Byla 2-898/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Konstantino Gurino ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens akcinės bendrovės Swedbank atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 16 d. nutarties, kuria nutarta atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-4552-178/2010 pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „BSI kompanija“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo, nebaigto statyti buto ir pinigų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovė I. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti nuosavybės teisę į nebaigtą statyti butą, esantį pastato (unikalus Nr. 4400-1127-1417), adresu Žirmūnų g. 70 C, Vilnius (kuris yra 0,3268 ha žemės sklype, unikalus Nr. 0101-0018-0038), 7 aukšte, bendras plotas 40,29 kv. m, pažymėtą pastato techninėje dokumentacijoje Nr. 33 (toliau- butas), nuo 2009 m. liepos 31 d. ir priteisti ieškovei šį nebaigtą statyti butą bei priteisti iš atsakovo 42 500 Lt ir bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti nebaigtą statyti butą bei įpareigoti atsakovą leisti ieškovės pasirinktam ir atitinkamą kvalifikaciją turinčiam asmeniui atlikti prašomo priteisti nebaigto statyti buto matavimus.

5Prašyme nurodė, kad netaikius buto arešto, atsakovo kreditorių sprendimu ar kitais pagrindais butas gali būti perleistas sąžiningiems tretiesiems asmenims ir dėl to ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomas (CK 4.96 str. 2 d.). Atsakovas taip pat turi būti įpareigotas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti- leisti ieškovės pasirinktam asmeniui atlikti buto matavimus. Nepritaikius šios laikinosios apsaugos priemonės, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Ieškovė ieškiniu siekia gauti nebaigtą statyti butą natūra, todėl yra būtina atlikti jo matavimus.

6Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 16 d. nutartimi ieškovės I. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies bei nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui BUAB „BSI kompanija“ priklausantį nebaigtą statyti butą, esantį pastato (unikalus Nr. 4400-1127-1417), adresu Žirmūnų g. 70 C, Vilnius (kuris yra 0,3268 ha žemės sklype, unikalus Nr. 0101-0018-0038), 7 aukšte, bendras plotas 40,29 kv. m, pažymėtą pastato techninėje dokumentacijoje Nr. 33.

7Teismas nutartyje nurodė, kad vienas iš ieškinio reikalavimų yra buto priteisimas natūra. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, turėtų galimybę nevaržomai disponuoti jam priklausančiu ginčo butu ir jis galėtų perleisti (parduoti) šį butą sąžiningiems tretiesiems asmenims. Jeigu atsakovas perleistų ginčo butą sąžiningiems tretiesiems asmenims, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas, t.y. nebūtų įmanoma ieškovei atiduoti buto natūra, nes pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Pasak teismo, nėra pagrindo taikyti kitą ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę- įpareigoti atsakovą leisti atlikti buto matavimus. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo AB Swedbank prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: 1. Objektas, koks areštuotas teismo nutartimi, neegzistuoja, nes gyvenamasis namas yra nebaigtas statyti ir neišskaidytas į atskirus nekilnojamojo turto objektus – butus. Faktinis arešto mastas viršija pareikšto ieškinio ribas. Atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, tad areštas pažeistų viešąjį interesą bei visų įmonės kreditorių interesus. 2. Disponavimo atsakovo BUAB „BSI kompanija“ turtu apribojimus jau reglamentuoja ĮBĮ, todėl papildomas areštas yra netikslingas. Papildomas bankrutuojančios įmonės turto areštas ne bankroto byloje gali vilkinti bankroto procesą, pažeistų visų kreditorių teises ir interesus. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė I. M. prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Nutartimi areštuotas butas yra aiškiai identifikuotas. Ieškovės teisė kreiptis teisminės gynybos negali būti paneigta. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones. Kaip matyti iš šioje byloje pareikšto ieškinio (b.l. 2-7) dalyko– reikalavimo pripažinti nuosavybės teisę į nebaigtą statyti butą, esantį Žirmūnų g. 70 C, Vilniuje ir priteisti ieškovei šį butą, tokio reikalavimo patenkinimas yra susijęs su nuosavybės teisių į šį turtą perėjimu. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių – šio turto arešto – atsakovas turės galimybę perleisti jį kitiems asmenims. Nors apeliantas teigia, kad papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bankrutuojančiai bendrovei nėra tikslingas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje yra pareikštas reikalavimas dėl konkretaus turto priteisimo, siekiant užtikrinti tokio ieškinio reikalavimų užtikrinimą, t.y. kad ieškovei būtų faktiškai priteistas butas, o ne jo ekvivalentas pinigais, yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagal CPK 148 straipsnio ketvirtosios dalies 6 punkto nuostatą, nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be kita ko, nurodomas taikomos laikinosios apsaugos priemonės apibūdinimas (jeigu laikinoji apsaugos priemonė susijusi su turtu, tai nurodoma turto pavadinimas, kodas (jei turtas registruotas turto registre), trumpas aprašymas, buvimo vieta ir kiti turtą identifikuojantys duomenys). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė areštuoti nebaigtą statyti butą, esantį pastato (unikalus Nr. 4400-1127-1417), adresu Žirmūnų g. 70 C, Vilnius (kuris yra 0,3268 ha žemės sklype, unikalus Nr. 0101-0018-0038), 7 aukšte, bendras plotas 40,29 kv. m, pažymėtą pastato techninėje dokumentacijoje Nr. 33. Kaip matyti iš byloje esančio VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010 m. kovo 9 d. išrašo, 2002 m. rugsėjo 13 d. duomenimis pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. 4400-1127-1417), esantis Žirmūnų g. 70 C, Vilniuje, buvo nebaigtas statyti, o jo baigtumo procentas – 1 proc. (b.l. 22-26). Nors ieškovė ieškinyje teigė, kad atsakovas yra atlikęs 63 proc. pastato statybos darbų, tačiau duomenų apie tai pateiktoje bylos medžiagoje nėra.. Atsižvelgiant į tai, kad, areštuojant turtą, teismo nutartyje turi būti nurodyti turtą identifikuojantys duomenys, o skundžiamoje nutartyje buvo nurodyti tik kai kurie turtą apibūdinantys duomenys, kurie nėra pakankami, siekiant įregistruoti buto areštą, į tai, kad šis butas nėra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, o iš bylos duomenų nėra aišku, ar butas iš viso egzistuoja (ar namo 7- as aukštas, kartu su šiuo butu, yra pastatytas), darytina išvada, kad skundžiama nutartimi teismas areštuojamo turto tinkamai neidentifikavo pagal CPK 148 straipsnio reikalavimus, todėl skundžiama nutarties dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

8Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai neįvertino svarbių faktinių bylos aplinkybių, taigi netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai, o tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

9Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio trečiuoju punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :

10Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 16 d. nutarties dalį, kuria buvo

Nutarė

11taikyti atsakovo turto areštą, ir ieškovės I. M. prašymo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – buto turto arešto – taikymo perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai