Byla Ik-1722-580/2010

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Vainienės, sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei, dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui Virgilijui Kaupui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. Y. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Pareiškėjas H. Y. (toliau – ir pareiškėjas) prašė panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Kinijos Liaudies Respublikoje (toliau – ir Ambasada) 2010-03-29 sprendimą Nr. S-5.1.1-50, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti trumpalaikę C (Šengeno) vizą ir perduoti klausimą dėl vizos išdavimo spręsti iš naujo.

5Pareiškėjas skunde paaiškino, kad skundžiamas sprendimas užkerta kelią jam realizuoti įgytą teisę, t.y. tinkamai ir nustatyta tvarka užbaigti pradėtą laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo procedūrą. Ambasada sprendime neteisingai taikė Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau - ir Įstatymas) 17 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad vienkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kuriam leidsta laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau- ir Migracijos departamentas) 2010 metų vasario mėnesį priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjui H. Y. išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį vienerius metus, todėl pareiškėjas formaliai atitikdamas įstatymuose nustatytus reikalavimus, pagrįstai tikėjosi, kad jam bus išduota viza. Pareiškėjas pateikė visus reikalaujamus dokumentus ir papildomus paaiškinimus Ambasadai. Pareiškėjo teigimu, skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas atsisakė pateikti būtiną informaciją apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas nurodė atvykimo tikslą, vizos prašė tikslu užbaigti laikino leidimo išdavimo Lietuvos Respublikoje procedūrą. Ambasadai tai buvo žinoma. Paaiškino, kad ketina verstis teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, šiuo metu pareiškėjas yra investavęs virš 50 000 Lt į Lietuvos rinkoje veikiančią UAB „( - )“ ir yra vienas iš bendrovės akcininkų, ketino atvykęs į Lietuvos Respubliką plėtoti bendrovės veiklą, didinti apyvartą, užsiimti teisėta veikla. Pareiškėjo investicijos į UAB „( - ) “ bei darbo sutarties pagrindu gaunamos lėšos ir būtų pareiškėjo pragyvenimo lėšomis. Ambasados sprendimas neišduoti vizos pažeidė teisėtus pareiškėjo lūkesčius ir neleidžia jam tikėtis investicijų grąžos.

6Pareiškėjas nepateikė Ambasadai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2004-09-02 įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtintų Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo, taip pat ir vizos išdavimo pasienio kontrolės punktuose, buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizą laiko pratęsimo, vizos panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimuose nustatytos formos sveikatos draudimo dėl objektyvių priežasčių, nes už jį reikia sumokėti, o draudimo pateikimas negarantuoja, jog bus išduota prašoma viza ir atitinkamai naudojamas kelioninis draudimas. Atsižvelgiant į Taisyklių 70.2 punktą, nurodo, kad šis Ambasados reikalavimas nepagrįstas, būtų pateikęs prašomą draudimą, kai Lietuvos Respublikos ambasada Kinijos Liaudies Respublikoje būtų priėmusi teigiamą sprendimą ir draudimo polisą pateiktų atsiimant prašomą vizą.

7Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas pateikė neatitinkančius tikrovės duomenis arba Ambasada pareiškėjui nenurodė, todėl ir negali dėl to pasisakyti.

8Atsakovas Užsienio reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą, o sprendimą palikti galioti.

9Atsakovas teigė, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Lietuvos Respublikos ir Šengeno valstybių vizų išdavimą užsieniečiams ir neatskleidžia bylos faktinių aplinkybių. Atsiliepimą atsakovas grindė Įstatymo 2 straipsnio 10, 33 dalimis, 6 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 11 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsniu, 121 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 15 straipsniu, 17 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalimis, 19 straipsniu, 21 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 2 punktu ir 8, 9 dalimis. Remiasi skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusių Taisyklių 4 punktu, 10.7 punkto 2 dalimi, 71, 77, 78.1, 78.3, 78.9, 79, 97 punktais.

10Nagrinėjant prašymus išduoti C (Šengeno) vizas taikomos Europos Sąjungos Tarybos 200-12-22 Bendrųjų konsulinių instrukcijų Šengeno konvencijos susitariančiųjų šalių diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų taisyklės. Bendrųjų konsulinių instrukcijų V skyrius nustato prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą. Tarp prašymų nagrinėjimo pagrindinių kriterijų nurodyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų.

11Atsakovo nuomone, pareiškėjui buvo pagrįstai atsisakyta išduoti vizą įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Užsienio reikalų ministerijos konsulinė pareigūnė A. B. tinkamai atliko teisės aktais nustatytas pareigas priimant pareiškėjo dokumentus bei sprendimą atsisakyti išduoti vizą. Atsakovo nuomone Migracijos departamento leidimas jam laikinai gyventi Lietuvoje nėra besąlyginis pagrindas išduoti pareiškėjui vizą įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, nes teisės aktai ambasados darbuotojui leidžia organizuoti pokalbį su užsieniečiu, kurio tikslas yra įsitikinti užsieniečio sąžiningumu ir jo nurodomo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo pagrįstumu ir teisėtumu. Be to, Pareiškėjas neturėjo teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Migracijos departamentas pareiškėjo atžvilgiu buvo tik priėmęs sprendimą dėl galimybės išduoti leidimą jam laikinai gyventi Lietuvoje. Norėdamas užbaigti leidimo gyventi Lietuvoje įforminimo procedūrą, pareiškėjas privalėjo gauti vizą kirsti Lietuvos Respublikos sieną.

12Pažymėjo, kad, sprendžiant klausimą dėl vizos išdavimo pareiškėjui, konsulinės pareigūnės A. B. nesaistė Migracijos departamento palankus pareiškėjui sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Lietuvos Respublikos ambasadose užsienyje dirbantys konsuliniai pareigūnai privalo sprendimus dėl vizos išdavimo ar atsisakymo išduoti vizą priimti betarpiškai bendraujant su užsieniečiu siekiant įsitikinti formaliai tinkamai užpildytų dokumentų pagrįstumu ir teisingumu. Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės aktai įpareigoja Lietuvos konsulinį pareigūną, priimant sprendimą dėl vizos išdavimo, įvertinti visą galimą riziką dėl migracijos pavojaus. Tuo tikslu konsuliniai pareigūnai naudojasi visomis prieinamomis priemonėmis nustatyti aplinkybes, keliančias abejonių dėl užsieniečio apsilankymo Lietuvoje tikslo ir sąžiningumo. Konsulinių darbuotojų pareiga atlikti teisės aktuose nustatytas užsieniečio prašymo išduoti vizą nagrinėjimo procedūras, o šių procedūrų išdavoje kilus abejonėms dėl pateiktų dokumentų turinio teisingumo bei pokalbio metu gautos informacijos patikimumo priimti sprendimą neišduoti. Nurodo, kad iš pareiškėjo pateiktų Ambasadai dokumentų matyti, jog jis pateikė prašymą gauti Šengeno vizą, nurodydamas, kad atvyktų į Lietuvą 2009-09-10 ir išvyktų 2010-09-09 d., t.y. po metų. Atsakovo nuomone, pareiškėjo Ambasadai pateikti dokumentai nesudarė pagrindo priimti sprendimą išduoti jam Šengeno vizą bei, kad konsulinė pareigūnė A. B. priėmė pagrįstą, teisėtą ir teisingą sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą.

13Tretysis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą, prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.

14Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas 2009-07-30 per Lietuvos Respublikos ambasadą Kinijos Liaudies Respublikoje pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi), vadovaudamasis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kadangi pareiškėjas yra UAB „( - )“ bendraturtis, jam priklauso 500 bendrovės akcijų, kurių vertė sudaro 50 000 Lt, jis ketina dirbti šios bendrovės reklamos direktoriumi. Migracijos departamentas, įvertinęs pateiktus dokumentus ir nenustatęs Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių atsisakoma išduoti leidimą gyventi, 2010-02-03 vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį vienerius metus.

15Pažymėjo, kad sprendimas pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi galioja 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2010-05-03 (Įstatymo 34 straipsnio 1 dalis). Nepateikus dokumentų leidimo laikinai gyventi įforminimui iki minėtos datos, sprendimas neteks galios ir šio leidimo išdavimo klausimas turės būti nagrinėjamas iš naujo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad Migracijos departamentas nedalyvauja vienkartinių nacionalinių vizų išdavimo procedūroje ir neturi įtakos Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų sprendimams.

16Skundas atmestinas.

17Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2009-07-30 per Lietuvos Respublikos ambasadą Kinijos Liaudies Respublikoje Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (T. I, b. l. 18-24). Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė UAB „( - )“ registravimo pažymėjimą (T. I, b. l. 25), S. S. ir A. H. 2009-06-29 sutikimą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo (T. I, b. l. 26), UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (T. I, b. l. 27-31), 2009-06-29 darbo sutartį Nr. 9, kuria pareiškėjas priimtas UAB „( - )“ reklamos direktoriumi (T. I, b. l. 32-35), UAB „( - )“ 2010-01-14 tarpininkavimo raštą (T. I, b. l. 36-37), išrašą iš UAB „( - )“ vertybinių popierių sąskaitos, patvirtinantį, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 500 vnt. paprastųjų vardinių UAB „( - )“ akcijų, kurių vertė 50 000 Lt (T. I, b. l. 38).

18Migracijos departamentas 2010-02-03 priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį vienerius metus (T. I, b. l. 39). Migracijos departamentas 2010-02-03 pranešimu Nr. (15/4-1) 10K-3724 (T. I, b. l. 46) informavo Lietuvos Respublikos ambasadą Kinijos Liaudies Respublikoje, kad yra priimtas sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui, kad šis sprendimas galioja 3 mėnesius nuo jo priėmimo dienos, t. y. iki 2010-05-03 ir kad šio sprendimo galiojimo laikotarpiu pareiškėjas privalo pateikti Migracijos departamentui dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo. Migracijos departamentas taip pat prašė Lietuvos Respublikos ambasados Kinijos Liaudies Respublikoje informuoti pareiškėją apie nurodytas aplinkybes ir prireikus išduoti jam vienkartinę nacionalinę vizą, galiojančią iki 2010-05-03.

19Kinijos pilietis H. Y., gim. ( - ) pateikė prašymą Ambasadai dėl trumpalaikės C (Šengeno) vizos išdavimo (T. 2, b.l. 9-14). Kartu su prašymu pareiškėjas Ambasadai pateikė: 2010-02-17 išrašą iš UAB „( - )“ vertybinių popierių sąskaitos (T. I, b.l. 55), UAB „( - )“ registravimo pažymėjimą (T. I, b.l. 57), 2009-06-27 išrašą iš UAB „( - )“ vertybinių popierių sąskaitos (T. I, b.l. 58), S. S. ir A. H. 2009-06-29 sutikimą dėl pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos (T. I, b.l. 60), UAB „( - )“ 2009-06-23 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (T. I, b.l. 63-67, 94-98,, 107-111, 112-116, 117-121), UAB „( - ) “ įstatus, įregistruotus 2006-05-05 (T. I, b.l. 68-79), 2009-06-29 darbo sutartį Nr. 9, sudarytą tarp UAB „( - )“ ir pareiškėjo, kuria pareiškėjas priimtas UAB „( - )“ reklamos direktoriumi (T. I, b.l. 90-93), UAB „( - )“ generalinio direktoriaus H. H.2009-06-30 pasirašytą tarpininkavimo raštą Ambasadai dėl laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje vieneriems metams suteikimo H. Y. (T. I, b.l. 99-100).

202010-03-18 Ambasados atmintinėje (T. I, b.l. 48) dėl Konsulinio pareigūno pokalbio su pareiškėju H. Y. užfiksuota, kad 2010-03-18 Lietuvos Respublikos ambasados Kinijos Liaudies Respublikoje trečioji sekretorė A. B. atliko pokalbį su Kinijos piliečiu H. Y., gim. ( - ). Nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi dėl Šengeno vizos, nors turėjo Migracijos departamento pranešimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, teigė esantis UAB „( - )“ akcininkas. Kodėl kreipėsi ne nacionalinės D vizos, o - Šengeno, negalėjo paaiškinti. Kalbėjo tik kinų kalba, negalėjo pakomentuoti pateikiamų dokumentų turinio, dokumentų paskirties aiškiai nesuprato, nes kai kurių pateikė po kelis vienodus egzempliorius. Paklaustas apie dabartinę veiklą, teigė nuo 2007 metų turintis savo įmonę, prekiaujantis džinsais ir drabužiais Kinijoje, yra baigęs pradinę mokyklą – 6 klases. Tėvo draugai (kurių neįvardino) pasiūlė atidaryti parduotuvę Lietuvoje. Tačiau pareiškėjas nežinojo koks jo vaidmuo, negalėjo paaiškinti ką Lietuvoje veiks, kur gyvens. Teigė, kad gavus vizą, Europoje esantys draugai pasakys, ką daryti. Paklaustas apie leidimo gyventi Lietuvoje procedūrą nurodė, kad apie tai nežinantis, nežinantis ir kad Ambasadoje prieš kurį laiką pateikė dokumentus dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo. Paklaustas, kokiam laikotarpiui vyksta į Lietuvą, atsakė: „trumpam“.

212010-03-29 sprendimu Nr. S-5.1.1-50 „Dėl atsisakymo išduoti vizą“ Lietuvos Respublikos ambasados Kinijos Liaudies Respublikoje trečioji sekretorė A. B., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsniu, nusprendė atsisakyti išduoti trumpalaikę C (Šengeno) vizą Kinijos Liaudies Respublikos piliečiams H. Y. ir C. L. (T. I, b.l. 162). Sprendime nurodyta, kad vizą atsisakoma išduoti dėl to, kad užsienietis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų ir nepateikė sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento.

22Su šiuo sprendimu pareiškėjas nesutinka ir skundžia jį teismui.

23Pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį užsieniečiai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai (nagrinėjamu atveju – Kinijos Liaudies Respublikos piliečiai), atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje, kirsdami išorines Europos Sąjungos sienas, privalo turėti vizas. Viza apibrėžiama kaip į užsieniečio kelionės dokumentą įklijuojamas įklijos formos leidimas, leidžiantis atvykti į Lietuvos Respubliką, būti joje ar atvykti tranzitu (2 straipsnio 33 dalis). Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad jis prašė ilgalaikės, daugkartinės vizos 365 dienoms, jo prašymas buvo registruojamas ir nagrinėjamas kaip trumpalaikės C kategorijos Šengeno vizos prašymas (Įstatymo 15 straipsnis).

24Įstatymo 19 straipsnis nustato atsisakymo išduoti vizą pagrindus. Šis straipsnis numato, kad vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu: 1) jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų, išskyrus šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytus pagrindus; 2) norėdamas gauti vizą, jis atsisakė pateikti būtiną informaciją apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; 3) norėdamas gauti vizą, jis pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių; 4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti neteisėta veika, už kurią yra nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; 5) jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą; 6) priimtas sprendimas jį įpareigoti išvykti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės; 7) jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę; 8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose; 9) jis nepateikia sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu.

252006-03-15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (RB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą, kitaip vadinamas Šengeno sienų kodeksas, 5 straipsnio 1 dalies c punkte numato, kad ne ilgiau nei tris mėnesius trunkančiam buvimui trečiųjų šalių piliečiams nustatoma atvykimo sąlyga yra šių asmenų galimumas pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turėjimas pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiu ir grįžimui į kilmės šalį (...). Taigi, skundžiamo sprendimo teisinis pagrindas atitinka Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą kaip Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimas, ir Įstatymo 19 straipsnio 9 punktą.

26Svarstant faktinio skundžiamo sprendimo pagrindo buvimą atkreipiamas dėmesys į procedūras, pagal kurias renkami dokumentai bei kiti duomenys rengiantis spręsti vizos išdavimo klausimą. Įstatymo 21 straipsnio 9 dalis nustato, kad kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo ir vizos išdavimo, taip pat kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų akreditavimo, vizos išdavimo pasienio kontrolės punktuose, vizos panaikinimo tvarkai taikomos Bendrosios konsulinės instrukcijos ir vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatyta tvarka tiek, kiek ji neprieštarauja Bendrosioms konsulinėms instrukcijoms.

27Dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir sprendimo dėl vizos išdavimo ar atsisakymo išduoti vizą priėmimą reglamentuoja vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2004-09-02 įsakymu Nr. lV-280/V-109 patvirtintas Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo bei panaikinimo, konsultavimosi, kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų akreditavimo ir kvietimo užsieniečiui laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką patvirtinimo tvarkos aprašas (vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2009-03-17 įsakymo Nr. 1V-109/V-51 redakcija su pakeitimais) (toliau – ir Aprašas). Aprašo 8 punktas numato sąrašą dokumentų, kuriuos turi pateikti vizai gauti užsienietis vizų tarnybai. Numatytam, kad asmuo turi pateikti užpildytą prašymą išduoti Šengeno vizą (pagal Konsulinių instrukcijų 16 priede pateiktą formą); galiojantį kelionės dokumentą; spalvotą nuotrauką, atitinkančią asmens amžių. Reikalavimas pateikti nuotrauką netaikomas, kai vizą prašoma išduoti pasienio kontrolės punktuose; dokumentus, patvirtinančius teisę sugrįžti į valstybę, iš kurios atvyko, arba valstybę, kurios pilietis ar nuolatinis gyventojas užsienietis yra, arba teisę vykti į trečiąją valstybę; kitus dokumentus, nurodytus Konsulinių instrukcijų III–V dalyse ir šiame apraše, būtinus atitinkamos rūšies vizai gauti. Aprašo 14.2 punktas nustato, kad Šengeno trumpalaikei vizai gauti papildomai pateikiamas kvietimas arba dokumentai patvirtinantys numatomo apsilankymo Lietuvos Respublikoje tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje metu ar jų teisėtą gavimo šaltinį, turimas lėšas grįžti į valstybę, į kurią užsienietis turi teisę vykti. 2005-12-22 Bendrųjų konsulinių instrukcijų Šengeno konvencijos susitariančiųjų valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (( - ) 326, p. 1) (toliau tekste – ir Bendrosios konsulinės instrukcijos) III skyriaus 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte taip pat numatyta, kad, esant reikalui, turi būti pateikiami ir dokumentai, patvirtinantys planuojamo apsilankymo paskirtį ir sąlygas.

28Aprašo 9 punkto 2 dalis nustato, kad įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas, norėdamas įsitikinti užsieniečio patikimumu, gali pareikalauti, kad užsienietis dokumentus pateiktų asmeniškai. Analogiškai nurodyta ir Bendrųjų konsulinių instrukcijų III skyriaus 4 straipsnyje. Šis straipsnis sako, kad pareiškėjas dažniausiai kviečiamas atvykti asmeniškai, kad žodžiu paaiškintų prašymo pateikimo priežastį, ypač kai kyla abejonių dėl tikrosios apsilankymo paskirties ar pareiškėjo ketinimų grįžti į išvykimo šalį. Šio reikalavimo galima netaikyti tais atvejais, kai pareiškėjas yra gerai žinomas arba, kai atstumas iki diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos yra per didelis, su sąlyga, kad nekyla abejonių dėl pareiškėjo sąžiningumo (...). Tokia nuostata numato įgalioto vizų tarnautojo pareigą kiekvienu atveju, kai jis suabejoja dėl pareiškėjo prašymo, kviesti pareiškėją asmeniniam pokalbiui. Pažymėtina ir tai, kad Bendrųjų konsulinių instrukcijų V skyriaus 1.5 puntas numato pareiškėjo sąžiningumo įvertinimą, įpareigojant atstovybę pareiškėjo sąžiningumą patikrinti pasitelkiant vietos konsulinį bendradarbiavimą. Bendrųjų konsulinių instrukcijų V skyrius nustato prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą. Tarp prašymų nagrinėjimo pagrindinių kriterijų nurodyta, jog nagrinėjant prašymus išduoti vizą dėmesys kreipiamas į šiuos pagrindinius dalykus: į susitariančiųjų šalių saugumą ir kovą su neteisėta imigracija, taip pat į kitus su tarptautiniais santykiais susijusius aspektus. Diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į valstybes nares ir jose įsikurti. Todėl reikia ypatingo budrumo bendraujant su „rizikos grupėms“ priklausančiais asmenimis, bedarbiais, neturinčiais nuolatinių pajamų ir t. t. Tuo pačiu tikslu svarbiausias dėmesys kreipiamas į asmeninį pokalbį su pareiškėju, siekiant nustatyti jo kelionės paskirtį. Taip pat galima reikalauti papildomų patvirtinamųjų dokumentų, dėl kurių sutarta vietos konsulinio bendradarbiavimo srityje, jei toks bendradarbiavimas vykdomas. Diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga taip pat turi pasitelkti vietos konsulinį bendradarbiavimą, kad sustiprintų savo pajėgumus nustatant padirbtus ar suklastotus dokumentus, pateikiamus kaip patvirtinamieji dokumentai su kai kuriais prašymais išduoti vizą. Jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba dėl pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

29Iš Lietuvos Respublikos ambasados Kinijos Liaudies Respublikoje trečiosios sekretorės A. B. 2010-03-18 atmintinės dėl konsulinio pareigūno pokalbio su pareiškėju atmintinės (T. I, b. l. 48) matyti, kad pokalbio metu gauta informacija leido konsulinei pareigūnei padaryti išvadą, jog pareiškėjas negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų. Pareiškėjas kalbėjo tik kinų kalba, negalėjo paaiškinti pateiktų dokumentų, nesuprato pateikiamų dokumentų paskirties, neturėjo išsilavinimo, negalėjo paaiškinti, kaip ketina atidaryti parduotuvę Lietuvoje, nežinojo ką veiks Lietuvoje ir kur gyvens, nežinojo, kad jo vardu buvo pateikti dokumentai leidimui gyventi Lietuvoje išduoti. Surinkta informacija nėra prieštaringa ir nekelia abejonių dėl jos teisingumo. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos ambasados Kinijoje su atsiliepimu pateiktos medžiagos, dokumentai dėl vizos gavimo buvo tvarkomi advokato, pateikta pareiškėjo su advokatu sudaryta teisinės pagalbos sutartis Nr. 122 (T. II, b. l. 101-105), pareiškėją šiame teismo procese taip pat atstovavo advokatas, kuris teigė, kad vizos išdavimo reikalu bendravo su konsuline pareigūne ir teikė jai reikalingą informaciją. Pats pareiškėjas dalyvavo tik pokalbyje su konsuline pareigūne, kurio metu negalėjo paaiškinti pateiktų dokumentų, tuo jis neįrodė, kad minėti dokumentai buvo sudaryti vykdant jo tikruosius ketinimus ir atitinka jo valią. Tokiu būdu Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta sąlyga buvo pilnai įrodyta ir atsirado pagrindas atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą. Konsuliniam pareigūnui kilusios abejonės dėl pateiktų ir patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo yra pagrįstos ir atsisakymas išduoti vizą atitinka Bendrųjų konsulinių instrukcijų V skyriaus preambulės nuostatas.

30Pareiškėjo atstovas teigė, kad pagrindu vizai išduoti buvo Migracijos departamento 2010-02-03 pranešimas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Tačiau toks argumentas neturi teisinio pagrindo, todėl nebuvo reikalinga atlikti papildomo aplinkybių aiškinimosi. Nei Įstatyme, nei Bendruosiuose konsuliniuose nuostatuose, nei Šengeno sienų kodekse nėra numatytos išimtys iš reikalavimų trečiųjų asmenų piliečių atvykimui į Šengeno erdvę, jei jie turi leidimus laikinai gyventi Šengeno sutarčiai priklausančiose valstybėse. Nesant tokių išimčių vizos turi būti išduodamos bendra tvarka. Papildomų duomenų rinkimas, pareiškėjo išklausimo reikalingumas buvo aptarti aukščiau.

31Kaip jau minėta kartu su pareiškimu vizai gauti pateiktinus dokumentus nustato Aprašo 8, 14 punktai. Aprašo 8.5 punktas nustato, kad asmuo turi pateikti kitus dokumentus, nurodytus Bendrųjų konsulinių instrukcijų III–V dalyse ir šiame apraše, būtinus atitinkamos rūšies vizai gauti. Bendrųjų konsulinių instrukcijų V skyriaus 1.4 punkte numatyta, jog tam, „kad paremtų prašymą išduoti trumpalaikę ar kelionės vizą, pareiškėjai turi įrodyti, jog turi pakankamą ir galiojantį asmeninį ar grupinį kelionės draudimą išlaidoms, galinčioms susidaryti dėl grąžinimo dėl sveikatos priežasčių, skubios gydytojo apžiūros ir (arba) skubios pagalbos ligoninėje, padengti. Paprastai pareiškėjai turėtų apsidrausti valstybėje, kurioje gyvena. Kai to padaryti neįmanoma, jie turėtų stengtis įgyti draudimą bet kurioje kitoje šalyje. Jei pareiškėjo draudimo sutartį sudaro kviečiantis asmuo, jis turėtų tai padaryti savo gyvenamojoje vietoje. Draudimas turi galioti visoje valstybių narių, kurios taiko visas Šengeno acquis nuostatas, teritorijoje bei galioti visą asmens buvimo laikotarpį. Minimali draudimo suma yra 30000 eurų. Paprastai šio draudimo įrodymas pateikiamas, kai išduodama viza.“

