Byla 2A-29-345/2010

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Tatjanos Žukauskienės, sekretoriaujant Violetai Kamašinienei, dalyvaujant ieškovės P. S. atstovei advokatei Danguolei Bajorinienei, atsakovės V. P. atstovui advokatui Tomui Puzinui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės P. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės P. S. ieškinį atsakovei V. P., tretieji asmenys A. P., AB „Invalda“, AB FMĮ „Finasta“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovė P. S. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pripažinti 1995-08-02, 407 vnt. IAB „Invalda“ akcijų perleidimo ir 1995-08-03, 401 vnt. IAB „Invalda“ akcijų perleidimo sandorius, sudarytus tarp ieškovės P. S. ir V. P., negaliojančiais nuo jų sudarymo momento; priteisti 14 356,81 Lt nuostolių (negautų pajamų) bei bylinėjimosi išlaidas. Tai pat prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad ieškovė 1991 m. įsigijo 407 vnt., o jos sutuoktinis B. S. 401 vnt. IAB „Invalda“ akcijų. ( - ) ieškovės sutuoktinis mirė, ir ieškovė pagal įstatymą paveldėjo jo turėtas 401 vnt. akcijas. Su paveldėtomis akcijomis ieškovė turėjo viso 808 vnt. akcijų už 808 Lt. Ieškovė yra senyvo amžiaus, todėl nutarė surašyti testamentą ir prisiminė, jog yra IAB „Invalda“ akcininkė. Raštu kreipėsi į AB FMĮ „Finasta“, ketindama sužinoti, kodėl jai nemokami dividendai ir 2007-10-16 sužinojo, jog jos sutuoktinio akcijos yra parduotos atsakovei pagal 1995-08-03 sutartį, o iš teisme gautų dokumentų sužinojo, kad jai priklausančios 407 vnt. akcijos, parduotos atsakovei pagal 1995-08-02 sutartį. Ieškovė akcijų atsakovei nepardavė, pinigų iš atsakovės negavo, į Vilnių sudaryti sandorio nebuvo nuvykusi. Atsakovės patikėtinis V. Ž. ieškovei davė pasirašyti sutartis, kurias ji pasirašė tikėdamasi, jog pasirašo dokumentus, kad po savo vyro mirties ji tapo jo turėtų akcijų savininkė. Šis suklydimas buvo esminis, nes sandorio sudarymo metu ieškovei buvo 73 m., jos išsilavinimas yra 4 klasės, ji nesuvokė tikrųjų sandorio sudarymo pasekmių. V. Ž. suklaidino ieškovę pateikdamas jai pasirašyti akcijų pirkimo - pradavimo sutartis, nors ieškovei paaiškino, kad akcijos perrašomos jos vardu. Ieškovė prašė pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ir juos panaikinti pagal LR CK 1.90 str., ir priteisti 808 Lt akcijų vertės, netaikant restitucijos, nes akcijos yra perleistos sąžiningiems tretiesiems asmenims. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė prarado galimybę gauti AB „Invalda“ akcininkams nuo 1995 m. rugpjūčio mėnesio iki 2008 m. balandžio mėnesio (išskyrus 2000 m. - 2001 m.) mokamus dividendus, viso 911,69 Lt. Tuo pačiu AB „Invalda“ akcijomis galima buvo prekiauti Vilniaus vertybinių popierių biržoje, šių akcijų vertė nuolat augo. Labiausiai jų vertė išaugo 2007 m., todėl dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė 12 637,12 Lt nuostolių (negavo pajamų). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 14 356,81 Lt nuostolių. Nurodė, kad ieškininės senaties eiga būtų skaičiuojama nuo 2007-10-16 sužinojimo apie teisės pažeidimą. Ieškovė dėl senyvo amžiaus, neturėdama ginčijamų sutarčių egzempliorių, negalėdama su jomis papildomai susipažinti ir taip laiku apginti savo pažeistų teisių, praleido 1964 m. CK numatytą 3 m. ieškininės senaties terminą, kurį prašė atnaujinti.

4Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovei turėjo būti žinoma, kad ji sudarė akcijų perleidimo sutartį. Ieškovė, būdama apdairus ir rūpestingas asmuo, privalėjo atidžiai perskaityti nedidelės apimties ir nesudėtingo turinio sutartį prieš ją pasirašant. Ieškinio senaties terminą prašė skaičiuoti nuo ginčo sutarties sudarymo momento. Per daugiau nei 12 metų nuo sutarties sudarymo dienos ieškovei turėjo iškilti abejonių, kodėl AB „Invalda“ nevykdo akcininkės atžvilgiu prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovė prašo panaikinti sutartis ne todėl, kad ji pati suklydo dėl esminių sutarties sąlygų, o todėl, kad dėl šių sąlygų ji tariamai buvo suklaidinta (apgauta). Atsakovė neklaidino ieškovės, o V. Ž., kuris pirko akcijas atsakovei, atsakovė nebuvo pateikusi jokių nurodymų kaip nors suklaidinti ieškovę. Atsakovė nežinojo apie tariamą ieškovės apgavimą ar kitokį suklaidinimą. Ieškovė nurodo, kad pas ją atvykęs V. Ž. nurodė, kad pasirašydama ginčo sutartis, ji pasirašo dokumentus, skirtus įregistruoti jos mirusio sutuoktinio B. S. turėtas 401 vnt. akcijas ieškovės vardu, tačiau bylos duomenimis 401 vnt. akcijų 1994-04-26 jau buvo įregistruotos ieškovės vardu, t.y., daugiau nei prieš metus iki ginčo sutarčių sudarymo, ieškovės vardu buvo išduotas Laikinasis akcininko pažymėjimas Nr.2-00529, kurį ji pateikė sudarant ginčo sutartis. Tokiu būdu ginčo sutarčių sudarymo metu ieškovei buvo žinoma, jog jos sutuoktinio B. S. akcijos jau buvo įregistruotos kaip ieškovės nuosavybė. Atsakovė nėra atlikusi jokių veiksmų, kurie būtų suklaidinę ieškovę ar atlikusi kitų veiksmų, dėl kurių ieškovei galėjo atsirasti žala, nuostoliai. Atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti 2007 m. buvusią AB „Invalda“ akcijų, perleistų ginčo sutartimis, vertę. Ieškovė neįrodė, kodėl būtent 2007m. akcijų kainomis ji vertina savo patirtą žalą, kad 2007 m. ji būtų pardavusi akcijas.

5Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2009 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, bei priteisė iš ieškovės P. S. atsakovei V. P. 1925 Lt atstovavimo išlaidų. Konstatavo, kad iš byloje esančių žiniaraščių (b.l.48,50, 51, t.1) matyti, kad ieškovei dividendai už 1993 – 1994 m. buvo pervesti. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovė buvo suklaidinta atsakovės, sandoriuose nurodyta, kad akcijos perleidžiamos po 0,70 Lt už akciją, 1996 m. akcijų vertė buvo 0,60 Lt už akciją (2t., b.l.8). Pažymėjo, kad ginčijamos sutartys nedidelės apimties, todėl ieškovė nors senyvo amžiaus turėjo galimybę su jomis susipažinti. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (LR CK 1.5str.). Kai suklydimas yra tik suklydusio sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti (Nr.3K-3-514/2005). Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, jog ieškovė praleido ieškininės senaties terminą, kuris pagal galiojusio 1964 m. CK 84 str. 1 d. buvo 3 m. Ieškovė būdama apdairus ir rūpestingas asmuo, ir negaudama dividendų nuo 1995 m., turėjo išsiaiškinti, jog jos teisė yra pažeista. Ieškovė dėl savo pažeistų teisių kreipėsi tik 2008-04-03, praėjus daugiau nei 12 m. po sandorių sudarymo, todėl laikytina, kad ieškovė praleido 3 m. ieškinio senaties terminą. Kadangi atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, teismas ieškinį atmeta dėl praleisto ieškinio senaties termino (1964 m. CK 85 str. 2 d.).

6Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Nurodo, jog teismas netinkamai taikė LR CK 1.90 str. nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos, neištyrė įrodymų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Nurodo, jog ieškovė tapo 401 vnt. akcijų paveldėtoja, ieškovė žinojo jau nuo 1992 m. gavusi paveldėjimo teisės liudijimą. Pasirašydama V. Ž. pateiktus dokumentus, atsakovė suprato, jog paveldėtos akcijos perrašomos jos vardu. V. Ž. prisistatė, kaip AB „Invalda“ atstovas Tauragėje, todėl ieškovei nekilo abejonių, kad jis turi teisę tvarkyti bendrovės akcininkų dokumentus. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovei buvo mokami dividendai, nes ieškovė nėra nei karto jų gavusi. Akcijų perleidimo sutartyje nurodyta, jog sutartis sudaryta Vilniuje, tačiau ieškovė nevyko parduoti akcijų į Vilnių, ir už parduotas akcijas negavo pinigų. Apie ieškovei sumokėtus pinigus už akcijas byloje nėra rašytinių įrodymų. Aplinkybė, kad V. Ž. sudarydamas sutartį veikė V. P. vardu, sutartyje nėra nurodyta. V. Ž. įgaliojimas prie sutarčių nepateiktas, todėl nėra žinoma kokius įgaliojimas turėjo V. Ž.. Teismas nepagrįstai rėmėsi LAT 2005-10-26 nutartimi Nr.3K-3514/2005, nes šia nutartimi buvo panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimai ir nutartis ir byla perduota nagrinėti iš naujo. Teismas taip pat neįvertino, jog AB „Invalda“ teismui pateiktos akcijų pasirašymo sutarties (5 priedas), kurią ieškovės sutuoktinis ir AB „Invalda“ pasirašė 1992-10-23, kai tuo tarpu ieškovės sutuoktinis mirė ( - ). Kadangi akcijų vertė labiausiai išaugo 2007 m., ir tuo metu buvo palankiausios sąlygos, ieškovė dėl neteisėtų V. P. veiksmų patyrė 12 637,12 Lt nuostolių. Bendrovė akcininkams mokėjo dividendus, todėl ieškovė prarado galimybę gauti iš bendrovės 911,69 Lt dividendų. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes pasirašius akcijų perleidimo sutartis, V. Ž. šios sutarties egzempliorių ieškovei nepaliko. Tai patvirtina ginčijamos sutarties 3 p., iš kurio matyti, kad šios sutarties po 1 egzempliorių perduodama akcijų įgijėjui ir bendrovei. Kadangi ieškovė neturėjo akcijų perleidimo sutarties, buvo senyvo amžiaus, o daugelis bendrovių tuo metu dividendų nemokėjo, apie savo pažeistas teises suprato tik 2007-10-16 gavusi atsakymą iš AB FMĮ „Finasta“. Taigi, senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir turi būti atnaujintas.

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistu. Nurodo, jog ieškovė pati po sutuoktinio mirties atliko su turto paveldėjimu susijusius visus veiksmus – 1994-04-22 gavo paveldėjimo teisės liudijimą, bendrovės 1994-04-26 išduotą laikinąjį akcininko pažymėjimą. Todėl ieškovei buvo žinoma, kad ji jau yra atlikusi visus veiksmus, kad įregistruoti velionio sutuoktinio turėtas akcijas savo vardu. Be to, ieškovei buvo žinoma, kaip turi atrodyti paveldėjimo dokumentai, kurie ženkliai skiriasi nuo pasirašytų sutarčių. Pažymi, kad ieškovė pasirašydama sutartis pateikė akcininko pažymėjimą. Ieškovė prašo pripažinti sandorius negaliojančius ne dėl suklydimo, o dėl V. Ž. apgaulės, tačiau V. Ž. nėra įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį, nes apdairus ir rūpestingas asmuo tokiomis pat aplinkybėmis turėjo sužinoti anksčiau apie pažeistas savo teises. 1996 m. bendrovės akcijų vertė buvo 0,60 Lt, todėl atsakovė nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovės po 1 Lt už akcijas. Be to, padidėjusi akcijų vertė jau yra įskaičiuota į ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų, taigi šios sumos priteisimas būtų atliktas du kartus.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).

10Byloje nustatyta, kad ieškovė įsigijo IAB „Invalda“ 407 vnt. akcijų (1t., b.l.17,42), o jos sutuoktinis B. S. 401 vnt. akcijų. ( - ) B. S. mirė (1t., b.l.8). Ieškovė pagal įstatymą paveldėjo sutuoktinio 401 vnt. IAB „Invalda“ akcijas. 1994-04-22 ieškovei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (1t., b.l.9). Ieškovė 1995-08-02 bei 1995-08-03 sutartimis 401 vnt. ir 407 vnt. IAB „Invalda“ akcijas perleido atsakovei V. P. (1t., b.l.14, 45). Akcijos perleistos už 0,70 cnt. už akciją. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančias minėtas akcijų perleidimo sutartis dėl esminio suklydimo (LR CK 1.90 str.) nuo jų sudarymo momento, priteisti 14 356,81 Lt nuostolių bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pasirašydama akcijų perleidimo sutartis ieškovė tikėjo, jog pasirašo akcijų įregistravimo dokumentus po sutuoktinio mirties.

11LR CK 1.90 str. nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal suklydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Aplinkybė, ar būtų sudarytas sandoris kitomis sąlygomis, nustatoma taikant protingo asmens taisyklę, t. y. taikomas ne tik objektyvusis kriterijus (normaliai atidus ir protingas asmuo), bet ir subjektyvusis (žinodamas tikrąją reikalų padėtį). Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į teigiančio, kad jis suklydo, asmens amžių, sveikatos būklę, išsimokslinimą, sandorio sudarymo ir kitas bylai svarbias aplinkybes.

12Ieškovė ginčydama akcijų perleidimo sutartis nurodo, jog akcijų perleidimo sutartys buvo sudarytos dėl suklydimo - ieškovė tikėjo, jog pasirašydama minėtas sutartis, pasirašo akcijų įregistravimo dokumentus po sutuoktinio mirties. Teismas priimdamas sprendimą netinkamai taikė LR CK 1.90 str. nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, neištyrė įrodymų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus.

13Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė 1992-10-23 įsigijo IAB „Invalda“ 407 vnt. akcijų (1t., b.l.17). Ieškovė sutuoktiniui nuosavybės teise priklausė 401 vnt. bendrovės akcijų. 1994-04-22 ieškovei buvo išduotas paveldėjimo, pagal įstatymą teisės liudijimas į 401 vnt. bendrovės akcijų po ieškovės sutuoktinio B. S. mirties. 1994-04-26 ieškovei buvo išduotas 401 vnt. paveldėtų akcijų savininko laikinasis pažymėjimas Nr. 2-00529 (1t., b.l.41). Iš šio pažymėjimo ir akcijų perleidimo sutarčių matyti, kad perleidžiant paveldėtas akcijas, jos jau buvo įregistruotos ieškovės vardu. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad perleidžiant akcijas ieškovė galėjo suklysti, jog vis dar tvarkomi paveldėjimo teisės dokumentai. Akcijų perleidimo sutartys buvo sudarytos skirtingomis dienomis - 1995-08-02 ir 1995-08-03, o tai reiškia, jog sudarant sutartis, ir esant pagrįstų abejonių dėl sandorio esmės ieškovė turėjo laiko užsitikrinti tinkamą atstovavimą ir pasitikrinti, kokius dokumentus pasirašo, ir ar šių dokumentų turinys atitinka tikrąją jos valią. Akcijų perleidimo sutartys yra nedidelės apimties, jų turinys aiškiai suformuluotas, minėtose sutartyse nėra dviprasmiškų sąvokų susijusių su paveldėjimo teisėmis ar testamentu, sutartyse taip pat nėra niekur minima ir mirusio sutuoktinio pavardė. Vertinant ar ieškovė galėjo suklysti dėl sandorių esmės, menko išsilavinimo, kolegija taip pat vertina ir ieškovės sveikatą, bei elgesį po sandorio sudarymo. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų apie ieškovės silpną sveikatą, taip pat įrodymų, jog sandorių sudarymo metu ieškovė negalėjo suvokti kokius dokumentus pasirašo. Priešingai, vertinant ieškovės elgesį po sandorių sudarymo galima daryti išvadą, jog ji veikė kaip apdairus, rūpestingas, raštingas žmogus, ir būdama garbingo amžiaus, civilinėje apyvartoje veikė pakankamai aktyviai. Vadovaujantis VĮ Registro centro duomenimis ieškovė po sutuoktinio mirties susitvarkė visus paveldėjimo dokumentus. Po 1995 m. akcijų perleidimo sutarčių, pirkimo – pardavimo sutartimis pardavė ne tik akcijas, tačiau ir žemės sklypą bei pastatus, esančius ( - ). 2001-12-18 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi iš valstybės įsigijo mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos 0.1010 ha žemės sklypą, kurį perleido tik 2004-09-02, o 2000-08-28 Apskrities viršininko sprendimu Nr. 77-413 suteiktą 0.0911 ha mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos sklypą, esantį ( - ), perleido 2004-10-14. Taigi, ieškovės menkas išsilavinimas ir garbingas amžius nesutrukdė ieškovei sudaryti kitus sandorius, iš valstybės įsigyti nekilnojamojo turto, vėliau šį perleisti, taip pat pirkimo – pardavimo sutartimis perleisti ir kitą nuosavybės teise turėtą turtą. Esant šioms aplinkybėms kolegija kritiškai vertina ieškovės argumentus, jog akcijų perleidimo sutartys sudarytos iš esmės suklydus, todėl nėra pagrindo minėtų sutarčių naikinti LR CK 1. 90 str. pagrindu.

14Apeliantė prašo panaikinti sandorius vadovaujantis LR CK 1.90 str., t.y., dėl esminio suklydimo, tačiau tiek ieškinyje tiek apeliaciniame skunde nėra nurodyta, jog ieškovę suklaidino atsakovė V. P.. Ieškovė nurodo, jog atsakovę, superkant akcijas atstovavo V. Ž., kuris suklaidino ją dėl sandorių esmės, tačiau ieškinyje nėra reiškiami reikalavimai V. Ž., byloje nėra rašytinių įrodymų, jog sandorių sudarymo metu, V. Ž. veikė V. P. vardu, V. Ž. nėra įtrauktas į bylos nagrinėjimą atsakovu ar trečiuoju asmeniu, todėl nėra pagrindo pripažinti šių sandorių negaliojančių ir remiantis LR CK 1.91 str.

15Apeliantė nurodo, jog teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-26 nutartimi Nr.3K-3514/2005, nes šia nutartimi buvo panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimas ir nutartis ir byla perduota nagrinėti iš naujo. Kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus, nes minėta nutartimi nebuvo remtasi byloje, kaip suformuota teismų praktika šios kategorijos bylose, o cituojama kokiais atvejais teismų praktikoje yra pripažįstama, jog asmuo įgyvendindamas savo teises veikė apdairiai ir rūpestingai, ir priešingai.

16Vadovaujantis AB „Invalda“ pateiktais rašytiniais įrodymais (1t., b.l.148), atsakovė V. P. visas jai priklausančias bendrovės akcijas 1996-06-17 perleido A. P., o pastaroji 1996 m. – R. V.. R. V. jam priklausančias akcijas 1996 m. dalimis perleido A. R., K. R., S. G., A. N., V. B., Vandai H. D., A. B. ir A. B.. Tuo tarpu ieškovė 14 356,81 Lt nuostolių, t.y., negautas pajamas prašo priteisti tik iš atsakovės V. P. neatsižvelgdama, jog atsakovė tiki trumpą laiko tarpą buvo įsigytų akcijų savininkė ir galimai gavo iš turėtų akcijų dividendus. Taigi, esant šioms aplinkybėms ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės nuostolius iki šios dienos yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

17Apeliantė nurodo, jog teismas nepagrįstai atmetė prašymą atnaujinti 1964 m. CK 84 str. 1 d. numatytą 3 metų ieškinio senatį, nes ieškovė neturėjo akcijų perleidimo sutarties, buvo senyvo amžiaus, o daugelis bendrovių tuo metu dividendų nemokėjo, apie savo pažeistas teises suprato tik 2007-10-16 gavusi atsakymą iš AB FMĮ „Finasta“. Taigi, senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl praleistas ieškinio senaties terminas turi būti atnaujintas. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad ieškovei buvo mokami dividendai, nes ieškovė nėra nei karto jų gavusi.

18Byloje nėra pateikta raštinių įrodymų apie akcininkams išmokėtas sumas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog tiek ieškovei tiek kitiems akcininkams 1993 m. ir 1994 m. buvo priskaičiuoti dividendai (1t., 46-51), o buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytos sąskaitos, į kurias akcininkams buvo pervedami dividendai. Šie rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, jog dividendai buvo pervedami.

19Pagal LR CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y., išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo.

20Nagrinėjamu atveju bylos faktinės aplinkybės leidžia labiau tikėti, jog akcijų perleidimo sutartys buvo sudarytos sąmoningai, ieškovė suprato sandorio pasekmes bei jų siekė, nes priešingu atveju, ieškovės nesirūpinimas beveik 13 metų savo teisėmis, gali būti pripažintas tik kaip aplaidus elgesys, kuris nėra svarbi priežastis atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, jog ieškovė po ginčijamų sandorių sudarė eilę kitų pirkimo-pardavimo sandorių, ir perleido visą savo turtą tretiesiems asmenims, todėl mažai tikėtina, jog akcijų perleidimo sutarčių pasirašymą beveik 13 metų laikė tik kaip akcijų perrašymą po sutuoktinio mirties savo vardu. Galiojęs 1964 m. CK 84 str. 1 d., numatė 3 metų ieškinio senaties terminą, tuo tarpu ieškovė kreipėsi į teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais tik 2008-04-03. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (LR CK 1.131 str.). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (LR CK 1.126 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovė V. P. reikalavo taikyti ieškinio senatį, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai neatnaujino praleisto ieškinio senaties termino, ir ieškinį atmetė vadovaujantis 1964 m. CK 82 str. 2 d.

21Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ieškovės atstovo pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

22Atmetus apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, atitinkamai atmestinas ir ieškovo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23Byloje nėra pateikta raštinių įrodymų apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl iš ieškovės priteistinos tik 18,25 Lt pašto išlaidos valstybei (LR CPK 93 str., 98 str.).

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1p., kolegija,

Nutarė

25Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26Priteisti iš ieškovės P. S., a.k. ( - ) valstybei 18,25 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme.