Byla 2A-772/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, sekretoriaujant Ilonai Kovger, dalyvaujant ieškovei V. P. ir jos atstovui advokatui A. C., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimo bei pagal atsakovo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-53-198/2010 pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovams O. C., A. C., tretieji asmenys Panevėžio miesto 6-ojo notarų biuro notarė N. K., Panevėžio miesto 4-ojo notarų biuro notarė R. V., Lietuvos Respublika, atstovauja Teisingumo ministerijos, V. R., S. R., Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Panevėžio apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas), AB SEB bankas, dėl termino palikimui priimti pratęsimo, paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovė V. P. kreipėsi į teismą (t. 1, b. l. 86-88, t. 2, b. l. 45-51, 97-102), prašydama:

41) Pratęsti dėl svarbių priežasčių jos praleistą terminą ( - ) mirusio tėvo A. C. palikimui priimti;

52) Pripažinti ( - ) mirusio A. C. palikimo priėmimą pagal įstatymą neteisėtu ir panaikinti atsakovei O. C. 1989-01-09 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 7868;

63) Pripažinti negaliojančia 2003-04-30 žemės sklypo su pastatais dovanojimo sutartį, reg. Nr. 2737, kurios pagrindu O. C. paveldėtą turtą – gyvenamąjį namą, kurio ( - ), su priklausiniais ir žemės sklypą, ( - ), padovanojo atsakovui A. C.;

74) taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo A. C. ieškovei 340 000 Lt piniginį ekvivalentą.

8Nurodė, kad jos tėvas A. C. mirė ( - ), o 1988-04-15 ji, dalyvaujant motinai (atsakovei) O. C., pas notarę pasirašė pareiškimą, kad nevaldo tėvo palikimo ir nereiškia pretenzijų į jį. 1988-04-15 pareiškimo surašymo metu ieškovė nežinojo apie tėvo surašytą testamentą, todėl nurodytu pareiškimu ji neatsisakė tėvo testamentu palikto palikimo, o rašydama minėtą pareiškimą suklydo dėl vienašalio sandorio esmės, jo dalyko ir kitų esminių sąlygų. 2007-10-23 iš Panevėžio apskrities archyvo ieškovė gavo tėvo 1985-12-12 testamento nuorašą, kuriuo tėvas ieškovei paliko visą savo turtą, kurio dalis yra gyvenamasis namas su priklausiniais, ( - ). Testamente testatorius nurodė, kad atima paveldėjimo teisę iš savo sūnaus (atsakovo) A. C.. Ieškovė iki tol nežinojo apie tėvo surašytą testamentą, o notaras, vedęs paveldėjimo bylą, jos taip pat neinformavo. Todėl konstatuotina, jog ieškovė dėl svarbios priežasties praleido įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą palikimui pagal testamentą priimti, ir šis terminas turėtų būti atnaujintas. Nurodė, kad, skaičiuojant ieškinio senaties terminą nuo 2007-10-23, kai gavo tėvo testamento nuorašą, laikytina, jog ji nepraleido CK 5.8 str. nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino ginčyti motinai 1989-01-09 išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. 111-52.

9Ieškovės teigimu, kadangi O. C. neteisėtai priėmė palikimą, vėlesni jos sudaryti sandoriai pripažintini negaliojančiais; tarp jų - 2003-04-30 dovanojimo sutartis, kuria atsakovė O. C. padovanojo atsakovui (sūnui) A. C. paveldėtą turtą – nurodytą gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą (CK 6.470 str., 1.80 str.). Ieškovė neturi įrodymų, kad tretieji asmenys V. R. ir S. R. buvo nesąžiningi įgijėjai, todėl ji neginčija 2007-10-15 pirkimo pardavimo sutarties, kuria atsakovas A. C. dovanotą turtą perleido tretiesiems asmenims V. R. ir S. R. už 340 000 Lt kainą, o prašo taikyti restituciją, sumokant ekvivalentą pinigais (340 000 Lt).

10Panevėžio apygardos teismas 2010 m. kovo 15 d. sprendimu netenkino ieškovės V. P. ieškinio (t. 3, b. l. 51-56). Teismas nurodė, kad A. C. 1985-12-12 surašė testamentą, pagal kurį visą savo turtą, tarp jo ir gyvenamąjį namą ( - ), paliko dukrai – ieškovei V. P., kuri iki šiol nepriėmė palikimo nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą. Palikimą po A. C. mirties priėmė jo sutuoktinė O. C., kuriai 1989-01-09 buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, registro Nr. 111-52. Ieškovė, prašydama pratęsti terminą palikimui priimti, nurodė vienintelę, jos manymu, svarbią priežastį, jog apie testamentą nežinojo iki 2007 m. spalio mėnesio.

11Teismas konstatavo, kad po A. C. mirties ( - ) palikimas atsirado, galiojant 1964 metų Civiliniam kodeksui, todėl paveldėjimo santykiams šioje byloje taikomos 1964 metų CK normos. 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalis nustatė bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos (1964 m. CK 86 str.), t. y. kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismo teigimu, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovė V. P. žinojo apie palikimo atsiradimą ir padėjo motinai O. C. tvarkyti paveldėjimo dokumentus - notarui atsakovų vardu pateikti dokumentai yra surašyti ieškovės ranka, šį faktą pripažino ir ieškovė; ji 1988-04-15 pareiškime notarui nurodė, kad nevaldo tėvo palikimo ir nereiškia į jį pretenzijų (t. 1, b. l. 20). Teismo teigimu, 1988-04-15 pareiškimas notarui buvo paduotas, praleidus 6 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo, todėl teismas jį vertino ne kaip atsisakymą nuo palikimo, bet kaip įrodymą apie ieškovės požiūrį į tėvo palikimą bei apie jos valią dėl palikimo priėmimo, kuri 1988-04-15 buvo aiški – ji neketino priimti palikimo. Teismas padarė išvadą, kad ieškinio senaties termino eiga paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti prasidėjo ne nuo sužinojimo apie testamentą, o nuo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo O. C., t. y. nuo 1989-01-09, ir baigėsi 1992-01-09, todėl, atsakovų prašymu, taikytinas nustatytas ieškinio senaties terminas ieškovės reikalavimui dėl O. C. 1989-01-09 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo (1964 m. CK 84 str. 1 d.).

12Teismas nurodė, kad 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas priimti palikimui, o pagal 1964 m.CK 588 straipsnio 1 dalį, terminas priimti palikimui teismo gali būti prailgintas, jei teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; vienintelė ieškovės nurodyta termino praleidimo priežastis yra ta, kad ji nežinojo apie tėvo A. C. 1985-12-12 surašytą testamentą, kuriuo jis visą savo turtą, tarp jo gyvenamąjį namą, paliko ieškovei. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta įtikinamų įrodymų apie tai, ar ieškovė žinojo (nežinojo) apie tėvo A. C. testamentą. Jei iš pateiktų įrodymų nepakanka faktinių duomenų dėl nurodomų termino praleidimo priežasčių tikrumo, tai teismas nevertina tokių nepatvirtintų aplinkybių termino praleidimo priežasčių svarbos aspektu ir iš esmės nesprendžia klausimo dėl praleisto termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007). Be to, byloje nenustatyta tokių aplinkybių, kurios pateisintų visą termino dėl palikimo priėmimo praleidimo laikotarpį, kuris yra daugiau nei 21 metai. Teismas nurodė, kad praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas asmeniui, turėjusiam norą ir apsisprendimą palikimo atsiradimo metu priimti palikimą, tačiau neįgyvendinusiam tokios savo valios dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2008). Teismo teigimu, net jei ieškovė V. P. ir nežinojo apie testamentą, nei palikimo atsiradimo metu, nei padėdama savo motinai (atsakovei) tvarkyti paveldėjimo dokumentus, ji neišreiškė valios priimti tėvo palikimo. Teismo nuomone, byloje nenustatyta svarbių priežasčių, dėl kurių ieškovė praleido terminą priimti palikimui po tėvo mirties daugiau nei 21 metus, todėl nėra pagrindo šį terminą pratęsti.

13Ieškovė V. P. apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 65-69) prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:

141. Teismas neteisingai nustatė, kad 1989-01-09 baigėsi ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl atsakovei O. C. 1989-01-09 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir nepagrįstai jį taikė. Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino sužinojimo apie ieškovės pažeistas teises, nuo kurio skaičiuojama trejų metų ieškinio senaties termino pradžia, momentą (1964 m. CK 84 str.). Nagrinėjamu atveju yra reikšminga, kada ieškovė sužinojo apie tai, kad pažeidžiamos jos teisės priimti palikimą pagal testamentą, o ne įstatymą. Byloje nėra duomenų, kad 1988-04-15 pareiškimo surašymo metu ir atsakovei (motinai) priimant palikimą, ji būtų žinojusi apie tėvo testamento egzistavimą. Byloje pateikti 2007-10-15 Notarų rūmų raštas Nr. S-859 ir 2007-10-23 Panevėžio apskrities archyvo raštas Nr. D7 patvirtina, kad apie A. C. testamentą ieškovė sužinojo tik 2007-10-23, todėl nuo šios datos turi būti pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Be to, byloje nėra šalių prašymo taikyti ieškinio senatį. Sužinojusi apie tėvo testamentą, ieškovė nedelsiant kreipėsi į teismą ir išreiškė valią – priimti palikimą pagal testamentą.

152. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pratęsti terminą palikimui priimti. Pagal 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalį terminas palikimui priimti pratęsiamas, jei teismas pripažįsta, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas, vertindamas termino praleidimo priežastis, atsižvelgė tik į aplinkybes, susijusias su palikimo priėmimu pagal įstatymą, tačiau ieškovė nežinojo apie tėvo testamentą. Jei ieškovė būtų žinojusi apie A. C. testamentą, jos elgesys dėl palikimo būtų buvęs kitoks. Byloje nėra įrodymų, kad jai apie nurodytą testamentą buvo žinoma, todėl darytina išvada, jog įrodyta aplinkybė, kad ieškovė apie jį sužinojo tik 2007-10-23.

163. Teismas ginčijamu sprendimu pažeidė mirusiojo A. C. nuosavybės teises. 2002-03-04 Konstitucinio teismo nutarime konstatuota, kad Konstitucijos 23 straipsnis reiškia ir tai, kad savininkas turi teisę pareikšti savo valią, kam nuosavybė atiteks po jo mirties. Todėl, sprendžiant klausimus dėl paveldėjimo, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties. Testatoriui paskirsčius laisva valia jam priklausantį turtą, ši išreikšta valia negali būti paneigta ir turi būti įgyvendinta, pratęsiant terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2009).

17Atsakovas A. C. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 73-76) prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą. Atsakovas nurodo šiuos argumentus:

181. Ieškovė po tėvo mirties nepradėjo valdyti palikimo (1964 m. CK 587 str.), ir 1988-04-15 kreipėsi į notarą, praleidusi 6 mėnesių terminą palikimui priimti (1964 m. CK 591 str. 2 d.); be to, 1988-04-15 pareiškimu ieškovė nurodė, kad neturi pretenzijų į palikimą ir jo nevaldo, taigi ji išreiškė valią – nepriimti palikimo. Apeliantės nežinojimas apie testamentą nėra svarbi priežastis, kuri sudarytų pagrindą atnaujinti terminą priimti palikimui.

192. Ieškovė apie palikimą žino nuo ( - ) (tėvo A. C. mirties). Ji yra praleidusi trejų metų ieškinio senaties terminą paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti, kuris prasidėjo 1989-01-09 ir baigėsi 1992-01-09. Atsakovas prašė taikyti šį ieškinio senaties terminą.

203. Ieškovė neturi teisės reikalauti taikyti restitucijos, taikant 340 000 Lt piniginį ekvivalentą, nes jai paveldint turtą po tėvo mirties gyvenamojo namo vertė buvo 13 419 rublių (tai nurodyta atsakovei išduotame paveldėjimo teisės liudijime), o ieškovė šio turto negerino ir jo vertės nedidino.

214. Atsakovas, kaip sąžiningas įgijėjas, ginčo turtą įgijo motinos (atsakovės) valia, todėl jo atžvilgiu restitucija negali būti taikoma (CK 180 str. 4 d., 4.96 str. 2 d.).

22Tretysis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 79-81) prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

231. Apeliantė nuo 1989-01-09 žinojo, kad tėvo palikimą priėmė palikėjo sutuoktinė O. C., o 1988-04-15 pareiškimu pareiškė, kad neturi pretenzijų į palikimą. Šiuo atveju suėjęs trejų metų ieškinio senaties terminas paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti (1964 m. CK 86 str.).