32Pareiškėjas taip pat pripažįsta, jog nepateikė Ambasadai nustatytos formos sveikatos draudimo. Esant tokiam reguliavimui, kai teisės aktai numato, jog sveikatos draudimas įprastai pateikiamas išduodant vizą, būtų protinga ir teisinga tikėtis, kad šis pagrindas atsisakyti išduoti vizą gali būti taikomas tik tada, kai asmeniui buvo pranešta, jog sveikatos draudimas turi būti pateikiamas iki vizos išdavimo. Bylso atveju asmuo iki pokalbio su konsuline pareigūne nebuvo informuotas apie būtinybę pateikti sveikatos draudimą anksčiau nei įprastai, todėl šis atsisakymo išduoti vizą pagrindas pripažįstamas nepagrįstu.

33Nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti vizą pagrindų, išvardytų Įstatymo 19 straipsnyje, įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas priima sprendimą atsisakyti išduoti vizą užsieniečiui (Aprašo 99 punktas).

34Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą ir atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

35Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

36Skundą atmesti.

37Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. Pareiškėjas H. Y. (toliau – ir pareiškėjas) prašė... 5. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad skundžiamas sprendimas užkerta kelią... 6. Pareiškėjas nepateikė Ambasadai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų... 7. Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas pateikė... 8. Atsakovas Užsienio reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą... 9. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus,... 10. Nagrinėjant prašymus išduoti C (Šengeno) vizas taikomos Europos Sąjungos... 11. Atsakovo nuomone, pareiškėjui buvo pagrįstai atsisakyta išduoti vizą... 12. Pažymėjo, kad, sprendžiant klausimą dėl vizos išdavimo pareiškėjui,... 13. Tretysis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime į... 14. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas 2009-07-30 per Lietuvos Respublikos... 15. Pažymėjo, kad sprendimas pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi... 16. Skundas atmestinas.... 17. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2009-07-30 per Lietuvos Respublikos... 18. Migracijos departamentas 2010-02-03 priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui... 19. Kinijos pilietis H. Y., gim. ( - )... 20. 2010-03-18 Ambasados atmintinėje (T. I, b.l. 48) dėl Konsulinio pareigūno... 21. 2010-03-29 sprendimu Nr. S-5.1.1-50 „Dėl atsisakymo išduoti vizą“... 22. Su šiuo sprendimu pareiškėjas nesutinka ir skundžia jį teismui.... 23. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį užsieniečiai, kurie nėra Europos... 24. Įstatymo 19 straipsnis nustato atsisakymo išduoti vizą pagrindus. Šis... 25. 2006-03-15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (RB) Nr. 562/2006,... 26. Svarstant faktinio skundžiamo sprendimo pagrindo buvimą atkreipiamas dėmesys... 27. Dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir sprendimo dėl vizos... 28. Aprašo 9 punkto 2 dalis nustato, kad įgaliotas vizų tarnybos valstybės... 29. Iš Lietuvos Respublikos ambasados Kinijos Liaudies Respublikoje trečiosios... 30. Pareiškėjo atstovas teigė, kad pagrindu vizai išduoti buvo Migracijos... 31. Kaip jau minėta kartu su pareiškimu vizai gauti pateiktinus dokumentus... 32. Pareiškėjas taip pat pripažįsta, jog nepateikė Ambasadai nustatytos formos... 33. Nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti vizą pagrindų, išvardytų... 34. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą ir atsižvelgiant į... 35. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais,... 36. Skundą atmesti.... 37. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...