Byla A-556-2011-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), sekretoriaujant Indrei Mikaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams Jonui Piliponiui, advokatei Kornelijai Janonytei, atsakovo atstovams Alvydai Jatulienei, Artiom Valujev, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės ,,Rytų skirstomieji tinklai“ skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,Compservis“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Sonex technologies“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Blue Bridge“ dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir atsakovas, Viešųjų pirkimų tarnyba) 2007 m. spalio 31 d. rašte Nr. 4S-3496 „Dėl viešojo pirkimo procedūrų vertinimo“ konstatavo pareiškėjo AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ atliktus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus ir įpareigojo pareiškėją nutraukti atviro konkurso „Kompiuterių pirkimas“ procedūras.

5Pareiškėjas akcinė bendrovė ,,Rytų skirstomieji tinklai“ (toliau – ir pareiškėjas, AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“) skundu (T 1, b. l. 3-9) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimą, kuriuo AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ įpareigota nutraukti atviro konkurso „Kompiuterių pirkimas“ procedūras ir raštu informuoti apie įpareigojimo vykdymą.

6Pareiškėjas nurodė, kad Viešųjų pirkimų tarnybos priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Atsakovas, priimdamas sprendimą, privalėjo laikytis individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, sprendimas, kaip individualus administracinis aktas, turėjo būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Vykdydamas jam priskirtas funkcijas atsakovas turėjo užtikrinti priimto sprendimo teisėtumą, motyvuotumą, nešališkumą ir objektyvumą, asmenų, su kuriais šis sprendimas susijęs, lygybę prieš įstatymus, priimamo sprendimo proporcingumą juo siekiamam tikslui. Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visų anksčiau nurodytų reikalavimų nesilaikė: netinkamai įvertino atviro konkurso „Kompiuterių pirkimas“ sąlygas, netinkamai taikė Viešųjų pirkimų įstatymo normas, sprendimo nepagrindė argumentais, kurie patvirtintų jais remiantis padarytas išvadas, išvados neatspindi faktinių aplinkybių, sprendimas grindžiamas niekuo nepagrįstomis prielaidomis. Atsakovo įpareigojimas perkančiąją organizaciją nutraukti atviro konkurso procedūras - valdingo pobūdžio privalomas vykdyti teisės aktas. Priimdama tokį aktą Viešųjų pirkimų tarnyba turėtų išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, motyvuoti tokio sprendimo priėmimą ir įvertinti jo proporcingumą siekiamam tikslui. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nėra gavęs tiekėjų pretenzijų dėl konkurso, o tai paneigia Viešųjų pirkimų tarnybos konstatuotų tariamų Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų egzistavimą ir patvirtina sprendimo neteisėtumą bei nepagrįstumą.

7Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 87-91) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo vykdomo atviro konkurso pirkimo procedūras įvertino gavusi informaciją apie galimus Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) pažeidimus vykdant viešąjį pirkimą. Vadovaudamasis VPĮ 8 straipsnio 2 dalies punktu, atsakovas įvertino pateiktą informaciją apie pirkimą ir nustatė, kad buvo pažeistos VPĮ 3 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 2 ir 8 dalių bei 32 straipsnio 3 dalies nuostatos. Nurodydamas pareiškėjui jo padarytus VPĮ pažeidimus su nuorodomis į atitinkamus VPĮ straipsnius atsakovas savo kompetencijos neviršijo. Taip pat atsiliepime pažymėjo, kad atsakovas, vertindamas perkančių organizacijų pirkimo dokumentus ir pirkimo procedūras pagal tiekėjų kreipimąsi, privalo savo veikloje užtikrinti viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir viešąjį interesą, jog atliekant viešuosius pirkimus racionaliai būtą naudojamos lėšos, todėl, nustatęs esminius VPĮ pažeidimus, sprendimą dėl perkančios organizacijos įpareigojimo nutraukti pirkimo procedūras priėmė pagrįstai ir teisėtai. Konkurso dokumentai, įskaitant techninius ir kvalifikacinius reikalavimus, yra vientisas dokumentas, kurio atskirų skyrių (dalių) nuostatos turi būti tarpusavyje suderintos ir atitikti VPĮ bei su juo susijusių norminių teisės aktų nuostatas. Nustačius konkurso dokumentų kai kurių nuostatų esminį neatitikimą viešuosius pirkimus reglamentuojantiems teisės aktams, šių konkurso dokumentų dalinis taikymas ir viešojo pirkimo procedūros pagal šiuos dokumentus būtų ydingas.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Sonex technologies“ (toliau – ir UAB ,,Sonex technologies“) atsiliepimu į skundą (T 1, b. 1. 102-103) paaiškino, kad atsakovas priėmė neteisingą sprendimą.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Blue Bridge“ (toliau – ir UAB ,,Blue Bridge“) atsiliepimu į skundą (T 1, b. 1. 105) paaiškino, kad jokių priekaištų ir nusiskundimų dėl pareiškėjo vykdyto atviro konkurso „Kompiuterių pirkimas“ neturi, todėl prašė administracinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 29 d. sprendimu (T 2, b. l. 29 – 33) pareiškėjo skundą patenkino - panaikino Viešųjų pirkimų tarnybos 2007 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 4S-3496 „Dėl viešojo pirkimo procedūrų vertinimo“.

13Teismas konstatavo, kad šio ginčo esmė, ar Viešųjų pirkimų tarnybos

142007 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. 4S-3496 „Dėl viešojo pirkimo procedūrų vertinimo“ yra pagrįstas ir teisėtas. Šiuo aspektu svarbu išsiaiškinti, ar pareiškėjas, skelbdamas viešąjį konkursą kompiuteriams pirkti, nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, t. y. ar parengta kompiuterių techninė specifikacija užtikrino sveiką konkurenciją ir nediskriminavo tiekėjų. Teismas vadovavosi Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalimis, 25 straipsnio 2, 8 dalimis, Viešojo administravimo įstatymu, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo, sutarčių sudarymo tvarkos derinimo preambulės 2 punktu ir 23 straipsnio 2 ir 8 dalimis. Teismas nustatė, kad pareiškėjo Viešųjų pirkimų komisija 2007 m. rugpjūčio 6 d. protokoline nutartimi nusprendė pirkti kompiuterius atviro konkurso būdu už 2 000 000 Lt be PVM. Šiam tikslui buvo suformuota užduotis, parengta prekių techninė specifikacija, pranešimas apie pirkimą paskelbtas 2007 m. birželio 16 d. oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“. Pasiūlymą pirkti kompiuterius atviro konkurso būdu pateikė trys tiekėjai: UAB „Blue Bridge“, UAB „Compservis“ ir UAB „Sonex technologies“. Pareiškėjo Viešųjų pirkimų komisija 2007 m. rugsėjo 27 d. protokoline nutartimi nusprendė pripažinti, kad visos šios bendrovės atitinka tiekėjams keliamus reikalavimus, o 2007 m. spalio 2 d. protokoline nutartimi nustatė preliminarią pasiūlymų eilę kompiuteriams pirkti pasiūlytų kainų didėjimo tvarka: UAB „Sonex technologies“ - 1 720 677,18 Lt su PVM; UAB „Compservis“ - 1 752 750,10 Lt su PVM; UAB „Blue Bridge“ pasiūlymą atmetė kaip neatitinkantį kvietimo sąlygose 6.1.6 punkte nustatytų bendrųjų reikalavimų. Tačiau atsakovas 2007 m. spalio 31 d. įpareigojo pareiškėją nutraukti kompiuterių pirkimo procedūras. Šį savo nutarimą motyvavo tuo, kad pareiškėjo parengta prekių techninė specifikacija ir sąlygos pažeidžia VPĮ nustatytus reikalavimus. Teismas, išanalizavęs pareiškėjo specifikaciją, padarė išvadą, jog pareiškėjas joje nenurodė konkretaus kompiuterio modelio ar šaltinio, konkretaus proceso ar prekės ženklo, patento, tipo, konkrečios prekės kilmės ar gamybos, kad tam tikroms įmonėms ar produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Teismas pažymėjo, kad kiekvieną kompiuterį sudaro įvairi techninė ir programinė įranga bei išoriniai įrenginiai, todėl įvairių gamintojų įranga montuojama į skirtingų kompiuterių modelius. Programinės įrangos tam tikri reikalavimai turi atitikti techninę įrangą. Atsakovo argumentai, kad specifikacijos 1 priede nustatyti reikalavimai dirbtinai riboja konkurenciją, nes tokius reikalavimus atitinka Hewlet-Packard kompiuterių gamintojas ir Intel procesorių gamintojas, yra neteisingi. Byloje nėra jokių faktinių duomenų (techninės išvados, specialisto išvados ar kitų faktinių duomenų), kurie patvirtintų atsakovo išdėstytus teiginius ginčo sprendime. Tarnybos atstovas teismui negalėjo paaiškinti, kokiais faktiniais duomenimis rėmėsi, konstatuodamas nustatytus pažeidimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad perkančioji organizacija, šiuo atveju AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“, siekė įsigyti jai reikalingų prekių (kompiuterių), todėl nurodydama apytikslius techninę ir programinę įrangą bei išorinius įrenginius, tiekėjų turimus techninius centrus Lietuvoje, norėjo patenkinti organizacijos interesus ir viešųjų pirkimų tikslą. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo techninė specifikacija atitinka VPĮ nustatytus reikalavimus, Kompiuterinės įrangos techninių specifikacijų rengimo rekomendacijas, kurios patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2005 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 1S-46 (toliau - ir Rekomendacijos), joje nenurodyta konkreti prekė, gamintojas (pavyzdžiui, AMD, Intel) ar tiekimo šaltinis, gamybos procesas, prekės ženklas (pavyzdžiui, AMD Athlon™ 64, Intel® Pentium® 4), patentas, kilmės šalis ar bet kokia kita galimai diskriminacinė charakteristika. Pareiškėjas specifikacijoje yra nurodęs procesoriaus, pagrindinės plokštės ir kitus kompiuterio duomenis, taip pat įrašęs žodžius „arba lygiavertis; arba analogiškas“. Rekomendacijose yra pažymėta, kad kompiuterių įrangos techninėse specifikacijose gali būti nustatyti su įrangos ypatybėmis susiję reikalavimai, pavyzdžiui, operatyviosios atmintinės, standžiojo disko talpa, sąsajų tipai ir skaičius. Gali būti nustatyti reikalavimai, susiję su kompiuterių įrangos naudojimo ypatybėmis, pavyzdžiui, nešiojamojo kompiuterio baterijos veikimo trukmė. Teismas konstatavo, kad atsakovo argumentai, jog nepriklausomi sertifikuoti techninio aptarnavimo centrai galėtų būti ir už Lietuvos Respublikos ribų, yra neteisingas, kadangi jie neatitinka perkančiosios organizacijos interesų ir viešųjų pirkimų tikslo. Pareiškėjas savo veiklą vykdo Lietuvos Respublikoje, perkama įranga bus naudojama tik Lietuvos Respublikoje, todėl, atsižvelgiant į pareiškėjo veiklos specifiką, jis privalo turėti patikimus kompiuterių įrangos techninio aptarnavimo partnerius Lietuvoje, taip pat galimybę per įmanomai trumpiausią laiką gauti perkamos įrangos techninio aptarnavimo paslaugą ir tai atitinka perkančios organizacijos interesus ir pirkimų tikslą. Teismas nesutiko su atsakovo padaryta išvada, kad pirkimo sąlygų 1 priedo „Prekių techninė specifikacija“ 1, 2 ir 6 dalyse nustatyti perkamų prekių ribinių matavimų reikalavimai ir 3-6 dalyse nustatyti perkamų prekių ribinio svorio reikalavimai dirbtinai riboja konkurenciją ir diskriminuoja tiekėjus. Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad tokie reikalavimai pritaikyti vieninteliam kompiuterių įrangos gamintojui Hewlet-Packard. Teismas taip pat nurodė, kad negalima sutikti su atsakovo atsiliepime išdėstytu argumentu, jog perkančioji organizacija (AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“) pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB (toliau – ir Direktyva) nustatytus reikalavimus. Atsakovo nurodytas argumentas yra deklaratyvus. Atsakovas išdėstė Direktyvos nediskriminacines nuostatas, tačiau konkrečiai nenurodė, kaip pareiškėjo pirkimo dokumentuose (techninėje specifikacijoje) nustatyti reikalavimai pirkti kompiuterius dalyviams sudarė nevienodas sąlygas bei kaip nesukuria vienodų konkurencijos sąlygų. Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, padarė išvadą, kad perkančiosios organizacijos AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ pirkimo dokumentai (prekių techninė specifikacija) - techninė ir programinė įranga bei išorės įrenginiai - neprieštaravo Rekomendacijų reikalavimams, todėl pareiškėjo 2007 m. spalio 2 d. protokolinis sprendimas nustatyti tiekėjų preliminarią pasiūlymų kompiuteriams pirkti eilę pagal teisės normas, neprieštaraujančias pirkimo dokumentuose (techninėje specifikacijoje) numatytoms sąlygoms, yra teisėtas. Perkančioji organizacija AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ pirkimo dokumentus parengė vadovaudamasi VPĮ nuostatomis ir Rekomendacijomis. Teismas konstatavo, kad atsakovo 2007 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. 4S-3496 „Dėl viešojo pirkimo procedūrų vertinimo“ yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Pareiškėjas, skelbdamas viešą konkursą kompiuteriams pirkti, nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo ir Rekomendacijų nuostatų, t. y. parengta kompiuterių techninė specifikacija užtikrino sveiką konkurenciją ir nediskriminavo tiekėjų.

15III.

16Atsakovas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 36 – 42) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Viešųjų pirkimų tarnybos 2007 m. spalio 31 d. įpareigojimą Nr. 4S-3496 palikti galioti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

171. Teismas savo sprendimo nemotyvavo ir nepagrindė VPĮ normomis.

182. Pareiškėjo skunde VPĮ normų taikymas ir interpretavimas paneigia: 1) įstatymo kaip norminio teisės akto tikslą ir paskirtį - nustatyti viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę (1 str. 1 d.); 2) Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijas, nustatytas VPĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte; 3) Viešųjų pirkimų tarnybos teisę, nustatytą VPĮ 8 straipsnio 3 dalies 4 punkte - nustačius įstatymų pažeidimus, įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, panaikinti arba pakeisti šio įstatymo reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus; 4) viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos įstatyminis reguliavimas praranda savo prasmę.

193. Teismas netinkamai taikė VPĮ 8 straipsnio 3 dalies 4 punkto, 25 straipsnio 2 ir 8 dalių, 24 straipsnio 7 dalies ir 32 straipsnio 3 dalių nuostatas.

204. Teismas neteisingai ir nepagrįstai siaurinamai pritaikė VPĮ 25 straipsnio 2 bei 8 dalių ir 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes VPĮ griežtai reglamentuoja, kokia informacija privalo būti pateikta pirkimo dokumentuose bei šiai informacijai keliamus reikalavimus, kad tiekėjai (gamintojai) galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija įsigyti tai, ko jai reikia.

215. VPĮ griežtai draudžia bet kokio pobūdžio diskriminaciją (3 str. 1 d.), o tokie draudimai papildomai nurodyti tiek prie perkamų prekių, paslaugų ar darbų techninės specifikacijos rengimo reikalavimų (25 str.), tiek ir prie tiekėjams keliamų minimalių kvalifikacinių reikalavimų (32 str. 2 ir 3 dalys).

226. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A2-521/2007.

237. Europos Sąjungos ekonominei integracijai yra labai svarbu laikytis Konsoliduotoje Europos Sąjungos 2004 m. gruodžio 24 d. sutartyje nustatytų principų, bendrosios rinkos laisvių ir viena iš jų - laisvė teikti paslaugas, todėl reikalavimas turėti kelis nepriklausomus sertifikuotus techninio aptarnavimo centrus Lietuvoje yra nepagrįstas ir ribojantis konkurenciją, nes sudaro nevienodas sąlygas užsienio tiekėjams konkuruoti su Lietuvos tiekėjais.

248. Viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti skaidrų viešųjų pirkimų vykdymą ne tik tam, kad būtų racionaliai naudojamos valstybės lėšos, bet ir tam, jog būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė. Sąžiningos konkurencijos laisvei užtikrinti skirtas ne tik VPĮ, bet ir Europos Sąjungos direktyvos. Europos Bendrijos Steigimo sutarties 12 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama bet kokia diskriminacija dėl priklausymo vienai ar kitai valstybei.

259. Pareiškėjas nepateikė nei atsakovui, nei teismui jokių dokumentų, kurie galėtų paneigti Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojime nustatytus pažeidimus.

2610. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai siaurinamai traktuoja „diskriminaciją“ viešuosiuose pirkimuose. Diskriminacija gali būti tiesioginė (nurodoma konkretus tiekėjo/gamintojo pavadinimas arba kitoks konkretus pavadinimas, pavyzdžiui, AMD Athlon™ 64, Intel® Pentium® 4, ir t.t.) arba netiesioginė (nenurodoma konkretaus pavadinimo, prekės ženklo arba kito konkretaus pavadinimo, tačiau nustatytų techninių/kvalifikacinių reikalavimų visuma sudaro galimybes konkurse dalyvauti/pateikti prekes vieninteliam tiekėjui arba nurodo į konkretų gamintoją, kurio įranga turi būti pateikta). Būtent netiesioginės diskriminacijos apraiškas atsakovas nustatė perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose.

2711. Atsakovas nesutinka su pateiktu teismo išaiškinimu, kad žodžių „arba lygiavertis; arba analogiškas“ įrašymas savaime užtikrina konkurenciją ir pagrindinių viešųjų pirkimų principų laikymąsi, kadangi kai kurie techniniai parametrai (svoris, dydis, procesorius, sudėtinės dalis) tiesiog negali turėti lygiaverčių prietaisų arba reikšmių.

28Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 46-51) prašo apeliacinio skundo nepatenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

29Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra jokių faktinių duomenų (techninės išvados, specialisto išvados ar kitų faktinių duomenų), kurie patvirtintų atsakovo išdėstytus teiginius ginčo sprendime. Atsakovo argumentai, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos 2007 m. gegužės 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A2-521/2007), atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjo patvirtintoje prekių techninėje specifikacijoje konkrečios prekės gamintojas, gamybos geografinė vieta nėra nurodyti. Nurodo, kad Pirkimo sąlygų 1 priedo „Prekių techninė specifikacija“ 1-6 dalių reikalavimai nustatyti ne tiekėjams. Pagal Pirkimo sąlygų 1 priedo „Prekių techninė specifikacija“ ne tiekėjai, o jų siūlomos įrangos gamintojai privalo Lietuvoje turėti nepriklausomus sertifikuotus techninio aptarnavimo centrus, todėl VPĮ 32 straipsnio nuostata, taip pat užsienio tiekėjų teisės parduoti prekes nebuvo pažeistos. Atsakovo argumentai, kad nepriklausomi sertifikuoti techninio aptarnavimo centrai galėtų būti ir už Lietuvos Respublikos ribų, neatitinka perkančiosios organizacijos interesų ir viešųjų pirkimų tikslo. Perkamus kompiuterius pareiškėjas naudos ir pasibaigus jų garantinio aptarnavimo terminui, todėl pasibaigus kompiuterių tiekėjo įsipareigojimams, pareiškėjas turi turėti galimybę gauti kompiuterinės įrangos techninio aptarnavimo paslaugą Lietuvos Respublikoje.

30Tretysis suinteresuotas asmuo UAB ,,Blue Bridge“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 45) prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV.

33Viešųjų pirkimų tarnyba 2007 m. spalio 31 d. dokumentu Nr. 4S-3496 įpareigojo akcinę bendrovę „Rytų skirstomieji tinklai“ nutraukti atviro konkurso procedūrą nustačiusi, kad perkančioji organizacija - pareiškėjas, pažeidė VPĮ 25 straipsnio 2 ir 8 dalių nuostatas, kadangi: 1) konkurso sąlygų priedo Nr. 1 „Prekių techninė specifikacija“ 2 dalyje „Asmeninis kompiuteris“, apibrėždamas reikalavimus procesoriui, juos suformulavo taip, kad jie atitiktų tik Intel procesorių gamintojo produkciją; 2) konkurso sąlygų priedo Nr. 1 „Prekių techninė specifikacija“ 3, 4 ir 5 dalyse, apibrėždamas reikalavimus nešiojamų kompiuterių procesoriams, juos suformulavo taip, kad jie atitiktų tik Intel procesorių gamintojo produkciją; 3) konkurso sąlygų priedo Nr. 1 „Prekių techninė specifikacija“ 6 dalyje „Delninis kompiuteris“, nustatydamas reikalavimus procesoriui, juos išdėstė taip, kad pastarieji atitiktų tik Intel procesorių gamintojo Xscale architektūros procesorius, tarp kurių yra ir palaikančių 520 MHz dažnį; 4) konkurso sąlygų priedo Nr. 1 „Prekių techninė specifikacija“ 1, 2, 3, 4 dalyse, įtvirtindamas reikalavimus turėti Lietuvoje ne mažiau kaip tris nepriklausomus sertifikuotus techninio aptarnavimo centrus, o 6 dalyje reikalavimus turėti Lietuvoje ne mažiau kaip du nepriklausomus sertifikuotus techninio aptarnavimo centrus paneigė galimybę konkurse dalyvauti subjektams turintiems tokį kiekį centrų už Lietuvos Respublikos ribų; 5) konkurso sąlygų 1 priedo „Prekių techninė specifikacija“ 1, 2 ir 6 dalyse nustatydamas reikalavimus išmatavimams bei 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatydamas svorio reikalavimus išskyrė vienintelį kompiuterinės įrangos gamintoją Hewlet – Packard. Taigi spręstina, jog buvo nustatyti penki atskiro pobūdžio pažeidimai, kurie ir sąlygojo atviro konkurso nutraukimą. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas iškeltą reikalavimą, turėjo pasisakyti tiek skundžiamo sprendimo pagrįstumo, tiek teisėtumo aspektais.

34Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pats Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas dėl atviro konkurso nutraukimo iš esmės atitinka VPĮ 8 straipsnio 3 dalies 4 punktą, todėl nėra pagrindo teiginiui apie Viešųjų pirkimų tarnybai suteiktos kompetencijos ribų peržengimą nustačius įstatymų pažeidimus. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektas pagal VPĮ 8 straipsnio 3 dalies 4 punktą, taip pat turi teisę, nustačius įstatymų pažeidimus, priimti ir kitokio pobūdžio sprendimus: panaikinti VPĮ reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus; pakeisti VPĮ reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus.

35Nesant abejonių dėl Viešųjų pirkimų tarnybos priimto procesinio sprendimo atitikimo VPĮ ir kitiems įstatymams, analizuotina, ar priimtas sprendimas buvo pagrįstas, t.y. būtina atsakyti į klausimą dėl turinio, dėl techninėje specifikacijoje išdėstytų nuostatų atitikimo VPĮ 25 straipsnio 8 daliai. Pastaroje normoje įtvirtinta nuostata, jog apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Vadinasi, aktualu nustatyti, ar techninėje specifikacijoje nebuvo formuluočių išskiriančių vienus subjektus kitų subjektų atžvilgiu.

36Kaip matyti iš administracinėje byloje esančių duomenų, atviras konkursas buvo paskelbtas pareiškėjui siekiant įsigyti kompiuterinę techniką. Tai speciali sritis, reikalaujanti ir specifinių žinių, kurių paprastai neturi eilinis kompiuterinės technikos vartotojas. Gilesnių žinių turėjimas kompiuterinės technikos srityje ne visada būdingas ir teismui nagrinėjančiam bylas, susijusias su tokio pobūdžio ginčais. Todėl, kai reikia specialių žinių atitinkamiems veiksmams ištirti bei įvertinti, turėtų būti kviečiams specialistas arba atliekama ekspertizė dėl klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių. Specialistų paaiškinimai ir ekspertų išvados - vieni iš įrodymų, kuriuos įvertinus su kitais faktiniais duomenimis, darytina išvada dėl bylos baigties (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str., 61, 62 str.). Specialių žinių trūkumas gali lemti ir nepakankamai pagrįsto, o tai reiškia galimai ir neteisingo sprendimo priėmimą nagrinėjamoje byloje, todėl sprendžiant kiekvieną bylą svarstytina, ar visapusiškam bylos išnagrinėjimui, objektyvaus sprendimo priėmimui nėra būtina kviesti specialistą ar skirti ekspertizę. Vyriausiojo administracinio teismo nuomone, šis klausimas pirmosios instancijos teismo nebuvo apsvarstytas ir skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas neturint specialių žinių.

37Konkurso sąlygų priedo Nr. 1 „Prekių techninė specifikacija“ 2 dalyje „Asmeninis kompiuteris“ esantis reikalavimas procesoriui „64 bitų technologiją palaikantis dviejų branduolių procesorius, kurio našumas ne mažiau 6835 taškų pagal testą PCMark 2005 CPU arba analogiškas. Testo rezultatai turi būti viešai publikuojami puslapyje www.tomsharware.com“ nei paneigia, nei patvirtina, jog tokia nuostata atveriamas kelias dalyvauti konkurse tik Intel procesorių gamintojo produkcijai. Tokia reikalavimo formuluotė, jos nepaaiškinus priimtinai ne kompiuterinės technikos žinovui ar asmeniui įsigilinusiam į šią sritį, nėra labai reikšminga. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, Viešųjų pirkimo tarnybos padaryta išvada dėl Intel procesorių gamintojo produkcijos, o teismo sprendimas dėl galimybės atvirame konkurse dalyvauti skirtingų gamintojų produkcijai, ne vien tik Intel, neturėjo ir negalėjo būti grindžiami subjektyvaus pobūdžio samprotavimais.

38Analogišką teiginį suponuoja ir apskųsto 2007 m. spalio 31 d. dokumento 1.2 punktas, 1.3 punktas, 3 punktas.

39Vadinasi, įrodymų institutas taikytas netinkamai. Šiuo atveju, Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyti galimi pažeidimai (2007 m. spalio 31 d. dokumento 1.1, 1.2, 1.3 ir 3 punktai), turėjo būti nepripažinti jais, atsižvelgiant į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba juos tinkamai nepatvirtino kitais faktiniais duomenimis. O tokiu atveju, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-203-2005 Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija ir kt. v. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kat. 25).

40Tvirtintina, jog pirmosios instancijos teismas, be specialių žinių, galėjo pasisakyti dėl 2007 m. spalio 31 d. dokumento 2 punkto, liečiančio reikalavimus dėl nepriklausomų sertifikuotų techninio aptarnavimo centrų, bet padaryta išvada nėra pakankamai argumentuota. Juk techninė specifikacijoje įtvirtinant reikalavimus turėti Lietuvoje ne mažiau kaip tris nepriklausomus sertifikuotus techninio aptarnavimo centrus arba turėti Lietuvoje ne mažiau kaip du nepriklausomus sertifikuotus techninio aptarnavimo centrus išskiriami tik tie subjektai, kurie turi tokį centrų skaičių Lietuvoje. Tuo tarpu galimybė dalyvauti atvirame konkurse subjektams, pavyzdžiui, turintiems tik vieną sertifikuotą techninio aptarnavimo centrą Lietuvoje, nepriklausomai nuo jo dydžio bei pajėgumų, operatyvumo ir daugiau kaip du už Lietuvos Respublikos ribų, iš esmės yra paneigiama. Tokie reikalavimai negali būti pateisinami vien tik perkančiosios organizacijos tikslais. Teisiniuose santykiuose egzistuoja teisių ir pareigų vienovė. Vadinasi, pareiškėjo užimta pozicija akivaizdžiai riboja konkurenciją ir diskriminuoja neapibrėžtą subjektų ratą, taip prieštaraudama VPĮ 25 straipsnio 2 daliai. Viešųjų pirkimų tarnybos 2007 m. spalio 31 d. dokumento 2 punkte padaryta išvada – teisinga, kuo neleidžia abejoti ir pirmiau suformuota administracinių teismų praktika analogiško pobūdžio bylose.

41Antai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gegužės 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A2 -521/2007 (procesinio sprendimo kategorija 25) yra pažymėjęs, kad netgi nuostata įtvirtinanti reikalavimą techninėje specifikacijoje dėl produkto pagaminimo Europos Sąjungos šalyse, akivaizdžiai, tam tikroms įmonėms ar produktams, sudaro palankesnes sąlygas ir neatitinka VPĮ reikalavimų.

42Konstatuotas VPĮ pažeidimas šiurkštus, ribojantis konkurenciją ir diskriminuojantis kitus potencialius atviro konkurso dalyvius, todėl apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu. Viešųjų pirkimų tarnybos 2007 m. spalio 31 d. padarytos išvados pripažintinos pagrįstomis, tačiau tik 2007 m. spalio 31 d. akto 2 punkto apimtyje. Sprendimas dėl įpareigojimo įmonę nutraukti atvirą konkursą paliktinas nepakeistu, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį. Kita vertus, toks sprendimas nulemtas ir kita aplinkybe. Pripažinus vieną iš konkurso esminių reikalavimų nepagrįstu iš esmės keičiasi ir faktinė situacija – atveriama galimybė atvirame konkurse dalyvauti platesniam subjektų ratui, bet jų įstojimas į pirkimo procesą, teisėjų kolegijos nuomone, turėtų būti pradėtas nuo pirminių etapų.

43Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

44Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apeliacinį skundą patenkinti.

45Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 29 d. sprendimą panaikinti.

46Skundą atmesti.

47Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau –... 5. Pareiškėjas akcinė bendrovė ,,Rytų skirstomieji tinklai“ (toliau – ir... 6. Pareiškėjas nurodė, kad Viešųjų pirkimų tarnybos priimtas sprendimas yra... 7. Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 87-91) prašė skundą atmesti... 8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo vykdomo atviro konkurso pirkimo procedūras... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Sonex... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Blue Bridge“... 11. II.... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 29 d. sprendimu (T... 13. Teismas konstatavo, kad šio ginčo esmė, ar Viešųjų pirkimų tarnybos... 14. 2007 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. 4S-3496 „Dėl viešojo pirkimo... 15. III.... 16. Atsakovas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 36 – 42) prašo panaikinti Vilniaus... 17. 1. Teismas savo sprendimo nemotyvavo ir nepagrindė VPĮ normomis.... 18. 2. Pareiškėjo skunde VPĮ normų taikymas ir interpretavimas paneigia: 1)... 19. 3. Teismas netinkamai taikė VPĮ 8 straipsnio 3 dalies 4 punkto, 25 straipsnio... 20. 4. Teismas neteisingai ir nepagrįstai siaurinamai pritaikė VPĮ 25 straipsnio... 21. 5. VPĮ griežtai draudžia bet kokio pobūdžio diskriminaciją (3 str. 1 d.),... 22. 6. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 25 d.... 23. 7. Europos Sąjungos ekonominei integracijai yra labai svarbu laikytis... 24. 8. Viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti skaidrų... 25. 9. Pareiškėjas nepateikė nei atsakovui, nei teismui jokių dokumentų, kurie... 26. 10. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai siaurinamai traktuoja... 27. 11. Atsakovas nesutinka su pateiktu teismo išaiškinimu, kad žodžių „arba... 28. Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 46-51) prašo... 29. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas... 30. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB ,,Blue Bridge“ atsiliepimu į apeliacinį... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV.... 33. Viešųjų pirkimų tarnyba 2007 m. spalio 31 d. dokumentu Nr. 4S-3496... 34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pats Viešųjų... 35. Nesant abejonių dėl Viešųjų pirkimų tarnybos priimto procesinio sprendimo... 36. Kaip matyti iš administracinėje byloje esančių duomenų, atviras konkursas... 37. Konkurso sąlygų priedo Nr. 1 „Prekių techninė specifikacija“ 2 dalyje... 38. Analogišką teiginį suponuoja ir apskųsto 2007 m. spalio 31 d. dokumento 1.2... 39. Vadinasi, įrodymų institutas taikytas netinkamai. Šiuo atveju, Viešųjų... 40. Tvirtintina, jog pirmosios instancijos teismas, be specialių žinių, galėjo... 41. Antai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gegužės 25 d.... 42. Konstatuotas VPĮ pažeidimas šiurkštus, ribojantis konkurenciją ir... 43. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 44. Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apeliacinį... 45. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 29 d. sprendimą... 46. Skundą atmesti.... 47. Sprendimas neskundžiamas....