Byla 2A-1150-538/2014
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. D. K. ieškinį atsakovui A. A. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

Nustatė

2ieškovė D. D.-K. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo A. A. sūnui D. D. (D.), gim. ( - ), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt, indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka, nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki sūnaus pilnametystės.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-02-26 nutartimi priteisė iš atsakovo A. A. nepilnamečio sūnaus D. D., gim. ( - ), išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-11-14 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę D. D.-K. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio sūnaus D. D., gim. ( - ), išlaikymui skirtas lėšas iki jo pilnametystės. Priteisė iš atsakovo A. A., 680 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Nurodė, kad ieškovė be D. D. turi nepilnametę dukrą – V. K., gim. ( - ), kurią išlaikyti taip pat turi pareigą. Iš byloje pateiktos pažymos apie priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas matyti, kad ieškovei motinystės pašalpa paskutinį kartą išmokėta 2013 m. liepos mėnesį, teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog šiuo metu jokių pajamų negauna. Atsakovo vidutines mėnesines pajamas sudaro 1234,91 Lt dydžio darbo užmokestis. Nors teismo posėdžio metu atsakovo atstovė teigė, jog atsakovo sutuoktinė nedirba ir atsakovas pats išlaiko šeimą, byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę. Įvertinus pateiktus šalių įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieškovės – atsakovas be nepilnamečio sūnaus D. D. kitų nepilnamečių išlaikytinių neturi, būsto kreditinių įsipareigojimų neturi, atsakovo pajamos didesnės nei ieškovės, iš pateiktos 2013-09-20 sutarties, matyti, kad atsakovo mama padovanojo atsakovui 49000 Lt. Vieninteliai atsakovo įsipareigojimai – atsakovas pagal paprastąjį vekselį yra įsipareigojęs sumokėti 14000 Lt R. S. bei pagal 2013-03-03 vartojimo kredito sutartį Nr. C303342806 atsakovas kas mėnesį moka 86,44 Lt įmokas UAB „Ūkio banko lizingas“, paskutinės įmokos data – 2015-08-25. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą poreikiai padidėja, kadangi būtina patenkinti ne tik vaiko poreikius maistui, aprangai ir būstui, bet ir užtikrinti poreikius, susijusius su vaiko išsilavinimu, kultūriniu bei kitokiu ugdymu ir 500 Lt dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis).

4Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas nepakankamai įsigilino į bylą, nevertino aplinkybės, kad ieškovė savo lėšomis visiškai neprisideda prie sūnaus išlaikymo, nedirba, o jos dukterį privalo išlaikyti dukters tėvas. Atsakovo turtinė padėtis neleidžia sūnaus išlaikymui šiuo metu skirti 500 Lt. Gali skirti 300 Lt per mėnesį. Teismas neteisingai vertino dokumentus apie turtinę padėtį, todėl teismo sprendimas nepagrįstas.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė D. D. K. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-26 sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai ir pagrįstai pritaikė materialines ir procesines normas, reguliuojančias išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo klausimą. Teismas, spręsdamas ginčą byloje teisingai ir pagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika tokios kategorijos bylose ir priteistas sūnui išlaikymas atitinka būtinus nepilnamečio sūnaus poreikius ir yra proporcingas išlaikymą privalančio teikti atsakovo turtinei padėčiai.

6Apeliacinis skundas netenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką (LAT 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir teisingai vertino surinktus įrodymus, reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde įvardijamų aplinkybių ir argumentų.

9Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi sūnų D. D., gim. ( - ) (b.l. 6). Po sūnaus gimimo šalys nutraukė santykius, gyvena atskirai, nepilnametis sūnus gyvena su ieškove. Atsakovas bendrauja su sūnumi bei padeda jį išlaikyti. Iš byloje pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad atsakovas iki 2013-01-01 sūnaus išlaikymui mokėjo po 300 Lt pagal tarp šalių sudarytą 2009-11-02 susitarimą (b.l. 24). Nuo 2013-01-01 išlaikymui skiria po 200 Lt per mėnesį (b. l. 25-51). Iš byloje pateiktos pažymos apie priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas, matyti, kad ieškovei motinystės pašalpa paskutinį kartą išmokėta 2013 m. liepos mėnesį, teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog šiuo metu jokių pajamų negauna (b. l. 8-9). Ieškovė ketina grįžti į savo darbovietę AB „Lietuvos geležinkeliai“, kai tik atsiras galimybė leisti dukrą į darželį. Ieškovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių (b. l. 10-11). Šiuo metu ieškovė gyvena su savo mama, jei priklausančiame dviejų kambarių bute. Tuo tarpu bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra sudaręs santuoką su T. A. (b. l. 58), sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas ( - ) (b. l. 54). Atsakovas savo vardu yra įregistravęs transporto priemonę Honda Prelude, valstybinis Nr. ( - ) (b. l. 53). Iš atsakovo pateiktos darbo sutarties matyti, kad atsakovui nuo 2012-04-01 mokamą darbo užmokestį sudaro 1100,00 Lt ir 0,4 koeficiento dydžio priedas už faktiškai dirbtą laiką lauko sąlygomis (b. l. 55-56). Atsakovo vidutines mėnesines pajamas sudaro 1234,91 Lt dydžio darbo užmokestis (b.l. 57).

10Atsakovas nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skunde nurodytais argumentais.

11Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvadomis ir pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Spręsdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimą, teismas turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 1000 Lt. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

12Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovė negauna jokių pajamų. Atsakovas pateikė duomenis, kad jo mėnesinis atlyginimas yra 1234,91 Lt. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas išlaiko savo žmoną bei sutinka mokėti išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį. Pažymėtina, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl išlaikymo dydžio išsamiai argumentavo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir iš atsakovo priteistas 500 Lt išlaikymo dydis atitinka sąžiningumo, protingumo, teisingumo principus bei atitinka formuojamą teismų praktiką. Taip pat pažymėtina, kad abi šalys yra darbingos ir gali teikti nurodytą išlaikymą vaikui (CPK 178 str., 185 str.).

13Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neišanalizavo visų byloje pateiktų įrodymų. Priešingai, teismas, nenukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tinkamai nustatė, kad atsižvelgus į apelianto turtinę padėtį, jis gali mokėti 500 Lt dydžio periodinę išmoką sūnaus išlaikymui.

14Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė išlaikymą nuo 2013-11-14. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skunde nurodytais argumentais bei nurodo, kad išlaikymas priteistas pagrįstai nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, o atsakovo sumokėtos išlaikymo sumos turi būti įskaičiuotos į priteisto išlaikymo sumą (CK 3.200 str.).

15Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

16Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi

17CPK 320–331 straipsniais,

Nutarė

18Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai