Byla 2S-1751-431/2016

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolė V. M., S. R., AB Nordea Bank, veikiantis per struktūrinį padalinį Lietuvos skyrių, A. S., UAB „Nikartas“, bankrutavusi kooperatinė bendrovė „Nacionalinė kredito unija“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“, Valstybinė mokesčių inspekcija, užsienio juridinis asmuo Lindorff Oy, veikiantis per savo filialą Lietuvoje, G. R. ir Z. A..

3Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų prašė atšaukti 2015 m. rugpjūčio 7 d. vykusias ir 2015 m. rugsėjo 7 d. pasibaigusias pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausančio turto pirmąsias varžytynes, stabdyti vykdomąsias bylas Nr. 0015-15-11292, Nr. 0015-15/11294 ir atliekamą išieškojimą iš pareiškėjo ir jo sutuoktinės turto, pagal CPK 664 straipsnį nustatyti išieškojimo iš pareiškėjo ir jo sutuoktinės turto eilę ir tik tinkamai ją nustačius, skelbti turto varžytynes. Nurodė, jog antstolė neteisėtai paskelbė varžytynes, kadangi iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto gali būti išieškoma tik penktąja eile. Pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta yra ( - ), tačiau būtent į šį turtą antstolė nukreipė išieškojimą ir šį turtą pardavė pirmiausia, nors pareiškėjas turi ir kito kreditoriui įkeisto turto.

6Suinteresuotas asmuo, antstolė V. M., nesutiko su skundu. Nurodė, jog pirmiausia išieškoma iš hipoteka įkeisto turto, pareiškėjo skola yra didelė, visas įkeistas turtas įkainotas mažesne suma nei pakaktų skolai išieškoti. Skolininkams buvo leista turtą parduoti jų pasiūlytam pirkėjui.

7Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog išieškojimas vykdomas pirmąja eile realizuojant turtą, kuriam įregistruota hipoteka, nepaisant to, ar jis yra gyvenamasis būstas. Visi vykdomojo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus.

8Suinteresuotas asmuo užsienio juridinis asmuo Lindorff Oy, veikiantis per savo filialą Lietuvoje, nesutiko su skundu, prašė jį atmesti, nurodė iš esmės tokius pačius argumentus kaip ir antstolė.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi netenkino pareiškėjo Ž. R. skundo dėl antstolės V. M. veiksmų.

11Teismas, įvertinęs tai, kad ta pati prievolė buvo užtikrinta įkeičiant hipoteka keletą skolininkams nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų (pagal tris skirtingus hipotekos lakštus), padarė išvadą, kad prievolė hipotekos kreditoriui buvo užtikrinta sudarant jungtinės hipotekos sandorį (CK 4.180 straipsnis). Tokiu atveju skolininkai kaip įkeistų daiktų savininkai turi teisę nustatyti parduodamų daiktų eiliškumą (CK 4.194 straipsnio 1 dalis), tačiau šia teise turi naudotis sąžiningai; o jos pažeidimo (suvaržymo) atveju turi įrodyti, kad tokio pobūdžio pažeidimas (suvaržymas) yra esminis bei sudarantis pagrindą varžytynes pripažinti negaliojančiomis (CPK 12 ir 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad skola hipotekos kreditoriui yra didesnė nei 398 000,00 Eur, patvarkymais įkainuotų įkeistų nekilnojamojo turto vienetų bendra vertė yra 181 500,00 Eur. Akivaizdu, kad ir kokia eile būtų pardavinėjamas įkeistas turtas, mažai tikėtina, kad jo vertė po paskelbtų varžytynių padidės daugiau nei dvigubai ir viršys skolos sumą (bei skaičiuojamas 16 procentų dydžio metines palūkanas). Pastarąją išvadą patvirtino ir įvykusios dvejos varžytinės, kurioms pasibaigus turtas buvo parduotas iš viso už 165 100 Eur. Pareiškėjas, teigdamas, kad buvo pažeista jo teisė nustatyti parduodamų daiktų eiliškumą, šia teise nesinaudojo nei antstolei patvarkymais pranešus apie nustatytą turto vertę ir jų pardavimą varžytynėse, nei antstolei patvarkymais paskelbus varžytynes. Priešingai, patys skolininkai sutiko su turto pardavimu ir siūlė skirtingomis datomis pirkėjus turtui išpirkti. Tuo tarpu antstolė laukė iki kol skolininkų pasiūlyti pirkėjai sumokės turto išpirkimo kainą ir tik po to, kai skolininkų nurodytais terminais turto kainos negavo, paskelbė varžytynes. Teismas pažymėjo, kad antstolė tą pačią dieną priėmė patvarkymus dėl įkeisto turto įkainojimo ir pardavimo varžytynėse, tačiau tik dėl to, kad skolininkai skirtingais terminais pasiūlė turto pirkėjus, išsiskyrė varžytynių datos. Jei pareiškėjai nebūtų siūlę skirtingomis datomis pirkėjų, varžytynės dėl visų daiktų būtų paskelbtos tą pačią dieną, kas nėra draudžiama, parduodant tiek daiktų, kiek reikia kreditoriaus reikalavimams patenkinti (CK 4.194 straipsnio 2 dalis). Teismas padarė išvadą, kad patys pareiškėjai savo elgesiu parodė, kad jie neketina pasinaudoti savo teise nustatyti įkeistų daiktų pardavimo eiliškumą, dėl ko vėlesnis jų pozicijos pakeitimas negali būti laikomas pakankamu pagrindu pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais bei atšaukti varžytynes. Be to, net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad pareiškėjams buvo suvaržyta teisė nurodyti parduodamų daiktų eiliškumą, tai nesudarytų pakankamo pagrindo pripažinti varžytynes neteisėtomis, nes antstolė turėjo teisę pardavinėti visus įkeistus daiktus vienu metu (nesivadovaudama pareiškėjų nustatytu eiliškumu), kadangi įkeistų daiktų vertė buvo akivaizdžiai daugiau nei per pusę mažesnė už įkeistu turtu užtikrintos prievolės dydį (CK 4.194 straipsnio 2 dalis, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-904-577/2016).

12Teismo išvadą, kad skolininkų tikslas yra kuo ilgiau nepagrįstai vilkinti įkeisto turto pardavimo procedūras patvirtina ir jų elgesys, kuomet jie teikė tapačius ieškinius Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono apylinkės teismams, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti viso įkeisto turto realizavimą. Taigi, skolininkų elgesys rodo, kad jų tikslas – bet kokiomis priemonėmis atitolinti hipotekos kreditoriaus prievolės įvykdymą, išieškant iš skolininkų turto. Toks skolininkų elgesys yra nesąžiningas, pažeidžia hipotekos kreditoriaus teisę į prievolės įvykdymą, bei laikytinas piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis vykdymo procese. Tokiu atveju nėra pagrindo konstatuoti antstolės veiksmų neteisėtumą, kuomet patys skolininkai sąmoningai elgėsi neteisėtai ir nesąžiningai, tik pasibaigus varžytynėms pradėję kelti klausimą dėl jų teisės nustatyti įkeistų daiktų pardavimo eiliškumą pažeidimo.

13Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjai skunde dėl antstolės veiksmų nepateikė nei vieno argumento kaip šios teisės suvaržymas nulėmė jų turtinių interesų pažeidimą, pavyzdžiui, turtas buvo parduotas už mažesnę kainą, turto buvo parduota daugiau nei reikia užtikrintam reikalavimui patenkinti ir pan. Vienintelis pareiškėjų argumentas, kad parduodant turtą varžytynėse nebuvo laikytasi eiliškumo ir be pagrindo išieškojimas iš pradžių buvo nukreiptas į pareiškėjų gyvenamąjį būstą. Įkeisto turto priverstinio pardavimo atveju apsauga skolininko gyvenamajai vietai nėra taikoma (CPK 662 straipsnio 5 dalis, 663 straipsnio 5 dalis). Vienintelė apsauga – skolininko teisė (jungtinės hipotekos atveju) nustatyti parduodamo turto eiliškumą (įskaitant ir turto, kuriame skolininkas gyvena), tačiau vien šios teisės pažeidimas savaime nesudaro pagrindo pripažinti varžytynių neteisėtomis. Skolininkai niekaip nebūtų išsaugoję įkeisto turto (nepaisant to, kokia eile jis būtų pardavinėjamas), nes įkeisto turto bendra vertė yra iš esmės mažesnė nei prievolės, užtikrintos įkeistu turtu, dydis. Teismas atkreipė dėmesį, kad patys pareiškėjai neapsisprendžia, ar įkeistas ir varžytynėse parduotas turtas (gyvenamasis namas adresu ( - )) yra jų gyvenamoji vieta. Ieškinyje, pareikštame Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl kredito sutarties nutraukimo nuginčijimo, skolininkai nurodė, kad gyvena ( - ). Tuo tarpu tapačiame ieškinyje, pateiktame Vilniaus rajono apylinkės teismui, nurodė gyvenamąją vietą ( - ). Aplinkybę, kad skolininkai piktnaudžiauja teise į ieškinį ir nesąžiningai nurodo gyvenamąją vietą, taip kaip jiems parankiau konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-66-345/2016. Be to, skolininkai ir šioje byloje įrodinėdami, kad buvo pažeistą jų teisė, kuomet nesilaikant eiliškumo buvo parduotas jų gyvenamasis būstas (gyvenamasis namas adresu ( - )), patys sau prieštarauja, nurodydami savo gyvenamąją vietą ( - ).

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Atskiruoju skundu pareiškėjas Ž. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Nurodo, jog CPK 664 straipsnyje yra įtvirtinta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė, o CK 4.194 straipsnyje – skolos išieškojimo tvarka, parduodant varžytynėse jungtine hipoteka įkeistą daiktą. CPK 664 straipsnyje nustatyta, kad paskutiniąja eile yra išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. CK 4.149 straipsnyje nustatyta, kad jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas. Pardavus jungtine hipoteka įkeistus daiktus viešose varžytynėse, skola išieškoma iš visų parduotų daiktų vienu metu, o parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino šių dviejų teisės normų sisteminio aiškinimo. Pareiškėjas yra sudaręs jungtinę hipoteką ir įkeitęs net devynis nekilnojamojo turto objektus, vadinasi pareiškėjas turi teisę nurodyti antstoliui, kokia eile nustatyti įkeistų daiktų pardavimą. Kai jungtine hipoteka yra įkeisti negyvenamieji nekilnojamojo turto objektai bei kartu gyvenamasis būstas, kuriame asmuo gyvena, pirmiausiai turi būti parduodami negyvenamieji nekilnojamojo turto objektai ir tik tada, kai juos pardavus, neužtenka lėšų skoloms padengti, gali būti parduodamas įkeistas gyvenamasis būstas. Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas neįtvirtino skolininko teisės nustatyti įkeisto ir iš varžytynių parduodamo turto pardavimo eiliškumo tvarkos. Ši išvada visiškai prieštarauja pareiškėjo aukščiau pateiktai teisės normų bei teismų praktikos analizei. Bet kokie antstolio veiksmai, kai yra ribojamos skolininko įstatymu garantuojamos teisės, teisėti interesai, yra neteisėti ir privalo būti nedelsiant naikinami. Nagrinėjamu atveju antstolės veiksmai, pirmiausia parduodant pareiškėjo turtą, kuris yra jo gyvenamasis būstas, esant ir kito turto, akivaizdžiai pažeidžia CPK 664 straipsnyje įtvirtintą išieškojimo iš fizinio asmens turto eilę bei CK 4.149 straipsnyje įtvirtintą skolos išieškojimo tvarką.

16Antstolė V. M. atsiliepimu nesutinka su skundu, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas nutartyje išsamiai motyvavo, tinkamai įvertino faktines aplinkybes bei antstolio veiksmų teisėtumą. Pareiškėjas klaidingai nurodo, jog išieškojimas į turtą gali būti nukreipiamas tik tada, kai yra baigtas išieškojimas iš turto, kuris nėra gyvenamasis būstas. Specialias išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto taisykles įtvirtina CPK 745-748 straipsniai. Taigi specialaus instituto bei jį reglamentuojančių specialių teisės normų egzistavimas įtvirtina privilegijuotą hipotekos kreditoriaus padėtį bei galimybę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto. Pareiškėjas nenurodo teismui, iš ko susideda įkeistas turtas. Duomenys iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad įkeistas namas stovi abiejuose žemės sklypuose. Žemės sklypai yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, tuo tarpu ant jų esantis pastatas, nors ir turi atskirą unikalų numerį, tačiau kartu su žemės sklypais sudaro vieną turtinį kompleksą. Todėl šiuo atveju žemės sklypų ir statinių pardavimas atskirai nėra galimas. Įkeisto turto akivaizdžiai nepakanka skoloms išieškoti. CK 4.194 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pardavus jungtine hipoteka įkeistus daiktus viešose varžytynėse, skola išieškoma iš visų parduotų daiktų vienu metu, o parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Įstatyme naudojama formuluotė „tik tiek“, o ne „tik po to“.

17Kiti suinteresuotieji asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

22Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

23Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu, tinkamai aiškino teisės normas, susijusias su įkeisto nekilnojamojo turto pardavimu iš varžytynių, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

24Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolė V. M. vykdo tris vykdomąsias bylas Nr. 0015/15/11292, Nr. 0015/15/11293, Nr. 0015/15/11294, kurios pradėtos pagal notaro 2015 m. kovo 12 d. išduotus vykdomuosius įrašus dėl priverstinio išieškojimo (neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės pagal 2008 m. balandžio 28 d. kredito sutartį) iš hipoteka įkeisto turto pagal tris hipotekos lakštus, kuriais įkeistas pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausantis nekilnojamasis turtas: trys žemės sklypai ir šeši pastatai. Antstolė pradėjo priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeistų daiktų ir dvejais patvarkymais nusprendė įkeistus daiktus parduoti varžytynėse bei nustatė įkeistų daiktų vertę. Skolininkai 2015 m. liepos 31 d. pateikė prašymą parduoti žemės sklypą ir jame esančius 5 pastatus už 57 500 Eur pirkėjui R. K., kuris perves lėšas į antstolio sąskaitą iki 2015 m. rugpjūčio 15 d. Skolininkai 2015 m. birželio 18 d. pateikė prašymą parduoti du žemės sklypus ir gyvenamąjį namą už 124 000 Eur pirkėjui S. S., kuris lėšas į antstolio sąskaitą perves 2015 m. liepos mėnesio antroje pusėje. Skolininkų pasirinktiems pirkėjams nurodytais terminais nepervedus lėšų į antstolio sąskaitą, antstolė 2015 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu nusprendė žemės sklypą ir jame esančius 5 pastatus parduoti varžytynės už 46 000 Eur, o 2015 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymu nusprendė du žemės sklypus ir gyvenamąjį namą parduoti varžytynėse už 99 200 Eur pradinę kainą. Pasibaigus varžytynėms, turtas buvo parduotas pirkėjams už didžiausią pasiūlytą kainą, iš viso – už 165 100 Eur.

25Pagal CK 4.194 straipsnio 1 dalį jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pardavus jungtine hipoteka įkeistus daiktus viešose varžytynėse, skola išieškoma iš visų parduotų daiktų vienu metu, o parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti. CPK 664 straipsnis nustato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, pagal kurią pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto ypatumus nustato CPK 745-748 straipsniai. Pirmos instancijos teismas tinkamai ir sistemiškai aiškino nurodytas teisės normas, vadovavosi šių teisės normų taikymą aiškinančia teismų praktika. Pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad teismas nurodė, jog įstatymų leidėjas neįtvirtino skolininko teisės nustatyti įkeisto ir iš varžytynių parduodamo turto eiliškumo tvarkos. Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tik pažymėjo, kad CK 4.194 straipsnyje yra įtvirtinta įkeisto daikto savininko teisė, o ne pareiga nustatyti įkeistų daiktų pardavimo eilę, todėl įstatyme nėra įtvirtinta imperatyvaus draudimo daiktų savininkui šios teisės atsisakyti ar ja nesinaudoti. Vadinasi, tuo atveju, jei antstolis priima patvarkymą įkainuoti bendrąja jungtine hipoteka įkeistus daiktus ir nustato jų visų pardavimo eilę ar tvarką varžytinėse, o daiktų savininkas neginčija daiktų kainos, nereikalauja šiuos daiktus pardavinėti pagal savininko nurodytą eiliškumą, tokių daiktų pardavimas vienu metu varžytynėse ar pagal antstolio nustatytą eiliškumą (kuomet akivaizdu, kad visų parduotų daiktų vertės nepakaks užtikrintai prievolei įvykdyti) savaime nebus pagrindu antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais bei nesudarys pagrindo varžytynių aktui panaikinti.

26Skundžiamoje teismo nutartyje buvo pagrįstai akcentuota, kad visų nekilnojamojo turto objektų pardavimas iš varžytynių vienu metu buvo paskelbtas teisėtai, kadangi bendra visų įkeistų objektų vertė (181 500,00 Eur) buvo daug mažesnė už skolą (398 000,00 Eur) hipotekos kreditoriui. Visas nekilnojamasis turtas ginčijamose varžytynėse buvo parduotas už 165 100 Eur, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų nurodyto nekilnojamojo turto pardavimo eiliškumo nesilaikymas nagrinėjamu atveju nėra pakankamas pagrindas antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais ir atšaukti įvykusias varžytynes. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių duomenų ar teisinių argumentų, kurie galėtų patvirtinti, jog parduodant kitus nekilnojamojo turto objektus be gyvenamojo namo, gauta kaina galėjo visiškai atlyginti kreditoriaus reikalaujamą išieškoti skolą.

27Pirmos instancijos teismas taip pat detaliai analizavo, ar parduotas gyvenamasis namas yra tikrai faktinė pareiškėjo gyvenamoji vieta. Teismo nurodyti bei byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas turi kitą gyvenamąją vietą, kurios adresu priima jam siunčiamą korespondenciją. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad patys pareiškėjai nepasiprendžia, ar iš varžytynių parduotas namas yra jų faktinė gyvenamoji vieta. Atskirajame skunde pareiškėjas nenurodė jokių naujų duomenų, galinčių paneigti šią teismo išvadą bei patvirtinti, kad jis neturi kitos gyvenamosios vietos ir būtent iš varžytynių parduotas namas yra skolininko gyvenamoji vieta.

28Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

29Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

30Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Nutarė

31Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. R.... 3. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 4. I.Ginčo esmė... 5. Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų prašė atšaukti 2015 m.... 6. Suinteresuotas asmuo, antstolė V. M., nesutiko su skundu. Nurodė, jog... 7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija nesutiko su skundu,... 8. Suinteresuotas asmuo užsienio juridinis asmuo Lindorff Oy, veikiantis per savo... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi netenkino... 11. Teismas, įvertinęs tai, kad ta pati prievolė buvo užtikrinta įkeičiant... 12. Teismo išvadą, kad skolininkų tikslas yra kuo ilgiau nepagrįstai vilkinti... 13. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjai skunde dėl antstolės veiksmų... 14. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Atskiruoju skundu pareiškėjas Ž. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto... 16. Antstolė V. M. atsiliepimu nesutinka su skundu, prašo Vilniaus miesto... 17. Kiti suinteresuotieji asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 19. Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis... 20. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 22. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų... 23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą... 24. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolė V. M. vykdo tris... 25. Pagal CK 4.194 straipsnio 1 dalį jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo... 26. Skundžiamoje teismo nutartyje buvo pagrįstai akcentuota, kad visų... 27. Pirmos instancijos teismas taip pat detaliai analizavo, ar parduotas... 28. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios... 29. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 30. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str.,... 31. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį palikti...