pat patenka į turto rūšį - pastatai, be to, pagal buhalterinės apskaitos taisykles, balanse nėra nurodomi konkretūs objektai, patenkantys į atskiras turto rūšis, o tik nurodomos turto rūšys bei jų vertė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šalies pareiga yra domėtis nagrinėjamos bylos eiga, veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti priklausančiomis procesinėmis teisėmis (LAT 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-655/2005), todėl pareiškėjas neturėtų nukentėti dėl to, jog suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras nepasinaudojo savo procesinėmis teisėmis, be to tai negali būti laikoma aiškiu ir esminiu procesinių teisės normų pažeidimu. Teismo sprendime nurodytas juridinio fakto nustatymo tikslas neprieštarauja pareiškėjo nurodytam tikslui ir jį atitinka.

6Atskirasis skundas tenkintinas.

7Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8Byloje nustatyta, kad pareiškėjas S. P. pagal 2004 m. lapkričio 22 d. varžytynių aktus Nr. 1 ir Nr. 2 įgijo iš bankrutuojančios įmonės „Reklamos technologijų ir gamybos grupė“ nuosavybės teises į asfaltuotą aikštelę b1 ir garažą 1G1g, esančius ( - ). Paaiškėjus, jog šis nekilnojamasis turtas neregistruotas nekilnojamojo turto registro įmonėje, pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuosavybės teise valdo teisėtai statybos būdu suformuotus statinius - asfaltuotą aikštelę b1 ir garažą 1G1g, esančius ( - ), nes kitaip negali savo vardu įregistruoti teisėtai įgytos nuosavybės (b. l. 50-51). 2005 m. liepos 13 d. teismo sprendimu rašytinio proceso tvarka buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. P. , a. k. ( - ) gyv. ( - ), nuosavybės teise valdo asfaltuotą aikštelę b1 ir garažą 1G1g, esančius ( - ) (toliau - ginčo objektas). Juridinis faktas nustatytas nuosavybės teisės įgijimo tikslu.

9Byloje kilo ginčas ar Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pateikdamas prašymą atnaujinti procesą gina viešą interesą byloje ir ar yra prašyme atnaujinti procesą nurodytas atnaujinimo pagrindas – CPK 366 str. 1 d. 9 p. – teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, yra pagrįstas.

10Lietuvos Respublikos CPK 365 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymus dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viešąjį interesą, CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Šios generaliniam prokurorui įstatymo suteiktos teisės, kuriai gali būti suteikta ir pareigos prasmė, viena iš būtinų įgyvendinimo sąlygų yra tai, kad prašymu atnaujinti procesą turi būti siekiama apginti viešąjį interesą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti viešojo intereso buvimo, t. y. kad nėra vienos iš būtinų generalinio prokuroro teisės paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo įgyvendinimo sąlygų. Spręsdamas šį klausimą teismas turi atsižvelgti į nurodomą teisės akto pažeidimą, kiek tai turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstų prielaidų reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo dalyką ir pagrindą, teismų procesiniams sprendimams keliamą teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimą, materialinių teisinių santykių, lėmusių juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo poreikį, pobūdį, valstybės pareigą rūpintis, kad tik teisėtai pastatyti statiniai ir pripažinti tinkamais naudoti būtų eksploatuojami ir registruojami kaip nuosavybės teisės objektai, įvertinusi atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje viešasis interesas yra ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras šiuo aspektu turėjo teisę paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Tokia teisminė praktika formuojama ir Aukščiausiojo teismo panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-392/2007).

11Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse, būtent į kuriose esančius teisės taikymo išaiškinimus turi atsižvelgti taikydami teisę teismai, yra ne kartą aiškinęs CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Kozlovienė, S. Kanevičius v. O. A. Tamošiūnienė, bylos Nr. 3K-3-125/2005; 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-130/2005; 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Šimonienė v. A. Petkevičius ir kt., bylos Nr. 3K-3-647/2005; ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme neatskleidžiama, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, ši sąvoka yra vertinamoji. Dėl to, ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai yra proceso atnaujinimo pagrindas, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti aiški teisės normos taikymo klaida, teismo padaryta taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas arba jos netinkamas taikymas. Teisės normos taikymo klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti.

12Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nebuvo pagrindo konstatuoti teismo sprendime padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos. Teisėjų kolegija sutinka su atskirajame skunde nurodomu argumentu, kad pareiškėjas S. P. turėjo nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus į ginčo objektus, todėl negalėjo būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl nuosavybės teisės valdymo ir tuo buvo pažeisti CPK 444 str. 1 d. 5 p., 445 str., 447 str. Lietuvos Respublikos CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia tvarka, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyvios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtina esantys nuosavybės teisių į ginčo objektus dokumentai – varžytynių aktai (b. l. 50-51), todėl teismas pareiškėjo pareiškimą turėjo atsisakyti priimti, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 3 p.), o jeigu jis priimtas, - bylą nutraukti (CPK 293 str. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje 1.3 p.). Tai, kad neregistruojamos nuosavybės teisės į ginčo objektus, nesudaro pagrindo pareiškėjui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl šių ginčo objektų nuosavybės teise valdymo, nes nuo šio fakto nepriklauso asmens teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Tai nepanaikina neregistravimo priežasties, dėl kurios pareiškėjas S. P. ir kreipėsi į teismą, - nepateikimas ginčo objektų teisėtumą patvirtinančių dokumentų, kurie yra teisinis pagrindas įregistruoti ginčo objektus kaip nekilnojamuosius daiktus nekilnojamojo turto registre bei nuosavybės teises į juos pagal varžytynių dokumentus. Kokiu būdu pareiškėjas gali įregistruoti savo teises į ginčo objektus yra aiškiai išdėstyta Valstybės įmonės Registro centras 2005 m. kovo 21 d. sprendime, kuriuo jo prašymas dėl ginčo objektų buvo netenkintas, kadangi nėra pateikti asfaltuotos aikštelės b1 ir garažo pastato 1G1g statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai, kurių nesant nėra teisinio pagrindo pagal pateiktus dokumentus įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į juos (b. l. 56-57).

13Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pareiškėjo S. P. pareiškime nurodomas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas – įregistruoti teisėtai įgytą statybą (b. l. 67-68), skiriasi nuo 2005 m. liepos 13 d. teismo sprendimu nustatyto tikslo – nuosavybės teisės įgijimo tikslu (b. l. 69-70). Kaip jau aukščiau nurodyta, kad pareiškėjas nuosavybės teises įgijo 2004 m. lapkričio 22 d. varžytynių aktais, kurie prilyginami notaro patvirtintai sutarčiai, todėl teismas negalėjo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nuosavybės teisės įgijimo tikslu, pakeisdamas nuosavybės teisės į ginčo objektus įgijimo pagrindą.

14Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-9397-451/2005 pagrįstas CPK 366 str. 1 d. 9 p. nurodytu pagrindu – pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK teisės normas reguliuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., 331 str. 370 str. 3 d.,

Nutarė

16Atskirąjį skundą patenkinti.

17Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartį.

18Atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-9397-451/2005 ir bylą perduoti nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai