Byla 2S-258-492/2007

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Henricho Jaglinskio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. Ž. , V. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3722-723/2006 pagal ieškovų A. Ž. , V. Ž. ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, R. S. , S. S. , V. S. , R. T. , UAB „Statybos strategija“, tretieji asmenys Valstybės įmonė Registrų centras, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarė R. V. , dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo pakeitimo iš dalies, sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4A. Ž. ir V. Ž. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė iš dalies pakeisti 1998-12-15 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 41-5524, nurodyti, jog nuosavybės teisės atkuriamos Č. Ž. į 1,09 ha žemės, esančios ( - ) , natūra grąžinant 0,5162 ha žemės sklypą. Pripažinti iš dalies negaliojančia 2005-01-05 notariškai patvirtintą sutartį, sudarytą tarp R. T. , K. S. ir R. S. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (1,09 ha žemės sklypu) tvarkos nustatymo – dalyje, kuria nustatyta, kad K. S. (arba kitas teisėtas šios žemės sklypo dalies naudotojas), atskirai nuo kitų bendraturčių naudosis, valdys ir/ar disponuos 3 500 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu 1, ribos pažymėtos taškais: 41, 86, 85, 83, 81, 39, 27, 26, 25, 24, 23, 22, 41 (žemės sklypo plotas – 2 162 kv. m). Pripažinti iš dalies negaliojančia 2005-07-26 tarp S. S. , R. S. , V. S. , H. S. bei UAB „Statybos strategija“ sudarytą notarinės formos sutartį – dalyje, kurioje susitariama, jog UAB „Statybos strategija“ naudosis žemės sklypo dalimi žemės sklypo plane pažymėta 41, 86, 85, 83, 81, 39, 27, 26, 25, 24, 23, 22, 41 (sutarties 3.1. punktas); taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 2 162 kv. m žemės sklypo (unikalus Nr. 4152-2700-0035) esančio ( - ) , apriboto taškais 41, 86, 85, 83, 81, 39, 27, 26, 25, 24, 23, 22, 41, areštą.

5Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 29 d. nutartimi atsisakė priimti A. Ž. ir V. Ž. ieškinį ir grąžino jiems procesinius dokumentus. Teismas nurodė, kad iš pateiktos ieškovų medžiagos matyti, kad jie nesikreipė į atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją, jog šis pakeistų savo 1998 metų sprendimą. Pagal gautą ieškinį teismas pripažįsta, kad prašymas pakeisti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998-12-15 sprendimą nesikreipiant į Vilniaus apskrities viršininko administraciją yra administracines bylas nagrinėjančių teismų kompetencija. Neišsprendus teigiamai pirmojo ieškovų reikalavimo, kiti du ieškovų reikalavimai netenka pagrindo ir prasmės. Teismas mano, kad proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis teisėmis ir padarė išvadą, kad toks ieškinys negali būti priimtas teismo, nes pagal įstatymus tam tikros valstybės institucijos, šiuo atveju Vilniaus apskrities viršininko administracijos, sprendimo klausimai nagrinėjami administracine tvarka. Galimybė administravimo subjektų veiksmus ir sprendimus apskųsti teismui reiškia ne ikiteisminės institucijos dėl ginčo sprendimo apskundimą, o atitinkamų ginčų priskirtinumą teismui.

6Ieškovai A. Ž. ir V. Ž. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartį, ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Nurodė, kad teismo nutartis yra prieštaringa, neatitinka subjektinės teisės turiniui kreiptis teisminės gynybos, kuri įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Teismo nutartis yra nemotyvuota, nes nenurodyta, kokios konkrečios teisės normos buvo pažeistos, kodėl ieškovai privalėjo kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl sprendimo pakeitimo, o ne į teismą. Nenurodyta, kokie ieškovų veiksmai pripažintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ginčas dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo pakeitimo neteismingas bendrosios kompetencijos teismams. Jeigu ginčas kyla ne vien iš civilinių teisinių santykių, bet ir administracinių teisinių santykių, nereiškia, kad toks ginčas negali būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Teismas, norėdamas tinkamai išspręsti ginčą ir apginti asmens subjektinės teises, privalo spręsti tiek administracinio, tiek civilinio pobūdžio ginčo dalis, o tokia pareiga tenka būtent bendrosios kompetencijos teismams.

7Ieškovų A. Ž. , V. Ž. atskirasis skundas tenkintinas.

8Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 29 nutartimi atsisakydamas priimti ir grąžindamas A. Ž. , V. Ž. ieškinį ją grindė CPK 137 str. 2 d. 1 p. – kai ieškinys nenagrinėtinas teisme. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina, o A. Ž. ir V. Ž. ieškinys grąžintinas pirmosios instancijos teismui jo priėmimo klausimui spręsti iš naujo (CPK 329 str. 1 p., 337 str 3 p.).

9Civilinio proceso kodekso 5 str. numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Savo ieškinyje A. Ž. ir V. Ž. išdėstė aplinkybes, kurios patvirtina jų manymu padarytą teisių pažeidimą – netinkamą nuosavybės teisių atkūrimą Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998-12-15 sprendimu bei to pasekoje vėlesniais kitų atsakovų sudarytais sandoriais. Kiekvienas asmuo savarankiškai gali pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą – ginčyti administraciniame teisme tik patį sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar reikšti ieškinį bendros kompetencijos teisme dėl sprendimo dalies panaikinimo (pakeitimo) ir jo sukeltų civilinių teisinių pasekmių panaikinimo. Viršininko apskrities administracijos sprendimai yra skundžiami teismui, ginčo atveju skundžiamas sprendimas sukėlė civilines teisines pasekmes ne tik ieškovams, bet turėjo įtaką ir kitų dalyvaujančių byloje atsakovų teisėms ir interesams, todėl pati Vilniaus apskrities viršininko administracija ginčijamo sprendimo negali pakeisti. Vien dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo išvada, kad civilinė byla nežinybinga nagrinėti teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o ieškovai turi reikšti prašymą dėl 1998-12-15 sprendimo atkurti nuosavybės teises dalies pakeitimo jį priėmusiai Vilniaus apskrities viršininko administracijai yra neteisinga ir nepagrįsta.

10A. Ž. ir V. Ž. ieškinio priėmimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme, todėl 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis naikinama. Apeliacinės instancijos teismas ieškinio priėmimo klausimo iš esmės nesprendžia, nes tai yra pirmosios instancijos teismo kompetencija, kuris turi patikrinti ir įvertinti, ar ieškinys atitinka visus jam įstatymo – CPK 135 str. keliamus reikalavimus.

11Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 3 p., 339 str., teisėjų kolegija

Nutarė

12Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartį panaikinti, A. Ž. ir V. Ž. ieškinį grąžinti pirmosios instancijos teismui jo priėmimo klausimui spręsti iš naujo.

Proceso dalyviai