Byla A-442-1347-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjui A. S., pareiškėjo atstovams Z. M. ir B. A., trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Registrų centro atstovei Zitai Apanskienei, trečiųjų suinteresuotų asmenų V. P. R. ir V. L. atstovui A. L., trečiojo suinteresuoto asmens A. J. atstovams advokatui Oleg Drobitko ir B. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Palangos miesto savivaldybės administracijai, R. R., V. L., V. P. R., A. J., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2009 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 2050/08-S-153 „Dėl prašymo ištaisyti nekilnojamojo turto registro duomenis“, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro statinius (duomenys neskelbtini), Palangoje ir daiktines teises į juos; 2) įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą išregistruoti daiktines teises nekilnojamojo turto registre adresu (duomenys neskelbtini), Palanga (registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

5Pareiškėjas nurodė, kad jis yra teisėtas žemės sklypo dalies, kurią jam pagal 2007 m. rugpjūčio 9 d. dovanojimo sutartį padovanojo senelis J. A., savininkas. Dovanotas 0,8113 ha ploto žemės sklypas yra bendrame 2,5158 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje. Pareiškėjas dovanoto žemės sklypo negali atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, nes į šiame sklype esančius pamatų griuvėsius nepagrįstai pretenduoja R. R., V. P. R., V. L., kurie yra praradę teises į statinius, nes jiems 1988 metais buvo suteikti butai ir sumokėta kompensacija už iškeldinimą. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas ginčijamu sprendimu netenkino jo prašymo ištaisyti nekilnojamojo turto registro duomenis. Toks atsakovo sprendimas neatitinka faktinių aplinkybių, nes sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, nėra atsakovo nurodytų objektų (gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kiemo rūsio ir kiemo statinių), kurie pagal 2005 m. spalio 14 d. paveldėjimo teisės liudijimą įregistruoti R. R., V. P. R. ir V. L. vardu, ir tai patvirtina atsakovui pateikti dokumentai.

6Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras su pareiškėjo skundu nesutiko.

7Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), Palangoje, nekilnojamojo turto registre įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruoti nuosavybės teise V. P. R., R. R. ir V. L. vardu. Atsakovo matininkai R. R. prašymu 2008 m. rugsėjo 29 d. atliko statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, kadastrinius matavimus, kurių metu nustatė, kad žemės sklype yra fiziškai pažeistas gyvenamasis namas, kurio likę 10 procentų, ir šulinys. Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise V. P. R., R. R., V. L. vardu įregistruoti ginčo pastatai nėra visiškai žuvę ar išnykę ir jų savininkų nuosavybės teisės į juos nėra pasibaigusios. Šių statinių savininkai nepateikė prašymo išregistruoti statinius iš nekilnojamojo turto registro. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad ginčo nekilnojamųjų daiktų išregistravimo klausimas gali būti sprendžiamas pateikus teisės aktų reikalaujamą dokumentą - statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos pažymą apie statinių nugriovimą (žuvimą). Pareiškėjas šiuo atveju nepateikė tokio dokumento, todėl jo prašymas išregistruoti statinius bei V. P. R., R. R., V. L. nuosavybės teises negali būti tenkinamas.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija su pareiškėjo skundu sutiko, nurodydamas, kad likusios pamatų dalys nelaikytinos statiniais.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija prašė bylą spręsti teismo nuožiūra, nurodydamas, kad jo specialistas 2008 m. gegužės mėnesį apžiūrėjo ginčo statinius ir nustatė, kad statiniai nunykę, likę tik pamatai.

10Tretieji suinteresuoti asmenys V. L. ir V. P. R. su pareiškėjo skundu nesutiko, nurodydami, kad jie vykdo procedūrą, reikalingą žemės sklypui prie nuosavybės teise valdomų statinių suformuoti, ir pareiškėjo teisių nepažeidžia; šiuo atveju yra visiškai išlikę pastatų pamatai ir šulinys; pareiškėjas nepagrįstai reikalauja panaikinti registro duomenis, nes ginčo statiniai nepatenka į jo žemės sklypą.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. su pareiškėjo skundu sutiko.

12II.

13Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

14Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau - ir Nuostatai), patvirtintų Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129, 35 ir 36 punktai imperatyviai įpareigoja asmenį, besikreipiantį dėl nekilnojamojo daikto išregistravimo, pateikti teisės aktų nustatytą dokumentą, patvirtinantį nekilnojamojo daikto žuvimą. Sisteminis Nuostatų 11 ir 19 punktų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad prašymą išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises teritoriniam registratoriui paduoda savininkas. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsisakė išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro statinius (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir daiktines teises į juos, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 punktais. Teismas nurodė, kad Palangos miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1985 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 7 R. R. ir V. L. gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintas avariniu, o 1989 m. sausio 31 d. sprendimu patvirtintas įkainojimo aktas, pagal kurį Komunalinių įmonių susivienijimas iš miesto tvarkymo lėšų dėl avarinio namo nugriovimo įpareigotas sumokėti nustatyto dydžio kompensacijas. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2008 m. vasario 8 d. išvadoje Nr. 3.9-33 nurodyta, jog 1981 m. birželio 24 d. sprendimo Nr. 125 2 punktu gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į sąrašą numatomų nugriauti vienkiemių gyvenamųjų namų, tačiau nesurinkta faktinių duomenų apie konkretų pastatų nugriovimą ar sodybos sunykimo laiką, priežastį, vykdytojus ir kitas su tuo susijusias aplinkybes, kurie galėtų būti pakankami ginčyti nekilnojamojo turto registre įregistruotus 1988 statinių kadastrinius matavimus bei daiktines teises. Atsakovo matininkai 2008 m. rugsėjo 29 d. atliko statinių (duomenys neskelbtini), Palangoje kadastrinius matavimus, kurių metu nustatė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje yra fiziškai pažeistas gyvenamasis namas (likę 10 procentų), išlikę pagalbinio pastato betoniniai pamatai ir betoninis 7 m gylio šulinys. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad pareiškėjo prašomi išregistruoti pamatai yra statinys, atitinkantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąvoką ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme galintis būti nekilnojamojo turto kadastro objektas. Teismas nurodė, kad statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 15 punkte numatyta, kad statinio nugriovimas - statybos rūšis, kurios tikslas - suardyti arba išardyti (išmontuoti) visas statinio (jo dalies) konstrukcijas bei elementus, paverčiant juos atliekomis arba panaudojant statybos produktus kitiems statiniams statyti, rekonstruoti ar remontuoti. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 38 punkte numatyta, kad statinys yra nugriautas, kai išardytos visos konstrukcijos (taip pat ir pamatai), pašalintos medžiagos bei atliekos ir išlygintas žemės paviršius. Nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 25/40314 kadastro dalyje esanti medžiaga patvirtina, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra likę betoniniai pamatai ir betoninis šulinys, todėl negalima daryti išvados, kad statiniai nugriauti. Teismas nurodė, kad atsakovas, remdamasis Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 2-.1-463-(1.14), 2008 m. gruodžio 9 d. aktu, Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto 2008 m. gegužės 12 d. aktu, kuriuose nurodyta, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje (senas adresas - (duomenys neskelbtini)) yra seni namo ir pagalbinio pastato pamatai bei buvusio geriamo vandens šulinio liekanos, pagrįstai konstatavo, jog statiniai, nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise įregistruoti V. P. R., R. R. ir V. L. vardu, nėra visiškai žuvę ar išnykę ir jų savininkų nuosavybės teisės į juos nėra pasibaigusios.

15III.

16Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

17Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino dalies byloje esančios medžiagos. Byloje esanti medžiaga tiesiogiai įrodo, kad tretieji suinteresuoti asmenys R. R., V. L. ir V. P. R. jau 1989 metais buvo netekę savo daiktinių teisių į namų valdą (duomenys neskelbtini), Palangoje. Ypatingas dėmesys atkreiptinas į šiuos dokumentus: Palangos miesto liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1985 m. gegužės 22 d. raštą Nr. 2-312, Palangos miesto liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1985 m. liepos 25 d. protokolą Nr. 7, Lietuvos TSR Ministrų Tarybos reikalų valdybos 1985 m. rugsėjo 23 d. raštą Nr. R-2462/3-11697, Palangos miesto liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1985 m. lapkričio 1 d. raštą Nr. 1-611, Palangos miesto liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1989 m. sausio 31 d. raštą Nr. 5, Palangos miesto liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1989 m. vasario 22 d. raštą Nr. 1-82, Palangos miesto liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Komunalinių įmonių susivienijimo 1989 m. kovo 16 d. raštą Nr. 235 ir jo priedus.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras prašo apeliacinį skundą atmesti.

19Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjo argumentai dėl to, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino 1985 - 1989 metais surašytų dokumentų, atmestini. Nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos registravimas nekilnojamojo turto registre ir jų išregistravimas yra vykdomas pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, pagal kuriuos nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo išregistruoti statinius (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir daiktines teises į juos. Statiniai, nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teise V. P. R., R. R. ir V. L. vardu, nėra visiškai žuvę ar išnykę ir jų savininkų nuosavybės teisės nėra pasibaigusios. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad dabartinių statinių savininkų nuosavybės teisės į dalį statinių įregistruotos 2005 metais pagal paveldėjimo teisės liudijimą ir tai taip pat neleidžia remtis 1985 - 1989 metų dokumentais.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. su apeliaciniu skundu sutinka.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV.

23Apeliacinis skundas atmestinas.

24Pareiškėjas 2009 m. kovo 20 d. kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą ir prašė ištaisyti netikslius bei klaidingus nekilnojamojo turto registro duomenis dėl nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), išregistruojant daiktines teises į šį nekilnojamąjį daiktą (b.l. 121-124).

25Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai.

26Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 35 punktas (Vyriausybės 2007 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. 240 redakcija) numato, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas. Šių nuostatų 36 punktas (Vyriausybės 2007 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. 240 redakcija) nustato, kad nekilnojamasis daiktas išregistruojamas, kai pateikiamas teisės aktų nustatytas dokumentas, patvirtinantis nekilnojamojo daikto žuvimo faktą.

27Nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad nekilnojamojo turto registre nurodyta, jog nuosavybės teisės į šį turtą priklauso V. P. R., R. R. ir V. L.. Šių asmenų nuosavybės teisė yra įregistruota paveldėjimo teisės liudijimų ir dovanojimo sutarčių pagrindu (b.l. 108-110).

28Byloje nėra duomenų apie tai, kad nekilnojamojo turto registre nurodyti dokumentai, kurių pagrindu minėtiems asmenims yra įregistruotos nuosavybės teisės, būtų įstatymų nustatyta tvarka pripažinti negaliojančiais. Įrašai nekilnojamojo turto registre apie V. P. R., R. R. ir V. L. daiktines teises atitinka dokumentų (dovanojimo sutarčių bei paveldėjimo teisės liudijimų), kurių pagrindu registruota minėtų asmenų nuosavybės teisė, turinį (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr.25/40314 (registro dalies) l.63, 60, 44, 39, 38).

29Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepateikė teisės aktuose nustatyto dokumento, patvirtinančio nekilnojamojo daikto žuvimo faktą. Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 4-8646-(1.3) sudarytos komisijos 2008 m. gruodžio 9 d. aktu nustatyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje (senas adresas (duomenys neskelbtini)) yra seni namo ir pagalbinio pastato pamatai ir buvusio vandens šulinio liekanos (b. l. 54). Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2008 m. gegužės 12 d. rašte Nr.(1.18)-ASK1-578 nurodyta, kad, apžiūrėjus nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Palangoje, nustatyta, jog, nunykus statiniams (likę tik pamatai), jie nebenaudojami naudotojo poreikiams tenkinti (b. l. 63). Taigi šiuose dokumentuose nėra patvirtintas visiškas nekilnojamojo daikto žuvimo (išnykimo) faktas. Be to, šiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys atitinka duomenis, kurie yra užfiksuoti minėto nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr.25/40314 (kadastro dalies) l. 6-10). Todėl nėra pagrindo išregistruoti V. P. R., R. R. ir V. L. nuosavybės teisių į minėtą nekilnojamąjį turtą pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalį ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų 35 bei 36 punktus.

30Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų.

31Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje esantys dokumentai tiesiogiai įrodo, kad tretieji suinteresuoti asmenys R. R., V. L. ir V. P. R. jau 1989 metais buvo netekę savo daiktinių teisių į namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), Palangoje. Pareiškėjas, remdamasis apeliaciniame skunde išvardintais dokumentais, iš esmės ginčija trečiųjų suinteresuotų asmenų R. R., V. L. ir V. P. R. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Kaip matyti iš šių dokumentų turinio, juose nėra aiškiai įtvirtinta, jog 1989 metais nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, savininkai būtų netekę nuosavybės teisių. Atsakovas, tenkindamas tokį pareiškėjo reikalavimą, iš esmės turėtų spręsti ginčą dėl nuosavybės, bet tokia kompetencija atsakovui įstatymu nėra suteikta. Administraciniams teismams taip pat nėra suteikti įgalinimai nagrinėti turtinius asmenų ginčus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas, nagrinėdamas šį ginčą, nėra kompetentingas spręsti dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų R. R., V. L. ir V. P. R. nuosavybės teisių į minėtą nekilnojamąjį turtą. Administracinis teismas šiuo atveju tik vertina teritoriniam registratoriui pateiktų dokumentų turinį bei nekilnojamojo turto registro duomenų atitikimą dokumentams, kurių pagrindu tie duomenys įrašyti į registrą.

32Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, spręstina, jog teritorinis administratorius, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą, iš esmės priėmė pagrįstą sprendimą, o centrinis registratorius ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėdami ginčą, pagrįstai atmetė pareiškėjo skundus. Todėl tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

33Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies

341 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

35Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

36Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą... 5. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra teisėtas žemės sklypo dalies, kurią jam... 6. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų... 7. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pastatai, esantys... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija... 10. Tretieji suinteresuoti asmenys V. L. ir V. P. R. su pareiškėjo skundu... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. su pareiškėjo skundu sutiko.... 12. II.... 13. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 23 d. sprendimu... 14. Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau - ir... 15. III.... 16. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 17. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino... 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo... 19. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjo... 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. su... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV.... 23. Apeliacinis skundas atmestinas.... 24. Pareiškėjas 2009 m. kovo 20 d. kreipėsi į valstybės įmonės Registrų... 25. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 26. Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo... 27. Nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, registro... 28. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nekilnojamojo turto registre nurodyti... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepateikė teisės aktuose... 30. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, jog... 31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje esantys dokumentai... 32. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, spręstina, jog teritorinis... 33. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 34. 1 punktu, teisėjų kolegija... 35. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 23 d. sprendimą... 36. Nutartis neskundžiama....