Byla eI-2462-821/2018

Dėl akto dalies panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Jolantos Malijauskienės ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Nedui Šilaikai, atsakovės Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos atstovui Romui Pakalniui, trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo centro atstovui Mariui Skerniškiui, trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovei Justinai Bertulytei, trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos krovinių terminalas“ atstovui Rokui Venslauskui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos VĮ ,,Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ skundą atsakovei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ketvirtajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros pavaldo centrui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir UAB „Klaipėdos krovinių terminalas“, dėl akto dalies panaikinimo,

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėja VĮ ,,Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ (toliau – ir Direkcija, pareiškėjas) su skundu (1 tomo b. l. 1–7) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Vertinimo taryba, atsakovas) 2017-10-03 akto Nr. KPD-RM-2606 (toliau – ir Aktas) dalį, kuria nekilnojamosios kultūros vertybės Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso teritorija ir jos apsaugos nuo fizinio poveikio apsaugos zona yra nustatyta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje (Direkcijos patikėjimo teise valdomame valstybinės žemės sklype, kurio unikalus Nr. duomenys neskelbtini); 2) priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Skunde paaiškina, kad patikėjimo teise valdo 1 076 ha bendro ploto valstybinės žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje.

6Direkcija yra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės ir kitos valstybei priklausančios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros patikėtinė, todėl 2018 m. kovo 15 d. gavo projektuotojo AB ,,Panevėžio keliai“, UAB ,,Klaipėdos konteinerių terminalas“ užsakymu rengiančio ,,Geležinkelių kelių Nr. 304 ir Nr. 306 naujos statybos projektas, Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., Perkėlos g.“ techninį projektą, raštą, adresuotą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai. Minėtame rašte nurodyta, kad po 2017 m. liepos 13 d., kai buvo gauti specialūs reikalavimai techninio projekto parengimui, pasikeitė Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso apsaugos sąlygos ir reikalavimai. Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso teritorija iki Akto priėmimo nepateko į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritoriją, kurį tęsėsi iki Kairių gatvės. Pažymi, kad Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruoti jokie apribojimai, susiję su šia nekilnojamąja kultūros vertybe. Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso teritorija įregistruota iki Kuršių Marių Malkų įlankos, esančios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos nuo fizinio poveikio teritorija ir kultūros vertybės teritorija ar su ja susiję apribojimai.

7Vertinimo taryba, Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre, 2017 m. spalio 3 d. Aktu, patikslino registro duomenis. Pažymi, kad Akto dalis, kuria nustatomi reglamentai patenka į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritoriją, pažeidžia Direkcijos, kaip Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės ir joje esančios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto patikėtinio teises.

8Direkcija negavo pranešimo apie papildomos (didesnės apimties) Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso apsaugos iniciavimą, kaip numatyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje. Pažymi, kad apie priimtą Aktą sužinojo iš 2018 m. kovo 15 d. Projektuotojo rašto. Teigia, kad iš ginčijamo Akto turinio nėra aišku, kokie naujai saugotini kultūros vertybės elementai ar požymiai atsirado, dėl kurių kultūros vertybės ir jos apsaugos zonų teritoriją reikėjo išplėsti į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritoriją. Pažymi, kad nustatyti papildomi apribojimai ir reikalavimai, susiję su kultūros vertybės apsauga, riboja Direkcijos ir kitų naudotojų galimybes vykdyti uosto veiklą. Be to, skundžiamame Akte nėra nurodyti duomenys ir pagrindai, kuriais vadovaujantis buvo priimtas sprendimas išplėsti nekilnojamosios kultūros vertybės Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso teritoriją ir apsaugos zoną į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritoriją.

9Pareiškėjas, susipažinęs su Kultūros vertybių registre skelbiama medžiaga apie Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių kompleksą (jo elementus), nustatė, kad skelbiama medžiaga paneigia poreikį nustatyti (išplėsti) kultūros vertybės apsaugos reikalavimus į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritoriją. Kultūros vertybių registre, Karaliaus Vilhelmo kanalo 2000 metais sudarytame pagrindiniame dosje nurodyta, kad Malkų uostas buvo Kuršių mariose ties santaka apie 2 m gylio, tačiau šiuo metu yra pakeistas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto būklė (jo jungtis su uostu) buvo ištirta ir užfiksavus faktinius duomenis nustatyta, kad Malkų uostas pakeistas, nėra išlikusių vertingų (saugotinų) elementų, todėl objektas nėra saugomas. Pažymi, kad 2000 metais teritorija buvo pripažinta nesaugotina, tačiau 2017 m. spalio 3 d. Aktu ši teritorija buvo nustatyta kaip saugoma kultūros vertybė ir jos apsaugos zonos statusas teritorijoje.

10Akte nurodyta, kad vertybė yra Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, tačiau kiti viešai skelbiami Kultūros vertybių registro duomenys patvirtina, jog Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso teritorija ir apsaugos nuo fizinio poveikio zona patenka į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritoriją, kuri yra Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Teigia, kad šių faktinių duomenų neatitikimas yra formalaus pobūdžio klaida ir esminis Akto trūkumas, dėl kurio nebuvo informuoti suinteresuoti asmenys, esantys Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje.

11Nurodo, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) neinformavo pareiškėjo apie iniciatyvą kultūros paveldo objektą paskelbti saugomu, t. y. išplėsti jo teritorijos ir apsaugos zonos ribas, todėl Direkcija neturėjo galimybės dalyvauti Vertinimo tarybos posėdyje, užduoti klausimus, sužinoti priimamo administracinio sprendimo pagrindus ir motyvus, išsakyti savo nuomonę apie priimamą sprendimą ir jo sukeliamus ribojimus. Pažymi, kad toks procedūrinis pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą Aktą ir šį klausimą Vertinimo taryboje svarstyti iš naujo.

12Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde nurodytus argumentus ir prašė jį tenkinti.

13Atsakovė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnyba su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (2 tomo b. l. 1–6) paaiškina, kad Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių kompleksas yra Kultūros vertybių registre registruotas valstybės saugomas kompleksinis kultūros paveldo objektas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 25965), kuris įrašytas į Lietuvos respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Statinių kompleksų sąrašą. Taip pat yra paskelbtas saugomu kultūros paveldo objektu, kurio apsaugos tikslas – saugoti viešam pažinimui ir naudojimui. Nurodo, kad ginčijamu Aktu buvo patikslinti ir viešai paskelbti Kultūros vertybių registre registruoti vertybės duomenys.

14Paaiškina, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 10 straipsnis reglamentuoja kultūros paveldo objekto ar vietovės skelbimą saugoma, tačiau Karaliaus Vilhelmo kanalas (kodas – G263K) buvo paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 ,,Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“.

15Teigia, kad nagrinėjamu atveju buvo vykdomas Kultūros vertybių registre registruoto Karaliaus Vilhelmo kanalo vertingųjų savybių tikslinimas. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos duomenų tikslinimą pagal NKPAĮ 8 straipsnio 5 dalį sprendžia Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba.

16Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, t. y. specialistų išvadų, skaičiavimų ir pan., kurie įrodytų, jog yra ribojamos Direkcijos ir kitų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudotojų galimybės vykdyti uosto veiklą. Pažymi, kad ginčijamas Aktas negali būti pripažintas neteisėtu vien dėl jo pagrindu atsirandančių tam tikrų reikalavimų žemės sklypų, patenkančių į Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso teritoriją, naudojimui. Be to, 2000 metų Dosje 7 lapo, 21 eilutės 8 punkte nėra konstatuota, jog vertingų (saugotinų) elementų nėra išlikę, o tik nurodyta, jog Malkų uostas buvo Kuršių mariose ties santaka apie 2 m gylio, tačiau dabar pakeistas. Pažymi, kad Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekse pareiškėjo patikėjimo teise valdomo žemės sklypo dalyje yra komplekso teritorijoje ir kiti objektai.

17Nurodo, kad ginčijamas Aktas buvo priimtas atlikus tyrimą ir įvertinus turimus duomenis bei vadovaujantis Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. ĮV-259, 10 punktu, t. y. pateiktomis fotofiksacijomis, brėžiniais ir jų aprašais, ikonografijomis ir jų aprašais. Pažymi, kad neprivalo žemės sklypų savininkų ar valdytojų kviesti ir jiems dalyvauti nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų posėdžiuose.

18Teigia, kad 2017 m. rugsėjo 29 d. apie Vertinimo tarybos posėdį buvo paskelbta Departamento tinklalapyje.

19Teismo posėdyje atsakovės Vertinimo tarybos atstovas prašė pareiškėjų skundą atmesti, palaikė atsiliepimuose nurodytus argumentus.

20Trečiasis suinteresuotasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (2 tomo b. l. 55–57) nurodo, kad ginčijamu Aktu buvo nutarta patikslinti Kultūros vertybių registre registruotos vertybės duomenis. Pažymi, kad Kultūros registro duomenys yra viešai skelbiami internetiniame tinklalapyje. Teigia, kad Vertinimo tarybos sprendimas yra pagrindas registruoti nekilnojamąsias kultūros vertybes.

21Klaipėdos rajono savivaldybės meras 2016 m. kovo 18 d. raštu Nr. T17-146(40.4) kreipėsi į Departamentą, prašydamas organizuoti Karaliaus Vilhelmo kanalo vertingųjų savybių patikslinimą. Departamentas, atsižvelgdamas į pateiktą prašymą, Karaliaus Vilhelmo kanalo vertingųjų savybių tikslinimą įtraukė į Kultūros paveldo centro 2017 metų veiklos planą, patvirtintą Departamento direktoriaus 2017 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. Į-6.

22Teismo posėdyje Departamento atstovė prašė pareiškėjų skundą atmesti, palaikė atsiliepimuose nurodytus argumentus.

23Trečiasis suinteresuotasis asmuo Kultūros paveldo centras su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo (2 t., b. l. 86–91), kad Karaliaus Vilhelmo kanalo vertingųjų savybių tikslinimas buvo įtrauktas į Kultūros paveldo centro 2017 metų veiklos planą, patvirtintą Departamento direktoriaus 2017 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. Į-6, kuris buvo skelbiamas Kultūros paveldo centro tinklalapyje.

24Teigia, kad rengiant vertinimo tarybos Akto projektą atliko fiksavimo tyrimus, kuriais fiksavo nekilnojamųjų kultūros vertybių esamą padėtį. Taip pat buvo atlikti istoriniai – meninės raidos tyrimai, kuriais atliko detalią istorinės kartografinės medžiagos analizę ir palygino istorinius topografinius detalaus mastelio žemėlapius, susiejo su faktine situacija bei patikrino duomenis ekspedicijos metu lauko sąlygomis. Pažymi, kad pagrindiniai žemėlapiai nebuvo publikuoti, tačiau jie buvo pridėti prie Akto projekto kaip ikonografinė medžiaga. Be to, rengiant Akto projektą, detaliai išnagrinėjo už kanalo statybą atsakingo Mohr‘o techninį straipsnį apie pastatyto kanalo parametrus, peržiūrėjo Memeler Dampfboot publikuotą informaciją, ikonografiją, susijusią su karaliaus Vilhelmo kanalu. Atlikto tyrimo metu buvo patikrinta kanalo trasa, jos pokyčiai, pylimai, taip pat šalia kanalo ėję aptarnavimo keliai, senieji želdiniai, atrenkamos iškilusios senosios melioracinių griovių, upelių pralaidos po kanalo pylimais, atraminės sienutės, ieškoma atstumą žymėjusių stulpelių. Identifikuotos tikslios 9 iškilusių kanalo tiltų vietos, krantinių sutvirtinimo konstrukcijos, vertingosiomis savybėmis įvardintos liekanos, tiltams duoti šaltiniuose minimi istoriniai vardai. Taip pat į kanalo teritoriją įtraukta Drevernos kanalo prižiūrėtojo sodyba – meisterija.

25Kultūros paveldo centras, atlikdamas tyrimus, rėmėsi istoriniais, fiziniais ir kitų tyrimų duomenimis, amžiaus cenzu ir autentiškumo patikra. Teigia, kad objektui buvo nustatytas nacionalinis reikšmingumo lygmuo.

26Paaiškina, kad rengdami teritorijų ribų bei apsaugos zonų ribų projektą, pasiūlė apibrėžti istorinę kanalo jungtį su Kuršių marių Malkų įlanka, atsižvelgiant į šaltinių duomenis bei pateiktą kartografinę ir ikonografinę medžiagą. Nurodo, kad kanalo trasa jungiasi su Kuršių marių Malkų įlanka, o į šiaurės pusę apie 95 m išplėsta teritorija yra buvusioje kanalo trasoje, kuri patenka į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto Direkcijos patikėjimo teise valdomą sklypą, kurio unikalus Nr. 2101-0010-0001 bei yra kanalo trasos tęsinyje. Pažymi, kad kanalo jungtis yra naudojimui būtina sąlyga. Be to, minėta jungtis yra istoriškas atributas, atspindintis vidaus vandens kelio esmę tarp Nemuno ir Klaipėdos uosto. Naujai nustatyta kanalo teritorijos riba pasibaigia toje vietoje, kur susijungia su Kuršių marių Malkų įlanka. Taip pat ši riba suformuota atsižvelgiant į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto sklypą ir į jį nepatenka. Teritorijos išplėtimas apima Direkcijos patikėjimo teise valdomą sklypą.

27Paaiškina, kad vadovaujantis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. I-230 dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos pildymo aprašu (aktuali redakcija nuo 2017 m. sausio 18 d.), 34.4 punktu, didžiausią Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso teritorijos dalis su didžiausiu kiekiu vertingųjų savybių yra Klaipėdos rajono teritorijoje, kur yra nurodytas kaip vertybės adresas.

28Teigia, kad Kultūros paveldo centras nesprendžia ar reikalinga nekilnojamųjų vertybių teisinė apsauga, kadangi tai yra Tarybos funkcija.

29Teismo posėdžio metu Kultūros paveldo centro atstovas prašė pareiškėjų skundą atmesti, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

30Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB ,,Klaipėdos konteinerių terminalas“ (toliau – ir Bendrovė) pateikė rašytinius paaiškinimus (2 t., el. b. l. 101–111), kuriuose nurodo, kad su pareiškėjo skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Teigia, kad nebuvo pranešta apie sprendimą inicijuoti Karaliaus Vilhelmo kanalo ribų keitimą, nors turėjo raštu informuoti ir suteikti teisę pareikšti savo pastabas ir pasiūlymus.

31Teigia, kad Bendrovė, įvertinusi Akte nurodytą ir viešai prieinamą informaciją, mano, jog praplėstose paveldo objekto ribose nėra jokių vertingųjų savybių ir nėra saugotina kaip nekilnojamoji kultūros vertybė. Pažymi, jog autentiška kanalo trasa ir pylimai nėra išlikę. Mano, kad nepagrįstai buvo praplėsta paveldo objekto teritorija, kadangi Vertinimo tarnyba nenurodo ir nepagrindžia kokios yra vertingosios savybės minėto žemės sklypo dalyje.

32Paaiškina, kad išplėtus paveldo objekto ribas, minėto žemės sklypo valdytojų ir naudotojų interesai yra pažeidžiami, nes jiems yra apsunkinamas bet kokios veiklos žemės sklypo dalyje vykdymas, t. y. nėra galimybės steigti naujus statinius, sandėliuoti prekes, kas yra viena iš pagrindinių Bendrovės veiklos sričių.

33Pažymi, kad paveldo objekto ribų išplėtimas neatitinka ir prieštarauja valstybės nacionaliniam saugumui. Teigia, kad tokiais veiksmais sudaro galimybę patekti į uosto teritoriją neribotam skaičiui asmenų bet kuriuo paros metu.

34Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Klaipėdos krovinių terminalas“ atstovas nurodė, jog palaiko pareiškėjų skundą ir prašė jį tenkinti.

35Teismas

konstatuoja:

36Byloje ginčas kilo dėl Vertinimo tarybos Akto, kuriuo buvo patikslinti Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso – kompleksinio valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – duomenys, teisėtumo ir pagrįstumo.

37Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad Direkcija patikėjimo teise valdo 1076 ha bendro ploto valstybinės žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje (I t. b.l. 8-25).

38Karaliaus Vilhelmo kanalo (toliau – ir Kanalas, paveldo objektas) statinių kompleksas Kultūros vertybių registre registruotas valstybės saugomas kompleksinis kultūros paveldo objektas (kodas Kultūros vertybių registre – 2965). Departamento direktoriaus 2001-09-04 įsakymu Nr.320 „Dėl objekto įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą“ Karaliaus Vilhelmo kanalas (G263K) įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Statinių kompleksų sąrašą. Kultūros ministro 2005-04-29 įsakymo Nr.ĮV-190 „Dėl kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ 1.4 punktu Kanalas paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, nustatytas apsaugos tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Ginčijamu Aktu buvo patikslinti ir viešai paskelbti Kultūros vertybių registre registruoti vertybės duomenys.

39Pareiškėjai skunde ir teismo posėdyje teigė, kad Vertinimo tarybos 2017-10-03 posėdyje priimtu Aktu Karaliaus Vilhelmo kanalo ribos nepagrįstai praplėstos šiaurės kryptimi, dėl ko, į šios nekilnojamosios kultūros vertybės teritoriją, be kita ko, pateko pareiškėjos patikėjimo teise valdomo sklypo (unikalus Nr. ( - )) dalys, į šią teritoriją nepatekusios pagal 2000 m. paveldo objekto pagrindiniame dosje nustatytas šio objekto ribas. Be to, pareiškėjos patikėjimo teise valdomo sklypo teritorijoje yra pažymėta Kanalo apsaugos nuo fizinio poveikio teritorija. Pareiškėja teigia nesuprantanti, kokiais motyvais remiantis į Karaliaus Vilhelmo kanalo ribas nepatekusi sklypo dalis (ginčo teritorija) šiai teritorijai priskirta skundžiamu Aktu. Pažymi, jog Akte nėra nurodyta jokių duomenų ar motyvų, kurių pagrindu daromo išvados nustatant saugomos kultūros vertybės ir jos apsaugos zonos statusą teritorijoje, nes 2000 m. ši teritorija buvo pripažinta nesaugotina ir nevertinga. Skunde taip pat teigiama, jog Direkcija negavo pranešimo apie papildomos (didesnės apimties) Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso apsaugos iniciavimą.

40Remiantis rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad į nekilnojamosios kultūros vertybės Karaliaus Vilhelmo kanalo, 2000 m. nustatytas ribas Direkcijos patikėjimo teise valdoma Uosto teritorija nepateko (I t. b.l. 143). Skundžiamu Aktu Kanalo teritorija buvo išplėsta į šiaurę ir ši išplėstoji kanalo teritorijos dalis, patenka į Direkcijos patikėjimo teise valdomą sklypą (unikalus Nr. ( - )), taip pat į sklypą patenka apsaugos nuo fizinio poveikio pazonis (plotas 2620 m2) (I t. b.l. 143, bylos priedo II t. l. 142).

41Teismas pažymi, kad Akto dalis, kuria nustatyti suvaržymai pareiškėjos patikėjimo teise valdomame sklype esančioje ginčo teritorijoje, jai sukelia teises pasekmes, todėl yra pagrindas svarstyti dėl Akto dalies, kuria Kanalo teritorijai priskirta pareiškėjos valdomo žemės sklypo dalis, teisėtumo ir pagrįstumo ir šioje dalyje Direkcija yra suinteresuota iškelti administracinę bylą. Esant šioms aplinkybėms, teismas toliau vertins Akto pagrįstumą tik ta apimtimi, kuria paveldo objekto teritorijai priskirta dalis apima pareiškėjos valdomo sklypo dalį.

42Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (redakcija galiojanti nuo 2017-10-01) (toliau – ir NKPAĮ), Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-15 įsakymu Nr. V-150 patvirtintas Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašas (redakcija galiojanti nuo 2016-10-05) (toliau – ir Aprašas) ir kiti teisės aktai.

43Pagal NKPAĮ 4 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą sudaro apskaita, skelbimas saugomu, saugojimas–tvarkyba ir naudojimas, pažinimas, jo sklaida, atgaivinimas (reabilitacija). Pagal NKPAĮ 8 straipsnio 3 punktą nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti atliekami tyrimai. Remiantis šių tyrimų duomenimis, nustatomas kultūros paveldo objektų ar vietovių ir jų vertingųjų savybių reikšmingumas, apibrėžiamos ar tikslinamos jų teritorijų ribos. NKPAĮ 8 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir teritorijos ribas apibrėžia Departamento ir savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos.

44Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimą, atranką, reikšmingumo lygmens nustatymą, jų kriterijus bei šių kriterijų taikymą nustatant kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes ir jų reikšmingumą, atrenkant nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurioms reikalinga apsauga, apibrėžiant kultūros paveldo objektų teritorijų ar vietovių ribas ir teikiant juos įregistruoti į Kultūros vertybių registrą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 patvirtintas Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašas reglamentuoja duomenų, reikalingų nustatyti kultūros paveldo objektų ar vietovių ir jų vertingųjų savybių reikšmingumą, apimtį bei nustato duomenims gauti reikalingų istorinių ir fizinių tyrimų skirstymą. Aprašo 6 p. nustatyta, kad vertinimo procesas susideda iš: 6.1. amžiaus cenzo ir autentiškumo požymių patikros; 6.2. reikšmingumo nustatymo; 6.3. teritorijos apibrėžimo; 6.4. reikšmingumo lygmens nustatymo.

45Aprašo 3.13 punkte nustatyta, kad reikšmingumo nustatymas – tai nekilnojamųjų kultūros vertybių autentiškumo atskleidimas, nustatant objekto, jo teritorijos, vietovės, jų dalių ir elementų vertingųjų savybių gausą bei kompleksiškumą etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriais. Tuo tarpu vietovė yra archeologinį povandeninį, etnokultūrinį, architektūrinį, urbanistinį, istorinį, sakralinį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį galinti turėti teritorija, kurioje yra kultūros paveldo objektų ir kuri pagal šio aprašo nuostatas įregistravus ją Kultūros vertybių registre gali tapti kultūros paveldo vietove (Aprašo 3.18 punktas). Pagal Aprašo 3.19 punktą vertinimas – tai remiantis istorinių, fizinių ir kitų tyrimų duomenimis, amžiaus cenzo ir autentiškumo patikra, atliekamas reikšmingumo ir jo lygmenų nustatymas, objekto teritorijos ar vietovės ribų apibrėžimas, siekiant objektui ar vietovei suteikti apsaugą, juos registruojant Kultūros vertybių registre. Pagal Aprašo 16 punktą, vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istoriniais ir fiziniais tyrimais, atsižvelgiant į objekto užimamą plotą, objekto, jo teritorijos, vietovės nustatytas vertingas savybes ir jų naudojimui reikalingą plotą taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis.

46Pagal NKPAĮ 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama. Kultūros paveldo objekto teritorijos ribos nustatomos taip, kad sutaptų su sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis. Kultūros paveldo vietovių teritorijos nustatomos Teritorijų planavimo ir šio įstatymo nustatyta tvarka parengtuose dokumentuose (NKPAĮ 11 straipsnio 3 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje konstatuota, kad tais atvejais, kai tyrimais pagrįstos, vertinimo tarybos nustatytos kultūros paveldo objekto teritorijos ribos neatitinka daiktinės teisės objektų ribų, institucija, atsakinga už šio objekto apsaugą ar inicijavusi objekto paskelbimą saugomu, organizuoja ir finansuoja sklypo dalies ar sklypų dalių, kaip naujų daiktinės teisės objektų, įteisinimą (LVAT 2011-07-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-2791/2011). Taigi, kai Vertinimo taryba nusprendžia, kad vietovė yra reikšminga ir svarbi visuomenei, kaip jos kultūrinis turtas, nekilnojamųjų kultūros vertybių išaiškinimas ir registravimas Kultūros vertybių registre yra atliekamas neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas.

47NKPAĮ 11 straipsnio 6 dalis numato, jog saugomam objektui ar vietovei nustatoma žmogaus veiklos neigiamą poveikį švelninanti tarpinė apsaugos zona. Ši zona gali turėti vieną arba abu šiuos skirtingo apsaugos ir naudojimo režimo pozonius: 1) apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį – už kultūros paveldo objekto teritorijos esantys žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, taip pat miško ir vandens plotai, kuriems taikomi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje veiklą, galinčią fiziškai pakenkti kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms; 2) vizualinės apsaugos pozonį – už kultūros paveldo objekto teritorijos ar apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio esantys žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, kuriems taikomi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje veiklą, galinčią trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą.

48Ginčijamo akto turinys patvirtina, taip pat atsakovo ir Departamento bei Kultūros paveldo centro atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad Direkcijos patikėjimo teise valdomo sklypo dalyje yra kultūros vertybės vertingoji savybė: ŠR-PV krypties kanalo, jungiančio Minijos upę ties Lankupių k. su Kuršių Marių Malkų Įlanka, trasa ir pylimai, kanalo tiltų liekanos, keliai, želdiniai (-; kanalas sutrumpėjo XX a. II p.. plečiant Klaipėdos uostą, Š dalyje įrengta vandenvietė, būklė bloga; TRP; BR Nr.1-8; IKONOGGR Nr.1-51; FF Nr.1-116; 2017 m.), kuri yra fiksuota Akto 7.1.3.1 punkte.

49Tačiau, nei atsakovo, nei trečiųjų asmenų atsiliepimuose nėra nurodyta, kuri iš šių kultūros vertybės vertingųjų savybių (trasa, pylimai, kanalo tiltų liekanos, keliai, želdiniai), ar jos visos, patenka į išplėstas teritorijos ribas. Nei skundžiamame Akte, nei Vertinimo tarybos 2017-10-03 protokole (II t. b.l. 7) taip pat nenurodyta konkrečių motyvų, kuriais remiantis ginčo teritorija, esanti Direkcijos valdomame sklype, skundžiamu Aktu buvo įtraukta į paveldo objekto teritoriją, taip pat nenurodyta motyvų, kuriais remiantis buvo nustatytas apsaugos nuo fizinio poveikio pazonis ir kaip buvo nustatytas šio pazonio dydis. Atsakovės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimuose ir paaiškinimuose pateikiama tik bendro pobūdžio paaiškinimai, jog buvo vadovautasi pateiktomis fotofiksacijomis, brėžiniais ir jų aprašais, ikonografijomis ir jų aprašais. Kaip matyti iš Vertinimo tarybos protokolo, jame nurodoma tik tai, jog posėdyje pristatytos siūlomos vertingosios savybės ir teritorijos ribos. Toliau užfiksuota, jog posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl Klišių tilto liekanų centrinio tauro nelaikymo kanalo vertingąja savybe ir balsuojama dėl komplekso duomenų patikslinimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog Vertinimo tarybos protokolas, jame užfiksuotų duomenų išsamumo ir pakankamumo aspektu, neatitinka Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2002-04-15 įsakymu Nr.ĮV-149 patvirtintų Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų 16 punkte nustatytų reikalavimų Vertinimo tarybos protokolui. Minėtas Nuostatų punktas numato, jog protokole, be kita ko, turi būti nurodomas priimtas sprendimas, jo motyvai, konkretūs Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų apraše nurodyti kriterijai, lėmę sprendimo priėmimą, atskirosios Tarybos narių ir kitų posėdžio dalyvių nuomonės, jeigu tokios buvo pareikštos, kita reikiama informacija. Protokole nėra užfiksuota motyvų, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas dėl teritorijos ribų išplėtimo, kokiais konkrečiais Apraše nurodytais kriterijais buvo vadovautasi priimant sprendimą dėl vertingųjų objekto savybių. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog detalesni duomenys yra tarybos posėdžio eigai fiksuoti darytame garso įraše. Tačiau, teismui išreikalavus ir Departamentui pateikus 2017-10-03 posėdžio garsą, buvo nustatyta, jog jame taip pat nėra duomenų dėl teritorijos ribų išplėtimo į šiaurinę dalį (tėra nurodyta, jog anksčiau teritorija saugoma nebuvo, dabar tikslinga).

50Byloje ginčijamas Aktas yra individualus administracinis aktas, o Vertinimo taryba nagrinėjamu atveju veikė kaip viešojo administravimo subjektas. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. VAĮ 8 straipsnio nuostatų analizė suponuoja išvadą, kad motyvų išdėstymas individualiame administraciniame akte (sprendime) turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. LVAT formuojamoje praktikoje, ne kartą konstatuota, kad individualiame administraciniame akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2008-06-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-952/2008. Publikuota: „Administracinė jurisprudencija“, 2008 m., Nr. 15). LVAT yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijų sprendimą (žr., pvz., 2008-07-25 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008; 2010-10-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009; 2013-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013).

51Teisėjų kolegija, Akto turinį įvertinusi VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo reikalavimų kontekste, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai Akto pagrindai neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Nei skundžiamame Akte, nei Vertinimo tarybos 2017-10-03 protokole, nei posėdžio garso įraše nėra nurodomi motyvai dėl ko ir kokiais motyvais remiantis į Karaliaus Vilhelmo kanalo ribas 2000 m. nepatekusi teritorija šiaurinėje dalyje šiai teritorijai priskirta skundžiamu Aktu, kokios vertingosios savybės šioje dalyje buvo nustatytos, taip pat kaip buvo nustatyta apsaugos nuo fizinio poveikio teritorija ir parinktas jos dydis. Šis nustatytas Akto trūkumas yra esminis, pažeidžiantis pareiškėjos teises.

52Teismo nuomonės, kad motyvų išdėstymas skundžiamame Akte neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų, nekeičia tai, jog kiek detaliau ginčo teritorijų įtraukimo į Karaliaus Vilhelmo kanalo teritoriją aplinkybės aptariamos atsakovės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimuose į skundą, jas atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo centro atstovas detaliau paaiškino atsiliepime ir teismo posėdyje. Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal VAĮ privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2007-11-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-990/2007. Publikuota: „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 3 (13), 2007).

53Skunde taip pat teigiama, jog Direkcija negavo pranešimo apie papildomos (didesnės apimties) Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso apsaugos iniciavimą. Kaip numato Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų 17 punktas, Vertinimo tarybų posėdžiuose gali dalyvauti ir pasisakyti valstybės ir savivaldybės institucijų atstovai bei objektų, kurių nekilnojamųjų kultūros vertybių registravimo ar vertingųjų savybių patikslinimo klausimas įtrauktas į Tarybos posėdžio darbotvarkę, valdytojai. NKPAĮ 14 straipsnio, reglamentuojančio valdytojų teises, 1 dalies 4 punktas nustato, jog valdytojas turi teisę teikti pasiūlymus, pastabas ir pretenzijas dėl jo turto įregistravimo Kultūros vertybių registre, paskelbimo saugomais kultūros paveldo objektu, vietove ar kultūros paminklu. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors Karaliaus Vilhelmo kanalas saugoma kultūros vertybe paskelbtas 2005 m., tačiau kultūros vertybės ribos į Direkcijos valdomą teritoriją buvo išplėstos tik ginčijamu aktu, todėl pareiškėja turėjo būti informuota apie jos žemės sklypo teritorijoje vykdomą kultūros vertybės ribų išplėtimą. Departamentas ir Kultūros paveldo centras nurodo, jog Karaliaus Vilhelmo kanalo vertingųjų savybių tikslinimas buvo įtraukas į Centro 2017 m. veiklos planą, tačiau iš Departamento pateikto susirašinėjimo su Klaipėdos rajono savivaldybe ir Departamento direktoriaus 2017-01-10 įsakymo Nr.Į-7 (II t. b.l. 58-62) nėra aišku, kokie konkrečiai didelio, iš kelių dalių sudaryto, objekto pakeitimai planuojami rengti. Atsakovas Vertinimo taryba nurodė, jog svarstomas klausimas buvo įtrauktas į Vertinimo tarybos darbotvarkę, tačiau teismui nepateikė įrodymų, apie šios darbotvarkės viešą paskelbimą.

54Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjų skunde išdėstytas prašymas panaikinti Akto dalį tenkintinas. Akto dalis, kuria nekilnojamosios kultūros vertybės Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso teritorija ir jos apsaugos nuo fizinio poveikio apsaugos zona yra nustatyta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje, naikintina, o Vertinimo taryba įpareigotina Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso (kodas – 2965) duomenų tikslinimo klausimą šioje dalyje išnagrinėti iš naujo.

55Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo teismo prašė priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokio detalizuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu teismui nepateikė (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nenagrinėjamas. Pareiškėjai išaiškintina, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 41 straipsnio 2 dalis).

56Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

Nutarė

57Pareiškėjo VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ skundą tenkinti.

58Panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2017-10-03 akto Nr. KPD-RM-2606 dalį, kuria nekilnojamosios kultūros vertybės Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso teritorija ir jos apsaugos nuo fizinio poveikio apsaugos zona yra nustatyta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje (Direkcijos patikėjimo teise valdomame valstybinės žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - )).

59Įpareigoti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmąją nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą Kultūros vertybių registre registruoto valstybės saugomo kompleksinio kultūros paveldo objekto - Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso (kodas– 2965) – duomenų tikslinimo klausimą šioje dalyje išnagrinėti iš naujo.

60Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.