Byla 2S-435-273/2014
Dėl antstolio V. K. veiksmų, suinteresuotas asmuo – AB „SEB bankas“

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra marketingas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra marketingas“ skundą dėl antstolio V. K. veiksmų, suinteresuotas asmuo – AB „SEB bankas“

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3UAB „Furnitūra marketingas“ 2013-10-24 kreipėsi į antstolį V. K. su skundu dėl antstolio neteisėtų veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207, nesutikdamas su antstolio 2013-10-15 patvarkymu Nr. S-11254 „Dėl areštuoto turto įkainojimo“, nurodant, kad pastato, esančio ( - ), rinkos vertė vykdomojoje byloje nustatyta neteisingai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos „Turto ir verslo vertinimo metodikos“ reikalavimus, dėl ko pastato rinkos vertė buvo nepagrįstai sumažinta.

4Pareiškėjas skunde nurodė, kad antstolio V. K. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207 UAB „Turto vertė“ buvo paskirta atlikti nekilnojamojo turto vertinimą. Nustatyta, kad nekilnojamojo turto - negyvenamųjų patalpų - gamybinių patalpų, esančių ( - ), unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė yra 434 000 Lt. Skolininkui pateikus prieštaravimus antstolis 2013-09-17 patvarkymu pavedė teismo ekspertui V. L. atlikti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti, kuris nustatė, kad pastato rinkos vertė yra 502 000 Lt. 2013-10-15 išieškotojas AB „SEB bankas“ pateikė prieštaravimus, pasiūlydamas antstoliui padidinti nustatytą rinkos kainą iki 525 000 Lt. Antstolis V. K. 2013-10-15 patvarkymu nustatė minėto pastato rinkos kainą - 525 000 Lt. Pastarąjį patvarkymą pareiškėjas skundžia ir skundą grindžia tuo, kad antstolis nesuteikė galimybės skolininkui pateiki prieštaravimų dėl 2013-09-04 ekspertizės akto. CPK 682 str. 2 d. numato, kad šalys gali pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, tačiau nenumato tam termino. Pareiškėjo nuomone protinga laikyti, jog tam būtų suteiktas 20 dienų terminas. Taip pat pareiškėjas pabrėžia, kad minėta nuostata numato galimybę pateikti motyvuotus prieštaravimus, bet ne pasiūlymus, todėl laiko, kad išieškotojas AB „SEB bankas“ 2013-10-15 pateikė prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Tą pačią dieną antstolis priėmė ir el. paštu šalims išsiuntė skundžiamą patvarkymą Nr. S-11254, taigi skolininkas mano, kad jam nebuvo suteikta teisė tą pačią dieną iki darbo dienos pabaigos pateikti savo motyvuotus prieštaravimus, taip pažeidžiant šalių procesinio lygiateisiškumo principą bei ekspertizės išvados pateikimo procedūrą. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad ekspertas netinkamai apskaičiavo pastato fizinį nusidėvėjimą taikydamas išlaidų (kaštų) metodą, skaičiavimai dėl pastato dalių fizinio nusidėvėjimo prieštarauja išvadai dėl pastato fizinės tarnavimo trukmės. Pareiškėjo nuomone ekspertas pažeidė nuomos lyginamųjų pavyzdžių vertinimo tvarką, netinkamai taikydamas pajamų metodą, kadangi nuomos rinkos sandorių paieška vykdyta 36 mėn. laikotarpyje, o toks pasirinktas laikotarpis yra nepagrįstai per didelis, iškreipia vertinamą nuomos rinkos sandorių kainą. Skunde išdėstyta, kad ekspertas netinkamai nustatė kapitalizavimo normą, nebuvo atsižvelgta į šią normą mažinančius veiksnius. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pareiškėjas teigia, kad turto vertinimo ekspertizės aktas pažeidžia Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos „Turto ir verslo vertinimo metodikos" reikalavimus, dėl ko pastato rinkos vertė buvo nepagrįstai sumažinta.

5A. V. K. 2013-10-31 patvarkymu netenkino UAB „Furnitūra marketingas“ skundo ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. 0072/13/00207 persiuntė Kauno apylinkės teismui.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Furnitūra marketingas“ skundą atmetė.

8Teismas nurodė, kad nekilnojamojo turto - pastatų, esančių ( - ), vertei nustatyti antstolis vykdomojoje byloje 2013-07-24 paskyrė turto vertės ekspertizę, kurią atliko UAB „Turto vertė“ ir turtą įkainavo 434 000 Lt. Skolininkui paprieštaravus, buvo paskirta pakartotinė ekspertizė, kurią atliko ekspertas V. L., ir turtas buvo įkainotas 502 000 Lt. Skunde skolininkas prašo įpareigoti antstolį skirti trečią pakartotinę ekspertizę. Teismas nurodė, kad jog 2013-09-17 patvarkymas paskirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti ir pavedimas ją atlikti ekspertui V. L., nebuvo apskųstas, nušalinimai ekspertui pareikšti nebuvo. Darytina išvada, jog skolininkas sutiko su eksperto kandidatūra, kuriam buvo pavesta atlikti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. Teismas pažymėjo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207 esantys įrodymai dėl turto vertės, t. y. eksperto išvada, nekelia abejonių areštuoto turto vertės tinkamu nustatymu. Ginčydamas areštuoto turto vertę, skolininkas nepateikė įrodymų, paneigiančių ekspertizės akte nurodytą turto vertę. Išieškotojas, atsižvelgdamas į tai, kad skola bankui yra didesnė negu įkeisto turto vertė, pasiūlė antstoliui nustatyti šiek tiek (20 000 Lt) didesnę pradinę turto pardavimo kainą negu nurodyta vertinimo ataskaitoje, nepažeidžia skolininko interesų, nes tokiu būdu tik daugiau būtų padengtas įsiskolinimas. Skolininko nurodyta turto vertė - 919 294,60 Lt akivaizdžiai pažeistų išieškotojo interesus, kadangi turtas už nerealiai didesnę nei rinkos kainą nebūtų parduotas.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10Pareiškėja UAB „Furnitūra marketingas“ atskiruoju skundu (b. l. 44-48) prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19d. nutartį ir pareiškėjo skundą tenkinti.

11Pareiškėja nurodo, kad ekspertas, nustatydamas turto rinkos vertę, taikė pajamų metodą, o apskaičiuodamas vieną iš šio metodo kriterijų bendrąsias pajamas (BP), turėjo įvertinti gamybinės paskirties patalpų rinkos nuomos pasiūlos kainas. Teismas visiškai neįvertino tos aplinkybės, jog ekspertas ekspertizės akte pripažino, jog sandorių per paskutinius 12 mėnesių rinkoje nebuvo, kas reiškia, jog ekspertas neturėjo teisės remtis ilgesnio laikotarpio sandorių analize. Pareiškėjo pateikti nekilnojamojo turto sandorių interneto tinklapio www.aruodas.lt skelbimai apie nuomos sandorių pasiūlos kainas yra laikytini tinkamais įrodymais, nes galimybė jais remtis yra tiesiogiai numatyta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintų „Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau Metodikos) 61 punkte. Teismas nutartyje visiškai be pagrindo motyvavo, jog pareiškėjas nepateikė jokių savo rinkos vertės skaičiavimų. Pareiškėjas CPK 178 straipsnio prasme įrodė aplinkybes, jog ekspertizės akte nuomos sandorių rinkos kaina buvo nustatyta netinkamai ir aiškiai per maža, o kapitalizavimo norma apskaičiuota neįvertinus papildomų, bet būtinų kriterijų, kas įtakojo neteisingai nustatytą galutinę turto rinkos kainą.

12Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, privalėjo pasisakyti dėl skunde nurodytų ekspertizės akto prieštaravimų teisės aktams, juo labiau, kad tai nereikalauja specialių turto vertės nustatymo žinių. Ekspertas nuomos rinkos sandorių paiešką vykdė 36 mėn. laikotarpyje, t.y. ekspertizės akto 17 psl. 2 lentelėje yra pateikiami nuomojamų patalpų trys lyginamieji pavyzdžiai, kai nuomos sandorių datos yra 2011 m. gruodžio mėn., 2012 m. vasario mėn. ir 2012 m. balandžio mėn. Nei Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, nei Metodika nenumato galimybės nuomos rinkos sandorių paiešką vykdyti tokiu dideliu 36 mėnesių laikotarpiu, nes tai neatitiktų realios tikrovės ir iškreiptų vertinamą nuomos rinkos sandorių kainą. Ekspertizės akte pasirinktieji nuomos patalpų lyginamieji pavyzdžiai neatitinka Metodikos 58.2 ir 59 punktų reikalavimų įvertinti analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumus (58.2 punktas); turto skirtumus atspindi lyginamieji vienetai. Ekspertas, apskaičiuodamas kapitalizavimo normą, niekaip nemotyvavo pateiktų skaičiavimų. Metodikos 55 punktas numato, kad turto vertinimas atliekamas ne mažiau kaip dviem metodais. Ekspertizės akte yra nurodyta, jog vertinimas atliktas naudojant du metodus: 1) išlaidų (kaštų) metodą ir 2) pajamų metodą. Kadangi pareiškėjas įrodinėjo, jog abu metodai buvo taikyti netinkamai, net tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad vienas iš metodų yra taikytas tinkamai, o likęs metodas taikytas netinkamai, Metodikos 55 punkto pagrindu ekspertizės aktas laikytinas neteisėtu, nes išvada negali būti grindžiama vieno metodo pagrindu.

13Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis V. K. (b. l. 64) prašo atskirąjį skundą atmesti ir teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, jas pagrindžiančius įrodymus, atsižvelgė į konkrečias šios bylos faktines aplinkybes, teisingai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias antstolio atliekamus procesinius veiksmus vykdymo procese, tinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias proceso teisės normas bei atskleidė bylos esmę. Teismui pateiktame atskirajame skunde pareiškėjas iš esmės neskundžia jokio konkretaus antstolio atlikto procesinio veiksmo. Skundo pagrindą sudaro pareiškėjo nesutikimas su eksperto atlikta turto rinkos vertės nustatymo ekspertize bei teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu. Antstoliui paskyrus pakartotinę gamybinių patalpų turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, skolininko prieštaravimai dėl pakartotinės ekspertizės pateikti nebuvo, nušalinimas ekspertui nepareikštas, todėl darytina išvada, jog skolininkas sutiko su eksperto kandidatūra ir laikė jį kompetentingu nustatyti tikrąją gamybinių patalpų rinkos vertę. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Atlikdamas turto rinkos vertės ekspertizę, ekspertas pasinaudojo ir išanalizavo informaciją apie lyginamųjų objektų nuomos sandorius, įregistruotus VĮ „Registrų centro" duomenų bazėje 2011-2013 metais, t. y. nuomos rinkos sandorių paiešką vykdė 36 mėnesių laikotarpyje tuo pagrindu, jog per paskutinių dvylikos mėnesių laikotarpį lyginamųjų nuomos sandorių rinkoje nebuvo. Skolininkas nurodydamas, jog tikroji ginčo turto kaina yra 919 294,60 Lt, nepateikia įrodymų, iš esmės patvirtinančių bei pagrindžiančių tokią aukštą nurodyto turto kainą, taip pat nepaneigė, jog byloje esančiame ekspertizės akte nurodyta įvertinto turto vertė neatitinka rinkos kainos.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatyta.

16Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbus. Antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008). Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar kreditorius, nesutinkantys su eksperto pateiktu įvertinimu, gali reikšti motyvuotus prieštaravimus ir prašyti antstolį skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka. Taigi, remiantis minėtos teisės normos nuostatomis, darytina išvada, jog įstatymas suteikia antstoliui diskrecijos teisę, bet nenumato jo pareigos skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis).

17Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis V. K. vykdo 2013 m. vasario 25 d. Kauno apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr.2-1026-485/2011 dėl 3 636 108,57 Lt skolos, 77 244,90 Lt palūkanų ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 3 636 108,57 Lt sumos, skaičiuojant nuo 2012-05-15 d. iki visiško prievolės įvykdymo, išieškojimo iš skolininko UAB „Furnitūra marketingas“, išieškotojo AB SEB banko naudai (Vykdomoji byla Nr.0072/13/00207, b.l. 1). 2013-07-18 antstolio turto arešto aktu buvo areštuotas įkeistas UAB „Furnitūra marketingas“ priklausantis turtas - 865,64 kv. m. bendro ploto gamybinės patalpos, esančios ( - ) (Vykdomoji byla Nr.0072/13/00207, b.l. 47-48). Nekilnojamojo turto - pastatų, vertei nustatyti antstolis vykdomojoje byloje 2013-07-24 paskyrė turto vertės ekspertizę (Vykdomoji byla Nr.0072/13/00207, b.l. 51), kurią atliko UAB „Turto vertė“ ir turtą įkainavo 434 000 Lt (Vykdomoji byla Nr.0072/13/00207, b.l. 54). UAB „Furnitūra marketingas“ pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto išvados (Vykdomoji byla Nr.0072/13/00207, b.l. 76-78). 2013-09-17 antstolio patvarkymu buvo paskirta pakartotinė ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti (Vykdomoji byla Nr.0072/13/00207, b.l. 81), kurią atliko ekspertas V. L., ir turtas buvo įkainotas 502 000,00 Lt. 2013-10-15 buvo gautas išieškotojo siūlymas turto rinkos kainą nustatyti didesnę, nei nurodyta pakartotinės ekspertizės išvadoje, t.y. 525 000,00 Lt (Vykdomoji byla Nr.0072/13/00207, b.l. 87). Antstolis V. K. 2013-10-15 patvarkymu nustatė minėto pastato kainą - 525 000,00 Lt (Vykdomoji byla Nr.0072/13/00207, b.l. 88). UAB „Furnitūra marketingas“ 2013-10-24 kreipėsi į antstolį V. K. su skundu dėl antstolio neteisėtų veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207, nesutikdamas su antstolio 2013-10-15 patvarkymu Nr. S-11254 „Dėl areštuoto turto įkainojimo“, nurodant, kad pastato, esančio ( - ), rinkos vertė vykdomojoje byloje nustatyta neteisingai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos „Turto ir verslo vertinimo metodikos“ reikalavimus, dėl ko pastato rinkos vertė buvo nepagrįstai sumažinta (b.l.6-12).

18Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija turto įkainojimą vykdymo procese.

19Pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai.

20Bylos duomenys patvirtina, kad kilus abejonėms dėl turto vertės, 2013-09-17 antstolio patvarkymu buvo paskirta pakartotinė ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti (Vykdomoji byla Nr.0072/13/00207, b.l. 81) kurią atliko ekspertas V. L., ir turtas buvo įkainotas 502 000,00 Lt. 2013-10-15 buvo gautas išieškotojo siūlymas turto rinkos kainą nustatyti didesnę, nei nurodyta pakartotinės ekspertizės išvadoje, t.y. 525 000,00 Lt (Vykdomoji byla Nr.0072/13/00207, b.l. 87). Antstolis V. K. 2013-10-15 patvarkymu nustatė minėto pastato rinkos kainą - 525 000 Lt (Vykdomoji byla Nr.0072/13/00207, b.l. 88). Pagal vykdomosios bylos duomenis matyti, kad ginčo turto vertinimą atliko kvalifikuotas turto vertintojas, todėl antstolis, nustatęs, jog pirminės, pakartotinės ekspertizių metu turtas vertintas naudojant net tris skirtingus turto vertinimo metodus: lyginamąjį, pajamų ir išlaidų(kaštų), konstatavo, kad atliktų ekspertizių objektyvumas ir nustatyta patalpų rinkos kaina abejonių nekelia ir, netenkindamas pateikto pareiškėjo skundo, sprendė, jog pakartotinės ekspertizės skyrimas yra netikslingas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad antstolis atsižvelgdamas į išieškotojo siūlymą nustatė, didesnę, nei ekspertizės akte nustatyta nekilnojamojo turto kaina. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207 esantys įrodymai dėl turto vertės, t. y. eksperto išvada, nekelia abejonių areštuoto turto vertės tinkamu nustatymu. Be to, pažymėtina, kad pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą parengta turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią ir laikoma teisinga kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010, 2006 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2007). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad pagal LR CPK 704 str. 1 d. iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Ta aplinkybė, kad skolininkas iki šiol nėra pasiūlęs savo pirkėjo, pageidaujančio pirkti turtą už jo nurodytą didesnę kainą, patvirtina, kad pagal ekspertizės aktą nurodyta turo vertė yra reali ir atitinka rinkos vertę. Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Kaip minėta, įstatymas suteikia antstoliui diskrecijos teisę, bet nenumato jo pareigos skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų buvo atliktos dvi ekspertizės, antstolio atsisakymas atlikti apelianto prašomą dar vieną ekspertizę nelaikytinas pažeidžiančiu įstatymų nustatytus reikalavimus. Teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog priverstinio turto realizavimo proceso metu ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas suinteresuotas, kad turtas būtų realizuotas už kuo didesnę kainą, nes taip būtų padengta didesnė skolos dalis. Tačiau išieškotojas turi ir kitą interesą – galimą operatyvesnį sprendimo įvykdymą, kad galėtų naudotis atgautomis lėšomis. Šis interesas gali būti užtikrintas, be kita ko, tik tokiu atveju, jei bus nustatyta reali ginčo turto pardavimo kaina, patraukli galimiems pirkėjams. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių konkrečių teisinių argumentų ir faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą. Visi pareiškėjo skundo argumentai buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme nagrinėjant jo skundą dėl antstolio veiksmų, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis.

21Pažymėtina, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes teismo vertinimu, jie neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

22Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino vykdymo procesą ir ekspertizės atlikimą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

23Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

24Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė... 2. I. Ginčo esmė... 3. UAB „Furnitūra marketingas“ 2013-10-24 kreipėsi į antstolį V. K. su... 4. Pareiškėjas skunde nurodė, kad antstolio V. K. patvarkymu vykdomojoje byloje... 5. A. V. K. 2013-10-31 patvarkymu netenkino UAB „Furnitūra marketingas“... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi pareiškėjo UAB... 8. Teismas nurodė, kad nekilnojamojo turto - pastatų, esančių ( - ), vertei... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 10. Pareiškėja UAB „Furnitūra marketingas“ atskiruoju skundu (b. l. 44-48)... 11. Pareiškėja nurodo, kad ekspertas, nustatydamas turto rinkos vertę, taikė... 12. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, privalėjo pasisakyti dėl skunde... 13. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis V. K. (b. l. 64) prašo... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi... 17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis V. K. vykdo 2013 m.... 18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija turto įkainojimą vykdymo procese.... 19. Pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai... 20. Bylos duomenys patvirtina, kad kilus abejonėms dėl turto vertės, 2013-09-17... 21. Pažymėtina, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį... 22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro... 23. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 24. Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti...