Byla 2S-172-603/2011

1Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Henricho Jaglinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Ogmios centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Turboost“ ieškinį atsakovui AB „Ogmios centras“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę, tretieji asmenys AB „SEB lizingas“ ir Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Turboost“ 2010 m. liepos 2 d. kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu ir prašė: uždrausti atsakovui AB „Ogmios centras“ nutraukti elektros energijos, vandens ir šilumos tiekimą ieškovo UAB „Turboost“ valdomoms patalpoms, esančioms J.Kubiliaus g. 23/Lakūnų g. 28, Vilniuje, arba kitaip apriboti ieškovo galimybę naudotis atsakovo valdomais lokaliais elektros energijos, vandens (nuotekų) bei šilumos tinklais; įpareigoti atsakovą pagrįsti atsakovo patiriamų išlaidų dėl to, kad ieškovas naudojasi lokaliais elektros energijos, vandens (nuotekų) bei šilumos tinklais, dydį ir būtinumą.

5Ieškovas pateikė prašymą dėl ieškinio atsisakymo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę, kadangi ieškininiai reikalavimai yra įvykdyti išskyrus bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė teismo civilinę bylą nutraukti bei išieškoti iš atsakovo 12 705 Lt bylinėjimosi išlaidų.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. sausio 17 d. nutartimi priėmė ieškovo UAB „Turboost“ ieškinio atsisakymą civilinėje byloje Nr. 2-88-599/2011, iškeltoje pagal ieškovo UAB „Turboost“ ieškinį atsakovui AB „Ogmios centras“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę, tretieji asmenys AB „SEB lizingas“ ir Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos. Nutraukė civilinės bylos Nr. 2-88-599/2011nagrinėjimą. Grąžino ieškovui UAB „Turboost“ 75? sumokėto žyminio mokesčio. Išieškojo ieškovo UAB „Turboost“ naudai iš atsakovo AB „Ogmios centras“ išlaidas advokato pagalbai apmokėti, išieškojo iš atsakovo AB „Ogmios centras“ valstybės naudai pašto išlaidas. Panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-09 ir 2010-07-12 nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad 2011-01-17 teismo posėdžio metu ieškovo atstovas atsisakė ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-88-599/2011, kadangi ieškininiai reikalavimai yra įvykdyti, išskyrus atsakovas nepadengė ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7Atskiruoju skundu atsakovas AB „Ogmios centras“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 17 d. nutartį pakeisti, panaikinant nutarties dalį, kuria iš AB „Ogmios centras“ priteista 5 000 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai ir 1 600 Lt trečiojo asmens AB „SEB lizingas“ naudai“; priteisti 2 800 Lt bylinėjimosi išlaidas atsakovo AB „Ogmios centras naudai“ iš ieškovo UAB „Turboost“, priteisiant bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens AB „SEB lizingas“ naudai iš ieškovo UAB „Turboost“; išlaidas valstybės naudai priteisti iš ieškovo UAB „Turboost“. Nurodo, kad grėsmės, jog ieškovui kils žala dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nebuvo. Pažymi, kad Sutartis dėl energijos išteklių iki 2010 m. gruodžio 23 d. nebuvo sudaryta ne dėl atsakovo kaltės. Atkreipia dėmesį į tai, kad nebuvo atsakovo neteisėtų veiksmų ir nebuvo grėsmės atsakovo neteisėtiems veiksmams, o energijos išteklių sustabdymas buvo atsakovo interesų gynybos priemonė. Nurodo, kad kol nebuvo energijos išteklių perdavimo sutarties su patalpų nuomininku (lizingo gavėju), už patalpose suvartotus energijos išteklius, gautas paslaugas turėjo atsiskaityti patalpų savininkas, buvo visos reikalingos prielaidos atsakovui AB „Ogmios centras“ sustabdyti energijos išteklių perdavimą į patalpas, t. y. nebuvo atsakovo veiksmų neteisėtumo ir galimos žalos grėsmės. Ieškovas nedėjo pastangų įgyti ir realizuoti teisę į pastatų aprūpinimą energijos ištekliais, todėl jam pačiam tenka visos galimos neigiamos tokio nerūpestingumo pasekmės, taigi ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį, kurio atsisakė. Pažymi, kad pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino ir pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Tai, kad teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio, naudinga atsakovui, nes jam nebereikės gintis nuo nepagrįsto ieškinio, ieškovas, atsisakydamas ieškinio, pripažino, kad prevenciniame ieškinyje pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti. Dėl nurodytų priežasčių bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš ieškovo atsakovo naudai. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai dideles išlaidas ieškovo ir trečiojo asmens naudai.

8Ieškovas UAB „Turboost“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju vienintelė prevencinio ieškinio atsisakymo priežastis buvo ta, kad atsakovas su ieškovu sudarė energijos išteklių perdavimo sutartį, priešingu atveju atsakovas nebūtų atsisakęs ieškinio reikalavimų ir ieškovo naudai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėjo, kad nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog grėsmės, kad ieškovui kils žala dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nebuvo, kadangi buvo nutrauktas elektros tiekimas ieškovui, o energijos tiekimas buvo atnaujintas tik po to, kai teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Daro išvadą, kad ieškinio pareiškimo dieną iki to momento, kai atsakovas vis dėlto sudarė energijos išteklių perdavimo sutartį su ieškovu, egzistavo reali grėsmė, kad atsakovas gali nutraukti energijos išteklių tiekimą ieškovui. Pagrindinė priežastis, kodėl atsakovas vengė sudaryti sutartį buvo ta, kad atsakovas grasindamas nutraukti elektros tiekimą reikalavo mokėti mokesčius, kurie niekaip nesusiję su energijos išteklių perdavimo ir dėl kurių šalys nebuvo susitarusios. Atsakovas nepagrįstai ginčija ir priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, kadangi teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teisinę pagalbą maksimalių dydžių ir remiantis šiomis rekomendacijomis atitinkamai sumažino iš atsakovo ieškovo naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį.

4. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas atmestinas.

10Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

11Atsakovas AB „Ogmios centras“ atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmos instancijos teismas neteisingai taikė CPK 94 straipsnio normas. Kaip matyti iš CPK 94 straipsnio nuostatų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškinio atsisakymo atveju klausimo sprendimui esminę reikšmę turi ieškinio atsisakymo priežastys, nes bylinėjimosi išlaidos ieškovui atlyginamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas patenkina ieškovo reikalavimus. Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, kokios aplinkybės lėmė, kad ieškovas atsisakė atsakovui pareikšto prevencinio ieškinio. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas su atsakovu 2010 m. gruodžio 23 d. sudarė energijos išteklių perdavimo sutartį Nr.R722 su priedais (b. l. 200-205). Būtent po šios sutarties sudarymo ieškovas 2011 m. sausio 17 d. pareiškė prašymą, kuriuo atsisakė nuo prevencinio ieškinio. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtos sutarties sąlygas ir sutartimi prisiimtus šalių įsipareigojimus, sprendžia, kad būtent pasirašius 2010 m. gruodžio 23 d. sutartį dėl energijos išteklių buvo iš esmės patenkinti ieškovo prevenciniame ieškinyje išdėstyti reikalavimai, t. y. pasirašius nurodytą sutartį ieškovui išnyko grėsmė, kad, nesant sutarties, atsakovas nutrauktų elektros energijos, vandens ir šilumos tiekimą ieškovo UAB „Turboost“ valdomoms patalpoms (sutarties 2 ir 4 dalys). Sutartyje ir jos prieduose aptarti ir įmokų dydžiai, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad minėtos sutarties sudarymu iš esmės buvo patenkintas ir ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą pagrįsti atsakovo patiriamų išlaidų dėl to, kad ieškovas naudojasi lokaliais elektros energijos, vandens (nuotekų) bei šilumos tinklais, dydį ir būtinumą. Nors atsakovas nurodo, kad nebuvo atsakovo neteisėtų veiksmų ir nebuvo grėsmės atsakovo neteisėtiems veiksmams, o energijos išteklių sustabdymas buvo atsakovo interesų gynybos priemonė, tačiau teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, galimiems neteisėtiems atsakovo veiksmams užkirsti 2010-07-09 ir 2010-07-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimis buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2010-10-27 nutartimi išnagrinėjęs atskirąjį skundą dėl 2010-07-09 ir 2010-07-12 nutarčių, šiuos pirmos instancijos teismo procesinius sprendimus paliko nepakeistus. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas ne tik pasidarytų neįmanomas, bet ir pats savaime prarastų esmę. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios ir proporcingos susidariusioje situacijoje. Pažymėtina, kad nors teismai, spręsdami klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio pagrįstumo nevertina, tačiau tai nereiškia, kad teismai gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones absoliučiai neįvertinę, ar pareikštas ieškinys galėtų būti patenkintas. Taigi pirmos instancijos teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, o apeliacinės instancijos teismui nutartis palikus nepakeistas, iš esmės buvo konstatuota, kad tam tikri atsakovo veiksmai kėlė grėsmę ieškovui, todėl atmestini atsakovo argumentai, kad ieškovas pareiškė visiškai nepagrįstą ieškinį, kurio vėliau atsisakė. Pažymėtina ir tai, kad nuo ieškinio pateikimo teismui iki atsisakymo praėjo apie 6 mėnesiai. Būtent praėjus šiam laikotarpiui buvo pasirašyta sutartis, dėl kurios ir buvo atsisakyta ieškinio reikalavimų. Darytina išvada, kad esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms ir nepasirašytai sutarčiai, ieškovas, kuris neatsisakė ieškinio 6 mėnesius, galėtų ir toliau bylinėtis, kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo užtikrinta, kad atsakovas nenutrauks energijos tiekimo. Tačiau kadangi buvo pasirašyta sutartis, ieškovas nedelsdamas atsisakė visų prevencinio ieškinio reikalavimų. Kiti atsakovo argumentai civilinės bylos nagrinėjimo objektui apeliacinės instancijos teisme reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

12Atsakovas taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas priteisė nepagrįstai dideles išlaidas ieškovo ir trečiojo asmens naudai. Teisėjų kolegija su atsakovo argumentais nesutinka, kadangi pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgė į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą bei apimtį, sumažino ieškovo prašomą priteisti sumą 11 858 Lt iki neviršijančios 5 000 Lt sumos, nustatytos Rekomendacijose (8.2. p., 8.3. p., 8.16. p., 8.18. p., 9. p.). Rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžio pirmosios instancijos teismas neviršijo ir priteisdamas 1 600 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens AB „SEB lizingas“ naudai (Rekomendacijų 8.2. p.).

13Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto (atsakovo) atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, pirmos instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, nustatydamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 17 d. paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

14Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

15Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.