Byla 2-612-452/2012
Dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros nutarimo Nr. 2011-11-14, kuriuo atsisakyta panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimą, panaikinimo

1Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Svirplienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. S., A. B., A. G., V. P., A. S., A. A. skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros nutarimo Nr. 2011-11-14, kuriuo atsisakyta panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimą, panaikinimo, ir

Nustatė

2pareiškėjai prašo panaikinti 2011-11-14 Generalinės prokuratūros nutarimą Nr. 17.9-2410, kuriuo atsisakyta panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros 2011-09-22 nutarimą dėl atsisakymo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.Nurodo, kad Panevėžio apygardos prokuratūra 2011-09-22 dienos nutarimu atsisakė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Nutarime nurodoma, jog išnagrinėjus piliečių prašymą ir surinktą medžiagą nustatyta, jog ginčo žemės (Aitvarų g. 1A, Panevėžio m.) poreikis visuomenei nėra patvirtintas vienintelius Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 3p. nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymu nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Nutarime taip pat nurodoma, jog Panevėžio apskrities viršininko 2009-12-30 dienos sprendimas Nr.110352-2260, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės V. S., grąžinant natūra 0,1144 ha žemės sklypą, esantį ( - ), neprieštarauja miesto bendrajam planui, patvirtintam 2008-10-30 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-25-1. Išnagrinėjus piliečių bendrą prašymą nenustatyta, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog materialinis teisinis reikalavimas gali būti patenkintas ir nenustatyta, jog ginčas pažeistų viešąjį interesą. 2011-11-14 nutarimu Generalinė prokuratūra atsisakė naikinti Panevėžio apygardos prokuratūros 2011-09-22 priimtą nutarimą dėl viešojo intereso gynimo ir nurodė, kad ginčo teritorijos detalusis planas, kuriuo būtų suformuotas valstybinės žemės sklypas, skirtas skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, neparengtas, todėl ši žemė nepriskirta valstybės išperkamai žemei, taip pat nėra duomenų ir kad žemės sklype augantys medžiai pripažinti mieto mišku. Žemės sklypo kadastro duomenų byloje nurodoma, kad žemės sklypo dalis (0,0600 ha) apskaitoma kaip želdinių plotas. Panevėžio apskrities viršininko 2009-12-30 sprendime viena iš specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nurodyta – saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje. Faktinė bei dokumentinė situacija leidžia konstatuoti, kad griežtesnių veiklos apribojimų negu nagrinėjamu atveju yra nustatyta, taikyti nėra pagrindo.

3Pareiškėjai nesutinka su Generalinės prokuratūros priimtu nutarimu ir nurodo, kad teiginys, kad atsisakyti grąžinti žemę natūra galima tik tuo atveju, jei yra parengtas teritorijos detalusis planas; neaiškios faktinės aplinkybės, kuriomis ji rėmėsi konstatuodama, jog griežtesnių veikos apribojimų negu yra nustatyta, taikyti nėra pagrindo; pareiškėjai kaip fiziniai asmenys neturi galimybės kreiptis į teismą ir ginti visuomenės viešųjų interesų, todėl tai privalo atlikti prokuratūra.

4Generalinė prokuratūra atsiliepimo į skundą nepateikė.

5Skundas atmestinas.

6Konstitucija įtvirtina valstybę kaip bendrą visos visuomenės gėrį (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. 2004 m.gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Kiekvienas viešasis interesas gali būti grindžiamas tik pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija; jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuoti. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisė ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Kita vertus, viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes tik viešasis interesas, bet asmens teisės yra konstitucinės vertybės (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugo bei gynimas ir viešasis interesas – negali būti priešpriešinamos. Šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą. Kartu pažymėtina, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija; tai inter alia visuomenės atvirumas ir darna, teisingumas, asmens teisės ir laisvės, teisės viešpatavimas ir kt. Tai toks visuomenės ar jos dalies interesas, kurį valstybė, vykdydama savo funkcijas yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

7Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 49 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1dalį prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, institucijų pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva. Prokurorui yra suteikta teisė spręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą su prašymu siekiant apginti viešąjį interesą ir kreiptis su tokiu prašymu prokuroras turi teisę, kai nustato pakankamai reikšmingą teisės aktų pažeidimą, kurio pašalinimas turėtų esminės reikšmės ginant visuomenės, valstybės teisėtus interesus.

8Teismo nuomone tiek Panevėžio apygardos prokuratūros, tiek Generalinės prokuratūros atliktas pareiškėjų prašymų atliktas tyrimas laikytinas pakankama asmens teisių ir viešojo intereso apsaugos teisingos pusiausvyros užtikrinimo priemone, todėl prokuratūros teisė reikšti ieškinį ginant viešąjį interesą neturi būti suabsoliutinama ir traktuojama kaip pareiga.

9Pareiškėjai nurodo, kad jų keliami klausimai yra susiję su viešojo intereso gynimu, tačiau nenurodo, kuo pasireiškia šis viešasis interesas, ir kad tai būtų susiję su kokiais nors teisės aktų pažeidimais. Skunde nurodyti teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio neparemti jokiais rašytiniais įrodymais. Prašydami panaikinti prokuratūros nutarimą, nenurodo, kokį procesinį veiksmą turėtų atlikti teismas, panaikinus prašomą nutarimą. Iš skundo dėstomosios dalies matyti, kad pareiškėjai prašo remdamasi galiojančiais įstatymais išaiškinti ir nuspręsti, ar nebuvo pažeisti bendrojo plano sprendiniai ir viešasis interesas, tačiau nenurodo dėl kokių konkrečiai bendrojo plano sprendinių teismas turėtų pasisakyti. Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas kiekvienam suinteresuotam asmeniui garantuoja teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba saugomas interesas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 dalis, CPK 5 straipsnis). Pareiškėjai nesutinkantys su konkrečiais savivaldybės sprendimais (dėl detaliojo plano, jo korektūros ar pan.) turi galimybę ginčyti, šią teisę įgyvendindami kreipiantis į teismą nustatyta tvarka ir terminais, t.y., pareiškiant ieškinį (priklausomai nuo reikalavimo) Panevėžio miesto apylinkės ar Panevėžio apygardos teismui.

10Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausios prokurorės Stasės Petravičienės nutarimas, kuriuo atsisakyta panaikinti Panevėžio apygardos nutarimą dėl reikalavimo ginti viešąjį interesą, nepažeidė CPK 49 straipsnio reikalavimų. Šis sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas, neprieštaraujantis teisingumo ir protingumo principams (CPK 3 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjų skundas atmestinas, paliekant galioti Generalinės prokuratūros nutarimą.

11Vadovaudamasi CPK 3, 290-291 straipsniais, teismas

Nutarė

12Sundą dėl 2011-11-14 Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros nutarimo Nr. 17.9-2410, kuriuo atsisakyta panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimą, naikinimo, atmesti.

13Pareiškėjus V. S., gyv. ( - ), A. B., gyv. ( - ), A. G., gyv. ( - ), V. P., gyv. ( - ), A. S., gyv. ( - ), A. A. gyv. ( - ) informuoti apie priimtą nutartį.

14Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai