Byla 2A-139/2013
Dėl nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą pripažinimo, tretieji asmenis akcinė bendrovė „Kauno energija“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, notarė B. G

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. bei atsakovų J. M., V. M., D. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 20d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. M. patikslintą ieškinį atsakovams J. M., V. M., D. M. dėl nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą pripažinimo, tretieji asmenis akcinė bendrovė „Kauno energija“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, notarė B. G.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4I. S. M. pareikštu atsakovams J. M., V. M., D. M. ieškiniu prašė:

  1. pripažinti negaliojančia 1997 m. gegužės 16 d. gyvenamojo namo, esančio ( - ), Kaune, pirkimo – pardavimo sutarties dalį dėl sutarties šalies (pirkėjo) ir 2003 m. liepos 17 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1 -8815, dalį dėl sutarties šalies, nustatant, kad gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkėjas yra ieškovė S. M. ir jos sutuoktinis atsakovas D. M.;
  2. pripažinti negaliojančiais išduoto 1996 m. gegužės 9 d. namo statybos leidimo Nr. 41-4-96 J. M. dalį ir 2000 m. vasario 9 d. individualaus statinio priėmimo naudoti akto Nr. 70 dalį dėl statytojo, nustatant, kad leidimas gyvenamojo namo, esančio ( - ), Kaune, statybai ir individualaus statinio priėmimo aktas Nr. 70 yra išduoti ieškovės S. M. ir atsakovo D. M. vardu;
  3. pripažinti, kad gyvenamasis namas, esantis ( - ), Kaune ir žemės sklypo dalis – 494 kv. m., esanti ten pat, yra jungtinė S. M. ir D. M. nuosavybė.
  4. priteisti ieškovei iš atsakovų jos turėtas bylinėjimosi ir juridinės pagalbos išlaidas.

5Ieškovė nurodė, kad ji su savo sutuoktiniu atsakovu D. M. kitų atsakovų J. ir V. M. sutikimu faktiškai savo lėšomis pastatė ir įrengė gyvenamąjį namą, esantį ( - ), Kaune, nes sukūrę šeimą neturėjo kur gyventi. Atsakovo tėvui J. M. 1992 m. gavus iš savo darbovietės – „Kauno šilumos tinklai“ sutikimą lengvatinėmis sąlygomis ūkio būdu statytis ginčo gyvenamąjį namą, ji bendru sutuoktinių sutarimu kartu su savo šeima 1996 m. įsikėlė gyventi į neįrengtą gyvenamąjį namą ir toliau savo lėšomis ir darbu šį ginčo namą pilnai įrengė, sutvarkė aplinką ir kapitališkai rekonstravo žymiai pagerindami jo pradinę vertę. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ir atsakovo D. M. lėšomis ir darbu atliktų statybos – remonto darbų vertė žymiai viršijo pradinę pastato vertę bei įvertinus tą aplinkybę, kad ir pirminiai ginčo namo statybos darbai faktiškai buvo vykdomi ieškovės šeimos lėšomis, ieškovė prašo pripažinti ginčo namą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe atitinkamai pripažįstant negaliojančia 1997 m. gegužės 16 d. ginčo gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutarties dalį dėl pirkėju įvardinto J. M., nurodant, kad tikrieji ginčo namo pirkėjai pagal šią sutartį yra ieškovė ir atsakovas D. M.. Taip pat dėl aukščiau nurodytų priežasčių ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais 1996m. gegužės 9 d. namo statybos leidimo Nr. 41-4-96 J. M. dalį ir 2000 m. vasario 9 d. individualaus statinio priėmimo naudoti akto Nr. 70 dalį dėl statytojo, nustatant, kad teik leidimas statyti ginčo namą tiek jo priėmimo naudoti aktas yra išduoti ieškovei ir atsakovui D. M., o ne minėtuose dokumentuose nurodytam atsakovui J. M..

6Atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė neteisingai nurodo faktines bylos aplinkybes, susijusias su ginčo namo statyba, nes tiek galimybė statyti gyvenamąjį namą, tiek statybos leidimo dokumentai neatsiejamai susiję su atsakovo J. M. ilgalaikiu darbu AB „Lietuvos energija“ filiale „Kauno šilumos tinklai“, kurio dėka būtent atsakovo šeimai buvo suteikta galimybė lengvatine tvarka pagerinti savo šeimos gyvenamąsias sąlygas, t. y. išskirtas sklypas ir suteikta galimybė vykdyti bendrovės tarpininkavimo pagrindu statybos rangos darbus ūkio būdu. Tiek statybos leidimas, tiek vėlesni statybos darbai statant ginčo gyvenamąjį namą ir jį priduodant naudojimui buvo atlikti išimtinai atsakovo J. M. ir jo sutuoktinės lėšomis bei šio atsakovo darbovietės suteiktomis statybos rangos darbų atlikimo pobūdžio paslaugomis, kaip darbuotojui suteiktu kreditu darbdavio sąskaita. Visus mokėjimus pagal ieškovės ginčijamą pirkimo – pardavimo sandorį mokėjo tik jie patys, todėl J. M. darbovietė, t. y. AB „Lietuvos energija“ filialas „Kauno šilumos tinklai“, į parduodamo ginčo namo kainą įskaitė prieš sutarties sudarymą sumokėtas atsakovo J. M. įmokas, o likusią namo vertės sumą sutiko išdėstyti J. M. dalimis iki įsiskolinimo tarpusavio suderinimo akte nurodytos datos. J. M., kaip teisėtam ginčo gyvenamojo namo savininkui, 2003m. liepos 17d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartimi buvo parduotas namų valdos, esančios ( - ), Kaune 8918 kv. m. ploto žemės sklypas, už kurį atsakovas J. M., kaip gyvenamojo namo savininkas, sumokėjo savo lėšomis. Atsakovai visų ieškovės pareikštų reikalavimų atžvilgiu prašė CK 1. 126 straipsnio 2 dalies pagrindu taikyti ieškinio senaties terminą.

7Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su pareikštu ieškiniu dalyje dėl 1996 m. gegužės 9 d. ginčo namo statybos leidimo Nr. 41-4- 96 išdavimo ir 2000 m. vasario 9 d. individualaus statinio priėmimo naudoti akto Nr. 70 dalių, kuriose statytoju ir asmeniu turinčiu teisę vykdyti ginčo namo statybą nurodytas atsakovas J. M., pripažinimo negaliojančiais nesutiko ir prašė šiuos ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad minėti administracine tvarka priimti gyvenamojo namo statybą reglamentuojantys aktai yra priimti teisėtai, t. y. nepažeidžiant Statybos įstatymo 3 straipsnio ir poįstatyminių aktų reikalavimų, be to ieškinio reikalavimai yra reiškiami praleidus ieškinio senaties terminą.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 20d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir:

10pripažino, jog ieškovės S. M. ir atsakovo D. M. atlikti statybos rangos darbai, įrengiant gyvenamąjį namą ir sutvarkant namų valdą, esančius ( - ), Kaune, sudaro 1/3 dalį ginčo objekto vertės ir yra bendroji sutuoktinių S. M. ir D. M. nuosavybės dalis;

11padalinant šią nuosavybę, priteisė ieškovei S. M. iš atsakovų J. M., V. M. ir D. M. solidariai 51500,00 Lt piniginės kompensacijos už atliktą nekilnojamojo turto pagerinimą;

12likusioje dalyje ieškinį atmetė;

13priteisė iš ieškovės S. M. 5608,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų valstybei;

14priteisė iš atsakovų J. M., V. M. ir D. M. po 393,90 Lt žyminio mokesčio išlaidų valstybei.

15Teismas nustatė, kad ginčas tarp šalių dėl gyvenamojo namo esančio ( - ), Kaune, kilo po to, kuomet 2009 m. atsakovas D. M., t. y. ieškovės sutuoktinis, ieškovę su kartu gyvenusiomis dukromis iš ginčo gyvenamojo namo išvijo ir nuo to laiko padedamas atsakovų J. M. ir V. M. neleidžia jai naudotis ginčo namu. Būtent nuo nurodomo momento buvo pažeistos ieškovės, kaip ginčo gyvenamojo namo bendraturtės bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su atsakovu D. M. teisės, kurias ji ėmėsi ginti 2010m. vasario 2d. pareikšdama ieškinį teismui. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendė, kad ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties terminio savo kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalininkės teisėms apginti, nes turtas, dėl kurio vyksta ginčas tarp šalių, yra įgytas po santuokos tarp ieškovės ir atsakovo D. M. sudarymo sutuoktinių bendros veiklos ir pajamų panaudojimo rezultate (CK 3.88 str. 1 d.). Remiantis šia nuostata, aplinkybė, jog ginčo gyvenamojo namo savininku nuo pat jo statybos pradžios nurodomas atsakovas J. M., teismo vertinimu, nereiškia, jog ginčo namų valdoje atlikti statybos – remonto darbai įrengiant gyvenamąjį namą bei sutvarkant aplinką negali būti vertinami, kaip ieškovės su atsakovu D. M. bendroji jungtinė nuosavybė. Atvirkščiai, vadovaudamasis CK 1.2 ir 3.87 straipsnių nuostatomis, teismas padarė išvadą, jog šio turto dalybų sąlyga yra susijusi su socialinio teisingumo įgyvendinimo tikslu šio konkretaus ginčo atveju, nes priešingu atveju, t. y. visiškai atmetus ieškinį, o kartu ir galimybę ieškovei apginti savo, kaip atsakovo D. M. sutuoktinės turtines teises, atsakovai nepagrįstai praturtėtų, įgydami turto dalį be pagrindo (CK 6.237 str. 1 d.).

16Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, liudytojų parodymus bei šalių paaiškinimus, sprendė, kad ieškinys dalyje dėl pripažinimo negaliojančiu 1996 m. gegužės 9d. išduoto namo statybos leidimo Nr. 41-4-96 atsakovo J. M. vardu bei reikalavimo pripažinti negaliojančiu iš dalies 2000m. vasario 9d. Individualaus statinio priėmimo naudotis akto Nr. 70 dalį dėl statytojo, nustatant, kad ne tik leidimas ginčo gyvenamajam namui statyti, bet ir individualaus statinio priėmimo aktas Nr. 70 yra išduoti ieškovės ir D. M. vardu, yra nepagrįstas. Teismas nustatė, kad statybos leidimo išdavimas buvo neatsiejamai susijęs su atsakovo J. M. darbu Kauno šilumos tinkluose ir žinybine tvarka buvo sprendžiamas dar nuo 1992 m. balandžio 14d. Būtent dėl to, kad atsakovui J. M. 1996m. kovo 26d. Kauno šilumos tinklų valdyba savo potvarkiu suteikė galimybę statytis sublokuotą gyvenamąjį namą ( - ), nes iki to buvo patvirtinti būsimųjų savininkų sąrašai, susitarta dėl statybos būdo ir finansavimo galimybių, ką neginčijamai patvirtina atsakovų pateikti teismui rašytiniai įrodymai. Teisėto statybos leidimo atsakovui išdavimo faktą, teismo vertinimu, taip pat patvirtina 1998m. rugpjūčio 27d. 327-osios sublokuotų namų savininkų bendrijos įkūrimo faktas, kurios pirmininku buvo išrinktas būtent atsakovas J. M.. Iš bendrijos įregistravimo pažymėjimo ir bendrijos mokėjimo pranešimų duomenų teismas nustatė, jog pats atsakovas nuo gyvenamųjų namų bendrijos įsteigimo 2003 m. jai vadovavo, sudarinėjo sutartis dėl paslaugų atlikimo ir rūpinosi atsiskaitymais. Be to, ieškovė nepateikė jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių tai, jog ginčo atveju išduodant statybos leidimą J. M. buvo pažeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio ar tuo metu galiojusių statybos techninių reglamentų reikalavimai ( CPK 178 str.).Kadangi 2000m. vasario 9d. Individualaus statinio priėmimo naudoti akte Nr. 70 statytoju, sutinkamai su Statybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimais, įvardintas atsakovas J. M., kurio vardu bei užsakymu 1995m. lapkričio 25d. BGAK „Miestprojektas“ paruošė ginčo gyvenamojo namo projektą ir atsakovas pateikė teismui atliktų statybos rangos darbų apmokėjimą patvirtinančius rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovės ieškinio reikalavimas įvardinti ją ir atsakovą D. M. statytojais yra nepagrįstas. Šią teismo išvadą be nurodytų aplinkybių, teismo vertinimu, patvirtina ir tas faktas, jog tiek surašant 1995m. lapkričio 15d. Statinių aprašymo ir įkainojimo aktą, tiek 1997m. vasario 13d. šį įkainojimą tikslinant, dėl statinių vertės šių statinių valdytojas AB „Lietuvos energija“ filialas „Kauno šilumos tinklai“ prieš jų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą kaip su užsakovu derėjosi išimtinai su J. M., o ne su ieškove ar jos sutuoktiniu.

17Teismas, įvertinęs ieškovės ginčijamas nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, padarė išvadą, kad šios sutartys jų sudarymo metu visiškai atitiko jas sudarančių šalių valią bei neprieštaravo įstatymų reikalavimams, nes sutarčių sudarymo metu niekam nekilo abejonių dėl ginčo gyvenamojo namo priklausymo AB „Lietuvos energija“ filialui „Kauno šilumos tinklai“ ar žemės sklypo priklausymo valstybei. Įvertinęs minėtų sutarčių sąlygas teismas sprendė, kad visos esminės nekilnojamojo turto įgijimo sąlygos sudarant ginčo sutartis buvo derinamos būtent su atsakovu J. M., o ne su ieškove ir jos sutuoktiniu. Būtent šiam atsakovui, kaip darbuotojui, buvo leista atsiskaityti už šį turtą lengvatinėmis sąlygomis.

18Teismas nustatė, kad tarp šalių vyksta ginčas dėl sutuoktinių turto teisinio reguliavimo nors santuoka tarp ieškovės ir atsakovo D. M. nenutraukta. Teismas sprendė, kad įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad visas santuokos metu abiejų sutuoktinių ar kiekvieno jų atskirai vardu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 str.), nagrinėjamu atveju nėra taikoma, nes ginčo turtas yra įregistruotas ne sutuoktinių, o atsakovo D. M. tėvo J. M. vardu. Todėl šiuo atveju S. M. tenka pareiga įrodinėti, kad ginčo nekilnojamas turtas įgytas(sukurtas) jos ir jos sutuoktinio D. M. lėšomis, darbu ar kitais būdais ir kad jis yra bendroji jungtinė su atsakovu D. M. nuosavybė.

19Teismas pažymėjo, jog įrodinėjant aplinkybes dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo, yra neabejotinai svarbu kokiomis ir kieno lėšomis ši nuosavybė sukurta. Šiuo atveju neabejotinai svarbi aplinkybė, kuria ieškovė ir grindžia bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimą ir ketinimą ją sukurti yra ta, kad ieškovė su atsakovu D. M. ir šeima apsigyveno ginčo namų valdoje ir ketino ten gyventi nuolatos savininkų, bet ne kokiu kitokiu statusu.

20Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei esančią medžiagą, padarė išvadą, kad ieškovė, nors ir neišreiškusi aktyviais veiksmais savo ketinimų perimti kartu su atsakovu nuosavybės teisę iš sutuoktinio tėvo J. M., tačiau kartu su vyru atliko nemažą statybos remonto ir teritorijos sutvarkymo darbų dalį. Šias aplinkybes, teismo vertinimu, patvirtina byloje esantys duomenys apie tai, kad po to, kuomet 1996 m. ieškovė su šeima, sutinkant atsakovui J. M., įsikėlė į nebaigtą įrengti ginčo namą, sutuoktiniai ėmė vartojimo kreditus ne tik komercinei veiklai vystyti, bet ir būsto, t. y. ginčo gyvenamojo namo įrengimui. Be to, ieškovė su sutuoktiniu pirko elektros įrangą lizingo sutartimi, pakeitė gyvenamojo namo langus, savo darbu bei lėšomis įrengė laiptus bei terasą, atliko kitus rekonstravimo – statybos darbus, tuo žymiai pagerindami ginčo turto vertę. Šias aplinkybes taip pat patvirtina fotonuotraukos prie faktinių bylos apžiūros 2009m. rugsėjo 25d. protokolo bei liudytojais apklaustų G. S., D. U., N. V., D. M., S. F., R. B., S. L., L. B., A. B. parodymai.

21Būtent nurodytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, jog nors ir nepripažinus ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės teisų į ginčo gyvenamąjį namą ir šios namų valdos žemės sklypą kartu su sutuoktiniu D. M., negali būti paneigta jos, kaip sutuoktinės teisė į turtą, kuris sutuoktiniams siekiant priešingų teisei tikslų padarytų pagerinimų ginčo nekilnojamajam turtui būdu atitektų atsakovams. Šiuo atveju teismas sprendė, jog ieškovės teisės privalo būti ginamos lygiateisiškumo pagrindu, kaip tą numato CK 3.3 straipsnio nuostatos, nes priešingu atveju atsakovai įgytų turto pagerinimą be pagrindo (CK 6.237 str. 1 d.).

22Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas atsižvelgė tiek į šalių pateiktus oficialius VĮ „Registrų centras“ ginčo namų valdos vertės 2010m. sausio 28d. pažymos Nr. M-15, tiek iš dalies į ieškovės pateiktos atliktų darbų ataskaitos duomenis ir spendė, kad atsakovų nekilnojamam ginčo turtui ieškovės ir jos sutuoktinio padaryti pagerinimai sudaro 1/3 dalį visos vertės. Remdamasis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, teismas priteisė ieškovei ½ visų padarytų atsakovų ginčo turtui pagerinimų vertės.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

23Apeliaciniu skundu ieškovė S. M. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 20d. sprendimo dalį, kuria patenkinta dalis ieškovės reikalavimų, padidinant atliktų darbų vertę iki 2/3 dalių ginčo objekto ir padalijus šią nuosavybę priteisti ieškovei iš atsakovų solidariai 130 000 Lt kompensaciją už atliktą nekilnojamojo turto pagerinimą, taip pat panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės valstybės naudai priteista 5 608 Lt žyminio mokesčio. Apeliacinį skundą ieškovė grindžiašiais esminiais argumentais:

241.

25Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai J. M. ir V. M. prašo ieškovės skundą atmesti, panaikinti skundžiamą sprendimą ieškovės patenkintų reikalavimų dalyje, likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą atsakovai grindžia šiais argumentais:

261.

272.

28Apeliaciniu skundu atsakovai J. M., V. M. ir D. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. sprendimo dalį, kuria patenkinta dalis ieškovės reikalavimų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ieškinio reikalavimus, likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą atsakovai grindžia šiais esminiais argumentais:

291. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama sprendimo dalimi priteisdamas ieškovei piniginę kompensaciją už ginčo turto pagerinimą, išėjo už ieškovės pareikšto ieškinio ribų ir pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį. Ieškove trečiuoju ieškiniu reikalavimu prašė tik pripažinti, jog ginčo turtas yra jos ir jos sutuoktinio bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ji neprašė priteisti piniginės kompensacijos. Teismas, atmesdamas du pirmus ieškinio reikalavimus ir konstatuodamas, kad ieškovė ir jos sutuoktinis nei pirko, nei toliau statėsi gyvenamąjį namą pagal išduotą statybos leidimą bei neįsigijo ginčo žemės sklypo, privalėjo atmesti ir trečiąjį ieškovės reikalavimą.

302. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas.

314. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senaties terminą.

323.

33IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

34teisiniai argumentai ir išvados

35Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

36Dėl. S. M. apeliacinio skundo

37Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės S. M. ieškinį iš dalies, pripažino, kad ieškovės S. M. ir atsakovo D. M. atlikti statybos rangos darbai, įrengiant gyvenamąjį namą ir sutvarkant namų valdą, esančius ( - ), Kaune, sudaro 1/3 dalį ginčo objekto vertės ir yra bendroji sutuoktinių S. M. ir D. M. nuosavybės dalis. Padalinant šią nuosavybę, priteisė ieškovei S. M. iš atsakovų J. M., V. M. ir D. M. solidariai 51.500,00Lt piniginę kompensaciją už atliktą nekilnojamojo turto pagerinimą. S. M., nesutikdama su priteistos piniginės kompensacijos dydžiu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atliktų darbų vertę iki 1/3 namo vertės. Ieškovės nuomone, jai priteistina suma turėtų būti padidinta iki 103.000 Lt sumos. Šiam teiginiu pagrįsti apeliantė vadovaujasi į bylą pateikta atliktų darbų ataskaita, kuri pasirašyta S. L. (b.l. 91) ir faktine aplinkybe, kad namo įrengimui apeliantės tėvai jai davė 700 JAV dolerių bei 15.000 Lt sumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodoma atliktų darbų ataskaita bei kiti įrodymai nėra pakankami siekiant patvirtinti teiginių apie turto pagerinimą nurodytai vertei. Pažymėtina, kad atliktų darbų aktą pirmosios instancijos teismas įvertino kitų įrodymų kontekste, nesuteikdamas pastarajam prioritetinės įrodomosios galios. Atsižvelgdama į byloje surinktų įrodymų visumą – sutuoktinių paimtus kreditus gyvenamojo namo įrengimui (t. 1, b.l. 38 – 45), liudytojų parodymus, faktines aplinkybes, kad ieškovė su sutuoktiniu pirko elektros įrangą lizingo sutartimi, pakeitė gyvenamojo namo langus moderniais (t. 1, b.l. 46 – 47, 60, 62), įrengė terasą, kitus atliktus rekonstravimo darbus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista kompensacijos suma yra pagrįsta ir atspindinti realų apeliantės įnašą į turto pagerinimo darbus. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms minėtu aspektu, papildomai pažymi, kad vadovautis viena peliantės nurodomu atliktų darbų aktu nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo, kadangi pats S. L. 2011 m. gegužės 6 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis nebuvo nuvykęs į vietą, o paskaičiavimus atliko ieškovei S. M. nurodžius visus duomenis (t. 3, b.l. 104). Be to, byloje nėra įrodymų apie minimame akte nurodytų konkrečių darbų faktinį (realų) atlikimą ir pinigų sumokėjimą rangovui. Atmestinas ir apeliantės argumentas, kad kompensacijos suma turi būti padidinta dėl kitos priežasties – apeliantės tėvų duotų 700 JAV dolerių bei 15.000 Lt sumų. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.), išskyrus aplinkybes, nuo kurių įrodinėjimo pagal įstatymą yra atleidžiami (CPK 182 str.). Nagrinėjamu atveju į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantės tėvai buvo davę minėtas sumas turto pagerinimo išlaidoms, nėra. Todėl nurodytas argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 12 str., 178 str.).

38Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės valstybės naudai 5.608 Lt žyminio mokesčio. Pažymėtina, kad ieškovė už ieškinio pareiškimą sumokėjo 300,00 Lt sumą (t. 1, b.l. 6). Nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies paduodant teismui ieškinį ieškovė S. M. K. apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartimi buvo atleista (t. 1, b.l. 149). Kadangi ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės S. M. 5.608,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų valstybei.

39Dėl atsakovų J. M., V. M. ir D. M. apeliacinio skundo.

40Apeliantų J. M., V. M. ir D. M. teigimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei piniginę kompensaciją už ginčo turto pagerinimą, išėjo už ieškovės pareikšto ieškinio ribų ir tokiu būdu pažeidė LR Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 2 dalį. Su nurodytu apeliantų teiginiu nėra teisinio ir faktinio pagrindo sutikti. Ieškovė S. M. trečiuoju reikalavimu prašė pripažinti, kad gyvenamasis namas, esantis ( - ), Kaune ir žemės sklypo dalis – 494 kv. m., esanti ten pat, yra jungtinė S. M. ir D. M. nuosavybė. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors ir nepripažinus ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės teisių į ginčo gyvenamąjį namą ir šios namų valdos žemės sklypą kartu su sutuoktiniu D. M., negali būti paneigta jos, kaip sutuoktinės, reikalavimo teisė į kompensaciją, atsirandančią dėl atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto vertės padidinimo. Todėl priteisė solidariai iš atsakovų 51.500 Lt pinginę kompensaciją už atliktą nekilnojamojo turto pagerinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kilusiam klausimui išspręsti, būtina atsižvelgti į šio ginčo specifiką - ginčas yra susijęs su šeimos teisiniais santykiais. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas galėjo parinkti tokį santuokinio turto padalijimo būdą, kuris geriausiai atitiktų CK nuostatas ir civilinių teisinių santykių reglamentavimo tikslus. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, pasirinkdamas turto priteisimą kompensacijos forma, sprendė, kad tai geriausiai atitiks ginčo šalių interesus. O LR Civilinio proceso kodekso 375 straipsnio 2 dalis ir 376 straipsnio 3 dalis teismui suteikia teisę šios kategorijos bylose išeiti už ieškinio reikalavimų ribų. Dėl nurodytų aplinkybių atmestini atsakovų apeliacinio skundo argumentai, susiję su pareikštų reikalavimų ribų peržengimu.

41Apeliantai, prašydami atmesti ieškovės ieškinį visa apimtimi, nurodo, kad ieškovė su savo šeima naudojosi atsakovams priklausančiu ginčo nekilnojamuoju turtu žodinės panaudos sutarties pagrindu (CK 6.629 str.). Todėl, anot apeliantų, ieškovė, kaip panaudos gavėja, turėjo pareigą išlaikyti bei saugoti jos šeimai perduotą turtą, taip pat daryti einamąjį ir kapitalinį remontą, apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas (CK 6.636 str.). Taip pat nurodo, kad panaudos turėtojas privalo atlikti pagerinimus tik su savininko sutikimu, tačiau šiuo atveju tokio leidimo apeliantas teigia nedavęs (CK 6.501 str., 6.629 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bylos medžiaga, liudytojų parodymų bei faktinių aplinkybių, visuma, sprendžia, kad ginčo šalys žodžiu susitarė dėl ieškovės ir jos sutuoktinio D. M. neatlygintino apsigyvenimo gyvenamajame name ( - ). Atsakovai lankėsi šiame name, turto pasikeitimus (pagerinimus) matė, dėl atliktų pagerinimo darbų sūnaus šeimai pretenzijų nereiškė. Vertinant minėtus fakto klausimus, atkreiptinas dėmesys, jog civiliniame procese taikoma įrodymų pakankamumo taisyklė, kuri yra grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Pagal šį principą, išvada apie fakto buvimą civiliniame procese gali būti padaroma ir tada, kai išlieka tam tikros abejonės, tačiau įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, kad šis faktas buvo, nei, kad nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002 ir kt.).Vadovaudamasi šia teismų praktikoje suformuota tikėtinumo taisykle, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pateiktų įrodymų ir faktinių aplinkybių visuma leidžia labiau tikėti, kad pagerinimo darbai buvo atlikti suderinta šalių valia ir esant turto savininko leidimui.

42Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priteisė piniginę kompensaciją ieškovei S. M. solidariai iš atsakovų J. M., V. M. ir D. M.. Pažymėtina aplinkybė, kad pastatas – gyvenamasis namas ( - ) atsakovui (ieškovės sutuoktiniui) D. M. nuosavybės teise nepriklauso. Todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su tuo, kad atsakovas D. M. neturi pareigos solidariai atlyginti už atliktus pagerinimus turtui, kuris jam nepriklauso. Kadangi VĮ „Registrų centras“ duomenimis pastatas – gyvenamasis namas ( - ), Kauno m. sav., nuosavybės teise priklauso J. M. (t.2, b.l. 110), todėl minėta kompensacijos suma būtent iš šio atsakovo ir turi būti priteista.

43Nagrinėjamoje byloje taip pat kilo ginčas dėl senaties taikymo. Apeliantai įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovė apie 1997 m. gegužės 16 d. ginčo gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartį sužinojo po sandorio sudarymo. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, susijusioms su ieškinio senaties taikymu, todėl jų nekartoja. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

44Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje išdėstytus argumentus, kuriais nėra pripažįstama ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės teisių į ginčo gyvenamojo namo dalį, sprendžia, kad netinkamai suformuluota pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis (I dalis), nurodant, kad 1/3 ginčo objekto yra bendroji sutuoktinių S. M. ir D. M. nuosavybės dalis.

45Dėl bylinėjimosi išlaidų.

46Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas priteisia kompensaciją tik iš ginčo objekto savininko, todėl ir 393,90 Lt žyminio mokesčio suma turi būti priteista į valstybės biudžetą iš šio atsakovo.

47Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 29 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei S. M. iš atsakovų J. M., V. M., D. M. po 51 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Kadangi apeliacinės instancijos teismas priteisia ieškovei S. M. 51.500,00 Lt piniginę kompensaciją iš vienintelio atsakovo – J. M., atitinkamai turėtų būti perskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos, ieškovės patirtos pirmosios instancijos teisme advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi, kaip minėta, šios išlaidos priteistos Kauno apygardos teismo papildomu 2011 m. birželio 29 d. sprendimu (t. 3, b.l. 109 – 120), kuris apeliacine tvarka nėra apskųstas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.

48Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, klausimo (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Iš Kauno apygardos teismo pažymų apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, matyti, kad šios išlaidos sudarė 134,68 Lt. Kadangi apeliantės ieškinys tenkintas 16,67 procentų, todėl šios išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

49Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

50Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 20d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

51ieškovės S. M. ieškinį tenkinti iš dalies.

52Pripažinti, jog ieškovės S. M. ir atsakovo D. M. atlikti statybos rangos darbai, įrengiant gyvenamąjį namą ir sutvarkant namų valdą, esančius ( - ), Kaune, sudaro 1/3 dalį ginčo objekto vertės.

53Priteisti ieškovei S. M. (a.k. ( - ) iš atsakovo J. M. (a.k. ( - ) 51.500,00 Lt (penkiasdešimt vienas tūkstantis penki šimtai litų) piniginės kompensacijos už atliktą nekilnojamojo turto pagerinimą.

54Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

55Priteisti iš atsakovo J. M. (a.k. ( - ) 393,90 Lt žyminio mokesčio išlaidų valstybei (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. ( - ), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

56Priteisti iš ieškovės S. M. (a.k. ( - ) į valstybės biudžetą 112,23 Lt (vienas šimtas dvylika litų 23 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

57Priteisti iš atsakovo J. M. (a.k. ( - ) į valstybės biudžetą 22,45 Lt (dvidešimt du litai 45 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. I. S. M. pareikštu atsakovams J. M., V. M., D. M. ieškiniu prašė: 5. Ieškovė nurodė, kad ji su savo sutuoktiniu atsakovu D. M. kitų atsakovų J.... 6. Atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė neteisingai... 7. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 20d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 10. pripažino, jog ieškovės S. M. ir atsakovo D. M. atlikti statybos rangos... 11. padalinant šią nuosavybę, priteisė ieškovei S. M. iš atsakovų J. M., V.... 12. likusioje dalyje ieškinį atmetė;... 13. priteisė iš ieškovės S. M. 5608,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų... 14. priteisė iš atsakovų J. M., V. M. ir D. M. po 393,90 Lt žyminio mokesčio... 15. Teismas nustatė, kad ginčas tarp šalių dėl gyvenamojo namo esančio ( - ),... 16. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, liudytojų parodymus bei šalių... 17. Teismas, įvertinęs ieškovės ginčijamas nekilnojamojo turto pirkimo –... 18. Teismas nustatė, kad tarp šalių vyksta ginčas dėl sutuoktinių turto... 19. Teismas pažymėjo, jog įrodinėjant aplinkybes dėl bendrosios jungtinės... 20. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei esančią medžiagą,... 21. Būtent nurodytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, jog nors ir... 22. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas atsižvelgė tiek į... 23. Apeliaciniu skundu ieškovė S. M. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2011... 24. 1.... 25. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai J. M. ir V. M. prašo... 26. 1.... 27. 2.... 28. Apeliaciniu skundu atsakovai J. M., V. M. ir D. M. prašo panaikinti Kauno... 29. 1. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama sprendimo dalimi priteisdamas... 30. 2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė... 31. 4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senaties terminą.... 32. 3.... 33. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 34. teisiniai argumentai ir išvados... 35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 36. Dėl. S. M. apeliacinio skundo... 37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės S. M.... 38. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos... 39. Dėl atsakovų J. M., V. M. ir D. M. apeliacinio skundo.... 40. Apeliantų J. M., V. M. ir D. M. teigimu, pirmosios instancijos teismas,... 41. Apeliantai, prašydami atmesti ieškovės ieškinį visa apimtimi, nurodo, kad... 42. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priteisė piniginę... 43. Nagrinėjamoje byloje taip pat kilo ginčas dėl senaties taikymo. Apeliantai... 44. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 46. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas priteisia... 47. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 29 d.... 48. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė bylinėjimosi... 49. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 50. Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 20d. sprendimą pakeisti ir sprendimo... 51. ieškovės S. M. ieškinį tenkinti iš dalies.... 52. Pripažinti, jog ieškovės S. M. ir atsakovo D. M. atlikti statybos rangos... 53. Priteisti ieškovei S. M. (a.k. ( - ) iš atsakovo J. M. (a.k. ( - ) 51.500,00... 54. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 55. Priteisti iš atsakovo J. M. (a.k. ( - ) 393,90 Lt žyminio mokesčio išlaidų... 56. Priteisti iš ieškovės S. M. (a.k. ( - ) į valstybės biudžetą 112,23 Lt... 57. Priteisti iš atsakovo J. M. (a.k. ( - ) į valstybės biudžetą 22,45 Lt...