Byla A-12-415/2018
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ ir akcinei bendrovei „Empower“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5

  1. Pareiškėjas P. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
  2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2014 m. liepos 16 d., apie 13.30 val., į jo sodybos, esančios adresu: ( - ), kiemą atvyko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) Joniškio rajono PK tyrėjas V. V., kuris pareiškė, kad atvyko palaikyti viešąją tvarką ir pareiškėjas į savo sodybos kiemą turi įleisti privačios firmos atstovus remonto darbams atlikti. Pareiškėjas tyrėjui pranešė, kad nesutinka, jog šis būtų pareiškėjo sodybos kieme, nes kiemas nėra vieša vieta ir be teismo sprendimo nesutinka, kad kieme būtų kokie nors pašaliniai asmenys ir vykdytų kokius nors darbus. Tyrėjas į pareiškėjo argumentus nekreipė jokio dėmesio ir davė nurodymą privačių firmų darbuotojams – akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Empower“ darbų vadovui P. G. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Devaloka“ darbų vykdytojams R. G. ir T. Ž., pareiškėjo kieme atlikti remonto darbus.
  3. Pažymėjo, kad Konstitucijoje nurodyta, jog žmogaus privatus gyvenimas ir nuosavybė neliečiami, nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas turi teisę į tai, jog būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe. Tyrėjas V. V. be teismo sprendimo privačių firmų darbuotojams pareiškėjo sodybos kieme liepė atlikti remonto darbus, tuo grubiai skverbėsi į jo privatų gyvenimą ir nuosavybę.
  4. Civilinio kodekso 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Dėl to, jog tyrėjas V. V. be pareiškėjo sutikimo įsibrovė į pareiškėjo kiemą, davė nurodymą be teismo sprendimo privačių firmų darbuotojams pareiškėjo sodybos kieme atlikti remonto darbus, pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, todėl jam buvo padaryta 3 000 Eurų neturtinė žala. Neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas sieja su viešojo administravimo subjekto veikla vykdant viešąjį administravimą, nes V. V. nurodė, kad be teismo sprendimo nesutinka, jog jo sodybos kieme būtų kokie nors pašaliniai asmenys, o šis jokio sprendimo, susijusio su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimo vykdymu nenurodė, tačiau apeliavo į žodinį savo tiesioginio viršininko nurodymą.
  5. Atsakovo atstovas Šiaulių AVPK atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
  6. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas, reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, neturi įrodinėti, jog dėl žalos atsiradimo kalti pareigūnai, tačiau jis neatleidžiamas nuo pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios valstybės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir padarytos žalos faktą. Pareiškėjui neįrodžius bent vienos iš būtinųjų šios rūšies atsakomybės sąlygų, nėra ir teisinio bei faktinio pagrindų žalai atlyginti.
  7. Atsakovo atstovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad pareigūnas V. V. įsibrovė į jo sodybos kiemą ir davė nurodymus privačių įmonių darbuotojams atlikti remonto darbus. Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininko S. R. 2015 m. balandžio 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad reaguojant į AB „Lesto“ atstovų prašymą, pareigūnui V. V. buvo duotas žodinis nurodymas nuvykti į P. Š. sodybą, esančią adresu: ( - ), viešosios tvarkos palaikymo funkcijai vykdyti. Faktą, kad pareigūnas V. V. į P. Š. sodybą buvo atvykęs palaikyti viešąją tvarką patvirtina ir pats P. Š., savo patikslintame skunde nurodydamas, jog atvykęs pareigūnas jam paaiškino, kad atvyko palaikyti viešąją tvarką. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad AB „Lesto“ darbuotojai, vadovaudamiesi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, nuėjo prie elektros stulpo ir į jį įlipę pašalino elektros perdavimo linijos gedimą, t. y. AB „Lesto“ atstovai, vykdydami savo funkcijas, veikė savarankiškai. Taigi V. V. 2014 m. liepos 16 d. prie P. Š. sodybos vykdė tik viešosios tvarkos palaikymo funkciją ir nurodymų AB „Lesto“ atstovams atlikti darbus P. Š. priklausančioje sodyboje nedavė, t. y. nesibrovė į privatų pareiškėjo gyvenimą bei jo nuosavybę.
  8. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos elektros energijos įstatymo 75 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai turi teisę nekliudomai prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie jiems priklausančio ar jų eksploatuojamo elektros energijos objekto, esančio kito žemės ar nekilnojamojo daikto savininko ar naudotojo teritorijoje, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jo remonto, techninės priežiūros ar kitus darbus. Atsižvelgiant į nurodytų teisės aktų nuostatas, argumentus bei faktines aplinkybes, Šiaulių AVPK nuomone, pareiškėjo P. Š. teisės į privataus gyvenimo ir nuosavybės neliečiamumą pažeistos nebuvo.
  9. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Empower“ atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
  10. Atsiliepime nurodė, kad AB „Empower“, laimėjusi AB „Lesto“ paskelbtą konkursą elektros tinklų remonto ir techninės priežiūros darbams vykdyti, pasirašė sutartį atlikti visus Šiaulių regiono Pakruojo ir Joniškio skyrių 0,4–10 kV tinklų remonto ir techninės priežiūros darbus. Pranešimai apie gedimus patalpinami AB „Lesto“ gedimų likvidavimo puslapyje „Pavara“. AB „Empower“ 2014 m. liepos 11 d. gavo pranešimą, jog yra konstatuotas gedimas, kuriuo buvo įpareigota nustatyti gedimą ir jį pašalinti. Pareiškėjui neleidžiant AB „Empower“ atstovui teisėtai, remiantis Elektros energijos įstatymo 75 straipsnio 4 dalimi vykdyti darbų, AB „Lesto“ kreipėsi į pareigūnus su prašymu palaikyti viešąją tvarką. AB „Empower“ atstovas savavališkai nesibrovė į pareiškėjo teritoriją ir nevykdė gedimo šalinimo darbų, o siekė teisėtai, išvengiant ginčų, pašalinti gedimą, t. y. vykdė teisėtus užsakovo AB „Lesto“ nurodymus. Be tyrėjo pagalbos elektros remonto darbai nebūtų buvę atlikti. Pareiškėjas nenurodė, kokias teisės normas atsakovas pažeidė, taip pat neįrodė, kad atsakovas veikė aplaidžiai, nerūpestingai ar neteisėtai, nepagrindė ir prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, jog pareigūnas savo veiksmais siekė pažeminti pareiškėją.
  11. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, dėl pareigūno veiksmų pareiškėjui galėjo pasireikšti vienkartinio pobūdžio momentinė dvasinė skriauda, kuri galėjo sudaryti mažą dalį išgyvenimų, kuomet jo lauko teritorijoje (ne gyvenamoje valdoje) buvo siekiama palaikyti viešąją tvarką bei užtikrinti kitų asmenų teisėtus interesus. Atsižvelgiant į pareiškime išdėstytus argumentus bei pateiktus įrodymus, atsakovas veikė teisėtai, nepažeisdamas teisės normų. Nesant viešajai civilinei atsakomybei kilti sąlygų viseto, viešoji civilinė atsakomybė kilti negali. Teismui konstatavus priešingai, Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 4 dalis taps deklaratyvaus pobūdžio, kadangi žemių savininkai piktnaudžiaus savo teise įsileisti elektros darbuotojus vykdyti darbus, o pareigūnų veiksmai viešajai tvarkai palaikyti bus vertinami kaip įgaliojimų viršijimas, nepagrįstai pareiškėjams priteisiant iš valstybės neturinės žalos atlyginimą.
  12. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ (iki 2015 m. gruodžio 31 d. buvusi AB „Lesto“) atsiliepime nurodė, kad pagal 2014 m. liepos 11 d. paraišką neplaniniams darbams nustatyti ir pašalinti gedimą bendrovei priklausančiuose įrenginiuose buvo perduota rangovui AB „Empower“, darbams vadovavo darbų vykdytojas P. G.. Rangovo atstovai 2014 m. liepos 16 d. nuvyko šalinti nustatytą gedimą – mechaniniu būdu pažeistą oro linijų kabelį 0,4 kV oro linijoje į P. Š. nuosavybės teise valdomą sklypą, esantį adresu: ( - ). Sklypo, kuriame buvo nustatytas oro linijos gedimas, savininkas P. Š. nesutiko įsileisti atvykusių darbuotojų, neleido jiems nustatyti tikslios gedimo vietos bei pašalinti gedimo, konfliktavo. Apie tai rangovo darbuotojai telefonu informavo bendrovės atstovus, todėl į vietą atvyko bendrovės operatyvinės brigados elektromonteriai G. P. bei J. P.. Kadangi P. Š. ir toliau neleido šalinti gedimo bei konfliktavo su atvykusiais rangovo ir bendrovės darbuotojais, buvo kreiptasi į policiją, nes nepašalinus gedimo dėl pažeistos oro linijos kabelio, galėjo kilti pavojus asmenims.

6II.

7

  1. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
  2. Teismas nustatė, kad 2014 m. liepos 11 d. AB „Empower“ pagal 2013 m. gegužės 16 d. rangos sutartį, pasirašytą su AB „Lesto“, gavo pranešimą (paraišką darbams) apie elektros tinklų oro linijos gedimą (mechaniniu būdu pažeistą oro linijos kabelį) Priešginių kaime, Joniškio rajone, kurį šios bendrovės bei subrangovo UAB „Devaloka“ darbuotojai 2014 m. liepos 16 d. nuvyko pašalinti. Šis oro linijos kabelis eina per pareiškėjui P. Š. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais, esantį adresu: ( - ). Pareiškėjui nesutikus įleisti atvykusių darbuotojų ir leisti jiems vykdyti gedimo šalinimo darbus, AB „Empower“ susisiekė su AB „Lesto“, kurios darbuotojai telefonu kreipėsi į Joniškio rajono PK viešosios policijos skyriaus viršininką S. R., prašydami atsiųsti policijos pareigūną tikslu užtikrinti sąlygas, kad būtų pataisytas oro linijos gedimas. Į pareiškėjo sodybą, gavęs Joniškio rajono PK viešosios policijos skyriaus viršininko S. R. žodinį nurodymą, nuvyko šią teritoriją aptarnaujantis viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjas V. V.. Jam atvykus, AB „Empower“ ir UAB „Devaloka“ darbuotojai gedimą pašalino ir atstatė elektros energijos tiekimą kaimo gyventojams.
  3. Teismas nurodė, kad Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 4 dalis nustato, jog perdavimo sistemos operatoriai ir skirstomųjų tinklų operatoriai turi teisę nekliudomi prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie jiems priklausančio ar jų eksploatuojamo elektros energetikos objekto, esančio kito žemės ar kito nekilnojamojo daikto savininko ar naudotojo teritorijoje, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jo remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo, rekonstravimo ar modernizavimo darbus, taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neišplečiant esamų apsaugos zonų ribų. Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad vienas iš policijos uždavinių yra teisės pažeidimų prevencija. Pagal Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno tarnybinės veiklos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-384, 16.1 p., apylinkės inspektorius apylinkėje vykdo teisės pažeidimų bendrąją ir individualią prevenciją. Iš Joniškio rajono PK viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo V. V. pareigybės aprašymo matyti, kad ši pareigybė reikalinga prižiūrimoje teritorijoje užtikrinti bei vykdyti nusikaltimų bei kitų teisės pažeidimų prevenciją, užtikrinti gyventojų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, teikti neatidėliotiną pagalbą asmenims. Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas be kitų 7 punkte išvardintų funkcijų prižiūrimoje teritorijoje vykdo prevencines priemones, kitus Šiaulių apskrities viršininko, jo pavaduotojų, komisariato, skyriaus ir poskyrio viršininkų nenuolatinio pobūdžio pavedimus, susijusius su pareigybės aprašymu.
  4. Teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad nėra pagrindo Joniškio rajono PK viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio veiksmų pripažinti neteisėtais. Šio skyriaus viršininkas, tarnybiniu telefonu gavęs pranešimą apie galimą viešo intereso pažeidimą negalint pašalinti elektros oro linijos gedimo ir atnaujinti elektros tiekimo Priešginių kaimo gyventojams, turėjo teisę duoti nurodymą prevencijos poskyrio pareigūnui V. V., o šis turėjo teisę vykti į elektros oro linijos gedimo vietą tikslu užkirsti kelią galimam teisės pažeidimui. Iš trečiojo suinteresuoto asmens AB „Empower“ atstovės paaiškinimų, liudytojų - AB „Empower“ darbų vadovo P. G., UAB „Devaloka“ darbuotojų R. G. ir T. Ž. parodymų matyti, kad jiems nuvykus į P. Š. sodybą šalinti oro linijos gedimo, sodybos šeimininkas jų į sodybą neįsileido, jie negalėjo atlikti remonto darbų, be policijos pareigūno įsikišimo gedimas nebūtų buvęs pašalintas, ir kaimo gyventojai būtų likę be elektros energijos tiekimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodo, kokios policijos pareigūno, šiuo atveju viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo, veiklą reglamentuojančios teisės aktų normos buvo pažeistos. Pareiškėjo teigimu, policijos pareigūno veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, jog jis privačioje teritorijoje sprendė privatų ginčą ir palaikė vieną pusę, tačiau šie jo teiginiai paneigti byloje surinktais įrodymais – dokumentais, liudytojų S. R., V. V., P. G., R. G. ir T. Ž. parodymais. Byloje nėra jokių įrodymų, kad tarp pareiškėjo ir gedimą šalinti atvykusių AB „Empower“ bei UAB „Devaloka“ darbuotojų, būtų kilęs privataus pobūdžio ginčas, o policijos pareigūnas būtų bandęs šį privatų ginčą spręsti. Atvykęs policijos pareigūnas, vykdydamas jam teisės aktų priskirtas tarnybines funkcijas, vykdė Joniškio rajono PK viešosios policijos skyriaus viršininko S. R. pavedimą, susijusį su savo pareigybės aprašymu, t. y. atvykęs į pareiškėjo sodybą atliko prevencines priemones, kad nebūtų padaryta teisės pažeidimų, užtikrino kaimo gyventojų, įvykus gedimui likusių be elektros energijos, teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Nenustačius policijos pareigūnų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, teismas neturi pagrindo pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais, o nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima, todėl priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių AVPK, neturtinės žalos atlyginimą nėra teisinio pagrindo.

8III.

9

  1. Pareiškėjas P. Š. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
  2. Apeliacinį skundą pareiškėjas iš esmės grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad liudytojais apklausti R. G., T. Ž., P. G. ir V. V. nebuvo perdavimo sistemos operatoriai, todėl jų atžvilgiu Elektros energetikos įstatymo nuostatos netaikytinos. Pirmosios instancijos teismas neteisingai į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukė AB „Energijos skirstymo operatorius“, nes nei vienas bendrovės darbuotojas į pareiškėjo nuosavybę nesibrovė.
  3. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas įteisino „telefoninę“ teisę ir galimybę policiją naudoti privataus verslo aptarnavimui, laikydamas, kad policijos viršininkas gali tiesiogiai asmeniškai telefonu priimti privačios firmos užsakymą skirti jai ginkluotą policininką faktiškai darbų vykdytojo pareigoms atlikti pareiškėjo privačioje nuosavybėje. Pareiškėjo nuosavybė, į kurią buvo brautasi, nėra vieša vieta, todėl ne viešoje vietoje negali būti viešosios tvarkos palaikymo.
  4. Atsakovo atstovas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.
  5. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, pilnai ištyrė visus byloje esančius duomenis ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
  6. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Empower“ pateiktame atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
  7. Atsiliepime nurodo, kad 2013 m. kovo 4 d. Jungtinės veiklos sutarties, pasirašytos tarp AB „Empower“ ir UAB „Žilinskio ir Ko“ pagrindu, dalyvavo AB „Energijos skirstymo operatorius“ skelbtame konkurse Šiaulių regiono Pakruojo, Mažeikių, Akmenės ir Joniškio skyrių 0,4–10 kV elektros tinklų remonto ir techninės priežiūros darbams vykdyti. Laimėjus konkursą ir vykdant 2013 m. gegužės 16 d. rangos sutartį, pasirašytą su AB „Energijos skirstymo operatorius“, 2014 m. liepos 11 d. gautas pranešimas apie gedimą, kurio pagrindu AB „Empower“ atstovas nuvyko gedimą pašalinti. Tai nelaikoma savavališku įsiveržimu į apelianto sodybą, nes darbuotojai veikė sutartiniu pagrindu. AB „Empower“ darbuotojui nepavykus pašalinti gedimo pačiam, buvo kreiptasi į subrangovą UAB „Devaloka“. Apeliantui savanoriškai nesutikus leisti darbuotojams vykdyti reikiamus darbus, buvo užtikrinta viešoji tvarka atvykus tyrėjui V. V.. Be tyrėjo pagalbos, elektros remonto darbai nebūtų buvę atlikti, dėl to būtų nukentėjęs viešasis interesas, kadangi nuo konkretaus elektros gedimo pašalinimo priklausė ne tik apelianto gerovė.
  8. Pažymi, kad apeliantas nepateikia įrodymų, kokias teisės normas atsakovas pažeidė, kad atsakovo veikimas buvo aplaidus, nerūpestingas ar neteisėtas. Priešingai, tretieji suinteresuoti asmenys, vadovaudamiesi Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 4 dalimi, naudojosi teise nekliudomai prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie jiems priklausančio ar jų eksploatuojamo elektros energijos objekto, esančio kito žemės ar kito nekilnojamojo daikto savininko ar naudotojo teritorijoje, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jo remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo, rekonstravimo ar modernizavimo darbus <...>. Atsakovas užtikrino viešąją tvarką apeliantui geranoriškai neleidus tretiesiems suinteresuotiems asmenims įgyventi Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 4 dalyje užtikrinamos teisės.
  9. Apeliantas patirtą neturtinę žalą sieja su faktinėmis aplinkybėmis, tačiau to nepagrindžia konkrečiais įrodymais. Patirta žalos apimtis taip pat nepagrįsta įrodymais.
  10. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktame atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
  11. Atsiliepime nurodo, kad apeliantas pateikia subjektyvų byloje esančių aplinkybių ir faktų vertinimą, iškraipo byloje nustatytas faktines aplinkybes ir tuo pagrindu, nenurodydamas pažeistos teisės normos, prašo panaikinti teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir ištyrė visas esmines bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas. Užtikrindami viešąjį interesą - visuomeninį elektros energijos skirstymą gyventojams - tretieji suinteresuoti asmenys turėjo teisę atlikti elektros tinklų gedimo šalinimo darbus apelianto sklype. Kaip buvo nustatyta byloje, dėl apelianto veiksmų elektros oro linijos gedimo šalinimo darbų tretieji asmenys negalėjo atlikti, todėl buvo nuspręsta kreiptis į policiją. Atvykęs policijos pareigūnas, priešingai nei teigia apeliantas, nedavė jokių nurodymų tretiesiems suinteresuotiems asmenims bei veikė vadovaudamasis jo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.
  12. Policijos pareigūnas, atvykęs į apelianto sklypą, užtikrino teisės pažeidimų prevencijos įgyvendinimą, veikė pagal Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno tarnybinės veiklos aprašo 16.1 punktą bei pareigybės aprašymą. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad policijos pareigūno veiksmai buvo teisėti, todėl nėra vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygos - neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Pažymi, kad apeliantas nepagrindžia prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio įrodymais.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV.

12

  1. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
  2. Pareiškėjas skunde prašė priteisti neturtinę žalą, kurią kildina iš Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK viešosios policijos skyriaus pareigūnų veiksmų, užtikrinant viešąją tvarką AB „Empower“ darbuotojams šalinant elektros linijos, kuri yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, gedimą.
  3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek ir neturtinę) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Šiaulių AVPK) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
  4. Kaip jau buvo minėta, vienas iš viešosios civilinės atsakomybės elementų – veiksmų neteisėtumas, kuris konstatuojamas, kai yra pagrindas pripažinti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, jei būtų nustatoma, kad valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-499/2007 ir kt.).
  5. Kaip nustatyta bylos medžiaga, AB „Empower“ pagal 2013 m. gegužės 16 d. rangos sutartį, pasirašytą su AB „Lesto“, gavo pranešimą (paraišką darbams) apie elektros tinklų oro linijos gedimą (mechaniniu būdu pažeistą oro linijos kabelį) Priešginių kaime, Joniškio rajone, kurį AB „Empower“ bei subrangovo UAB „Devaloka“ darbuotojai 2014 m. liepos 16 d. nuvyko pašalinti. Šis oro linijos kabelis eina per pareiškėjui P. Š. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais, esantį adresu: ( - ). Kadangi pareiškėjas nesutiko įleisti atvykusių darbuotojų vykdyti gedimo šalinimo darbus, AB „Empower“ susisiekė su AB „Lesto“, kurios darbuotojai telefonu kreipėsi į Joniškio rajono PK viešosios policijos skyriaus viršininką S. R., su prašymu atsiųsti policijos pareigūną, kuris užtikrintų sąlygas, kad būtų pataisytas oro linijos gedimas. Į pareiškėjo sodybą, gavęs Joniškio rajono PK viešosios policijos skyriaus viršininko S. R. nurodymą, nuvyko šią teritoriją aptarnaujantis viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjas V. V.. Jam atvykus, AB „Empower“ ir UAB „Devaloka“ darbuotojai gedimą pašalino ir atstatė elektros energijos tiekimą kaimo gyventojams.
  6. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 4 dalį, perdavimo sistemos operatoriai ir skirstomųjų tinklų operatoriai turi teisę nekliudomi prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie jiems priklausančio ar jų eksploatuojamo elektros energetikos objekto, esančio kito žemės ar kito nekilnojamojo daikto savininko ar naudotojo teritorijoje, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jo remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo, rekonstravimo ar modernizavimo darbus, taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neišplečiant esamų apsaugos zonų ribų. Kadangi, kaip minėta, pareiškėjas nesutiko įleisti atvykusių darbuotojų vykdyti elektros tinklų oro linijos gedimo šalinimo darbų, kitokiu būdu atlikti darbus nebuvo galimybės, buvo pasitelkta pareigūnų pagalba. Pagal Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą, vienas iš policijos uždavinių yra teisės pažeidimų prevencija. Pagal Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno tarnybinės veiklos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-384, 16.1 punktą, apylinkės inspektorius apylinkėje vykdo teisės pažeidimų bendrąją ir individualią prevenciją. Joniškio rajono PK viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo V. V. pareigybės aprašyme numatyta, kad ši pareigybė reikalinga prižiūrimoje teritorijoje užtikrinti bei vykdyti nusikaltimų bei kitų teisės pažeidimų prevenciją, užtikrinti gyventojų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, teikti neatidėliotiną pagalbą asmenims; šias pareigas einantis valstybės tarnautojas be kitų 7 punkte išvardintų funkcijų prižiūrimoje teritorijoje vykdo prevencines priemones; kitus Šiaulių apskrities viršininko, jo pavaduotojų, komisariato, skyriaus ir poskyrio viršininkų nenuolatinio pobūdžio pavedimus, susijusius su pareigybės aprašymu.
  7. Nagrinėjamu atveju, Joniškio rajono PK viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjas V. V., gavęs Joniškio rajono PK viešosios policijos skyriaus viršininko S. R. žodinį nurodymą, nuvyko į įvykio vietą. Tik pareigūnui atvykus, AB „Empower“ ir UAB „Devaloka“ darbuotojai gedimą, dėl kurio buvo sutrikęs elektros energijos tiekimas kaimo gyventojams, pašalino.
  8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmuose neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu nenustatyta, dėl to atsakovui negali kilti pareiga atlyginti žalą kaip tai numatyta CK 6.271 straipsnio 1 dalyje, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.
  9. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė, nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, kokių konkrečiai byloje pateiktų įrodymų ar aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino, ar kokios teismo padarytos išvados yra neteisingos. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išsamią įrodymų visumos analizę atliko pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis) ir sprendime aiškiai ir motyvuotai pagrindė padarytas išvadas, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus.
  10. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Pareiškėjo P. Š. apeliacinį skundą atmesti.

15Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai