Byla 2S-2153-324/2010

2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Izoldos Nėnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. B. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3061-540/2010 pagal D. F., R. R. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybei, M. V., D. A., M. B., trečiajam asmeniui L. V. dėl aktų ir sandorio pripažinimo negaliojančiais.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4ieškovai prašo pripažinti negaliojančiais Kauno raj. valdybos 1994 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. 2185 dalį dėl nuosavybės atstatymo ekvivalentine natūra M. V. į 0,30 ha žemę ( - ), Kauno raj. valdybos 1994 m. rugsėjo 1 d. potvarkio Nr. 437 dalį dėl 0,30 ha žemės sklypo ( - ), Kauno raj. valdybos 2002 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo dėl sklypų paskirties keitimo ir Kauno apskrities viršininko 2002 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. 02-05-5024 dėl žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo, 2002 m. spalio 8 d. žemės pirkimo pardavimo sutarties tarp M. V. ir D. A. dalį dėl 0,1000 ha žemės ( - ) pardavimo, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės D. A. atsakovei M. V. 1980 Lt bei grąžinti valstybei valdymui 0,1000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), ( - ), Kauno raj. savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. ĮS-1657 „Dėl sklypo ( - ) padalijimo detaliojo plano“ ir Kauno apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 6 d. įsakymo dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo dalį dėl 0,1000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )). Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams D. A. ir M. B. perleisti nuosavybės teisę į 0,1000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )) ( - ), bei uždrausti atsakovams vykdyti statybos darbus šiame sklype, kol bus sprendžiamas ginčas dėl žemės įgijimo teisėtumo.

5Tenkindamas ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi uždraudė atsakovams D. A. ir M. B. perleisti nuosavybės teisę į 0,1000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), ( - ), vykdyti statybos darbus šiame sklype, kol bus sprendžiamas ginčas dėl žemės įgijimo teisėtumo. Laikinąsias apsaugos priemones pritaikė, atsižvelgęs į tai, kad ieškinyje keliami reikalavimai dėl žemės sklypo įgijimo teisėtumo.

6Atskiruoju skundu atsakovas M. B. nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

7Civilinėje byloje Nr. 2-3061-540/2010 apeliantas M. B. nėra tinkamas atsakovas: nors laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos jo atžvilgiu, tačiau neteisėtų veiksmų, dėl kurių iškeltas ieškinys, jis nėra atlikęs, jis yra sąžiningas įgijėjas, todėl pritaikytos laikinosios priemonės neteisėtai varžo jo teises.

8Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovams vykdyti statybos darbus sklype, kol bus sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo įsigijimo teisėtumo, – yra neįmanoma įvykdyti, nes minėtame žemės sklype statybos darbai jau yra vykdomi. Dar 2007 m. gruodžio 13 d. Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyrius išdavė statybos leidimą Nr. GN-974, tiesiog minėta statyba dar nėra įregistruota VĮ Registrų centre.

9Prašo nutartį panaikinti.

10Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad atsakovas M. B. nekilnojamojo turto registro duomenyse yra registruotas kaip ginčo žemės sklypo lygiavertis bendrasavininkis kartu su D. A. Šios aplinkybės jis neneigia, todėl jeigu nebūtų taikomi teismo draudimai, atsakovas galėtų perleisti ginčo sklypą ar vykdyti statybas minėtame sklype, nors dabar sprendžiamas ginčas dėl minėto sklypo įgijimo teisėtumo. Nors atsakovo sąžiningumo klausimas bus sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės, tačiau akivaizdu, kad atsakovas M. B. nėra sąžiningas įgijėjas, jis, kaip ir D. A., turėjo galimybę išsiaiškinti, ar pardavėja M. V. yra teisėtai įsigijusi parduodamą žemę, ar nepažeisti įstatymai, kodėl nenurodyti gretimos žemės savininkai, pretendentai į žemę ir t.t. Žemės pirkimo kainos didelis neatitikimas rinkos vertei taip pat rodo šalių nesąžiningumą. Šioje byloje be kitų reikalavimų ieškovai prašo pripažinti negaliojančia 2002 m. spalio 8 d. žemės pirkimo pardavimo sutarties dalį dėl 0,1000 ha žemės ( - ) pardavimo ir taikyti restituciją. Šia sutartimi atsakovas M. B. bendrosios santuokinės nuosavybės teise kartu su atsakove D. A. įgijo minėtą žemę, po to ją padalino į 3 sklypus, iš kurių du jau pardavė. Ginčijamas žemės sklypas patenka į ieškovų pirmtako S. L. iki 1940 m. turėtos žemės, kurią ieškovai siekia susigrąžinti natūra, ribas. Ieškovų nuomone, minėta pirkimo pardavimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80, 4.93 straipsniai, Žemės reformos įstatymo 10 straipsnis), pažeidė ieškovų konstitucines nuosavybės teises. Neuždraudus perleisti ginčo sklypą, kol sprendžiamas teisminis ginčas dėl jo įgijimo teisėtumo, atsakovai galėtų parduoti ginčijamą žemės sklypą tretiesiems asmenims, jį užstatyti, ir tai apsunkintų teismo sprendimo vykdymą, jeigu ieškinys vėliau būtų patenkintas. Sužinoję apie 2007 m. gruodžio 13 d. Kauno raj. savivaldybės išduotą statybos leidimą Nr. GN-974 atsakovams dėl gyvenamojo namo statybos ginčo žemės sklype, ieškovai patikslintame ieškinyje prašo jį pripažinti negaliojančiu, nes atsakovai, neteisėtai įgiję ginčo sklypą, neturi teisės jame vykdyti statybas, statybos leidimo išdavimas neteisėtas. Būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones patvirtina ir pačių atsakovų elgesys. Jie 2007 m. liepos 10 d. ir 2008 m. balandžio 4 d. perleido tretiesiems asmenims du gretimus padalintus žemės sklypus (iš įsigytos žemės pagal 2002 m. spalio 8 d. pardavimo sutartį) ( - ) (kadastriniai Nr. ( - )). Tai patvirtina, jog egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovai skubiai perleis ir šį likusį paskutinį trečiąjį žemės sklypą, (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )) tretiesiems asmenims, tuo apsunkindami galimo teismo sprendimo įvykdymą, jeigu būtų patenkintas ieškinys. Atsakovas skunde pripažįsta, kad vykdo statybos darbus minėtame ginčo sklype, todėl jeigu teismas vėliau nuspręstų, jog ginčo sklypas buvo įgytas neteisėtai ir taikytų restituciją, tai minėtame sklype vykdomos statybos neabejotinai reikštų papildomus pažeidimus ir apsunkintų teismo sprendimo vykdymą. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismo draudimo vykdyti statybos darbus neįmanoma vykdyti. Po teismo nutarties dėl draudimo vykdyti statybos darbus, atsakovas neturi teisės jų vykdyti, už teismo nutarties draudimo pažeidimus gali būti taikoma bauda.

11Atskirasis skundas netenkintinas.

12Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė ginčo klausimą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.

13Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

14Teisėjų kolegija sprendžia, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė atitinka ieškovų pareikštų reikalavimų esmę. Vienu iš ieškinio reikalavimų prašoma pripažinti negaliojančia 2002 m. spalio 8 d. žemės pirkimo pardavimo sutarties dalį dėl 0,1000 ha žemės ( - ) pardavimo ir taikyti restituciją. Būsimo galimo ieškovams palankaus teismo sprendimo rezultatas gali būti restitucijos taikymas, todėl tokio sprendimo įvykdymas turi būti užtikrinamas uždraudžiant disponavimą turtu, kuris yra galimos restitucijos dalykas. Neareštavus ginčo žemės sklypo, atsakovai turėtų galimybę jį perleisti ar kitaip apsunkinti, todėl ieškovams palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas.

15Teisėjų kolegija nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų apie atsakovo M. B. sąžiningumą, jo veiksmų teisėtumą. Šie argumentai susiję su ieškinio reikalavimų pagrįstumu. Atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškinio pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą - šios priemonės taikomos, nesprendžiant ginčo iš esmės.

16Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad neįmanoma įvykdyti draudimo atsakovams vykdyti statybos darbus sklype, kol bus sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo įsigijimo teisėtumo, nes minėtame žemės sklype statybos darbai jau yra vykdomi. Uždraudimas ginčo sklype vykdyti statybos darbus reiškia ne tik draudimą pradėti naujus statybos darbus, bet ir vykdyti jau anksčiau pradėtus, todėl atsakovai, vykstant teisminiam ginčui dėl žemės sklypo įsigijimo teisėtumo, turi nutraukti jau pradėtus statybos darbus ginčo sklype. Dėl statybos darbų tęsimo sprendimo (restitucijos) įvykdymas gali pasunkėti, todėl draudimas juos atlikti atitinka CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas.

17Atsakovas M. B. atskirajame skunde nenurodė kitų argumentų, sudarančių pagrindą panaikinti apeliacine tvarka peržiūrimą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

18Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

19atskirąjį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai