Byla 2S-1420-109/2008

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko, Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. A. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4273-375/2008 pagal pareiškėjos V. B. prašymą suinteresuotiems asmenims G. A., antstoliui Sauliui Užkuraičiui, B. A. , Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

2Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Pareiškėja prašė nustatyti skolininko G. A. ½ dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje - 3 kambarių bute su rūsiu ( - ). Nurodė, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą iš G. A. , areštavo skolininko sutuoktinei B. A. priklausantį 3 kambarių butą, esantį ( - ). Kadangi sutuoktinių dalys nenustatytos, prašė nustatyti, jog ½ dalis buto priklauso skolininkui.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartimi prašymą patenkino, nustatė turto, nurodyto 2008-01-20 antstolio Sauliaus Užkuraičio turto arešto akte t. y. 3 kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), bendro ploto 74,92 kv.m.1/2 dalį skolininkui G. A. a. k. ( - ) . Taip pat nustatė ½ dalies buto, esančio ( - ), priklausančios G. A. a.k. ( - ) naudojimosi tvarką: skolininkui G. A. paskyrė naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksu ( - ), 51 kv. m. Koridoriumi, pažymėtu indeksu ( - ), WC patalpa (indeksas ( - )), vonia (indeksas ( - )), virtuve (indeksas ( - )), sandėliu (indeksas ( - )) bei rūsiu (indeksas ( - )), paskyrė naudotis bendrai su bendraturte B. A. a. k( - ) Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, vykdomąja byla Nr. 0034/07/00617, nustatė, jog 2007-11-05 antstoliui buvo pateiktas vykdymui vykdomasis raštas Nr. 2-896-480/2005 dėl 8 000 Lt skolos išieškojimo iš skolininko G. A. išieškotojos V. B. naudai. Skolininkui skolos nesumokėjus per antstolio raginime nurodytą laiką antstolis 2008-01-21 areštavo jo sutuoktinės vardu įregistruotą 3 kambarių butą ( - ) ir pasiūlė išieškotojams (vykdymo procese dar yra pateiktas nutarimas dėl baudos išieškojimo) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Pagal vykdomosios bylos duomenis teismas nustatė, kad G. ir B. A. susituokė 1975-11-15. Iš VĮ Registrų centras išrašo teismas sprendė, kad iš antstolio aprašytas butas yra įgytas santuokoje, nes nuosavybės teise šis butas įregistruotas B. A. vardu nuo 1994-03-29. Teismas nurodė, kad skolininkas savo teiginių apie tai, kad butas jo šeimai nepriklauso nuosavybės teise nepagrindė jokiais įrodymais, nors teismas 2008-04-26 posėdžio metu jam tokią galimybę suteikė. Be to nebuvo pateikti įrodymai, jog bute gyvena B. A. tėvai ir brolis su šeima. Teismas manė, kad aplinkybės dėl to, jog skolininkas negyvena bute nenuneigia Registrų centro pateikti duomenys, jog butas yra bendroji jungtinė skolininko ir jo sutuoktinės nuosavybė. Iš Registro centro duomenų ir šalių paaiškinimų teismas sprendė, kad butas yra įkeistas, teismo posėdžio metu Giedrius Alksnys patvirtino, kad butą įkeitė jie abu su žmona. Teismas vadovavosi CK 3.117 str. 1 dalimi, įtvirtinančia prezumpciją, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Kadangi CPK 667 str. 2 d. įpareigoja ne tik nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, bet kartu ir naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo turto dalimi tvarką, teismas išsprendė ir šį klausimą.

5Atskiruoju skundu ieškovas G. A. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-09-25 nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Nurodo, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, nustatė ne tik skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje, bet dar nustatė ir naudojimosi tvarką. Teismas neteisingai aiškino CPK 667 str. 2 dalies nuostatas. Apeliantas nurodo, kad CPK įpareigoja pateikiantį teismui prašymą asmenį aiškiai suformuluoti reikalavimus. Išieškotojas turi ne tik reikalauti, kad būtų nustatyta skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje, bet ir nustatyta skolininko dalis taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Apeliantas mano, kad pareiškėjai netinkamai suformulavus reikalavimus, teismas turėjo įpareigoti juos patikslinti, o ne išeiti iš reikalavimų ribų. Be to teismas, nustatydamas naudojimosi tvarką, teismo posėdžiu metu nenagrinėjo šio klausimo, nesiaiškino faktinių aplinkybių.

6Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis Saulius Užkuraitis prašo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad CPK 667 str. 2 d. yra imperatyvi teisės norma, numatanti teismui pareigą nustatyti ne tik nekilnojamojo daikto skolininko dalį, bet ir nustatyti naudojimosi tvarką.

7Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja V. B. prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą joje išdėstytais motyvais.

8Atskirasis skundas atmestinas.

9Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su teismo nutarties argumentais.

11Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). CK 3.117 straipsnis numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios ir nuo šio principo galima nukrypti tik kodekse numatytais atvejais. Dėl šių priežasčių, pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi CK nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios.

12Pažymėtina, kad tik remdamasis pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi. Šių proceso teisės normų, kuriose nustatytas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką po to, kai buvo nustatyta skolininko dalis bendroje nuosavybėje, paskirtis yra tai, kad skolininko ir kitų bendraturčių bendrosios nuosavybės teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas nekilnojamasis daiktas būtų parduodamas už kuo didesnę kaina, taip užtikrinant kreditoriaus bei skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Ūkio bankas“ v. M. K., antstolės R. Graižienės kontora, byla Nr. 3K-3-121/2005; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. ir kt. v. V. Š. ir kt., byla Nr. 3K-3-360/2005).

13Byloje nustatyta, kad antstolis pasiūlė išieškotojui nustatyti areštuoto turto, kuris yra skolininko ir jo sutuoktinės B. A. bendra jungtinė nuosavybė (vykdomosios bylos Nr. 2-896-480/2005 b. l. 18, 19-20). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad skolininkui (G. A.) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas ( - ), įgytas 1994-03-29 ir įregistruotas sutuoktinės vardu, santuoka sudaryta 1975-11-15. Nagrinėdamas išieškotojos V. B. prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, pirmosios instancijos teismas nustatė ir naudojimosi ja tvarką kaip to reikalauja įstatymas, todėl tinkamai taikė ir aiškino CPK 667 straipsnio nuostatas.

14Dėl virš nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis yra pagrįsta, todėl atskirasis skundas atmestinas (CPK 327 straipsnio 1 punktas, 338, 339 straipsniai).

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

16atskirąjį skundą atmesti.

17Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.