Byla 2S-398-823/2009
Dėl santuokos nutraukimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, teisėjų Petro Jaržemskio ir Danutės Kutrienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. A. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui G. A. dėl santuokos nutraukimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Ieškovė R. A. kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti tarp jos ir atsakovo G. A. sudarytą santuoką Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio pagrindu (dėl sutuoktinio kaltės) ir padalyti santuokoje įgytą turtą, tarp jo - santuokoje pirktą 44,96 kv. m. ploto butą, esantį ( - ).

4Atsakovas G. A. kreipėsi į bylą nagrinėjantį teismą su pareiškimu, prašydamas iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo uždrausti ieškovei lankytis bute, esančiame ( - ). Nurodė, kad teisme įrodinėdama, jog santuoka iširusi dėl atsakovo kaltės, ieškovė ėmėsi įvairių veiksmų, provokuodama konfliktą ir tuo bandydama paveikti vykstantį teismo procesą. 2008 m. gruodžio 5 d. ieškovė atvyko į butą, kuriame atsakovas likęs gyventi vienas, pareikalavo ją įleisti, bandė išprovokuoti konfliktą, sugadino atsakovui priklausantį turtą. Dėl ieškovės veiksmų atsakovui teko kreiptis į policiją, kadangi jis jaučiasi esąs terorizuojamas ir skatinamas priešintis ieškovės spaudimui.

5Trakų rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 31 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – iki teismo sprendimo byloje priėmimo uždraudė ieškovei R. A. lankytis bute, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ). Teismas nurodė, kad viena iš CK 3.65 straipsnyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių yra uždraudimas vienam iš sutuoktinių lankytis tam tikrose vietose. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – ne tik užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet ir suteikti laikiną pažeidžiamų teisių apsaugą tol, kol bus nagrinėjama byla, išsaugoti status quo padėtį, užtikrinti reikalavimų, kurie bus patvirtinti galutiniu teismo sprendimu, patenkinimą, prisidėti prie bylos šalių teisių užtikrinimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su motina – ieškove R. A. , jos gyvenamoje vietoje, esančioje ( - ). Tiek šalių nepilnamečiai vaikai, tiek ieškovė turi atskirą nuo atsakovo gyvenamąją vietą, todėl uždraudimas ieškovei lankytis atsakovo gyvenamojoje vietoje nepažeis prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principų.

6Atskiruoju skundu atsakovė R. A. prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad ginčijama teismo nutartimi užkirstas kelias jai ir nepilnamečiams vaikams lankytis nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Dėl atsakovo galimo smurto prieš vaikus ieškovė yra priversta kartu su nepilnamečiais vaikais nuomotis gyvenamąsias patalpas, o adresu, kurį teismas nurodė kaip ieškovės gyvenamąją vietą, yra ieškovės atstovo advokato A. B. kontora. Ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškina CK 3.65 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas. Šia nuostata siekiama uždrausti vienam sutuoktinių matytis su nepilnamečiais vaikais, o ne uždrausti šeimos nariams lankytis nuosavybės teise priklausančiose patalpose, kuriose gyvena nepilnamečiai vaikai kartu su motina. Šiuo atveju prioritetas teiktinas nepilnamečių vaikų, o ne tėvo interesams.

7Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas G. A. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nukreiptos į žalos, neteisėtų veiksmų prevenciją. Teigdama, kad šių priemonių taikymas pažeidžia vaikų interesus, ieškovė nenurodo, kuo konkrečiai toks pažeidimas pasireiškia. Ieškovė savo iniciatyva negyvena ginčo bute. Be to, tame pačiame name, kuriame yra ginčo butas, yra ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, kuriame ji gali lankytis ir gyventi viena ar su vaikais.

8Atskirasis skundas tenkintinas.

9CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas - – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinių interesus. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad šios priemonės gali būti taikomos ne tik siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet ir siekiant suteikti laikiną pažeidžiamų teisių apsaugą tol, kol bus nagrinėjama byla, taikydamas šiame straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti esant jų taikymo pagrindą, t.y. įžvelgti realią grėsmę turtiniams ar neturtiniams sutuoktinio ar vaiko interesams ir poreikį šiuos interesus apsaugoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagalba. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo, proporcingumo ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų gynybos ir apsaugos principais, atsižvelgiama į taikomos laikinosios apsaugos priemonės pobūdį ir įvertinama jos taikymo būtinybė atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

10Nagrinėjamoje byloje ieškovei buvo pritaikytas draudimas iki teismo sprendimo santuokos nutraukimo byloje lankytis santuokos metu įgytame bute, kuriame, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, šeima gyveno iki santuokinių ryšių tarp sutuoktinių nutrūkimo (b.l. 1-2, 10, 24). Teisėjų kolegijos nuomone, tokia laikinoji apsaugos priemonė ieškovės atžvilgiu pritaikyta neatsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes, nesilaikant proporcingumo ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų gynybos ir apsaugos principų.

11Apeliantė pagrįstai nurodo, kad CK 3.65 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas sutuoktiniui lankytis tam tikrose vietose, yra susijusi su nepilnamečių vaikų apsaugos tikslais nustatytu draudimu vienam iš sutuoktinių matytis su nepilnamečiais vaikais, ir neapima draudimo sutuoktiniui, kurio teisės bendrauti su vaikais nėra apribotos, teisės lankytis jam nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose. Nors įstatymas leidžia išimtiniais atvejais apriboti vieno sutuoktinių teisę į jam nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, įpareigojant sutuoktinį gyventi skyrium (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas), atsižvelgiant į ypač ribojantį šios laikinosios apsaugos priemonės pobūdį, laikantis teisingumo ir proporcingumo principų ši laikinoji apsaugos priemonė teismo gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais, esant akivaizdžiai būtinybei apsaugoti kito sutuoktinio ar nepilnamečių vaikų interesus (pvz.: jei nagrinėjant bylą neginčijamai paaiškėja, kad sutuoktinis naudoja fizinę ar kitokią prievartą prieš šeimos narius), ir tik tuo atveju, jei sutuoktinis turi objektyvią galimybę gyventi skyrium. Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų gynybos ir apsaugos principą taip pat darytina išvada, jog tokia laikinoji apsaugos priemonė negali būti taikoma sutuoktinio, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, atžvilgiu – priešingu atveju būtų ne tik apribojamos vieno iš sutuoktinių nuosavybės teisės, bet ir neleistinai pažeidžiama nepilnamečių vaikų teisė į būstą.

12Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys duomenys nepateisina tokios išimtinės laikinosios apsaugos priemonės kaip draudimas lankytis jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose taikymo ieškovės atžvilgiu. Laikinoji apsaugos priemonė ieškovės atžvilgiu buvo taikoma remiantis atsakovo paaiškinimu apie jo sutuoktinės neva sudaromą konfliktinę situaciją, ir jo paties rašytu pareiškimu Trakų rajono policijos komisariatui (b.l. 10). Iš šių dokumentų turinio nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovės elgesys kelia ypatingą pavojų jos sutuoktinio teisėms ir interesams, kurio išvengti nebūtų įmanoma būdu, mažiau ribojančiu ieškovės teises. Be to, kadangi byloje nėra ginčo dėl to, kad sutuoktinių nepilnametės dukterys gyvena kartu su ieškove, darytina išvada, jog apribojant ieškovės teises lankytis ginčo patalpoje kartu buvo neleistinai apribotos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų teisės. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės, kad apeliantė turi kito jai nuosavybės teise priklausančio turto, kuriame turi galimybę gyventi kartu su vaikais, taip pat tai, kad apeliantė savanoriškai išsikraustė iš ginčo patalpų, nėra teisiškai reikšmingos, kadangi, vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų gynybos ir apsaugos principu, tol, kol ginčo gyvenamosios patalpos tolimesnė priklausomybė teismo sprendimu nėra išspręsta, nepilnamečiams vaikams negali būti be pagrindo ribojama teisė bet kuriuo metu vėl joje apsigyventi kartu su motina, juolab, kad iš byloje esančių duomenų galima daryti prielaidą, kad būtent ši patalpa buvo pagrindinė šeimos gyvenamoji patalpa (CK 3.84 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo atveju, kaip pagrįstai pažymi apeliantė, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepilnamečių vaikų interesams turėjo būti teikiamas prioritetas atsakovo interesų atžvilgiu.

13Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, ir todėl yra naikintina.

14Atskiruoju skundu ieškovė taip pat prašo teismo priteisti jai iš atsakovo advokato pagalbos surašant atskirąjį skundą ir teikiant teisinę konsultaciją išlaidas. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 ir 98 straipsnių nuostatomis, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tuo pačiu ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas teismui priimant sprendimą dėl ginčo esmės.

15Vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

16Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti.

Proceso dalyviai