Byla 2A-739-212/2015

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės, kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovo D. J. apeliacinis skundas dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-242/2015 pagal ieškovų M. G. ir B. G. ieškinį atsakovams D. J., A. T.-K., A. T.-K. individualiai įmonei „Miško brokeris“ dėl 23 506 Lt žalos atlyginimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas, J. M., R. G., Valstybinė miškų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Teisėjų kolegija

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovai prašė priteisti iš atsakovų D. J. ir A. T.-K. solidariai savo naudai už 0,8435 ha ieškovams priklausančio miško neteisėtą iškirtimą ir 235,70 kubinių metrų likvidinės medienos pasisavinimą 17 714,00 Lt, priteisti iš atsakovų solidariai 2 000 Lt išlaidų už atliktus kadastrinius matavimus, 605 Lt už Nepriklausomų medienos asociacijos ekspertų paslaugas, 300 Lt už sunaudotus degalus, 2 887 Lt padarytos žalos pasekmių pašalinimui - neteisėtai iškirsto miško atsodinimui bei priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą žalos atlyginimo suma nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad 2009 metų liepos pabaigoje - rugpjūčio pradžioje, dalis ieškovų miško buvo iškirsta, t. y. 40 metrų peržengta jų sklypo riba ir iškirstas jų sklypas. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, D. J. jam skambino ir pripažino, kad peržengė jo sklypo ribas, žadėjo grąžinti medieną, bet jam pasamdžius nepriklausomus medienos matuotojus, kurie nustatė tikslų medienos kiekį ir kainą, ir D. J. sužinojus, jog ji nemaža, daugiau nešnekėjo. Ieškinio reikalavimus grindžia Nekilnojamojo turto Registro banko duomenimis, sklypų kadastrinių matavimų planais, kuriose tiksliai nurodytos jų miškų sklypų ribos, sklypų miškotvarkos projektais. Atsakovas D. J. turėjo galimybę ginčyti kadastrinius matavimus, o jei to nepadarė, reikia laikytis nustatytų kadastrinių matavimų duomenų. Mišką pagal D. J. užsakymą kirto A. T.-K. – A. T.-K. personalinė įmonė pagal jų sudarytą sutartį. D. J. miškotvarkos projektą ruošė R. G., kirtimų biržes išmatavo, atrėžė J. J., tačiau visus šiuos darbus organizavo atsakovas. Atsakovas pažeidė CK 6. 246 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl jam atsirado civilinė atsakomybė. Mano, kad atsakovas atsako už visus pažeidimus, padarytus jo samdytų žmonių iš kurių regreso ar kitokią tvarką gali išsireikalauti žalą. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 15 straipsnio 4 punktą neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienerius metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo, todėl atsakovai privalo atsodinti mišką.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Ignalinos rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo D. J. ieškovų naudai 2 741,04 Eur žalai atlyginti, skaičiuojant 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 2 741,04 Eur sumą nuo 2015-05-08 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 836,13 Eur miško atsodinimo darbams atlikti, 289,62 Eur už atliktus miško sklypų kadastrinių matavimų darbus, 116 Eur už sumokėtą žyminį mokestį, 231,70 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai, iš viso – 4 214,49 Eur. Priteisė iš ieškovų atsakovo A. T.-K. naudai 400 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti; išieškojo iš atsakovo D. J. į valstybės biudžetą 183,92 Eur pašto išlaidų.

6Nustatė, kad Utenos apskrities viršininko 2007-10-19 sprendimu Nr. 13-22441 V. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,35 ha miško sklypą Nr. 396, esantį ( - ). Šis miško sklypas 2007-10-25 įregistruotas Valstybinio žemes kadastro duomenų registre ir jam suteiktas kadastro numeris ( - ). Miško sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Pagal 2008-08-12 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2980 po 1/2 dalį minėto miško sklypo nuosavybės teise valdo ieškovai M. G. ir B. G.. Miško sklypas 1,3793 ha Nr. 396 nuo 2010-11-17 įregistruotas Valstybinio žemės kadastro duomenų registre pagal atliktus UAB „Markai“ kadastrinius matavimus. Utenos apskrities viršininko 2008-09-26 sprendimu Nr. 13-26364 D. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 4,15 ha miško sklypą Nr. 397, esantį ( - ). Šis miško sklypas 2008-10-09 įregistruotas Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir jam suteiktas kadastro numeris ( - ). Miško sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Pagal 2009-01-21 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 152 po 1/2 dalį minėto miško sklypo nuosavybės teise valdo M. G. ir B. G.. 4,2670 ha miško sklypas Nr. 397 nuo 2010-10-17 įregistruotas Valstybinio žemės kadastro duomenų registre pagal atliktus UAB „Markai“ kadastrinius matavimus.

7Atsakovui D. J. Utenos apskrities viršininko 2007-12-28 sprendimu Nr. 13-23407 atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 7,50 ha miško sklypą Nr. 407-3, esantį ( - ). Šis miško sklypas 2008-01-22 įregistruotas Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir jam suteiktas kadastro numeris ( - ). Miško sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Pagal kadastro žemėlapio ištrauką šalims priklausantys sklypai ribojasi su plane pažymėtu 6 m pločio keliu, kuris yra priskirtas laisvos valstybinės žemės fondui - ieškovams priklauso miško sklypai, pažymėti Nr. 396, Nr. 397, o atsakovui - Nr. 407-3. Pagal R. G. 2008-06-03 parengtą miškotvarkos projektą 2009-02-03 buvo išduoti leidimai (Serija A Nr. 061194; serija A Nr. 061195) kirsti mišką atsakovui priklausančiame miške, kadastro numeris ( - ), esančiame ( - ), bei parengti kirtimo brėžiniai. Atsakovas D. J. 2009-07-10 miško kirtimo sutarties Nr. 1-2 pagrindu, pasirašytos su A. T.-K. individualia įmone „Miško brokeris“, užsakė atsakovui priklausančio miško, esančio ( - ), kirtimo darbus, t.y. medžių kirtimo, rastų pjovimo, traukimo ir sandėliavimo darbus. Sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas D. J. pateiks biržes kirtimui, o atsakovas IĮ „Miško brokeris“ jas iškirs, supjaus rąstus pagal pateiktą specifikaciją ir sandėliuos prie kelio Paringys - Rubelninkai įrengtame sandėlyje. Miško kirtimo 2009-07-10 sutartyje Nr. 1-2 padaryta klaida dėl kvartalo ir sklypų numerių. Faktiškai sutarties šalys susitarė dėl ( - ) kvartale Nr. 540, sklypuose Nr. 43b, 68a, 69, 72 a esančio miško kirtimo. Atsakovas ir atsakovo A. T.-K. individualios įmonės „Miško brokeris“ atstovas A. T.-K. paaiškino, kad savininkas D. J. užsakė ir derino darbus, vizualiai parodė miške ribas, pateikdamas miško planą, nurodydamas kelio kryptį. Medienos matuotojas G. B. 2010-11-23 atliko ( - )miško sklypuose, kurių kadastriniai Nr. ( - )ir ( - ), priklausantiems ieškovams iškirstų medžių tūrį pagal kelmus įvertinimą. Perskaičiavę kelmų skersmenis į augusių medžių skersmenis 1,3 m. aukštyje nuo šaknies kaklelio buvo apskaičiuotas stiebų 269,92 m3 ir likvidinis medžių 235,70 m3 tūris, padarytos žalos piniginis įvertinimas: padarinės medienos už 8 655,74 Lt, malkinės medienos už 197,43 Lt, likvidinių šakų už 6,09 Lt, iš viso padaryta žala už 8 859,26 Lt. Pagal pateiktą 2010-12-02 sąskaitą faktūrą, serija LNMM Nr. 2010-594, už iškirstų medžių tūrio įvertinimą pagal kelmus bei transporto išlaidos, ieškovai sumokėjo iš viso 605 Lt. Todėl teismas laikė, kad ieškovų pateiktas iškirstos medienos kiekis yra įrodytas. Atliktų miško sklypų kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - )kadastriniai duomenys buvo nustatyti UAB „Markai“ parengtose kadastro duomenų bylose, kurios buvo suformuotos 2009-12-06 atliktų kadastrinių matavimų pagrindu. Pagal jų duomenis Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus 2010-10-01 įsakymo pagrindu nustatytos tikslios miško sklypų ribos bei patikslinti kadastro duomenys. Atliekant kirtimą buvo peržengtos žemės reformos metu nustatytos ieškovams priklausančių miško sklypų ribos. Sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), iškirsta 0,4516 ha priklausančio ieškovams miško dalis, o sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), iškirsta 0,3919 ha miško dalis, viso - 0,8435 ha. Teismas konstatavo, kad ginčas tarp gretimų miško sklypų savininkų kilo dėl iškirstų medžių, priklausančiuose ieškovams M. G. ir B. G. miško sklypų dalyse - 0,8435 ha, dėl jiems padarytos turtinės žalos.

8Miško sklypo, kadastro numeris ( - ), projektinis Nr. 407-3, pietinės ribos ilgis ribojasi 6 m pločio keliu, kuris yra priskirtas laisvos valstybinės žemės fondui. Iškirsta ne tik ieškovams priklausanti miško dalis, bet ir dalis, kuri priskirta laisvos valstybinės žemės fondui. Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba dėl minėtos miško dalies iškirtimo ieškinio nepateikė. Miško sklypo, kadastro numeris ( - ), įtvirtinti naujai sukasti 12 riboženklių, žymintys miško sklypo ribas. Miško sklypų konfigūracija atitinka projekte suformuotas miško sklypų ribas. Nors VĮ valstybės žemės fondas konstatavo, kad atsakovo miško sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), ribos pažymėtos natūroje nesutampa su ribomis, įregistruotomis VĮ Registrų centre, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus 2011-11-17 specialisto išvadoje nurodė, kad atsakovui priklausančiam miško sklypui kadastriniai matavimai nebuvo atlikti, o ieškovų miško sklypų ribos atitinka žemės reformos vykdymo metu sudarytą sklypo planą. Šią aplinkybę patvirtina Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2013-11-29 nutarimas „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo“. Liudytojas K. B. patvirtino, kad miško sklypams, kadastriniai Nr.( - ), Nr. ( - ), UAB „Markai“ atlikti kadastriniai matavimai sutampa su nuosavybės teisių atkūrimo dokumentacija (planais, abrisais) bei VĮ Registrų centro įregistruotomis sklypo ribomis.

9Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus 2010-10-01 įsakymo Nr. Ž39-14-95 pagrindu nustatytos tikslios miško sklypų ribos bei patikslinti kadastro duomenys. Miško sklypų planai 2010-11-11 buvo patvirtinti VĮ Registrų centro įgaliotų darbuotojų. Šie kadastriniai duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, nenuginčyti ir galiojantys. Teismas konstatavo, kad ieškovų miško sklypų ribos atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausios, o kita šalis turėjo teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti savo sklypo ribų nustatymo variantą ir jį pagrįsti. Bylos nagrinėjimo metu teismas siūlė atsakovui D. J. atlikti jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, kad būtų galima išsiaiškinti bei patikslinti sklypų ribas, tačiau atsakovas nepateikė patikslinto jo miško sklypo plano. Pažymėjo, kad atlikus kadastrinius matavimus, nepakito miško sklypų, kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ), ribų ilgiai. Atsakovas neginčijo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos administracinius aktus, kuriais buvo patikslintos miško sklypų kadastro Nr. ( - ), ( - ) ribos ir kadastro duomenys.

10Nesant atliktų tikslių atsakovo D. J. miško sklypo kadastrinių matavimų, nustatančių aiškias ir konkrečias sklypų ribas, tinkamai neužtikrinus riboženklių priežiūros, ribinių linijų prakirtimo ir atnaujinimo, t. y. neįsitikinus ir nepatikrinus, kad miško kirtimo darbai bus atlikti laikantis leidimo sąlygų ir būtent ieškovams nuosavybės teise priklausančioje gretimoje miško valdoje, ir buvo įvykdytas neteisėtas miško kirtimas. Teismas darė išvadą, kad D. J. vykdant miško kirtimo darbus ir įgyvendindamas savo teises, elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, neteisėtai iškirto ieškovams priklausančių miško sklypų dalis, tuo padarydamas žalą. Pradėdamas vykdyti miško kirtimo darbus jam nuosavybės teise priklausančiame miške turėjo aiškiai nurodyti miško kirtimo vietą atsakovui A. T.-K. individualios įmonės „Miško brokeris“ atstovui A. T.-K. ir būti atsakingu už miško kirtimo veiksmus. Tarp atsakovo D. J. neteisėtų veiksmų ir jo gautos naudos už parduotą medieną, lemiančios realų ieškovų pajamų praradimą, egzistuoja priežastinis ryšys. Nustačius atsakovo D. J. neteisėtus veiksmus, lėmusius ieškovų žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama, todėl ieškovai neprivalo įrodinėti, kad atsakovas, kaip gretimo sklypo savininkas yra kaltas. Atsakovas D. J. savo neteisėtais veiksmais padarė žalą ir ją privalo atlyginti ir sumokėti įstatymines palūkanas iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pažymėjo, kad atsakovas D. J. gavo naudos už parduotą medieną ir padarytos žalos apskaičiavimas siejamas su asmens gautomis pajamomis už iškirstą medieną. Todėl teismas priteisė žalos atlyginimą tik iš vieno atsakovo D. J. ir netenkino ieškovų reikalavimo priteisti nustatytą žalą iš atsakovų A. T.-K. individualios įmonės „Miško brokeris“ ir A. T.-K., kadangi atsakovas D. J. savo neteisėtais veiksmais padarė žalą ir ją privalo atlyginti. Atsižvelgiant į matuotojo G. B. matavimų suvestinę, kuri patvirtina, kad kirtavietėje pagal nukirstų medžių kelmus likvidinės medienos tūris yra 235,70 m3 +(-)20%, ieškovams turi būti atlygintas toks žalos dydis: padarinės medienos už 8 655,74 Lt, malkinės medienos už 197,43 Lt, likvidinių šakų už 6,09 Lt (8655,74+197,43+6,09=8859,26), t. y. 8 859,26 Lt (2 565,82 Eur) ir 605,00 Lt (175,22 Eur) už išskirstų medžių tūrio įvertinimą, iš viso 2741,04 Eur žalos atlyginimo.

11Teismas konstatavo, kad šiuo atveju yra galimas žalos atlyginimas natūra, t. y. atsodinant iškirstą mišką. Todėl tenkino ieškovų ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo D. J. miško atsodinimo darbams atlikti 2 887 Lt (836,13 Eur).

12Teismas iš dalies tenkino ieškovų ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovų 2 000 Lt išlaidas už kadastrinių matavimų atlikimą, kadangi liudytojas K. B. tesime patvirtino, kad ieškovai sumokėjo už atliktus miško sklypų kadastrinių matavimų darbus, tačiau byloje nepateiktas mokėjimo kvitas už minėtus atliktus darbus. Kadangi parengtos kadastrinės bylos duomenimis atsakovai galės naudotis ir ateityje, teismas iš dalies tenkino ieškinio reikalavimą priteisti išlaidas už atliktus kadastrinius matavimus.

13Teismas netenkino ieškovų ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovų 300 Lt už sunaudotus degalus, kadangi byloje nepateikti tai įrodantys dokumentai.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Apeliaciniu skundu atsakovas D. J. prašo Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-05-08 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovams žala padaryta dėl jo neteisėtų veiksmų, nes ieškovų sklypų dalis buvo iškirsta dėl neteisingai miško sklypus vietovėje pažymėjusio Vilniaus žemėtvarkos instituto matininko K. B. kaltės bei iš dalies dėl R. G., J. M. bei leidimus kirsti mišką išdavusios Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Ignalinos rajono aplinkos apsaugos agentūros kaltės. Tiek apeliantui, tiek ieškovams priklausančių sklypų paženklinimą vietovėje atliko K. B., aiškiai atžymėdamas ribas. Projektuotojas R. G. miškotvarkos projekto rengimo metu jokių abejonių dėl apelianto sklypo ribų aiškumo ar neatitikimų neišsakė. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo duomenis, akivaizdu, jog kirtimas apelianto sklype buvo įvykdytas neperžengiant numatytų kirsti biržių ribų, o klaida dėl ribų prasidėjo kai matininkas K. B. neteisingai pažymėjo apelianto ir ieškovų sklypų ribas vietovėje dėl ko apeliantui priklausančio sklypo dalis sutapo su ieškovų sklypo dalimi. Žala ieškovams kilo dėl neteisėtų matininko K. B. veiksmų, kurie pasireiškė neatidumu ir aplaidumu. Iš dalies žalos kilimą sąlygojo ir miškotvarkos projektą rengusio R. G. bei kirstinus plotus žymėjusio J. M.. Tačiau teismas neanalizavo šių asmenų ir institucijų veiksmų teisėtumo ir priežastinio ryšio tarp jų veiksmų ir kilusios žalos. Mano, jog už valstybės institucijų ir jų kontroliuojamų viešąsias paslaugas teikiančių asmenų klaidų pasekmės ir atsakomybė už jas neturėtų būti perkelta apeliantui. Teismas nepagrįstai konstatavo apelianto neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį su žala. Prieš atliekant kirtimą, apeliantas atliko visus pagal įstatymą reikalaujamus veiksmus ir nieko savavališkai nedarė. Kadastrinių sklypo matavimų prieš kirtimą neatliko, nes jie nebuvo privalomi. Be to, nebuvo jokių abejonių dėl sklypo ribų. Tai, kad nebuvo išsaugota dalis riboženklių neturėjo jokios įtakos žalai atsirasti, nes K. B. pažymėta ribinė linija buvo aiški. Teismo argumentas, jog aiškiai apeliantas nenurodė tikslios kirtimo vietos yra nepagrįstas, nes kirtimo vietą pažymėjo J. M.. Nesutinka su teismo išvadomis, jog apeliantas gavo papildomos naudos už papildomai iškirstą ir parduotą mišką ir tai nulėmė padarytą žalą. Leidimuose kirsti mišką numatyta, jog galima iškirsti 704 kūb. m. medienos, o atsakovo A. T. – Kelpšos įmonė apeliantui iškirto 644 kūb. m. Jokios papildomos medienos apeliantui nebuvo perduota, todėl apeliantas negavo papildomos naudos. Ieškovų sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti po kirtimų ir juos atliko K. B., kuris galimai turėjo tikslą nuslėpti savo ankstesnę klaidą – kadastrinio matavimo metu, matydamas, jog faktiškai pažymėtų sklypų ribos neatitinka planuose suprojektuotų sklypų ribų, o ieškovų sklypas persidengia su apelianto sklypu, nepranešė apie tai nei apeliantui, nei Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriui ir nesustabdė kadastro bylos rengimo darbų iki žemėtvarkos skyriaus išvados dėl sklypų ribų neatitikimų. K. B. pažeidė Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534, 21 punkto ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 25 punkto reikalavimus. Ieškovų atlikti kadastriniai matavimai atskleidė, jog ribų žymėjimas vietovėje buvo klaidingas. Tai, kad apeliantas šių matavimų neginčijo, niekaip nepatvirtina jo veiksmų neteisėtumo ir kaltės. Mano, jog apeliantas organizuodamas miško kirtimą buvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, neteisėtų veiksmų nulėmusių žalą neatliko, o žala kilo dėl valdžios funkcijas atliekančių asmenų kaltės. Po kadastrinių matavimų, ieškovų sklypai padidėjo 0,1463 ha į apelianto sklypo pusę, todėl ieškovai neturi jokios teisės į nuostolių atlyginimą dėl medžių iškirtimo šiame plote. Teismo sprendimas priteisti dalį ieškovų išlaidų kadastriniams matavimams yra nepagrįstas, nes kadastriniai matavimai savininkams galioja ir į ateitį, remiantis jais nustatytas tiksliai ieškovų žemės sklypų ribos. Todėl šios išlaidos neturi būti laikomos nuostoliais. Be to, ieškovai šių išlaidų nepagrindė jokiais dokumentais.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apelianto išvada dėl matininko K. B. kaltės neteisingai pažymint miško sklypus vietovėje nėra paremta jokiais objektyviais duomenimis. Ieškovams atvykus į mišką, buvo akivaizdžiai matyti, jog kertant miškus buvo peržengta riboženkliu nustatyta ieškovų sklypo riba. Kadangi riboženklis buvo sunaikintas, ieškovai kreipėsi į įmonę, kad nustatytu kadastrinius matavimus ir atstatytų riboženklius. Jokios klaidos, žemės reformos vykdymo metu, matuodamas sklypus matininkas K. B. nepadarė. Apelianto teiginiai, jog atliekant kadastrinius matavimus buvo padaryti pažeidimai yra nepagrįsti, nes kadastrinius matavimus atliko įmonė turinti licenziją vykdyti šią veiklą, jokie pažeidimai nebuvo nustatyti. Miško kirtimo darbai buvo vykdomi praėjus nuo preliminarių matavimų ilgam laiko tarpui, todėl visiškai neaišku, kokia jo sklypo riboženklio būklė buvo darant miškotvarkos projektą ir kertant mišką. Apelianto teiginiai, jog atliekant ikiteisminį tyrimą dėl atsakovo veiksmų, buvo nustatyta, jog žemės reformos vykdymo metu neteisingai nužymėtos sklypų ribos, neatitinka tikrovės. Nes nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą ši aplinkybė traktuojama kaip viena iš versijų, nepatvirtintų išvadomis. Tai, kad šalių sklypai persidengia, apeliantas tai galėjo patikrinti atlikęs savo sklypų kadastrinius matavimus. Apeliantas pažeidė teisės normų reikalavimus ir elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai jau organizuodamas miškotvarkos projekto parengimą. Apelianto teiginys, jog jis iškirto mažesnį kiekį medienos nei nurodyta leidime, tai nereiškia, jog jis nepadarė žalos ieškovams, nes jis iškirto ieškovų dalį miško. Apelianto teiginys, jog ieškovų sklypų plotas padidėjo po kadastrinių matavimų apelianto sąskaita niekuo nepagrįstas. Tarp apelianto ir ieškovų sklypo ribų yra įsiterpęs Valstybės žemės fondui priklausantis 6 m pločio ir 500 m ilgio sklypas skirtas keliui, kurį apeliantas savavališkai iškirto. Jei ieškovų sklypas ir būtų padidėjęs, tai jis padidėtų ne apelianto sąskaita, o valstybės. Mano, jog apeliantas turi atlyginti išlaidas už kadastrinius matavimus, kadangi buvo sunaikinti riboženkliai.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog vykdydami miško kirtimą patys elgėsi nepakankamai atidžiai ir nerūpestingai, savo teises ir interesus iškėlė aukščiau kitų asmenų interesų. Nepaisė faktiškai esančių miško žyminčių sklypų ribų, realiai atliko kirtimą.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog apeliantas savo veiksmais pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad nepadarytų žalą kitam asmeniui. Apeliantas iškirto ieškovams priklausančiuose miško sklypuose medžius dėl ko ieškovas patyrė turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė priežastinį ryšį tarp apelianto veiksmų ir ieškovui padarytos žalos. Apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltės prezumpciją. Be to, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas negali būti atsakingas dėl išduotų leidimų, nes miškų priežiūra ir kontrolė yra perduota Valstybinei miškų tarnybai.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo R. G. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, jog jo rengiamame projekte jokios klaidos nebuvo padarytos. Miškotvarkos projekto medynų plano linijų ilgiai atitinka žemės sklypo plano linijų ilgius. Biržių matavime, žymėjime ir vėliau miško kirtime nedalyvavo. Leidimui kirsti miškui reikėjo miškotvarkos projekto ir biržės brėžinių, todėl apelianto teiginiai dėl leidimo gavimo yra neteisingi.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dalyje dėl išlaidų už kadastrinių matavimų atlikimą priteisimą (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

22Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010.). Kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

23Apelianto D. J. nuomone, Ignalinos rajono apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo jo neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį su žala, nes žala ieškovams kilo dėl matininko K. B., miškotvarkos projektą rengusio R. G., kirstinus plotus žymėjusio J. M. ir leidimą išdavusios institucijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Ignalinos rajono agentūros kaltės. Neigia, kad davė nurodymus A. T.-K. kirsti mišką už pažymėtų ribų, jokių neaiškumų dėl kertamo miško sklypo ribų nebuvo. Mano, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jo 289,62 Eur už ieškovų žemės sklypų kadastrinius matavimus, nes šie matavimai žemės savininkams galioja į ateitį ir nėra nuostoliai.

24Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. CPK 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Taigi, apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui.

25Iš atsakovo D. J. pateikto atsiliepimo į ieškinį, paaiškinimų teismo posėdžiuose matyti, kad atskirsdamas į ieškinį atsakovas nesirėmė ir nenurodė aplinkybių, kurias nurodo apeliaciniame skunde, t. y. matininko K. B., miškotvarkos projektą rengusio R. G., kirstinus plotus žymėjusio J. M. ir leidimą išdavusios institucijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Ignalinos rajono agentūros kalte. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme procesiniuose dokumentuose ir posėdžiuose nenurodė minėtų asmenų kaltės ir jos neįrodinėjo, o pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo šių asmenų ir institucijų veiksmų teisėtumą, priežastinį ryšį tarp jų veiksmų ir ieškovams padarytos žalos, jie nenagrinėtini ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl matininko K. B., miškotvarkos projektą rengusio R. G., kirstinus plotus žymėjusio J. M. ir leidimą išdavusios institucijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Ignalinos rajono agentūros kaltės nėra vertinami ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (CPK 312 str.).

26Pažymėtina, kad nors atsakovas minėtų asmenų kaltės šioje byloje neįrodinėjo, tai nekliudo jam, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, pasinaudoti CK 6.280 str. 1 d. ir 2 d. nuostatomis bei regreso tvarka reikalauti visos ar tam tikros dalies žalos atlyginimo iš kaltų, atsakovo nuomone, ir netinkamai atlikusių savo funkcijas asmenų.

27Bylos duomenys patvirtina, kad tiek ieškovai, tiek atsakovas nuosavybės teise valdo žemės sklypus, esančius ( - ) (t. 2, b. l. 93-99). Ieškovų valdomų žemės sklypų ribos nustatytos 2009-12-06 paženklinimo – parodymo aktu, atlikus kadastrinius matavimus (t. 2, b. l. 105-108, 121, 134-135). Atsakovas kadastrinių matavimų savo valdomam sklypui neatliko, nors pirmosios instancijos teismas siūlė tai padaryti, kad tiksliai nustatyti jo žemės sklypo ribas. Atsakovo žemės sklypo Nr. 407-3 ribos nustatytos 2007-06-20 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu, kuriame nurodyta, kad sklype įtvirtinti naujai sukasti 12 riboženklių, kurie ir pažymi sklypo ribas. Atsakovas minėtą aktą ir žemės sklypo abrisą pasirašė, pretenzijų dėl ribų paženklinimo nepareiškė ir šių ribų neginčijo (t. 2, b. l. 104, 127-128). Atsakovo miško sklypo pietinės ribos ilgis ribojasi su stabiliu vietovės objektu – 6 m. pločio keliu, kuris yra taisyklingos firmos. Pažymėtina, kad ieškovų miško sklypų, kurių kadastriniai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), šiaurinės ribos ilgiai taip pat ribojasi su tuo pačiu stabiliu vietovės objektu – 6 m. pločio keliu, kuris yra taisyklingos firmos. Jokie įrodymai nepatvirtina, kad ieškovų sklypų ribos pasislinko link kelio ar dengia kelią. Priešingai, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus specialistas, ir Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2013-11-29 nutarimas, ir teismo posėdyje apklaustas matininkas K. B. patvirtino, kad ieškovų miško sklypų ribos atitinka žemės reformos vykdymo metu sudarytą sklypo planą, sutampa su nuosavybės teisių atkūrimo dokumentacija (abrisais) ir VĮ Registrų centro įregistruotomis sklypo ribomis (t. 1, b. l. 17-18, t. 2, b. l. 43-51, 109-119, 123, 129-131). Pažymėtina, kad ieškovų žemės sklypų planai, atlikus kadastrinius matavimus, patvirtinti VĮ Registrų centro Utenos filiale 2010-11-11, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nebuvo ir nėra ginčijami (t. 2, b. l. 93-97, 134-135).

28Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas neveikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

29Kadangi atsakovas jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastrinių matavimų neatliko, preliminaraus žemės sklypo paženklinimo riboženklių neišsaugojo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas tinkamai nepatikrinęs ir neįsitikinęs sklypo ribų teisingumu, įvykdė neteisėtą ieškovų miško kirtimą. Atsakovas A. T.-Kelpšas ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teismo posėdžiuose teigė, kad atsakovas parodė mišką ir vietas, kur bus kertamas miškas, ne kartą buvo atvykęs į mišką, matė kaip vyksta darbai, nurodė iškirsti 6 metrų kelią. Atsakovas neigia davęs nurodymą kirsti kelią, įtarinėja A. T.-Kelpšą pasisavinus medieną, tačiau būdamas miško savininku, turėdamas įtarimų dėl pasamdyto darbuotojo sąžiningumo, turėjo elgtis apdairiai, tinkamai kontroliuoti ir atidžiau tikrinti ar miškas kertamas pagal miškotvarkos projekte esamus planus. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, vykdydamas miško kirtimo darbus, nebuvo pakankamai atidus, apdairus ir rūpestingas, kaip to reikalauja teisės normos, todėl neteisėtais veiksmais padarytą žalą privalo atlyginti visiškai (Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 23 str. 1 d.).

30Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002-04-12 nutarimu Nr. 521 patvirtino Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarką bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžius. Pagal minėto nutarimo (galiojusio žalos padarymo metu) 1 p. fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėta veika miškuose padarę žalą aplinkai, privalo ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti aplinkos objekto būklę. Padarytos aplinkai žalos dydis skaičiuojamas pagal šios tvarkos priede nustatytus fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainius.

31Ieškovai jiems padarytos žalos dydį pagrindė Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktu įvertinimu ir žalos dydis nenuginčytas (t. 1, b. l. 21-30, 51-57). Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad neteisėtu miško kirtimu padarytos žalos atlyginimo bylose miškų pareigūnų pateikti duomenys pripažįstami tinkamais įrodymais šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-472/2004). Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovu paskaičiavimais, kad miško atsodinimo darbams atlikti reikalinga 2‘887 Lt (836,13 Eur) ir šią sumą priteisė iš atsakovo D. J.. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad iškirsto miško atsodinimui reikalinga mažesnė suma, šios aplinkybės neginčijo. Iškirstą mišką atsodinti ieškovus įpareigoja įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 15 str. 4 d. nuostatas (galiojusias atsakovui D. J. iškirtus mišką) neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienus metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo. Miškas laikomas atkurtu tada, kai želdinių ir žėlinių kokybė atitinka Aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus. Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė žalą ieškovams pagal byloje pateiktus apskaičiavimus.

32Kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 289,62 Eur ieškovams už žemės sklypų kadastrinius matavimus. Ieškovai yra žemės sklypų ( - ), savininkai ir iniciatyva buvo atlikti šių žemės sklypų kadastriniai matavimai. Atliekant kadastrinius matavimus paženklinamos ir nustatomos žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, matuojami žemės sklype esantys statiniai ir įrenginiai, kiti žemės naudojimo apribojimai ir servitutai, parengiamas žemės sklypo planas, apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas, parengiami žemės sklypo kadastro duomenys ir sudaroma nekilnojamojo turto objekto kadastrinio matavimo byla. Taigi, ieškovų išlaidos, patirtos atliekant kadastrinius matavimus, negali būti vertinamos kaip žala, todėl nėra pagrindo šias išlaidas atlyginti. Dėl to, kas pasakyta, teismo sprendimo dalis dėl iš D. J. priteistos 289,62 Eur sumos už atliktus žemės sklypų kadastrinius matavimus panaikinama.

33Pakeitus skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių, proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 5 d.). Apelianto D. J. apeliacinis skundas patenkintas 7 proc., todėl atitinkamai sumažinamos iš D. J. ieškovams priteistas žyminis mokestis iki 107,31 Eur. Iš ieškovų apeliantui priteisiamos D. J. patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme proporcingai patenkintų reikalavimų (7 %), t. y. 8,82 Eur žyminio mokesčio ir 10,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atitinkamai iš D. J. ieškovams priteisiamos jų patirtos advokato pagalbos išlaidos proporcingai atmestų reikalavimų daliai (93 %), t. y. 186 Eur.

34Įskaičius ginčo šalių priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovo D. J. ieškovams priteisiama 166,68 Eur bylinėjimosi išlaidų (186 Eur-10,50 Eur- 8,82 Eur=166,68 Eur).

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

36Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą pakeisti:

37Panaikinti sprendimo dalį dėl 289,62 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 62 euro centų) sumos už atliktus žemės sklypų kadastrinius matavimus priteisimo iš D. J., a. k. ( - ) M. G., a. k. ( - ) ir B. G., a. k. ( - );

38Iš D. J., a. k. ( - ) priteistą M. G., a. k. ( - ) ir B. G., a. k. ( - ) žyminį mokestį sumažinti iki 107,31 Eur (vieno šimto septynių eurų 31 euro cento).

39Likusioje dalyje Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

40Priteisti iš D. J., a. k. ( - ) 166,68 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus 68 euro centus) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme M. G., a. k. ( - ) ir B. G., a. k. ( - ), naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovų D. J. ir A. T.-K. solidariai savo... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. Ignalinos rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškovų... 6. Nustatė, kad Utenos apskrities viršininko 2007-10-19 sprendimu Nr. 13-22441... 7. Atsakovui D. J. Utenos apskrities viršininko 2007-12-28 sprendimu Nr. 13-23407... 8. Miško sklypo, kadastro numeris ( - ), projektinis Nr. 407-3, pietinės ribos... 9. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus 2010-10-01... 10. Nesant atliktų tikslių atsakovo D. J. miško sklypo kadastrinių matavimų,... 11. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju yra galimas žalos atlyginimas natūra, t.... 12. Teismas iš dalies tenkino ieškovų ieškinio reikalavimą priteisti iš... 13. Teismas netenkino ieškovų ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovų 300... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Apeliaciniu skundu atsakovas D. J. prašo Ignalinos rajono apylinkės teismo... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės... 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos... 19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo R. G. prašo apeliacinį... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 21. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo... 22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 23. Apelianto D. J. nuomone, Ignalinos rajono apylinkės teismas nepagrįstai... 24. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios... 25. Iš atsakovo D. J. pateikto atsiliepimo į ieškinį, paaiškinimų teismo... 26. Pažymėtina, kad nors atsakovas minėtų asmenų kaltės šioje byloje... 27. Bylos duomenys patvirtina, kad tiek ieškovai, tiek atsakovas nuosavybės teise... 28. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius... 29. Kadangi atsakovas jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastrinių... 30. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002-04-12 nutarimu Nr. 521 patvirtino... 31. Ieškovai jiems padarytos žalos dydį pagrindė Lietuvos nepriklausomų... 32. Kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas... 33. Pakeitus skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą,... 34. Įskaičius ginčo šalių priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 36. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą pakeisti:... 37. Panaikinti sprendimo dalį dėl 289,62 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt... 38. Iš D. J., a. k. ( - ) priteistą M. G., a. k. ( - ) ir B. G., a. k. ( - )... 39. Likusioje dalyje Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d.... 40. Priteisti iš D. J., a. k. ( - ) 166,68 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt...