Byla 2-457/2006

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Marytės Mitkuvienės, teisėjų Alės Bukavinienės ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Euroeko“ P.P.O atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 2 d. nutarties, kuria ieškovo UAB „Super Montes“ prašymu atsakovui UAB „Euroeko“ P.P.O pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr.2-599-436/2006 pagal ieškovo UAB „Super Montes“ ieškinį atsakovui UAB „Euroeko“ P.P.O, trečiajam asmeniui uždarajai bendrovei „Ekoplast-Recykler“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Super Montes“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo UAB „Euroeko“ P.P.O priteisti 345280 Lt negrąžinto avanso bei pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimams užtikrinti. Prašymą motyvavo tuo, kad po 2006 m. liepos 22 d. išsiųsto raštiško pareikalavimo grąžinti skolą atsakovas su ieškovu neatsiskaitė, įsiskolinimo suma didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

4Kauno apygardos teismas 2006 m. vasario 2 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino ir ieškinio reikalavimo užtikrinimui areštavo atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovui ir esantį pas atsakovą, 345280 Lt sumai. Nurodė, kad atsižvelgiant į ieškinio sumą ir į tai, kad atsakovas gera valia skolos negrąžina, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad neatsirastų priežasčių, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

5Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismas 2006 m. vasario 2 d. nutartį. Nurodo, kad:

61) Lietuvos teismas neturėjo jurisdikcijos priimti sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamentą (EC) Nr. 44/2001 ieškovo keliami reikalavimai turi būti nagrinėjami Lenkijos teismuose.

72) Ieškovas neįrodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.

8Atskirasis skundas atmestinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

10Kaip jau minėta, atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad Lietuvos teismai neturėjo teisės spręsti laikinųjų apsaugos priemonių klausimo, nes tai priklauso Lenkijos teismų jurisdikcijai.

112000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo 31 straipsnis numato, kad prašymas dėl laikinųjų, įskaitant ir apsaugos priemonių, kurias numato tos valstybės įstatymas, taikymo gali būti paduotas valstybės narės teismui, netgi jeigu pagal šį Reglamentą kitos valstybės narės teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės. Taigi, Kauno apygardos teismas turėjo teisę spręsti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.

12Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo, galimai palankaus ieškovui, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d., 152 str. 1 d.).

13Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir dėl to, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindinė šiuos klausimus reglamentuojančio CPK XI skyriaus penktojo skirsnio teisės normų paskirtis ir tikslas yra užtikrinti laikiną ginčo objekto apsaugos mechanizmą bei būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tam yra nustatyti konkretūs teismo procesiniai veiksmai, kuriuos atliekant yra taikomos įstatyme numatytos priemonės, padedančios garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalaujama priteisti iš atsakovo 345280 Lt skola, kolegijos nuomone, yra pakankamai didelė ir duoda pagrindą manyti, kad ieškinio patenkinimo atveju palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.

14Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,

Nutarė

16Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai