Byla AS-146-160-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Lietuvos lošimų operatorių asociacijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Tete-a-Tete“ kazino atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Lietuvos lošimų operatorių asociacijos, uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Tete-a-Tete“ kazino skundą atsakovui Valstybinei lošimų priežiūros komisijai dėl nutarimų dalies panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjai Lietuvos lošimo operatorių asociacija, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Olympic Casino Group Baltija“ ir UAB ,,Tete-a-Tete“ kazino (toliau – ir pareiškėjai) 2010 m. liepos 19 d. skundu (t. I, b. l. 1-19), kurį 2010 m. rugpjūčio 9 d. patikslino (t. II, b. l. 45-63), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti atsakovo Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2010 m. birželio 17 d. nutarimų Nr. N-159, Nr. N-160, Nr. N-161, Nr. N-162, Nr. N-163, Nr. N-164, Nr. N-165, Nr. N-166, Nr. N-167, Nr. N-168, Nr. N-169 bei Nr. N-170 (toliau – ir Nutarimai) 1 ir 2 punktus, kuriais buvo suderintos loterijų „Patrink asilą“, „Milijonierius 3 Lt“, „Turtingas katinas“, „Turtingas katinas 2“, „Kukū“, „Patrink asilą 1 Lt“, „Pinigų saugykla“, „Pinigų saugykla 2 Lt“, „Milijonierius“, „Pabučiuok ešerį“, „Dosnus mažylis“, „Dosnus mažylis II“ taisyklės ir šios loterijos priskirtos didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai.

5Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 3 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjų skundą nutraukė, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

6Teismas nustatė, kad pareiškėjais šioje byloje yra dvi bendrovės, kurių įstatuose numatyta ūkinės veiklos sritis yra azartinių lošimų ir lažybų organizavimo veikla (t. I, b. l. 190-199, t. II, b. l. 1-10), tuo tarpu Lietuvos lošimų operatorių asociacijos įstatuose numatyta, kad jos tikslas yra koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti ir ginti asociacijos narių interesus, o asociacijos uždaviniai yra siekti sudaryti kuo palankesnes sąlygas vystyti ir plėtoti lošimų verslą, vienyti ir koordinuoti lošimus organizuojančių bendrovių veiklą, siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos rinką nuo nelegalių lošimų vykdymo ir kt. (t. II, b. l. 16-20).

7Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjai skundžia Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m. birželio 17 d. Nutarimus, kuriais, išnagrinėjusi UAB „Žalgirio loto“ prašymus, Komisija nutarė priskirti ketinamas organizuoti loterijas didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir suderino UAB „Žalgirio loto“ didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos taisykles (t. I, b. l. 29-172). Pažymėjo, jog Komisija, priimdama minėtus Nutarimus, vadovavosi Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo (toliau – ir Loterijų įstatymo) 19 straipsnio 3 dalimi, Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 739, 5.10 punktu.

8Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai skundžia Nutarimus, kurie priimti dėl loterijas organizuojančios bendrovės prašymo ir pagal Loterijų įstatymo nuostatas, teismas sprendė, jog būtina įvertinti, ar ginčijami Nutarimai sukelia kokias nors teisines pasekmes pareiškėjams, kadangi, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio analize, konstatavo, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

9Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai skunde iš esmės nurodė tik vieną argumentų grupę, kuri sietina su galimu jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimu – dėl konkurencijos sąlygų iškreipimo bei dėl galimos nesąžiningos konkurencijos. Atkreipė dėmesį, jog, pareiškėjų teigimu, Komisija suderinusi taisykles, leidžiančias loterijas naudojant tam tikrus įrengimus, kurie panašūs ir panašiai veikia kaip lošimo automatai, prisidėjo prie galimos nesąžiningos konkurencijos, nes loterijų organizavimui teisės aktai kelia ne tokius griežtus reikalavimus, kaip azartiniams lošimams naudojant lošimų automatus. Taip pat konkurencijos iškreipimas sietinas ir su motyvais, jog Komisija netinkamai atlieka savo pareigas, nes nesiima priemonių, kad būtų nustatytas teisingas teisinis reguliavimas, kuris leistų aiškiai atskirti loterijas nuo azartinių lošimų. Tačiau teismas pabrėžė, kad dėl šių skundo motyvų jokie reikalavimai įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus nereiškiami.

10Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog visi kiti skundo argumentai ir motyvai – 1) dėl Nutarimų prieštaravimo Loterijų įstatymo nuostatoms; 2) dėl Nutarimų prieštaravimo poįstatyminių teisės aktų reikalavimams; 3) dėl Nutarimų prieštaravimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) nuostatoms; 4) dėl procedūrinių pažeidimų priimant Nutarimus; 5) dėl elektroninių momentinių bilietų pardavimo mašinų (toliau – ir EITVM) naudojimo galinčių kilti neigiamų socialinių pasekmių (argumentai susiję su vartotojų teisių apsauga, su priklausomybės azartiniams lošimams didėjimu) – skirstytini į dvi grupes: skundžiami Nutarimai neteisėti, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei teisės aktams, reglamentuojantiems tokių sprendimų priėmimo procedūras (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ir argumentai, susiję išimtinai su viešojo intereso bei valstybės intereso gynimu. Teismas nurodė, jog aukštesnės galios teisės aktų pažeidimai, padaryti priimant ginčijamus Nutarimus, galėtų būti vertinami ir analizuojami tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad Nutarimais pažeidžiamos kokios nors subjektinės pareiškėjų teisės ar įstatymo saugomi interesai. Taip pat padarė išvadą, kad absoliuti dauguma pareiškėjų skundo argumentų susijusi su viešo intereso ir valstybės interesų gynimu, o ne su konkrečių pareiškėjų pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimu. Pažymėjo, kad nei vienas iš pareiškėjų negali ginti viešojo intereso, todėl šioje dalyje byla nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

11Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjų teises ir teisėtus interesus skundžiami Nutarimai gali įtakoti tik dėl to, jog jais gali būti iškreiptos konkurencijos sąlygos, kadangi skundžiamais Nutarimais, pareiškėjų manymu, UAB „Žalgirio loto“ patenka į azartinių lošimų rinką ir taip lengvatinėmis sąlygomis paima iš pareiškėjų jų – azartinių lošimų – rinkos dalį. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai tiesiogiai remiasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio 2 dalimi ir skundo motyvai leidžia daryti išvadą, kad, pareiškėjų manymu, Komisijai priėmus skundžiamus Nutarimus galima nesąžininga konkurencija, kaip ji apibūdinama Konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje, kurio 1 dalyje duodamas negalutinis nesąžiningos konkurencijos atvejų sąrašas. Pažymėjo, jog Konkurencijos įstatymo 17 straipsnis reglamentuoja tvarką, kaip ūkio subjektas gali ginti jo pažeistas teises dėl nesąžiningos konkurencijos. Numatyta, kad tokiu atveju ūkio subjektas gali kreiptis į teismą su ieškiniu tame tarpe ir dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo, t. y. gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Konkurencijos taryba tiria nesąžiningos konkurencijos veiksmus tik tais atvejais, jeigu šie veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus ir už šiuos veiksmus taiko įstatymų nustatytas sankcijas. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai būtų kreipęsi į bendrosios kompetencijos teismą ar į Konkurencijos tarybą dėl nesąžiningų konkurencijos sąlygų ar dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar sprendimo, kuriuo ribojama konkurencija. Pažymėjo, kad Konkurencijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog Konkurencijos taryba tiria viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir kitų sprendimų atitiktį šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, o 5 punktas numato, kad tiria nesąžiningą konkurenciją šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais. Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatyta, kad teisę reikalauti pradėti konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą turi ir ūkio subjektai bei ūkio subjektų ir vartotojų interesams atstovaujančios asociacijos ar sąjungos, kurių interesai yra pažeisti dėl konkurenciją ribojančių veiksmų.

12Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas padarė išvada, kad: pirma, tik Konkurencijos taryba gali tirti viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ar kitų sprendimų atitiktį šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimams; antra, dėl nesąžiningos konkurencijos ūkio subjektas gali kreiptis ieškiniu į bendros kompetencijos teismą ar į Konkurencijos tarybą. Pažymėjo, kad tokias išvadas patvirtina ir Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio nuostatos, numatančios, jog Konkurencijos įstatymo tikslas – saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje, šis įstatymas reglamentuoja konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti viešojo administravimo subjektų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato šių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus. Teismas pabrėžė, kad administraciniam teismui nesuteikta kompetencija tiesiogiai tirti, ar viešojo administravimo subjekto priimti teisės aktai ar sprendimai atitinka Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, kol toks pažeidimas nebuvo ištirtas Konkurencijos taryboje, taip pat nesuteikta kompetencija tirti, ar ūkio subjektų veikloje yra nesąžiningos konkurencijos atvejis. Nurodė, jog dėl to galima kreiptis su ieškiniu į bendros kompetencijos teismą. Atkreipė dėmesį, kad toks teisinis reguliavimas yra logiškas, kadangi prieš įvertinant, ar nėra nesąžiningos konkurencijos atvejo, pirmiausiai turi būti ištirta, kokiose rinkose veikia ūkio subjektai.

13Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad byla toje dalyje, kurioje pareiškėjai remiasi tuo, jog skundžiamais Nutarimais nustatytos nesąžiningos konkurencijos sąlygos, taip pat nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.). Pažymėjo, kad tokį ginčą gali nagrinėti bendros kompetencijos teismas arba Konkurencijos taryba. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu tesės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas byloje, bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjai skundžia viešojo administravimo subjekto priimtus teisės aktus ir sprendimus, kurių atitikimą Konkurencijos įstatymo nuostatoms gali įvertinti tik Konkurencijos taryba, o Konkurencijos tarybos Nutarimai Konkurencijos įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai dėl jų teisių gynimo turi galimybę kreiptis į teismą su ieškiniu Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio nustatyta tvarka, taip pat, remiantis Konkurencijos įstatymo 24 straipsniu, jie gali kreiptis į Konkurencijos tarybą tiek dėl nesąžiningos konkurencijos, tiek dėl viešojo administravimo subjekto priimtų teisės aktų ar sprendimų. Tik nustačius, kad skundžiamais sprendimais pažeidžiamos sąžiningos konkurencijos sąlygos ir tuo pažeidžiamos pareiškėjų teisės ir teisėti interesai, galės būti įvertinti ir pareiškėjų nurodomi argumentai, kad skundžiamais Nutarimais pažeistos Loterijų įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos, tame tarpe ir tos nuostatos, kurios reglamentuoja skundžiamų Nutarimų priėmimo procedūrą.

14II.

15Lietuvos lošimų operatorių asociacija ir UAB „Tete-a-Tete“ kazino pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

16Atskirajame skunde pažymima, kad pareiškėjai ginčija Komisijos Nutarimus kaip viešojo administravimo subjekto priimtus individualius teisės aktus dėl šių aktų neteisėtumo. Nurodo, jog pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, todėl pareiškėjų skundas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Pastarąją poziciją grindžia teismų praktika, pagal kurią tais atvejais, kai ginčas kyla dėl Komisijos atliktos administracinės procedūros rezultato – atitinkamo Komisijos nutarimo, toks ginčas teismingas administraciniam teismu (nurodo Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartį byloje Nr. T-XX-4-06). Taip pat pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, jog administracinis aktas gali sukelti tam tikrų teisinių pasekmių ir tretiesiems asmenims, kuriems aktas nėra skirtas (nurodo LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-548-10). Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ABTĮ numato, jog administracinio ginčo dalyku gali būti ne tik pareiškėjui teisines pasekmes sukeliantys individualūs teisės aktai, priimti viešojo administravimo srityje, bet ir kiti viešojo ar vidaus administravimo subjekto veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (nurodo LVAT 2007 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS16-420/2007), o administraciniam teismui skundžiami viešojo ar vidaus administravimo subjekto veiksmai (neveikimas) suprantami kaip veiksmai, pažeidžiantys įstatyme įtvirtintas pareiškėjų teises ar netinkamai įgyvendinantys administravimo subjekto pareigas, arba įstatymo nustatytų viešojo administravimo subjekto pareigų neatlikimas (netinkamas atlikimas).

17Pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir Azartinių lošimų įstatymo) 26 straipsnio 10 dalis numato, jog Komisijos tikslas – teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti ir kontroliuoti lošimų veiklos organizavimą, kad būtų užtikrinta lošėjų ir lošimų organizatorių interesų bei jų teisių apsauga. Pagal Komisijos nuostatų 1 punktą, šie nuostatai reglamentuoja Komisijos tikslus, uždavinius, funkcijas, teises, sudarymą, darbo organizavimą ir finansavimą. Tuo tarpu nuostatų 5.5 punkte nurodyta, kad Komisija kontroliuoja, kaip lošimų ir didžiųjų loterijų organizatoriai laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų ir didžiųjų loterijų organizavimą, reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad iš minėtų nuostatų išplaukia, jog Komisija prižiūri tiek lošimų organizatorių, tiek loterijų organizatorių veiklą, kontroliuodama kaip jie laikosi lošimų veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų, siekiant užtikrinti lošėjų ir lošimų organizatorių (tarp jų ir pareiškėjų) interesų bei jų teisių apsaugą. Apeliantų manymu, tai, jog lošėjų ir lošimo organizatorių interesų ir jų teisių apsauga reglamentuota kaip Komisijos tikslas (Azartinių lošimų įstatymo 26 str. 10 d.), reiškia, jog Komisija, būdama viešojo administravimo institucija ir turėdama teisės aktų nustatytas funkcijas, išvardintas Azartinių lošimų įstatymo 28 straipsnyje, bei įgyvendindama įstatymo nustatytas teises (Azartinių lošimų įstatymo 29 str.), privalo veikti taip, jog nebūtų pažeistas pagrindinis tikslas, kuriai Komisija buvo įsteigta.

18Pareiškėjai nurodo, kad ABTĮ 3 straipsnyje nustatyta, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.), teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, taip pat ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Atsižvelgiant į tai, mano, kad pareiškėjai, būdami subjektais, kurių atžvilgiu Komisija turi tiesiogiai Azartinių lošimų įstatyme expressis verbis įtvirtintą pareigą užtikrinti jų interesų apsaugą, turi ir teisę kreiptis į teismą dėl šios pareigos netinkamo vykdymo ir jos nesilaikymo nulemto pareiškėjų teisių pažeidimo, t. y. Komisijos kaip viešojo administravimo subjekto veiksmų (neveikimo), kurie pareiškėjams objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes.

19Atskirajame skunde taip pat pažymima, kad Komisija, vykdydama jai priskirtą lošimų ir loterijų veiklos organizavimą, nėra ūkio subjektas Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 4 dalies prasme, todėl jai negali būti taikomi Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai. Atkreipiamas dėmesys, kad į Konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje nurodytų nesąžiningos konkurencijos veiksmų sąrašą neįtraukti viešojo administravimo subjekto priimti teisės aktai, todėl neteisėti Komisijos Nutarimai pagal savo turinį negali būti kvalifikuojami kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai, kaip jie apibrėžti Konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje. Pareiškėjai taip pat pabrėžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas savo praktikoje yra pripažinęs Azartinių lošimų įstatymo specialųjį pobūdį, kurio pažeidimų kontrolė, siekiant užtikrinti lošėjų ir lošimų organizatorių interesų bei jų teisių apsaugą, yra pavesta Komisijai, bei tai, jog vertinti lošimo organizatorių veiksmų atitikimą Azartinių lošimų įstatymo nuostatoms, net ir konkurencijos aspektu, nepriklauso Konkurencijos tarybos kompetencijai (nurodo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1614-473/2009).

20Pareiškėjai taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjai skunde nereiškia reikalavimo įpareigoti Komisiją atlikti veiksmus, negali būti vertinamas kaip bylos nutraukimo pagrindas, kadangi pagal esamą lošimų ir loterijų teisinį reguliavimą Komisija nėra subjektas, įgaliotas pakeisti lošimus ir loterijas reglamentuojančius įstatymus, o tik atlieka lošimų ir loterijų priežiūros bei kontrolės funkcijas (Azartinių lošimų įstatymo 28-29 str., Loterijų įstatymo 24-25 str.). Atsižvelgiant į tai, teigia, kad būtų teisiškai nepagrįsta reikšti reikalavimą dėl įpareigojimo Komisijai atlikti veiksmus, kurie nepriskirti jos kompetencijai.

21Skunde, be kita ko, pažymima, kad esminiai pareiškėjų skundo argumentai susiję su Nutarimų kaip administracinių aktų neteisėtumu, o ne viešojo intereso gynimu. Be to, pareiškėjai mano, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. aprobuotu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas pagal viešąjį interesą ginančių subjektų skundus (prašymus), apibendrinimu, nagrinėjamoje byloje teismas savo iniciatyva gali taikyti reikiamas procesines priemones viešajam interesui apginti, nors skundas ir nėra pareikštas ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 56 straipsnyje nurodytų asmenų, o pareiškėjai nesiremia viešojo intereso pažeidimu. Pabrėžia, jog viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės, todėl asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas – negali būti priešpriešinamos ir šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą (nurodo Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimus). Atsižvelgiant į tai, teigia, jog vien su viešojo intereso gynimu susijusių argumentų nurodymas pareiškėjų skunde savaime negali būti pagrindu atmesti visą skundą ar jo dalį remiantis ABTĮ 101 straipsnio 1 dalimi, netyrus kitų pareiškėjų argumentų iš esmės.

22Pažymima, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčijami Nutarimai nesukelia pareiškėjams jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjai teigia, jog ginčijamais Nutarimais yra įteisintas kitoks, platesnis loterijų teisinis reguliavimas nei numatytas įstatymo, kadangi Komisija faktiškai įteisino naują, įstatymo nenumatytą loterijos rūšį, kuri de jure neatitinka nė vienos Loterijų įstatyme nurodytos loterijos rūšies, todėl ji negali būti organizuojama ir vykdoma pagal Loterijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad de facto Nutarimais įteisinta loterija pagal jai organizuoti ir vykdyti naudojamus įrenginius, jų veikimo principą, vizualinį panašumą, laimėjimo gavimą ir išmokėjimą, žaidimo esmę ir principus, azartiškumą ir kitas savybes prilygsta azartiniam lošimui. Atkreipia dėmesį, jog Nutarimais įteisinus skirtingą teisinį reguliavimą, pagal esmę panašūs santykiai patenka į skirtingų teisės aktų reguliavimo sritį ir dėl to jie reguliuojami skirtingais teisės aktais, neatsižvelgiant į santykių esmę. Atsižvelgiant į tai, mano, jog Nutarimai pažeidžia pareiškėjų teises, kadangi tokiu teisiniu reguliavimu yra pažeidžiamas asmenų lygybės principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d.), taip pat Viešojo administravimo įstatymo 362 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas nediskriminavimo principas.

23Remdamiesi išdėstytomis aplinkybėmis, pareiškėjai teigia, kad ginčijamais Nutarimais Komisija pažeidė pareiškėjų teises, kadangi, vykdydama lošimus ir loterijas organizuojančių subjektų priežiūrą, viršydama savo kompetenciją (neturėdama teisės įteisinti įstatyme nenumatytos loterijos rūšies), ūkio subjektams (pareiškėjams ir UAB „Žalgirio loto“), dalyvaujantiems analogiškuose santykiuose, įtvirtino tokį šių santykių teisinį reguliavimą, kuris išskyrė ir sudarė geresnes veiklos sąlygas vienam tų pačių santykių subjektui (UAB „Žalgirio loto“) palyginus su kitais (pareiškėjais). Pažymi, jog pareiškėjų teisės yra pažeidžiamos viešojo administravimo subjekto priimtu administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumo patikrinimas priskirtas ne bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcijai (CPK 1 str. 1 d.), o administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p.), todėl pareiškėjų skundas nagrinėtinas administraciniuose teismuose.

24Atskirajame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad skundžiami Nutarimai nėra tinkamai ir pakankamai motyvuoti, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kas sudaro savarankišką pagrindą jiems panaikinti.

25Atsiliepimu į atskirąjį skundą Valstybinė lošimų priežiūros komisija prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Mano, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teigia, jog skundžiami Nutarimai pareiškėjams jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti pripažįstami individualiais teisės aktais, pareiškėjų skųstinais administraciniam teismui. Atkreipia dėmesį, kad Komisijos ir pareiškėjų jokie materialiniai teisiniai santykiai nesieja, o pareiškėjų skundas dėl Komisijos priimtų individualių teisės aktų kito subjekto – loterijų organizatoriaus UAB „Žalgirio loto“ – atžvilgiu yra grindžiamas tik prielaidomis dėl galimo konkurencinių sąlygų iškreipimo. Nurodo, jog ginčo objektu administraciniame teisme gali būti tik tokie viešojo administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms ir interesams. Pažymi, kad Komisijai nėra suteikti įgaliojimai prognozuoti atitinkamų loterijų galimą poveikį konkurencinėms sąlygoms, taip pat vertinti jų politinį ar ekonominį tikslingumą, todėl tokio pobūdžio aplinkybių Komisija nevertino.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27III.

28Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

29Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m. birželio 17 d. Nutarimų punktus, kuriais loterijos „Patrink asilą“, „Milijonierius 3 Lt“, „Turtingas katinas“, „Turtingas katinas 2“, „Kukū“, „Patrink asilą 1 Lt“, „Pinigų saugykla“, „Pinigų saugykla 2 Lt“, „Milijonierius“, „Pabučiuok ešerį“, „Dosnus mažylis“, „Dosnus mažylis II“ (toliau – ir Loterijos) buvo priskirtos didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir suderintos šių Loterijų taisyklės.

30Remiantis Loterijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, didžiųjų loterijų organizatorių veiklą prižiūri ir kontroliuoja Valstybinė lošimų priežiūros komisija. Pagrindinis priežiūros ir kontrolės institucijų (inter alia Komisijos) uždavinys yra teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti ir kontroliuoti loterijų organizavimą, kad būtų užtikrinta žaidėjų ir loterijų organizatorių interesų ir jų teisių apsauga (Loterijų įstatymo 23 str. 2 d.). Azartinių lošimų įstatymo 26 straipsnio 1 dalis numato, kad lošimus organizuojančių subjektų veiklą prižiūri ir kontroliuoja taip pat Komisija, kurios tikslas – teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti ir kontroliuoti lošimų veiklos organizavimą, kad būtų užtikrinta lošėjų ir lošimų organizatorių interesų bei jų teisių apsauga (Azartinių lošimų įstatymo 26 str. 10 d.). Minėti tikslai įtvirtinti ir Komisijos nuostatų 4 punkte. Siekiant šių tikslų, viena iš Komisijos vykdomų funkcijų yra kontroliuoti kaip lošimų ir didžiųjų loterijų organizatoriai laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų ir didžiųjų loterijų organizavimą, reikalavimų (Loterijų įstatymo 24 str. 3 p., Azartinių lošimų įstatymo 28 str. 5 p., Komisijos nuostatų 5.5 p.). Vykdydama šią ir kitas funkcijas, Komisija turi tam tikras Loterijų įstatymo 25 straipsnyje, Azartinių lošimų įstatymo 29 straipsnyje bei Komisijos nuostatų 6 punkte įtvirtintas teises, pavyzdžiui, tikrinti, kaip lošimų ir didžiųjų loterijų organizatoriai laikosi Azartinių lošimų įstatymo ir Loterijų įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų; reikalauti, kad lošimų ir didžiųjų loterijų organizatoriai pateiktų paaiškinimus apie lošimų ir didžiųjų loterijų organizavimą; nustatyti, kokios rūšies lošimui priskirti lošimą, taip pat nustatyti, kokios rūšies loterijai priskirti tam tikrą žaidimą; taikyti lošimus organizuojančioms bendrovėms ir didžiųjų loterijų organizatoriams Azartinių lošimų įstatymo, Loterijų įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų ir loterijų organizavimą, nustatytas poveikio priemones. Taigi, įstatymų leidėjas Komisijai suteikė tam tikrus įgalinimus viešojo administravimo srityje. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad bylos dėl Komisijos, kaip viešojo administravimo institucijos, priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat atsisakymo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, nagrinėtinos administraciniuose teismuose (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p.).

31Tačiau skundžiama 2011 m. sausio 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinę bylą pagal pareiškėjų skundą nutraukė, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Teismas savo sprendimą, remdamasis ABTĮ 5 straipsnio nuostatomis, iš esmės motyvavo tuo, jog pareiškėjai skunde nurodė tik vieną argumentų grupę, kuri sietina su galimu jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimu – dėl nesąžiningos konkurencijos sąlygų. Teismas pažymėjo, jog dėl to pareiškėjai turi teisę su ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą arba į Konkurencijos tarybą. Taip pat pabrėžė, kad kiti skundo argumentai susiję su viešojo intereso ir valstybės interesų gynimu, o ne su konkrečių pareiškėjų pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimu, tačiau nė vienas iš pareiškėjų negali ginti viešojo intereso.

32Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2011 m. sausio 3 d. nutartį priėmė tinkamai, visapusiškai ir objektyviai neištyręs visų bylai svarbių aplinkybių (ABTĮ 81 str.), inter alia visų pareiškėjų skunde nurodomų motyvų, ir iš esmės susikoncentravo tik į vieną aplinkybių, sietinų su galimu pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, grupę – dėl konkurencijos sąlygų iškreipimo. Kitų pareiškėjų nurodytų motyvų teismas išsamiai neanalizavo ir dėl jų pasisakė apibendrintai.

33Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši asmens teisė turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis nurodo, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi įstatyme įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės (įstatymų saugomo intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (įstatymų saugomi interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu, teismas privalo iš esmės nagrinėdamas bylą. Tokia išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-674/2010 ir kt.) (ABTĮ 13 str., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

34Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo suinteresuotumą ar nesuinteresuotumą byloje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (ABTĮ 86 str.), arba, esant pagrindui, byloje priimti baigiamąjį aktą vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsniu.

35Atskirajame skunde pareiškėjai be kita ko akcentuoja, kad skundžiamais Nutarimais įteisintos Loterijos pagal eilę savybių prilygsta azartiniams lošimams, t.y. veiklai kuria pagal įregistruotus įstatus gali užsiimti pareiškėjai, ir negalėjo būti priskirtos atitinkamoms loterijoms.

36Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė neįvertinęs atskirai kiekvieno pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo. UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ir UAB „Tete-a-Tete“ kazino įstatuose nurodyta, kad abi šios bendrovės yra ūkio subjektai, kurių veiklos sritis – azartinių lošimų ir lažybų organizavimo veikla (t. I, b. l. 190-199, t. II, b. l. 1-10). Pažymėtina, kad tiek lošimų organizavimas (Azartinių lošimų įstatymo 4,5,6 str.), tiek loterijų organizavimas (Lošimų įstatymo 4,5,6 str.) yra licencijuojamos veiklos. Lietuvos lošimų operatorių asociacijos įstatuose numatyta, kad jos tikslas yra koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti ir ginti asociacijos narių interesus, o asociacijos uždaviniai yra siekti sudaryti kuo palankesnes sąlygas vystyti ir plėtoti lošimų verslą, vienyti ir koordinuoti lošimus organizuojančių bendrovių veiklą, siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos rinką nuo nelegalių lošimų vykdymo ir kt., t. y. asociacija nėra pelno siekianti organizacija (t. II, b. l. 16-20). Įvertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad, kad pareiškėjų Lietuvos lošimų operatorių asociacijos, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ir UAB „Tete-a-Tete“ kazino, nors jie į teismą kreipėsi vienu bendru skundu materialinis teisinis suinteresuotumas ABTĮ 5 straipsnio prasme negali būti tapatinamas ir byloje turi būti nagrinėjamas bei vertinamas atskirai. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas procesinės teisės normas tokio vertinimo neatliko ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 str.1 d.).

37Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjų atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

38Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

39Lietuvos lošimų operatorių asociacijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Tete-a-Tete“ kazino atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

40Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

41Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjai Lietuvos lošimo operatorių asociacija, uždaroji akcinė... 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 3 d. nutartimi... 6. Teismas nustatė, kad pareiškėjais šioje byloje yra dvi bendrovės, kurių... 7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjai skundžia Valstybinės... 8. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai skundžia Nutarimus, kurie priimti dėl... 9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai skunde iš esmės nurodė tik vieną... 10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog visi kiti skundo argumentai ir... 11. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas taip pat konstatavo, kad... 12. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas... 13. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad byla toje dalyje,... 14. II.... 15. Lietuvos lošimų operatorių asociacija ir UAB „Tete-a-Tete“ kazino... 16. Atskirajame skunde pažymima, kad pareiškėjai ginčija Komisijos Nutarimus... 17. Pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau... 18. Pareiškėjai nurodo, kad ABTĮ 3 straipsnyje nustatyta, jog administracinis... 19. Atskirajame skunde taip pat pažymima, kad Komisija, vykdydama jai priskirtą... 20. Pareiškėjai taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta... 21. Skunde, be kita ko, pažymima, kad esminiai pareiškėjų skundo argumentai... 22. Pažymima, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad... 23. Remdamiesi išdėstytomis aplinkybėmis, pareiškėjai teigia, kad ginčijamais... 24. Atskirajame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad skundžiami Nutarimai... 25. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Valstybinė lošimų priežiūros komisija... 26. Teisėjų kolegija... 27. III.... 28. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 29. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti... 30. Remiantis Loterijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, didžiųjų loterijų... 31. Tačiau skundžiama 2011 m. sausio 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos... 32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ... 33. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo,... 34. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas ar asmuo, kuris kreipėsi dėl... 35. Atskirajame skunde pareiškėjai be kita ko akcentuoja, kad skundžiamais... 36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas bylą... 37. Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjų atskirasis skundas... 38. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 39. Lietuvos lošimų operatorių asociacijos ir uždarosios akcinės bendrovės... 40. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį... 41. Nutartis neskundžiama....