Byla e2A-735-227/2017
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės, Zinos Mickevičiūtės,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ir atsakovės R. M. apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-38-839/2017 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei R. M. bei atsakovės R. M. priešieškinį ieškovui A. R., išvadą teikianti institucija – Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

  1. Ieškovas A. R. ieškiniu prašė pakeisti 2014-03-26 Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-651-228/2014 patvirtintą šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. R. tvarką, nes, pasikeitus ieškovo darbo pobūdžiui, tarp šalių kyla ginčai dėl bendravimo su vaiku, ieškovas nori maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime. Prašė nustatyti jo pasiūlytą bendravimo su vaiku tvarką, nurodytą ieškinyje.
  2. Atsakovė R. M. patikslintu ieškiniu (priešieškiniu) taip pat prašė pakeisti 2014-03-26 Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-651-228/2014 patvirtintą šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. R. tvarką, kadangi vaikui per daug sudėtinga laikytis nustatytos tvarkos, kuri neatitinka vaiko interesų. Prašė nustatyti jos pasiūlytą bendravimo su vaiku tvarkos variantą. Nurodė, kad ieškovui netrukdo bendrauti su vaiku, tačiau vaiko dienos, savaitės ar mėnesio režimas turi būti apibrėžtas ir stabilus.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

  1. Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį, priešieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-651-228/2014, taikos sutarties 6 - 11 punktais patvirtintą A. R. bendravimo su dukra V. R. tvarką ir nustatė, kad : 1) A. R. esant išvykusiam į užsienio valstybę darbo reikalais, A. R. bendrauja su dukra V. R. telefonu, kitomis elektroninio ryšio priemonėmis - Skype, Wiber, Messenger ir kt. programomis, kiekvieną kalendorinės savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val., o kiekvienos kalendorinės savaitės šeštadienį arba sekmadienį nuo 19.00 val. iki 21.00 val. Ieškovo bendravimo su dukra trukmė elektroninio ryšio priemonėmis ribojama trimis kartais per savaitę po ne ilgiau kaip 25 minutes. Apie tai, kada A. R. bendraus su dukra - šeštadienį ar sekmadienį, A. R. ir R. M. turi susitarti žodžiu arba trumposiomis SMS žinutėmis penktadienį. Šalims nesusitarus bendravimas vyksta sekmadienį. R. M. turi sudaryti šiomis dienomis galimybę bendrauti A. R. telefonu, kitomis elektroninio ryšio priemonėmis - Skype, Wiber, Messenger ir kt. programomis su dukra V. R.; ieškovui nedirbant darbo, susijusio su ilgalaikėmis komandiruotėmis į užsienio valstybes, ieškovas turi teisę bendrauti su dukra elektroninio ryšio priemonėmis kasdien, neviršijant savaitei nustatyto laiko limito (75 min.), t.y. apie 10 min. kiekvieną dieną, 2) R. M. turi pateikti A. R. veikiančius ir naudojamus dukros mobiliojo telefono numerius, elektroninio pašto adresą, „Skype“ ir „Facebook“ duomenis, bei nurodo kitas elektroninio ryšio priemones, kuriomis A. R. galėtų susisiekti su dukra; pateikia A. R. savo (R. M.) asmeninį bei darbo mobiliojo telefono numerį, veikiantį ir naudojamą elektroninio pašto adresą, kitų naudojamų ryšio priemonių kontaktus. Apie savo ir dukros V. R. pasikeitusią gyvenamąją vietą, mobilaus ryšio ir kitų elektroninio ryšio priemonių pasikeitimus R. M. privalo pranešti A. R. raštu ir/arba elektroninio ryšio priemonėmis (SMS žinute, elektroniniu paštu) per kuo įmanoma trumpiausią laiką; 3) A. R. apie savo išvykimą į komandiruotę darbo reikalais į užsienio valstybę bei kada grįš iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką praneša R. M. ne mažiau nei prieš penkias kalendorines dienas raštu ir/arba žodžiu ir/arba elektroninio ryšio priemonėmis; A. R. apie savo darbo pobūdžio bei grafiko pasikeitimą ir nuo kada jis galės naudotis kitokiomis bendravimo tvarkos sąlygomis praneša R. M. nė vėliau kaip per 7 kalendorines dienas raštu ir/arba žodžiu ir/arba elektroninio ryšio priemonėmis nuo minėtų aplinkybių pasikeitimo, 4) A. R. dirbant darbą, susijusį su ilgalaikėmis komandiruotėmis į užsienio valstybes jis buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu turi teisę pasiimti vaiką nuo penktadienio 16 val. ar po kitų vaiko užsiėmimų, išskyrus mokyklą, pabaigos iki sekmadienio 19 val. du savaitgalius iš eilės jo buvimo Lietuvoje laikotarpiu ir pirmą bei trečią penktadienį ir po jo einantį savaitgalį, kai ieškovas nedirbs darbo, susijusio su ilgalaikėmis komandiruotėmis į užsienio valstybes, o gyvens ir dirbs Lietuvos Respublikos teritorijoje. A. R. turi teisę pasiimti vaiką kiekvienos savaitės trečiadienį po vaiko užsiėmimų (iš mokyklos ar gyvenamosios vietos) ir iki 20 val. grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą; 5) Dukros V. R. atostogų metu A. R. turi teisę praleisti su dukra ne mažiau kaip pusę jos atostogų laiko savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, taip pat ir užsienio valstybėje. Neporiniais metais ieškovas turi teisę su vaiku praleisti pirmą pusę atostogų dalį, o poriniais metais antrąją atostogų dalies pusę, į bendravimo laiką įskaičiuojant per šventes praleistas dienas (esančias prieš, po ar per atostogas); 6) Kiekvienais metais A. R. turi teisę pasiimti vaiką per savo gimtadienį ir atitinkamai privalo grąžinti vaiką praleisti gimtadienį su motina, kai jis bus pasiėmęs vaiką poriniais metais vaiko vasaros atostogų dalies praleidimui tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir jam suteikiama teisė pasiimti vaiką per savo gimtadienį. Darbo dienomis vaiką galima pasiimti nuo 16 val. ar po kitų vaiko užsiėmimų pabaigos iki 20 val., o nedarbo dienomis nuo 10 val. iki 20 val.; 7) Neporiniais metais A. R. per Šv. Kalėdas dukrą V. R. pasiima šventės išvakarėse, t.y. gruodžio 24 d. (Šv. Kūčių dieną), nuo 10.00 val., dukros mokslo dienos metų laiku - po dukros pamokų ar užsiėmimų, o Šventei pasibaigus, prieš darbo dieną iki tos dienos vakaro 18.00 val. į jos gyvenamąją vietą pas R. M.; per Šv. Velykas dukrą V. R. pasiima Šventės dienos išvakarėse 18.00 val., o parveža prieš artimiausią darbo dieną vakare iki tos dienos 18.00 val. parveža ją į jos gyvenamąją vietą pas R. M.; per dukros V. R. gimimo dieną ją pasiima šventės dieną, t.y. liepos 1 d. nuo 10.00 val., o Šventei pasibaigus, kitą dieną iki 18.00 val. parveža ją į jos gyvenamąją vietą pas R. M.; 8) Poriniais metais A. R. per Naujų metų šventę dukrą V. R. pasiima šventės išvakarėse, t.y. gruodžio 31 d., nuo 10.00 val., o šventei pasibaigus, prieš darbo dieną iki tos dienos vakaro 18.00 val. parveža ją į jos gyvenamąją vietą pas R. M.; per Visų Šventųjų dieną dukrą V. R. pasiima šios dienos išvakarėse nuo 10.00 val., o parveža prieš artimiausią darbo dieną vakare iki tos dienos 18.00 val. į jos gyvenamąją vietą pas R. M.; 9) A. R. bendravimo su vaiku laiką turi teisę praleisti savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, taip pat išvykstant į užsienio valstybę (-es). Išvykstant į užsienio valstybę (-es) A. R. privalo raštu ir/arba žodžiu apie tai pranešti R. M. ir nurodyti į kokią užsienio valstybę (-es) išvykstama bei nurodyti kokį laikotarpį planuojama būti užsienio valstybėje (-ėse); 10) R. M., ketindama išvežti dukrą V. R. į užsienio valstybę daugiau kaip trims dienoms, privalo A. R. raštu ir/arba žodžiu informuoti apie tai, kartu nurodant užsienio valstybę (-es), į kurias ketinama išvežti dukrą bei laikotarpį, kurį planuojama būti užsienio valstybėje; 11) Šalys gali geranoriškai tartis dėl papildomo bendravimo su vaiku ar kitokios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į vaiko teises bei interesus. A. R. gali pasimatyti ir bendrauti su dukra V. R. kitu laiku, nei tai numato bendravimo tvarka, tik R. M. sutinkant, šalių iš anksto sutartu laiku, tačiau pagal bendravimo tvarką numatytos ir praleistos bendravimo dienos nekompensuojamos; 12) Apie dukros V. R. sveikatai ir gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.), šalys privalo informuoti viena kitą telefonu (kitomis ryšio priemonėmis) nedelsiant. A. R. turi teisę nekliudomai lankyti dukrą V. R. jos ligos metu, nepriklausomai nuo to slaugoma ji R. M. gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo ir/arba priežiūros, slaugos įstaigoje; susirgusį vaiką slaugo tas iš tėvų, pas kurį būdamas vaikas susirgo, jeigu tai atitinka vaiko norus ir interesus. R. M. turi teisę nekliudomai lankyti dukrą V. R. jos ligos metu, jeigu ji slaugoma A. R. gyvenamojoje vietoje; 13) R. M. ir A. R. privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomą bendravimą telefonu, kitomis elektroninio ryšio priemonėmis - Skype programa ir kt., su dukra V. R., kai dukra yra pas juos. Likusiose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovės ieškovui 19 Eur žyminio mokesčio, 570 Eur patirtų teisinės pagalbos išlaidų.
  2. Teismas nustatė, kad nuo 2016-02-01 ieškovas įsidarbino UAB „Transorloja“ vairuotoju-ekspeditoriumi, dirba slenkančiu darbo grafiku ir yra komandiruojamas į užsienį šešioms savaitėms dirbti, o tris savaites nedirba. Pripažino, kad ieškovui esant komandiruotam dirbti į kitą valstybę, jo galimybės bendrauti su vaiku ir taip realizuoti savo kaip tėvo teises ir pareigas (Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.170 str. 1 d.) žymiai pasunkėja ir pablogėja. Teismas sprendė, kad racionaliau ir aiškiau būtų bendravimo tvarką nustatyti vientisą, t.y. neišskiriant į atskiras tvarkas pagal galimą ieškovo darbo pobūdį ir grafiką, kartu nustatant ieškovui pareigą informuoti atsakovę nuo kada pasikeitė jo darbo pobūdis bei grafikas ir nuo kada jis galės naudotis kitokiomis bendravimo tvarkos sąlygomis.
  3. Ieškovo siūlomą bendravimo tvarką pripažino iš esmės optimalia, tačiau atsižvelgė ir į atsakovės siūlomus bendravimo tvarkos pakeitimus, susijusius su bendravimo elektroninio ryšio priemonėmis laiko ribojimus, tėvo bei motinos gimtadienių praleidimo su vaiku aptarimą, pastabas dėl siūlomos tvarkos sudėtingumo, teismas savo iniciatyva aptarė atostogų dalių laikotarpių paskirstymą. Nustatė, kad tuo metu, kai ieškovas yra išvykęs į užsienio valstybę, jis bendrauja su dukra telefonu, kitomis elektroninio ryšio priemonėmis tam tikromis dienomis ir tam tikru laiku, bendravimo trukmę elektroninio ryšio priemonėmis apribojant trimis kartais per savaitę po ne ilgiau kaip 25 minutes. Siekiant išvengti nesusipratimų tarp šalių, aptarė ir bendravimo telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis tvarką, kai ieškovas nedirbs darbo, susijusio su ilgalaikėmis komandiruotėmis į užsienio valstybes numatant, kad ieškovas turi teisę bendrauti su dukra kasdien, neviršijant savaitei nustatyto laiko limito (75 min.). Nustatė, kad šalims nesusitarus, kurią savaitgalio dieną įvyks ieškovo bendravimas su vaiku, bendravimas vyks sekmadienį.
  4. Siekiant stabilumo ir vaiko buvimo pas vieną iš tėvų vietos bei laiko pastovumo pripažino reikalinga nustatyti, kad ieškovas turi teisę pasiimti vaiką nuo penktadienio 16 val., kad vaikas galėtų pasidėti mokyklinius reikmenis ar pasiimti kitus daiktus, persirengti mokyklinius rūbus ir pan., ar po kitų vaiko užsiėmimų, išskyrus mokyklą, pabaigos iki sekmadienio 19 val. du savaitgalius iš eilės jo buvimo Lietuvoje laikotarpiu ir pirmą bei trečią penktadienį ir po jo einantį savaitgalį, kai ieškovas nedirbs darbo, susijusio su ilgalaikėmis komandiruotėmis į užsienio valstybes, o gyvens ir dirbs Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taip pat pripažino, kad ieškovas turi teisę pasiimti vaiką kiekvienos savaitės trečiadienį po vaiko užsiėmimų ir iki 20 val. grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą. Sutiko, kad ieškovas su vaiku gali visą laiką praleisti savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, taip pat išvykstant į užsienio valstybę apie tai pranešant atsakovei.
  5. Sprendė, jog galimybė ieškovui pasiimti vaiką šventinių dienų išvakarėse nuo 10 val., mokslo metų po užsiėmimų ir grąžinti jį į vaiko gyvenamąją vietą prieš artimiausią darbo dieną iki 18 val. yra tinkamas ir optimalus, nes tai sudaro sąlygas pilnavertiškai ir įmanomai maksimaliai praleisti visą švenčių laiką su tėvu, tai bus galima ne kiekvienais metais. Tikslinga suteikti teisę tėvui praleisti pusę atostogų laiko, taip pat reglamentuojant, kad neporiniais metais ieškovas turi teisę su vaiku praleisti pirmą pusę atostogų dalį, o poriniais metais antrąją atostogų dalies pusę, į bendravimo laiką įskaičiuojant per šventes praleistas dienas. Patikslinta, kad ieškovas turi teisę poriniais metais su dukra praleisti jos gimtadienį, kuris patenka į pirmą atostogų dalies pusės laikotarpį, turi teisę pasiimti vaiką per savo gimtadienį atitinkamai nustatant pareigą jam grąžinti vaiką praleisti gimtadienį su motina.
  6. Nors ieškovas prašė nustatyti, kad jam negalint pasinaudoti bendravimo teise ar pasiimti vaiką bendravimui nustatytu laiku (dėl vaiko ligos ar pan.), atsakovė turi sudaryti galimybę ieškovui bendrauti su dukra kitu artimiausiu laiku, bet ne trumpiau nei numato bendravimo tvarkos per šventes, atostogas ir kitomis dienomis nuostatos, sprendė, kad toks bendravimo dienų kompensavimas dėl pastovumo nebuvimo neatitinka vaiko interesų.
  7. Netenkino priešieškinio reikalavimo dėl bendravimo nustatytą vaiko atostogų dienų skaičių, laikė tikslinga dalinti jas per pusę. Dėl vaiko slaugymo jo ligos atveju pažymėjo, kad tiek motina, tiek tėvas turi lygias teises ir pareigas, todėl taip pat turi rūpintis vaiku jam susirgus, jį slaugyti. Nustatė, kad susirgusį vaiką slaugo tas iš tėvų, pas kurį būdamas vaikas susirgo, jeigu tai atitinka vaiko norus ir interesus, šalims turėtų būti suteikta teisė lankyti dukrą jos ligos metu nepriklausomai nuo to kur ji slaugoma.
  8. Pripažino, kad abiejų šalių reikalavimai patenkinti iš dalies santykiu 60 ir 40 proc., nes ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka patenkinta didesne dalimi nei atsakovės. Atitinkamai tenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovui atlikus užskaitą priteista 19 Eur žyminio mokesčio. Sprendė, kad ieškovo teisinių paslaugų užmokesčio sumos, pagrįstos įrodymais, neviršija nustatytų maksimalių dydžių, įvertino, kad ieškovo atstovas rengė ieškinį, atskirąjį skundą, kitus rašytinius prašymus, atstovavo teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė daugiau apie 6 val., taigi už šias teisines paslaugas patirtų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro – 650 Eur, likusi 600 Eur suma lieka už pasirengimą bylos nagrinėjimui, kuri sumažinta iki 300 Eur sumos, nes byla nėra itin sudėtinga. Ieškovui priteisė 570 Eur.

6III.Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą motyvai

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas A. R. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimo dalį, kuria pakeista bendravimo su vaiku tvarka 4 ir 5 punktuose ir nepilnai priteistos turėtos bylinėjimosi išlaidos ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą. Priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
  2. Prašo 4 punktu nustatyti, kad A. R. dirbant darbą, susijusį su ilgalaikėmis komandiruotėmis į užsienio valstybes jis buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu turi teisę pasiimti vaiką nuo penktadienio 16 val. ar po kitų vaiko užsiėmimų, išskyrus mokyklą, pabaigos iki sekmadienio 19 val. du savaitgalius iš eilės jo buvimo Lietuvoje laikotarpiu ir pirmą bei trečią penktadienį ir po jo einantį savaitgalį, kai ieškovas nedirbs darbo, susijusio su ilgalaikėmis komandiruotėmis į užsienio valstybes, o gyvens ir dirbs Lietuvos Respublikos teritorijoje. A. R. turi teisę pasiimti dukrą V. R. iš mokymo ar ugdymo įstaigos po lankomų užsiėmimų ar pamokų kiekvienos kalendorinės savaitės antradienį ir praleisti laiką su dukra iki tos pačios savaitės ketvirtadienio, nuvežant dukrą į mokymo ar ugdymo įstaigą ryte prieš pamokas ar užsiėmimus. Tuo metu, kai dukra V. R. būna su tėvu darbo dienomis, A. R. įsipareigoja pristatyti dukrą V. R. į jos mokymo ar ugdymo įstaigą, lankomus būrelius ir pasiimti dukrą po šių pamokų ar užsiėmimu. Tuo metu, kai nevyksta dukros V. R. ugdymo procesas, nėra pamokų, lankomų užsiėmimų ar būrelių, A. R. pasiima dukrą V. R. kiekvienos kalendorinės savaitės antradienį iš jos gyvenamosios vietos antradienio ryte nuo 9.00 val. ir jį parvežant į jos gyvenamąją vietą pas R. M. ketvirtadienio vakare iki 19.00 val.
  3. Nurodo, kad pagal 4 punkto antrąją dalį, jo padėtis pabloginta, nes iki tol, jis turėjo teisę per savaitę dukrą pasiimti du šiokiadienių vakarus ir juos praleisti iki 21.30 valandos, o pagal ši teismo sprendimą apelianto teisė matytis su dukra buvo dar sutrumpinta iki vieno šiokiadienio vakaro per savaitę bei sutrumpinta laike, be to, teismas nepagristai nenustatė apeliantui teisės bendrauti su dukra šiokiadieniais, kad dukra galėtų likti pas jį nakvoti, o A. R. galėtų dukrą nuvežti į ugdymo įstaigą ir galėtų ją dar labiau auklėti bei mokyti, kaip to buvo prašoma ieškiniu, taip prisidedant prie dukros auklėjimo proceso ne tik formaliai. Teismas nepasisakė, kodėl ankstesnė tvarka bendraujant ieškovui su dukra du šiokiadienių vakarus dukrai yra žalinga ir dėl kokių priežasčių reikia sumažinti ieškovo bendravimą su dukra iki vieno šiokiadienio vakaro per savaitę, kai byloje nėra duomenų, jog turėtų būti nustatomas minimalus bendravimas su vaiku ir tėvas nori maksimaliai bendrauti, gali ja pasirūpinti, ką paliudijo apklausti liudytojai, padėti ruošti pamokas, nuvežti į būrelius, galėtų iš atsakovės, kuri gyvena tame pačiame mieste, paimti būtinus daiktus.
  4. Prašo 5 punktu nustatyti, kad dukros V. R. atostogų metu A. R. turi teisę praleisti su dukra ne mažiau kaip pusę jos atostogų laiko savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, taip pat ir užsienio valstybėje. Apie tai kurią dukros atostogų pusę praleidinės kiekvienas iš tėvų su vaiku, A. R. ir R. M. turi susitarti iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas iki numatomų atostogų, atsižvelgiant į kiekvieno iš tėvų darbo ir poilsio laiką bei kitas aplinkybes. Taip pat prašo iš atsakovės priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose.
  5. Teigia, kad 5 punkto antra dalimi teismo sprendimu nustatytas abiejų tėvų atostogų laiko skirstymas, atsižvelgiant tik į porinius ir neporinius metus, pažeidžia tėvų teises, nes ne visada dėl abiejų tėvų darbo specifikos, įmonių darbuotojų išleidimo kasmetinių atostogų tvarkos, nenumatytų situacijų, kitų aplinkybių yra ir bus galimybė pasiimti atostogas pirmoje nepilnametės dukros vasaros atostogų pusėje (birželio mėnesį ir pirmoje liepos mėnesio pusėje) neporiniais metais, o poriniais metais antroje jos vasaros atostogų pusėje (liepos mėnesio antroje pusėje ir rugpjūčio mėnesį). Mano, kad tėvai galėtų susitarti.
  6. Teigia, kad jo reikalavimai patenkinti 90 procentų, o atsakovės – 10 procentų, todėl netinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Teismas neatsižvelgė į šalių procesinį elgesį, kad atsakovė nesutiko tartis taikiai, keitė savo poziciją, dėl jo teiginių, jog ieškovas neprižiūri vaiko, ieškovo iniciatyva apklausti 7 liudytojai, dėl to įvyko 2 posėdžiai. Teismas nepagrįstai sumažino ieškovo patirtas išlaidas atstovo pasirengimui bylai iki 300 Eur sumos, sprendime tik formaliai nurodydamas, kad objektyvių duomenų, kad būtent tiek laiko buvo sugaišta (12 valandų) nėra. Tačiau įvyko 7 posėdžiai, kuriems reikėjo pasiruošti, buvo teikiami ieškovo prašymai, atsakovės atstovo nauji dokumentai, su kuriais reikėjo susipažinti.
  7. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo skundo netenkinti, skirti ieškovui ir jo atstovei maksimalias baudas dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, pripažinti ieškovą piktnaudžiavus jam suteiktomis tėvystės teisėmis, priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas.
  8. Atsakovė R. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimo dalį.
  9. Prašo 4 punktu nustatyti, kad A. R. dirbant darbą, susijusį su ilgalaikėmis komandiruotėmis į užsienio valstybes, jis buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu turi teisę pasiimti vaiką nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 19 val., t.y. du savaitgalius iš eilės jo buvimo Lietuvoje laikotarpiu ir pirmą bei trečią šeštadienį nuo 10 val. iki atitinkamo sekmadienio 19 val., kai ieškovas nedirbs darbo, susijusio su ilgalaikėmis komandiruotėmis į užsienio valstybes, o gyvens ir dirbs Lietuvos Respublikos teritorijoje. A. R. turi teisę pasiimti vaiką kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 17 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir iki 20 val. grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą. Nustatytu vaiko ir R. M. atostogų metu R. M. turi teisę į nepertraukiamas atostogas su vaiku ir šios dienos A. R. nėra kompensuojamos.
  10. Nurodo, kad nepagrįstai teismas savaitgalius nustatė nuo penktadienio 16 val., kadangi vaikas lankys mokyklą, mokymosi reikmenys bus vaiko gyvenamojoje vietoje, reikės atlikti namų darbus, dėl gyvenimo pastovumo netekimo vaikas turėtų ruošti namų darbus nuo sekmadienio 19 valandos arba pasiimti reikmenis iš savo gyvenamosios vietos, ko ji be suaugusiojo priežiūros negalės padaryti. Nemotyvuota teismo nustatyta tvarka trikdytų normalų vaiko mokymosi procesą, nors vaiko interesai yra prioritetiniai. Atsakovė baigiamosiose kalbose nurodė faktines aplinkybes, patvirtinančias, kad ieškovas yra konfliktinė asmenybė, bet jų teismas neįvertino.
  11. Prašo 5 punktu nustatyti, kad dukros V. R. atostogų metu A. R. turi teisę praleisti su dukra ne mažiau kaip pusę jos atostogų laiko savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, taip pat ir užsienio valstybėje. Neporiniais metais ieškovas turi teisę su vaiku praleisti pirmą pusę atostogų dalį, o poriniais metais antrąją atostogų dalies pusę, į bendravimo laiką įskaičiuojant per šventes praleistas dienas (esančias prieš, po ar per atostogas). A. R. turi tokias pačias pareigas, numatytas šio sprendimo 1 ir 2 dalyse ir privalo tokia pačia tvarka sudaryti R. M. galimybes bendrauti su dukra (jos atostogų metu) telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis, nes galimybė bendrauti su vaiku jos atostogų metu ryšio priemonėmis nustatyta tik ieškovui.
  12. Prašo 7 punktu nustatyti, kad: neporiniais metais A. R. per Šv. Kalėdas dukrą V. R. pasiima šventės išvakarėse, t.y. gruodžio 24 d. (Šv. Kūčių dieną), nuo 18.00 val., dukros mokslo dienos metų laiku - po dukros pamokų ar užsiėmimų, o Šventei pasibaigus iki tos dienos vakaro 18.00 val. į jos gyvenamąją vietą pas R. M.; per Šv. Velykas dukrą V. R. pasiima nuo 10.00 val., o parveža iki tos dienos 18.00 val. parveža ją į jos gyvenamąją vietą pas R. M.; per dukros V. R. gimimo dieną ją pasiima šventės dieną, t.y. liepos 1 d. nuo 10.00 val. iki 20.00 val. parveža ją į jos gyvenamąją vietą pas R. M.
  13. Prašo 8 punktu nustatyti, kad: poriniais metais ieškovas per Naujų metų šventę dukrą V. R. pasiima šventės išvakarėse, t.y. gruodžio 31 d., nuo 18.00 val. iki sausio 1 d. 18.00 val., ir parveža ją į jos gyvenamąją vietą pas R. M.; per Visų Šventųjų dieną dukrą V. R. pasiima nuo 10.00 val. ir parveža tą pačią dieną 18.00 val. į jos gyvenamąją vietą pas R. M.; taip pat prašo pakeisti dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir iš atsakovės priteisti tik 144,08 Eur. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo.
  14. Nesutinka, kad šalims gyvenant tame pačiame mieste reikalinga nustatyti, jog vaikas bus paimamas šventinių dienų išvakarėse nuo 10 val. ryto ir grąžinamas kitos dienos 18 val., tokiu būdu įteisinant dvi pilnas dienas prieš ir po šventės, tokių pačių sąlygų nenustatant atsakovei. Atsakovė sutinka, kad išvakarės prasidėtų 18-19 val. vakare ir tokiomis dienomis galėtų būti tik gruodžio 24 ir 31 d. Teismas nemotyvavo, kodėl vaiką reikalinga grąžinti tik kitos dienos vakare, 18 valandą, tokios būtinybės neįrodinėjo ieškovas.
  15. Teismas nemotyvuotai savo iniciatyva numatė tik ieškovo galimybę nepertraukiamai bendrauti su dukra atostogų metu, o atsakovė pagal nustatytą tvarką turėtų suteikti galimybę ieškovui bendrauti ir per atsakovei priklausantį nepertraukiamų atostogų laiką.
  16. Teismas numatė ieškovui bendravimo su dukra ryšio priemonėmis, tačiau tokios teisės nenumatyta motinai - kai dukra praleistų atostogas su ieškovu (ypatingai dukros vasaros atostogų metu).
  17. Ieškovo advokatės paskaičiavimai neatitinka jos pačios pateiktose sąskaitose nurodyto pasirengimo ir atstovavimo laiko, kadangi pasirengimas byloje pagal advokatės sąskaitas nesudarė 12 valandų. Teismas ne pagal bylos duomenis sumažino pasirengimo valandų skaičių, advokatės išlaidų (pasirengimo bylai) pagrindimas tesudarė - tik 100 Eur arba 2 valandas, ką patvirtina pateiktos sąskaitos ir advokatės detalūs paskaičiavimai, mano, kad susipažinti su bylos turiniu profesionaliam advokatui pakaktų ir 1 valandos, faktinių aplinkybių, nurodytų baigiamosiose kalbose, teismas neįvertino. Pagal 2017-04-04 sąskaitą pasirengimui bylai tegalėjo būti skirta tik viena valanda, vertintina 50 Eur sumai. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas 2016-07-08 nutartimi, todėl išlaidų dydis turėtų būti mažinamas 50 Eur suma, atskirojo skundo parengimo sąnaudos galėjo sudarytu ne daugiau kaip 2 val. arba 50 Eur. Liudytojų parodymai neturėjo jokios įtakos nustatant bendravimo tvarką, prašymas apklausti juos buvo perteklinis, užvilkintas bylos nagrinėjimas, nepagrįstai sugaišta apie 2,5 valandos, todėl už tai mokėti 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovė neprivalo.
  18. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
  19. Sprendime teismas teisingai pažymėjo, jog galimybė ieškovui pasiimti vaiką šventinių dienų išvakarėse nuo 10 val., mokslo metų po užsiėmimų ir grąžinti jį į vaiko gyvenamąją vietą prieš artimiausią darbo dieną iki 18 val., yra tinkamas ir optimalus, nes tai sudaro sąlygas pilnavertiškai ir įmanomai maksimaliai praleisti visą švenčių laiką su tėvu, juolab, kad tai bus galima ne kiekvienais metais. Teigia, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka buvo patenkinta didesne dalimi nei apeliantės, jis apeliaciniu skundu prašo nustatyti, jog ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 90 procentų, o atsakovės priešieškinio reikalavimai - 10 procentų. Nesutinka su atsakove, kad nepagrįstas išlaidas sudarė: dalis ieškinio (sumoje 50 Eur, nepatenkinto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurio ieškovas neskundė), dalis nepagrįstai deklaruotų išlaidų už atskirąjį skundą (sumoje 100 Eur) 3 val. (sumoje 150 Eur taikant suapvalinimą) už netinkamą ieškovo (advokatės) procesinį elgesį dėl liudytojų ir dėl to sugaištą teismo posėdžių laiką. Nors prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pareikštas ieškinyje, nebuvo patenkintas, tačiau vėliau buvo pateiktas kitas prašymas, patenkintas apeliacinės instancijos teismo bei nustatyta laikina bendravimo tvarka, atskirojo skundo parengimo suma 150 Eur pagrįsta. Nesutinka, kad liudytojų apklausa nebuvo būtina, kadangi atsakovė laikėsi vėliau liudytojų paneigtos pozicijos, jog ieškovas negali pasirūpinti dukra, dėl ko teismas galėjo neleisti ieškovui maksimaliai su ja bendrauti. Teismas vertino liudytojų parodymus, pripažino, kad šalių vyksta konfliktai dėl bendravimo tvarkos vykdymo.

7IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų, tačiau, įvertinus bylos ginčo esmę, patikrina visą sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
  2. Byloje nustatyta, kad šalys yra V. R. tėvai ir ieškovui, gyvenančiam skyrium nuo dukros, nustatyta jo bendravimo su dukra V. R. tvarka, patvirtinta Utenos rajono apylinkės teismo 2014-03-26 nutartimi, priimta tvirtinant šalių taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-651-228/2014. Pagal taikos sutarties sąlygas vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, t.y atsakove R. M.. Abi šalys prašė pakeisti nustatytą šalių bendravimo su V. R. tvarką, nes ji nebeatitinka dėl pasikeitusio ieškovo darbo pobūdžio, pakitusių vaiko interesų, o tarp vaiko tėvų kyla ginčai dėl bendravimo su vaiku. Kiekvienas jų pasiūlė savo projektą. Pirmosios instancijos teismas šalių reikalavimus tenkino iš dalies. Šalys pateikė apeliacinius skundus dėl kai kurių bendravimo su vaiku tvarkos sąlygų (4, 5,7 ir 8 p), bei bylinėjimosi išlaidų.
  3. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).
  4. Taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas formuodamas vienodą teismų praktiką nurodo, jog šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Visų pirma tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta vaiko teisė žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam. Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Atsižvelgiant į tai, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.
  5. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose teismo vaidmuo yra aktyvus (CPK 376 str.), teismas gali patenkinti daugiau reikalavimų nei buvo pareikšta, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su ieškinio dalyku ir pagrindu.
  6. Šalys skundžia teismo sprendimo dalį dėl nustatytų bendravimo tvarkos sąlygų, kurios numatytos sprendimo rezoliucinės dalies 4 punkte. Pirmosios instancijos teismas šiuo punktu nustatė, kad A. R. dirbant darbą, susijusį su ilgalaikėmis komandiruotėmis į užsienio valstybes jis buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu turi teisę pasiimti vaiką nuo penktadienio 16 val. ar po kitų vaiko užsiėmimų, išskyrus mokyklą, pabaigos iki sekmadienio 19 val. du savaitgalius iš eilės jo buvimo Lietuvoje laikotarpiu ir pirmą bei trečią penktadienį ir po jo einantį savaitgalį, kai ieškovas nedirbs darbo, susijusio su ilgalaikėmis komandiruotėmis į užsienio valstybes, o gyvens ir dirbs Lietuvos Respublikos teritorijoje. A. R. turi teisę pasiimti vaiką kiekvienos savaitės trečiadienį po vaiko užsiėmimų (iš mokyklos ar gyvenamosios vietos) ir iki 20 val. grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą.
  7. Ieškovas skundu prašo pakeisti 4 punkto antrąją dalį, nes pagal ši teismo sprendimą apelianto teisė matytis su dukra buvo dar sutrumpinta iki vieno šiokiadienio vakaro per savaitę bei sutrumpinta laike (galėjo iki 21.30 val) , be to, teismas nepagristai nenustatė apeliantui teisės bendrauti su dukra šiokiadieniais, kad dukra galėtų likti pas jį nakvoti, o A. R. galėtų dukrą nuvežti į ugdymo įstaigą ir galėtų ją dar labiau auklėti bei mokyti.
  8. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo nustatyti, kad 4 punktą pakeisti ir nustatyti, kad A. R. dirbant darbą, susijusį su ilgalaikėmis komandiruotėmis į užsienio valstybes jis buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu turi teisę pasiimti vaiką nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 19 val., t.y. du savaitgalius iš eilės jo buvimo Lietuvoje laikotarpiu ir pirmą bei trečią šeštadienį nuo 10 val. iki atitinkamo sekmadienio 19 val., kai ieškovas nedirbs darbo, susijusio su ilgalaikėmis komandiruotėmis į užsienio valstybes, o gyvens ir dirbs Lietuvos Respublikos teritorijoje. A. R. turi teisę pasiimti vaiką kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 17 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir iki 20 val. grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą. Nustatytu vaiko ir R. M. atostogų metu R. M. turi teisę į nepertraukiamas atostogas su vaiku ir šios dienos A. R. nėra kompensuojamos.
  9. Sprendžiant dėl to, ar maksimaliai leidžiama ieškovui bendrauti su dukra vertintina visų bendravimo tvarkos sąlygų visuma ir šiuo atveju negalima pripažinti, kad ieškovui pripažinus teisę pasiimti vaiką kiekvienos savaitės trečiadienį po vaiko užsiėmimų (iš mokyklos ar gyvenamosios vietos) ir iki 20 val. grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą, būtų iš esmės apribotas ieškovo bendravimas su dukra. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įvertinus vaiko mokyklinį amžių, tai, kad ugdymo įstaigos lankymo metu jam turėtų būti išlaikoma pakankamai stabili ir pastovi nuolatinė gyvenamoji, pamokų ruošimo, vadovėlių ir kt. priemonių buvimo vieta, pernelyg dažnas vaiko buvimo vietos kaitaliojimas neatitiktų jo poreikio turėti stabilią namų aplinką, vaikui būtinas tam tikras buvimo vietos pastovumas ir aiškumas. Manytina, kad nustačius ieškovui teisę kiekvieną kalendorinę savaitę nuo antradienio iki ketvirtadienio 19 val. pasiimti vaiką, o po to kiekvieną penktadienį po vaiko užsiėmimų vėl pasiimti vaiką iki sekmadienio 19 val., tokiu būdu vaikas galėtų prarasti saugumo pojūtį, nebesuprastų, kur yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, dėl dažno gyvenamosios vietos pakeitimo, nuolatinio mokymosi priemonių, žaislų, drabužių persivežimo iš vienos vietos į kitą patirtų nestabilumo jausmą. Pripažintina, kad vien tik ieškovo galimybės pristatyti vaiką į ugdymo įstaigą, iš jos pasiimti neužtenka, vaikas ir jo mama (įvertinus dukters amžių ir brandą) turėtų nuolatos rūpintis, kad iš nuolatinės gyvenamosios vietos būtų paimti reikalingi mokymosi reikmenys, rūbai, avalynė, žaislai. Manytina, kad tokiu būdu būtų pažeisti vaiko interesai. Įvertinus, kad tarp šalių nuolatos kyla konfliktai, teisėjų kolegijos nuomone, reikalinga patikslinti sprendimo rezoliucinės dalies nuostatas dėl vaiko pasiėmimo kiekvienos savaitės trečiadienį tais atvejais, kad vaikui vyksta užsiėmimai ir kai jų nebūna, todėl nustatyti, kad ieškovas turi teisę dukrą pasiimti trečiadieniais po vaiko užsiėmimų ar pamokų iš mokymo ar ugdymo įstaigos, o, kai nevyksta ugdymo procesas, nėra pamokų, lankomų užsiėmimų ar būrelių, ieškovas pasiima dukrą iš gyvenamosios vietos iki 9 val. ryto. Nors ieškovas teigia, kad ankstesne tvarka jam buvo leista grąžinti vaiką iki 21.30 val., tačiau įvertinus vaiko amžių, aplinkybę, kad vakare vaikas turi nusiprausti, susidėti reikalingus mokymuisi reikmenis, manytina, kad toks laikas yra ganėtinai vėlyvas, todėl pagrįstai nustatyta pareiga ieškovui dukrą grąžinti į jos gyvenamąją vietą iki 20 val. Pažymėtina, kad ieškovas pripažino, jog vaikas apie 21.30 val., kai reikėdavo grąžinti jį mamai, būdavo apsnūdęs ir jis neginčijo, kad tokia tvarka neatitiko vaiko interesų.
  10. Atsakovė savo skunde teigia, kad nepagrįstai teismas savaitgalius nustatė nuo penktadienio 16 val., kadangi vaikas lankys mokyklą, mokymosi reikmenys bus vaiko gyvenamojoje vietoje, reikės atlikti namų darbus, dėl gyvenimo pastovumo netekimo vaikas turėtų ruošti namų darbus nuo sekmadienio 19 valandos arba pasiimti reikmenis iš savo gyvenamosios vietos, ko ji be suaugusiojo priežiūros negalės padaryti. Teigia, kad nemotyvuota teismo nustatyta tvarka trikdytų normalų vaiko mokymosi procesą, nors vaiko interesai yra prioritetiniai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog siekiant stabilumo ir vaiko buvimo pas vieną iš tėvų vietos bei laiko pastovumo tikslinga nustatyti, jog ieškovas turi teisę pasiimti vaiką nuo penktadienio 16 val., kad vaikas galėtų pasidėti mokyklinius reikmenis ar pasiimti kitus daiktus, persirengti mokyklinius rūbus ir pan., ar po kitų vaiko užsiėmimų, išskyrus mokyklą, pabaigos iki sekmadienio 19 val. Įvertinus, kad tokio mokyklinio amžiaus vaikams pamokų laikas yra trumpesnis, manytina, kad šalių dukra turėtų pakankamai laiko persirengti, taip pat taip pat teismui nekyla abejonių, kad ieškovas savaitgalio metu galėtų dukrai padėti paruošti pamokas. Tačiau sutiktina su atsakove, jog tokio amžiaus vaikui reikalinga suaugusiojo pagalba susirinkti vadovėlius, pratybas, dėl ko siekiant nepažeisti abiejų šalių, vaiko interesų pusiausvyros, nustatytina, kad ieškovas turi teisę dukrą pasiimti nurodytais penktadieniais nuo 17 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ar po kitų vaiko užsiėmimų, išskyrus mokyklą, pabaigos.
  11. Taip pat teisėjų kolegija mano, kad siekiant išvengti šalių konfliktų ateityje 4 punkte reikalinga patikslinti, kad nustatytu vaiko ir R. M. atostogų pagal 5 punktą metu R. M. turi teisę į nepertraukiamas atostogas su vaiku ir šios dienos A. R. nėra kompensuojamos.
  12. Ieškovas nesutinka su 5 punkto antra dalimi, kurioje nurodyta, jog neporiniais metais ieškovas turi teisę su vaiku praleisti pirmą pusę atostogų dalį, o poriniais metais antrąją atostogų dalies pusę. Teigia, kad toks teismo nurodytas abiejų tėvų atostogų laiko skirstymas, atsižvelgiant tik į porinius ir neporinius metus, pažeidžia tėvų teises, nes ne visada dėl abiejų tėvų darbo specifikos, įmonių darbuotojų išleidimo kasmetinių atostogų tvarkos, nenumatytų situacijų, kitų aplinkybių yra ir bus galimybė pasiimti atostogas pirmoje nepilnametės dukros vasaros atostogų pusėje (birželio mėnesį ir pirmoje liepos mėnesio pusėje) neporiniais metais, o poriniais metais antroje jos vasaros atostogų pusėje (liepos mėnesio antroje pusėje ir rugpjūčio mėnesį). Mano, kad tėvai galėtų susitarti. Tačiau šiuo atveju įvertintina, kad tarp šalių nuolatos kyla konfliktai, jiems geranoriškai susitarti nepavyksta ir nenustačius tikslių atostogų dalių laikotarpių, problemų galėtų atsirasti dar daugiau, kas pažeistų ne tik šalių, bet ir jų nepilnamečio vaiko interesus. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų pirmosios instancijos teismui ar su apeliaciniu skundu, kad jis dėl savo darbo specifikos, įmonių darbuotojų išleidimo kasmetinių atostogų tvarkos, negalėtų iš anksto planuoti atostogų pirmoje dukros vasaros atostogų pusėje neporiniais metais, o poriniais metais - antroje jos vasaros atostogų pusėje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas daug laiko praleidžia komandiruotėse, nes yra tolimųjų reisų vairuotojas. Tačiau jam pagal įstatymą priklauso kasmetinės atostogos, jis turi kitų galimybių susitarti dėl darbo sąlygų su darbdaviu. Apelianto nurodyti argumentai laikytini tik prielaidomis, tad pagrindo keisti šį nustatytą punktą šiuo metu nėra. Be to, teismo sprendimu nustatyta, kad šalys gali geranoriškai tartis dėl papildomo bendravimo su vaiku ar kitokios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šalys gali bandyti spręsti klausimą dėl atostogų dalių nustatymo ir kitaip nei nurodyta sprendime.
  13. Atsakovė prašo pakeisti sprendimo rezoliucinės dalies 5 punktą papildomai nurodant, kad A. R. turi tokias pačias pareigas, numatytas šio sprendimo 1 ir 2 dalyse ir privalo tokia pačia tvarka sudaryti R. M. galimybes bendrauti su dukra (jos atostogų metu) telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis. Ieškovo nuomone, toks reikalavimas perteklinis, kadangi pagal 13 punktą šalys privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomą bendravimą telefonu, kitomis elektroninio ryšio priemonėmis – Skype programa ir kt., su dukra, kai ji yra pas juos. Teisėjų kolegija įvertinusi, kad bendravimo nustatymo tvarkos 1 ir 2 punkte nustatyti tam tikri įpareigojimai būtent atsakovei, siekiant užtikrinti sklandų ieškovo bendravimą su dukra, manytina, kad atitinkamai ir ieškovas turėtų sudaryti galimybes atsakovės bendravimui su dukra jos atostogų su ieškovu metu laikydamasis analogiškų reikalavimų. Todėl siekiant išvengti šalių konfliktų ateityje 5 punktas patikslintinas, įpareigojant ieškovą užtikrinti galimybę bendrauti su vaiku telefonu, elektroninėmis priemonėmis.
  14. Atsakovė nesutikimą su sprendimo rezoliucinės dalies 7, 8 punktais grindžia tuo, kad ieškovas nepagrįstai ilgai su dukra praleis šventines dienas, nesutinka, kad šventės išvakarėmis laikoma 10 val. ryto, kad dukra būtų grąžinama tik kitos dienos (arba darbo dienos) 18 val., mano, kad tokia tvarka įteisina nelygybę tarp tėvų, kadangi jai šventinių dienų išvakarės nėra numatomos bei nėra numatoma dar kita diena po švenčių iki 18 val. Atsakovės nuomone, 7 punkte turėtų būti nustatyta, kad ieškovas neporiniais metais per Šv. Kalėdas dukrą V. R. pasiima šventės išvakarėse, t.y. gruodžio 24 d. (Šv. Kūčių dieną), nuo 18.00 val., dukros mokslo dienos metų laiku - po dukros pamokų ar užsiėmimų, o Šventei pasibaigus iki tos dienos vakaro 18.00 val. į jos gyvenamąją vietą pas R. M.; per Šv. Velykas dukrą V. R. pasiima nuo 10.00 val., o parveža iki tos dienos 18.00 val. parveža ją į jos gyvenamąją vietą pas R. M.; per dukros V. R. gimimo dieną ją pasiima šventės dieną, t.y. liepos 1 d. nuo 10.00 val. iki 20.00 val. parveža ją į jos gyvenamąją vietą pas R. M.. Taip pat prašo pakeisti sprendimo rezoliucinę dalį, pažymėtą numeriu 8, ir nustatyti, kad: poriniais metais ieškovas per Naujų metų šventę dukrą V. R. pasiima šventės išvakarėse, t.y. gruodžio 31 d., nuo 18.00 val. iki sausio 1 d. 18.00 val., ir parveža ją į jos gyvenamąją vietą pas R. M.; per Visų Šventųjų dieną dukrą V. R. pasiima nuo 10.00 val. ir parveža tą pačią dieną 18.00 val. į jos gyvenamąją vietą pas R. M.. Ieškovo nuomone, švenčių išvakarėse būtų ruošiamasi pačiai šventei, skiepijamos tradicijos, teismo nustatyta tvarka leidžia ieškovui maksimaliai praleisti laiką su dukra ir tai bus ne kiekvienais metais.
  15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus dėl teismo sprendimo, švenčių specifiką bei nustatytą atostogų mokiniams laiką bei trukmę, daro išvadą, kad 5 punktu aptariamas vaiko visų atostogų (ne tik vasaros) laikas, kurį reikalinga patikslinti. Atskirai aptarti šalių bendravimo tvarką pagal 7, 8 punktą, nurodant šventes nėra tikslinga, kadangi tarp šalių dėl to kiltų dar daugiau nesutarimų, būtų neaiškus tokio sprendimo priverstinis vykdymas, be to, būtų pažeisti ir vaiko interesai. Todėl apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva šioje dalyje sprendimą pakeičia.
  16. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos nustatytą mokiniams atostogų laiką į jų trukmę neįskaičiuojamos švenčių, po jų einančių savaitgalių dienos. Tačiau nagrinėjamu atveju, nustatant šalims bendravimo su vaiku tvarką ir skaičiuojant bendravimo vaiko atostogų metu trukmę, kurios po pusę tenka kiekvienam iš tėvų, tikslinga į skaičiuojamą trukmę įskaityti ir vaiko atostogas, ir švenčių, po jų einančių savaitgalių dienas. Palikus pirmosios instancijos teismo sprendimo 7, 8 punktus galėtų susidaryti situacija, kad neporiniais metais ieškovas per šv. Kalėdas pasiimtų dukrą gruodžio 24 d. ir grąžintų prieš darbo dieną iki tos dienos 18 val., galimai iki gruodžio 27 d. Tačiau pagal 5 punktą jam suteikta teisė praleisti pirmą dalį pusę vaiko atostogų, kurios Lietuvoje įprastai prasideda gruodžio 27 d, nes į atostogų laiką neįskaitomos švenčių dienos. Todėl nelogiška būtų grąžinti vaiką gruodžio 26 d. vakare ir vėl pasiimti gruodžio 27 d.
  17. Todėl, apjungiant skundžiamu teismo sprendimu nustatytos tvarkos 5, 7 ir 8 punktus, 5 punktu nustatoma, kad skaičiuojant suteiktas vaikui atostogas, priskaičiuojamos ir šventės, iš karto po jų einančios savaitgalio dienos. Neporiniais metais ieškovas turi teisę su vaiku praleisti pirmą pusę atostogų dalį, o poriniais metais antrąją atostogų dalies pusę, į atostogų laiką įskaičiuojant švenčių, iš karto po švenčių einančias savaitgalio dienas (tuo atveju, jeigu sekanti diena po šventės yra savaitgalio diena), pasiimant dukrą atostogų pirmą dieną ar šventės dieną (darbo dieną iki 8 val., ne darbo iki 10 val.) iš R. M. namų ir pasibaigus laikui iki 18 val. parvežti į jos gyvenamą vietą pas R. M.. Kadangi šalys su vaiku atostogų metu bendraus poriniais, neporiniais metais skirtingai, šalims bus sudarytos lygios galimybės bendrauti su vaiku per šventes, t.y. vienais metais vaikas švęs šv.Kalėdas su vienu iš tėvų, Naujus metus – su kitu, kitais metais – atvirkščiai; vienais metais su vienu iš tėvų švęs šv.Velykas, kitais metais – su kitu. Įvertinus, kad vaiko gimtadienis yra vasaros atostogų metu, priklausomai nuo to, ar bus poriniai, ar ne poriniai metai, gimtadienis bus švenčiamas su vienu iš tėvų. Teismo nuomone, įvertinus Visų Šventųjų dienos pobūdį, kai yra lankomi artimųjų kapai, tai, kad moksleiviams tuo metu yra atostogos, manytina, kad esminės reikšmės neturi, kuris iš tėvų lapkričio 1-ąją dieną bus su vaiku, kadangi kapus aplankyti galima ir prieš ar po Visų Šventųjų dienos.
  18. Vaikų atostogų laikas /trukmė priklauso nuo vaiko amžiaus, konkrečios mokymo įstaigos. Todėl šalys galės aptarti bendravimo su vaiku tvarką iš esmės pasikeitus aplinkybėms.
  19. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad liko neįvertintos jos nurodytos aplinkybės dėl ieškovo konfliktiško būdo, tačiau konkrečių duomenų, kad tėvas kenktų vaiko, o ne atsakovės interesams, smurtautų prieš vaiką, kad bendravimas su dukra darytų jai žalingą, neigiamą poveikį, prieštarautų vaiko interesams, byloje nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Aplinkybė, kad ieškovas ir atsakovė konfliktuoja tarpusavyje, nėra pagrindas apriboti vaiko bendravimą su vienu iš tėvų. Pažymėtina, kad lankstus vaiko ir tėvo bendravimo grafikas galimas tik ateityje, esant nekonfliktiškiems tėvų tarpusavio santykiams, gebant jiems tinkamai bendrauti ir bendradarbiauti visais vaiko auklėjimo, auginimo, susitikimų derinimo klausimams. Todėl teisėjų kolegija pažymi, kad šalys turėtų pamiršę savo nuoskaudas siekti vardan vaiko interesų tarpusavyje bendradarbiauti, ieškoti kompromisų, geranoriškai tartis dėl papildomo bendravimo su vaiku ar kitokios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
  20. Nors šalys nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių reikalavimai patenkinti iš dalies, santykiu 60 ir 40 procentų, tačiau apeliacinės instancijos teismui patikslinus teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarka su tuo sutiktina. Nors ieškovas mano, jog buvo tikslinga vertinti atsakovės elgesį, tai, kad ji keitė savo poziciją dėl bendravimo tvarkos pakeitimo tikslingumo, kad iš pradžių teigusi, jog bendravimo tvarkos keisti nereikia, vėliau pateikė priešieškinį, nurodė aplinkybes dėl galimos vaiko nepriežiūros, dėl ko ieškovas turėjo prašyti apklausti liudytojus, apeliacinės instancijos teismas dėl nurodytų aplinkybių nemato pagrindo pripažinti, jog atsakovė būtų netinkamai, nesąžiningai naudojusis savo procesinėmis teisėmis ar nesąžiningai atlikusi procesines pareigas. Todėl nėra pagrindo ir nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
  21. Šalys nesutinka su ieškovo naudai priteistų atstovavimo išlaidų dydžiu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors pagal patikslintą teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą ieškovui suteikta teisinių paslaugų už 1400 Eur, tačiau sumokėta 1250 Eur. Pagal pateiktus dokumentus išlaidų apskaičiavimas grindžiamas šiomis sumomis: ieškinio parengimas – 200 Eur, atskirojo skundo parengimas – 150 Eur, atstovavimas ir pasirengimas bylos nagrinėjimui (21 val.) – 1 val. įkainis 50 Eur. Teismas vertino, kad nors patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, tačiau ne visos patirtos išlaidos pagrįstos objektyviais duomenimis. Teismas pripažino, kad ieškovo atstovas rengė ieškinį, atskirąjį skundą, kitus rašytinius prašymus, atstovavo teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė daugiau apie 6 val., taigi už šias teisines paslaugas patirtų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro – 650 Eur. Likusi 600 Eur suma lieka už pasirengimą bylos nagrinėjimui (pagal įkainį gautųsi 12 val.), tačiau šią sumą sumažino iki 300 Eur nesant objektyvių duomenų, kad būtent tiek laiko buvo sugaišta, atsižvelgus į bylos pobūdį, į tai, kad byla nėra itin sudėtinga. Teismas pagrįstomis pripažino 950 Eur atstovavimo išlaidas.
  22. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino išlaidas atstovo pasirengimui nuo 600 iki 300 Eur sumos, nors byloje vyko septyni posėdžiai, jiems reikėjo ruoštis, pateikti poziciją dėl atsakovės prašymų, teikiamų dokumentų. Teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai bei motyvuotai buvo sumažintos išlaidos už pasirengimą bylos nagrinėjimui, nors ir buvo reikalinga pasiruošti bylos nagrinėjimui, tačiau mažai tikėtina, kad kvalifikuotas teisininkas tokio pobūdžio byloje pasiruošimui būtų skyręs net 12 valandų, apelianto argumentai nesudaro pagrindo padidinti jo naudai priteistų išlaidų dydį.
  23. Atsakovė teigia, kad pagrįstomis ieškovo bylinėjimosi išlaidomis pripažintinos tik 552 Eur išlaidų (52 Eur žyminis mokestis, 150 Eur už ieškinio surašymą, 50 Eur už atskirojo skundo surašymą, 100 Eur už pasirengimą bylai (2 valandos), 200 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose (4 valandos)). Už ieškinio surašymą pateikta 2016-04-08 sąskaita 200 Eur sumai, kuri, atsakovės nuomone, turėtų būti mažinama dėl to, kad nebuvo patenkintas jame esantis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir dėl to nebuvo pateiktas atskirasis skundas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad sąskaitoje aiškiai nurodžius, jog ji pateikiama būtent už ieškinio surašymą, taip pat įvertinus, kad 200 Eur suma už tokio procesinio dokumento surašymą nėra didelė, sprendžia, jog jos mažinti nėra pagrindo. Nors apeliantės nuomone, už atskirojo skundo parengimą pagrįstomis galėtų būti laikomos tik 50 Eur vietoje 2016-11-09 sąskaitoje nurodytos 150 Eur sumos, teigia, kad tam turėjo užtekti 2 valandų darbo, tokie teiginiai laikytini deklaratyviais ir pripažintina, jog išlaidos už atskirojo skundo surašymą yra protingos ir pagrįstos, neviršija nustatytų maksimalių dydžių.
  24. Sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo įvertintinos išrašytos sąskaitos, posėdžių trukmė. 2016-09-19 parengiamasis teismo posėdis truko 13 min., pagal 2016-08-31 sąskaitą už atstovavimą parengiamajame posėdyje bei pasiruošimą posėdžiui (3 val.) mokėtina suma nurodoma 150 Eur. 2016-10-27 teismo posėdis truko 14 minučių, tą pačią dieną išrašyta sąskaita 210 Eur sumai, kurią sudaro 150 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (3 val.), už prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, liudytojų apklausą surašymą -60 Eur. 2016-11-28 sąskaita išrašyta už atstovavimą (3 val.) – 150 Eur sumai. 2016-12-06 teismo posėdis truko 38 minutes, 2017-02-27 teismo posėdis – 1 val. 26 min. 2017-02-03 išrašyta sąskaita 300 Eur sumai už atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose. Teismo posėdis, įvykęs 2017-02-28, užtruko apie 1 valandą. 2017-04-04 išrašyta sąskaita 150 Eur sumai už atstovavimą bei pasirengimą teismo posėdžiui. 2017-04-11 teismo posėdis užtruko apie 1 valandą. Advokatės 2017-04-11 paskaičiavime nurodoma, kad dėl minėtų teismo posėdžių, pasiruošimo jiems sugaišta 18 valandų, todėl patirta 900 Eur išlaidų. Kadangi įvyko dar vienas teismo posėdis 2017-05-23, kuris truko beveik 2 valandas, ieškovo atstovė pateikė patikslintą paskaičiavimą, kuriame nurodė, kad dėl dalyvavimo visuose posėdžiuose bei pasirengimui sugaišta viso 21 val., 1 valandos įkainis 50 Eur, pateikė teismui 2017-05-12 išrašytą sąskaitą už atstovavimą 150 Eur sumą. Minėta suma pirmosios instancijos teismo neįtraukta į patirtų išlaidų dydį nesant pateiktų įrodymų dėl jos apmokėjimo. Tokiu būdu vertintina, ar pagrįstai už atstovavimą bei pasirengimą bylos nagrinėjimui (18 val.) prašyta priteisti 900 Eur sumą. Teismo posėdžiai truko apie 6 valandas laiko, o teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti, kad jų metu buvo tiriami nereikšmingi įrodymai, ar kad būtų vilkinamas bylos nagrinėjimas, ką teigia atsakovė. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad už atstovavimą posėdžiuose tenkanti 300 Eur suma laikytina pagrįsta. Dėl prašymų parengimo, kas įvertinta 60 Eur suma, atsakovė prieštaravimų nepateikė, jų laikyti pertekliniais nėra pagrindo, todėl šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir protingomis. Iš sąskaitų matyti, kad pasiruošimas bylos nagrinėjimui išskirtas tik dviejose sąskaitose, kuriose bendra su atstovavimu suma sudarytų 300 Eur, kas pagal advokatės nurodomą įkainį (50 Eur už valandą) atitiktų 6 valandas. Įvertinus, kad posėdžiams, liudytojų apklausai pasiruošti buvo reikalingas laikas, įvyko net 7 teismo posėdžiai, taip pat atstovė turėjo skirti laiko atvykimui į teismo posėdžius, manytina, kad 600 Eur ieškovo atstovavimo išlaidos yra pagrįstos ir protingos, ką pripažino pirmosios instancijos teismas. Todėl dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendimas paliktinas nepakeistu.
  25. Pagrindo skirti A. R. ir jo advokatui maksimalias baudas dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ar pripažinti A. R. piktnaudžiavus jam suteiktomis tėvystės teisėmis, teisėjų kolegija nenustatė.
  26. Dėl kitų apeliantų argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).
  27. Įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės savo iniciatyva ir savo nuožiūra pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytą ieškovo bendravimo su dukra tvarką siekiant, kad tai labiausiai atitiktų vaiko interesus, tai, kad ieškovo apeliacinis skundas netenkintas, o atsakovės apeliacinis skundas tenkintas tik nedidele dalimi, šalims bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

9Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

10Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimą ir jį išdėstant taip:

11„ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

12Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-651-228/2014, taikos sutarties 6 - 11 punktais patvirtintą A. R. bendravimo su dukra V. R. tvarką ir nustatyti tokią ieškovo A. R., asmens kodas ( - ) bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. R., gim. ( - ), tvarką:

131)A. R. esant išvykusiam į užsienio valstybę darbo reikalais, A. R. bendrauja su dukra V. R. telefonu, kitomis elektroninio ryšio priemonėmis - Skype, Wiber, Messenger ir kt. programomis, kiekvieną kalendorinės savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val., o kiekvienos kalendorinės savaitės šeštadienį arba sekmadienį nuo 19.00 val. iki 21.00 val. Ieškovo bendravimo su dukra trukmė elektroninio ryšio priemonėmis ribojama trimis kartais per savaitę po ne ilgiau kaip 25 minutes. Apie tai, kada A. R. bendraus su dukra - šeštadienį ar sekmadienį, A. R. ir R. M. turi susitarti žodžiu arba trumposiomis SMS žinutėmis penktadienį. Šalims nesusitarus bendravimas vyksta sekmadienį. R. M. turi sudaryti šiomis dienomis galimybę bendrauti A. R. telefonu, kitomis elektroninio ryšio priemonėmis - Skype, Wiber, Messenger ir kt. programomis su dukra V. R.; ieškovui nedirbant darbo, susijusio su ilgalaikėmis komandiruotėmis į užsienio valstybes, ieškovas turi teisę bendrauti su dukra elektroninio ryšio priemonėmis kasdien, neviršijant savaitei nustatyto laiko limito (75 min.), t.y. apie 10 min. kiekvieną dieną.

142)R. M. turi pateikti A. R. veikiančius ir naudojamus dukros mobiliojo telefono numerius, elektroninio pašto adresą, „Skype“ ir „Facebook“ duomenis, bei nurodyti kitas elektroninio ryšio priemones, kuriomis A. R. galėtų susisiekti su dukra; pateikti A. R. savo (R. M.) asmeninį bei darbo mobiliojo telefono numerį, veikiantį ir naudojamą elektroninio pašto adresą, kitų naudojamų ryšio priemonių kontaktus. Apie savo ir dukros V. R. pasikeitusią gyvenamąją vietą, mobilaus ryšio ir kitų elektroninio ryšio priemonių pasikeitimus R. M. privalo pranešti A. R. raštu ir/arba elektroninio ryšio priemonėmis (SMS žinute, elektroniniu paštu) per kuo įmanoma trumpiausią laiką;

153)A. R. apie savo išvykimą į komandiruotę darbo reikalais į užsienio valstybę bei kada grįš iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką praneša R. M. ne mažiau nei prieš penkias kalendorines dienas raštu ir/arba žodžiu ir/arba elektroninio ryšio priemonėmis; A. R. apie savo darbo pobūdžio bei grafiko pasikeitimą ir nuo kada jis galės naudotis kitokiomis bendravimo tvarkos sąlygomis praneša R. M. nė vėliau kaip per 7 kalendorines dienas raštu ir/arba žodžiu ir/arba elektroninio ryšio priemonėmis nuo minėtų aplinkybių pasikeitimo.

164)A. R. dirbant darbą, susijusį su ilgalaikėmis komandiruotėmis į užsienio valstybes jis buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu turi teisę pasiimti vaiką nuo penktadienio 17 val. ar po kitų vaiko užsiėmimų, išskyrus mokyklą, pabaigos iki sekmadienio 19 val. du savaitgalius iš eilės jo buvimo Lietuvoje laikotarpiu ir pirmą bei trečią penktadienį ir po jo einantį savaitgalį, kai ieškovas nedirbs darbo, susijusio su ilgalaikėmis komandiruotėmis į užsienio valstybes, o gyvens ir dirbs Lietuvos Respublikos teritorijoje. A. R. turi teisę pasiimti vaiką kiekvienos savaitės trečiadienį po vaiko pamokų iš mokymo ar ugdymo įstaigos, o, kai nevyksta ugdymo procesas, nėra pamokų, lankomų užsiėmimų ar būrelių, ieškovas pasiima dukrą iš gyvenamosios vietos iki 9 val. ryto ir iki 20 val. grąžina ją į jos gyvenamąją vietą. Nustatytu vaiko ir R. M. atostogų pagal 5 punktą metu R. M. turi teisę į nepertraukiamas atostogas su vaiku ir 4 punkte nurodytos dienos A. R. nėra kompensuojamos.

175) Dukros V. R. atostogų metu A. R. turi teisę praleisti su dukra ne mažiau kaip pusę visų jos atostogų laiko savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, taip pat ir užsienio valstybėje. Skaičiuojant atostogų trukmę, kurios po pusę tenka kiekvienam iš tėvų, į skaičiuojamą trukmę įskaitomos vaiko mokyklinės atostogos ir švenčių, bei iš karto po švenčių einančių savaitgalių dienos (tuo atveju, jeigu sekanti diena po šventės yra savaitgalio diena).

18Neporiniais metais ieškovas turi teisę su vaiku praleisti pirmą pusę vaiko atostogų dalį, o poriniais metais -antrąją atostogų dalies pusę, į skaičiuojamą trukmę įskaitant vaiko mokyklines atostogas ir šventes, iš karto po švenčių einančias savaitgalio dienas (tuo atveju, jeigu sekanti diena po šventės yra savaitgalio diena), pasiimant dukrą atostogų/šventės pirmą dieną (darbo dieną iki 9 val., ne darbo iki 10 val.) iš R. M. namų ir pasibaigus laikui iki 18 val. parvežti į jos gyvenamą vietą pas R. M.;

19A. R. turi tokias pačias pareigas, kaip nustatytos sprendimo 1 ir 2 punktuose R. M. atžvilgiu ir privalo ta pačia tvarka sudaryti R. M. galimybę bendrauti su dukra (jos atostogų metu) telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis ir kt.

206)Kiekvienais metais A. R. turi teisę pasiimti vaiką per savo gimtadienį ir atitinkamai privalo grąžinti vaiką praleisti gimtadienį su motina, kai jis bus pasiėmęs vaiką poriniais metais vaiko vasaros atostogų dalies praleidimui tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir jam suteikiama teisė pasiimti vaiką per savo gimtadienį. Darbo dienomis vaiką galima pasiimti nuo 16 val. ar po kitų vaiko užsiėmimų pabaigos ir iki 20 val., o nedarbo dienomis nuo 10 val. iki 20 val.;

218)A. R. bendravimo su vaiku laiką turi teisę praleisti savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, taip pat išvykstant į užsienio valstybę (-es). Išvykstant į užsienio valstybę (-es) A. R. privalo raštu ir/arba žodžiu apie tai pranešti R. M. ir nurodyti į kokią užsienio valstybę (-es) išvykstama bei nurodyti kokį laikotarpį planuojama būti užsienio valstybėje (-ėse);

229) R. M., ketindama išvežti dukrą V. R. į užsienio valstybę daugiau kaip trims dienoms, privalo A. R. raštu ir/arba žodžiu informuoti apie tai, kartu nurodant užsienio valstybę (-es), į kurias ketinama išvežti dukrą bei laikotarpį, kurį planuojama būti užsienio valstybėje;

2310)Šalys gali geranoriškai tartis dėl papildomo bendravimo su vaiku ar kitokios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į vaiko teises bei interesus. A. R. gali pasimatyti ir bendrauti su dukra V. R. kitu laiku, nei tai numato bendravimo tvarka, tik R. M. sutinkant, šalių iš anksto sutartu laiku, tačiau pagal bendravimo tvarką numatytos ir praleistos bendravimo dienos nekompensuojamos;

2411)Apie dukros V. R. sveikatai ir gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.), šalys privalo informuoti viena kitą telefonu (kitomis ryšio priemonėmis) nedelsiant. A. R. turi teisę nekliudomai lankyti dukrą V. R. jos ligos metu, nepriklausomai nuo to slaugoma ji R. M. gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo ir/arba priežiūros, slaugos įstaigoje; susirgusį vaiką slaugo tas iš tėvų, pas kurį būdamas vaikas susirgo, jeigu tai atitinka vaiko norus ir interesus. R. M. turi teisę nekliudomai lankyti dukrą V. R. jos ligos metu, jeigu ji slaugoma A. R. gyvenamojoje vietoje;

2512)R. M. ir A. R. privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomą bendravimą telefonu, kitomis elektroninio ryšio priemonėmis - Skype programa ir kt., su dukra V. R., kai dukra yra pas juos.

26kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

27Priteisti iš atsakovės R. M., asmens kodas ( - ) ieškovo A. R., asmens kodas ( - ) naudai 19 EUR žyminio mokesčio, 570 EUR patirtų teisinės pagalbos išlaidų“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė
  1. Ieškovas A. R. ieškiniu prašė pakeisti... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
      6. III.Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą motyvai 7. IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 8.
      1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos... 9. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 10. Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimą ir... 11. „ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.... 12. Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartimi, priimta... 13. 1)A. R. esant išvykusiam į užsienio valstybę darbo reikalais, A. R.... 14. 2)R. M. turi pateikti A. R. veikiančius ir naudojamus dukros mobiliojo... 15. 3)A. R. apie savo išvykimą į komandiruotę darbo reikalais į užsienio... 16. 4)A. R. dirbant darbą, susijusį su ilgalaikėmis komandiruotėmis į... 17. 5) Dukros V. R. atostogų metu A. R. turi teisę praleisti su dukra ne mažiau... 18. Neporiniais metais ieškovas turi teisę su vaiku praleisti pirmą pusę vaiko... 19. A. R. turi tokias pačias pareigas, kaip nustatytos sprendimo 1 ir 2 punktuose... 20. 6)Kiekvienais metais A. R. turi teisę pasiimti vaiką per savo gimtadienį ir... 21. 8)A. R. bendravimo su vaiku laiką turi teisę praleisti savo nuožiūra... 22. 9) R. M., ketindama išvežti dukrą V. R. į užsienio valstybę daugiau kaip... 23. 10)Šalys gali geranoriškai tartis dėl papildomo bendravimo su vaiku ar... 24. 11)Apie dukros V. R. sveikatai ir gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir... 25. 12)R. M. ir A. R. privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomą bendravimą... 26. kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.... 27. Priteisti iš atsakovės R. M., asmens kodas ( - ) ieškovo A. R., asmens kodas...