242. Byloje nenustatyta objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių apeliantei laiku priimti palikimą, o jos nežinojimas apie surašytą testamentą nepateisina termino palikimui priimti praleidimo, be to, ji palikimo atsiradimo metu nenorėjo jo priimti.

25Apeliacinis skundas netenkintinas.

26Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

27Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

28Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aukščiau nurodytų ir kitų proceso taisyklių, visapusiškai bei išsamiai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes bei įrodymus, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, iš esmės tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, ir turėjo pagrindo netenkinti ieškinio reikalavimų dėl teismo sprendime nurodytų motyvų.

29Dėl termino priimti palikimui (ne)pratęsimo

30Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, įpėdinis turi priimti palikimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį įstatymo nustatytą terminą ir jo nepratęsus įstatymo nustatyta tvarka, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali pratęsti (prailginti) terminą priimti palikimui, jeigu pripažįsta, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Termino praleidimo priežastis pagrindžiančias aplinkybes turi nurodyti ir jų svarbą įrodyti palikimą siekiantis priimti įpėdinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007).

31Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino priimti palikimui pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias, aplinkybes, dėl kurių

32ir kiek terminas buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006). Be to, praleistas terminas priimti palikimui gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą ir apsisprendimą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių, kurios teismo pripažįstamos svarbiomis priežastimis, negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2008; 2007 m. lapkričio. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007).

33Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės V. P. vienintele termino priimti palikimui praleidimo priežastimi nurodytas jos nežinojimas apie tėvo A. C. 1985-12-12 surašytą testamentą, kuriuo jis visą savo turtą, tarp jo gyvenamąjį namą, paliko ieškovei, nesudaro pagrindo pratęsti šį terminą. Teisinga teismo išvada, kad net jei ieškovė ir nežinojo apie testamentą, ji nei palikimo atsiradimo metu, nei padėdama savo motinai (atsakovei) tvarkyti paveldėjimo dokumentus, neišreiškė valios priimti tėvo palikimo. Ieškovės 1988-04-15 pareiškimas notarui, kuriame ji nurodė, jog nevaldo tėvo palikimo ir nereiškia į jį pretenzijų (t. 1, b. l. 20), patvirtina aplinkybę, jog ieškovė žinojo apie palikimo atsiradimą, ( - ) mirus tėvui, ir apie galimybę šį palikimą priimti. Pažymėtina, kad ieškovė, būdama pirmosios eilės įpėdine (1964 m. CK 573 str. 1 d. 1 p.), turėjo teisę priimti palikimą per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą, net ir nežinodama apie tėvo 1985-12-12 testamentą, kuriuo jis paliko ieškovei visą savo turtą, tačiau per nurodytą terminą, t. y. iki ( - ), ji neatliko jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo, o netgi pareiškė, jog nevaldo palikimo ir nepretenduoja į jį. Nurodytos aplinkybės nepatvirtina ieškovės apsisprendimo priimti palikimo iš karto po jo atsiradimo, t. y. mirus palikėjui, nors ji tokią teisę turėjo pagal įstatymą (1964 m. CK 573 str. 1 d. 1 p., 587 str.). Priešingai, minėta 1988-04-15 pareiškimo notarui nuoroda, kad ieškovė neturi jokių pretenzijų į tėvo palikimą, t. y. nepretenduoja į palikimą, ji išreiškė valią nepriimti palikimo, leisdama paveldėti visą turtą kitai įstatyminei paveldėtojai – motinai (atsakovei) O. C., kuriai buvo išduotas ginčijamas 1989-01-09 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas.

34Ieškovei praleidus terminą palikimui priimti, laikoma, kad palikimas nepriimtas, todėl po šio termino pasibaigimo atsiranda palikimo nepriėmimo teisinės pasekmės, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis pareiškimu atsisako nuo palikimo, ar neišreiškia jokios valios dėl palikimo. Taigi pirmosios instancijos pagrįstai įvertino ieškovės 1988-04-15 pareiškimą notarui, paduotą praleidus terminą priimti palikimui, kaip įrodymą apie ieškovės valią dėl tėvo palikimo priėmimo – ji neketino priimti palikimo.

35Be to, teismas spręsdamas klausimą, ar konkrečios priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas priimti palikimui, pripažintinos svarbiomis, ar yra pagrindas pratęsti terminą, turi atsižvelgti į terminų, nustatytų priimti palikimui paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Šiuo atveju, negali būti pripažinta svarbia priežastimi, dėl kurios ieškovė praleido terminą palikimui priimti tai, jog notarė neinformavo jos apie tėvo sudarytą 1985-12-12 testamentą. 1989-01-09 išduodant paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, notaro privalomus atlikti veiksmus reglamentavo Teisingumo ministro 1975 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 8 patvirtinta Notarinių veiksmų atlikimo Lietuvos TSR valstybinėse notarinėse kontorose instrukcija. Šios instrukcijos 96 punktas, kuriame reglamentuota paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimų išdavimo tvarka, nenustatė notarui pareigos tikrinti, ar yra testamentinių įpėdinių, kai dėl paveldėjimo kreipiasi tik įstatyminiai įpėdiniai. Šiuo atveju dėl palikimo priėmimo kreipėsi tik atsakovė O. C., kuri buvo pirmosios eilės įstatyminė įpėdinė (1964 m. CK 1964 m. 573 str.), o kiti pirmosios eilės įpėdiniai (palikėjo vaikai) – ieškovė V. P. ir atsakovas A. C. nurodė notarui, kad palikimo nevaldo ir neturi į jį jokių pretenzijų (t. 1, b. l. 19-20). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad tokia pareiga notarui nebuvo nustatyta, nes nebuvo centralizuoto testamentų registro, kuris įsteigtas tik Vyriausybės 2001-05-22 nutarimu Nr. 594 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2004).

36Taigi teismas turėjo pagrindo nepratęsti ieškovės (apeliantės) praleisto termino priimti palikimui (1964 m. CK 588 str. 1 d.), ir nėra pagrindo teigti, kad, ieškovei nesikreipus per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo, notarė nepagrįstai 1989-01-09 išdavė paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą atsakovei – O. C., kuri kreipėsi dėl palikimo priėmimo.

37Dėl ieškinio senaties termino taikymo

38Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl O. C. 1989-01-09 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo. Pagal 1964 m. CK 86 straipsnį, ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Byloje nustatyta, kad ieškovė žinojo apie tėvo palikimo atsiradimą ir apie tai, jog motinai O. C., priėmusiai palikimą, išduotas 1989-01-09 paveldėjimo teisės liudijimas. Taigi ieškovė galėjo ginti savo teises ir ginčyti 1989-01-09 paveldėjimo teisės liudijimą, siekdama priimti palikimą, nuo 1989-01-09, tačiau šia teise nepasinaudojo. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas ne nuo sužinojimo apie testamentą, o nuo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo O. C., t. y. nuo 1989-01-09, ir baigėsi 1992-01-09. Taigi, jeigu ieškovė ir nežinojo apie testamentą iki 2007 m. spalio mėnesio, tai nesudaro pagrindo teigti, kad nuo to laiko prasidėjo ieškinio dėl paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo senaties terminas. Atsakovas A. C. (ir jo atstovas) pirmosios instancijos teisme prašė taikyti ieškinio senaties terminą (t. 2, b. l. 176-179, t. 3, b. l. 35-50), todėl apygardos teismas turėjo pagrindą jį taikyti, atmesdamas nurodytą ieškinio reikalavimą (1964 m. CK 84 str. 1 d., 86 str.).

39Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais panaikinti skundžiamą apygardos teismo sprendimą (CPK 263 str., 329 str. – 330 str.).

40Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

41Atsakovas A. C. prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti šioje civilinėje byloje Panevėžio apygardos teismo 2009-04-21 nutartimi pritaikytas laikinąją apsaugos priemonę, t. y. jo turto (ieškinio sumos - 340 000 Lt) areštą, arba ją pakeisti užstatu, taip pat įpareigoti ieškovę sumokėti 10 000 Lt piniginį užstatą ar pateikti banko garantiją jo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui.

42Lietuvos apeliaciniam teismui dėl aukščiau nurodytų motyvų netenkinus ieškovės apeliacinio skundo ir palikus nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys, ta pačia teismo nutartimi panaikintina ir Panevėžio apygardos teismo 2009-04-21 nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovo A. C. turto areštas (CPK 150 str., 4 d., 279 str. 1 d., 302 str.).

43Dėl bylinėjimosi išlaidų

44Nepatenkinus ieškovės apeliacinio skundo, iš ieškovės priteistinos atsakovui A. C. jo išlaidos (t. 3, b. l. 77; 400 Lt), susiję su advokato pagalba apeliacinės instancijos teisme, nors ieškovė ir atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 98 str., 302 str.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliantė atleista 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo valstybei (t. 3, b. l. 70-71), iš jos nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d.).

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 150 straipsnio 4 dalimi, 302 straipsniu

Nutarė

46Palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą.

47Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009-04-21 nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę - atsakovo A. C. turto, neviršijančio ieškinio sumos (340 000 Lt), areštą (turto arešto aktas Nr. ( - )).

48Priteisti iš ieškovės V. P. (asmens kodas ( - ) atsakovui A. C. (asmens kodas ( - ) 400 Lt advokato pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovė V. P. kreipėsi į teismą (t. 1, b. l. 86-88, t. 2, b. l. 45-51,... 4. 1) Pratęsti dėl svarbių priežasčių jos praleistą terminą ( - )... 5. 2) Pripažinti ( - ) mirusio A. C. palikimo priėmimą pagal įstatymą... 6. 3) Pripažinti negaliojančia 2003-04-30 žemės sklypo su pastatais dovanojimo... 7. 4) taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo A. C. ieškovei 340 000 Lt... 8. Nurodė, kad jos tėvas A. C. mirė ( - ), o 1988-04-15 ji, dalyvaujant... 9. Ieškovės teigimu, kadangi O. C. neteisėtai priėmė palikimą, vėlesni jos... 10. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. kovo 15 d. sprendimu netenkino ieškovės... 11. Teismas konstatavo, kad po A. C. mirties ( - ) palikimas atsirado,... 12. Teismas nurodė, kad 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatytas 6 mėnesių... 13. Ieškovė V. P. apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 65-69) prašo panaikinti... 14. 1. Teismas neteisingai nustatė, kad 1989-01-09 baigėsi ieškinio senaties... 15. 2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pratęsti terminą... 16. 3. Teismas ginčijamu sprendimu pažeidė mirusiojo A. C. nuosavybės teises.... 17. Atsakovas A. C. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 73-76) prašo... 18. 1. Ieškovė po tėvo mirties nepradėjo valdyti palikimo (1964 m. CK 587... 19. 2. Ieškovė apie palikimą žino nuo ( - ) (tėvo A. C. mirties). Ji... 20. 3. Ieškovė neturi teisės reikalauti taikyti restitucijos, taikant 340 000 Lt... 21. 4. Atsakovas, kaip sąžiningas įgijėjas, ginčo turtą įgijo motinos... 22. Tretysis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos,... 23. 1. Apeliantė nuo 1989-01-09 žinojo, kad tėvo palikimą priėmė palikėjo... 24. 2. Byloje nenustatyta objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių apeliantei laiku... 25. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 26. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 27. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 28. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas... 29. Dėl termino priimti palikimui (ne)pratęsimo... 30. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį, įgyvendindamas savo teisę į palikimą,... 31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas... 32. ir kiek terminas buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės... 33. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės V. P.... 34. Ieškovei praleidus terminą palikimui priimti, laikoma, kad palikimas... 35. Be to, teismas spręsdamas klausimą, ar konkrečios priežastys, dėl kurių... 36. Taigi teismas turėjo pagrindo nepratęsti ieškovės (apeliantės) praleisto... 37. Dėl ieškinio senaties termino taikymo... 38. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė 1964 m. CK 84... 39. Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais... 40. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo... 41. Atsakovas A. C. prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti šioje... 42. Lietuvos apeliaciniam teismui dėl aukščiau nurodytų motyvų netenkinus... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 44. Nepatenkinus ieškovės apeliacinio skundo, iš ieškovės priteistinos... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 46. Palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą.... 47. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo... 48. Priteisti iš ieškovės V. P. (asmens kodas ( - ) atsakovui A. C. (asmens...