Byla 2-749-265/2013
Dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo Joniškio rajono savivaldybės administracija

1Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Jurgitai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovės BUAB „Paulista“ įgaliotam asmeniui Giedrei Kandratavičienei, atsakovės atstovui advokatui Sauliui Sudintui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Paulista“ ieškinį atsakovei UAB „Stenlita“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo Joniškio rajono savivaldybės administracija,

Nustatė

2BUAB „Paulista“ bankroto administratorė pareiškė ieškinį, kuriuo teismo prašo pripažinti negaliojančia 2012-05-21 reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu BUAB „Paulista“ perleido UAB „Stenlita“ 334 594 Lt reikalavimo teisę į Joniškio rajono savivaldybės administracijos skolą. Ieškovė nurodė, kad atsakovei buvo perleista reikalavimo teisė už 304 000 Lt. Pasak ieškovės, sudaryta sutartis pažeidžia ieškovės kreditorių teises, kadangi perleido reikalavimo teisę už mažesnę sumą, nei pati galėjo reikalauti iš skolininkės (nagrinėjamoje byloje trečiojo asmens). Šalių nesąžiningumą įrodo aplinkybė, jog atsakovė turėjo suvokti, jog įgijus reikalavimo teisę už sutartyje nurodytą kainą ieškovės turtinė padėtis nesąžiningai ir neprotingai pablogėtų, o atsakovės priešingai, pagerėtų. Atsakovė, būdama sąžininga, turėjo pasidomėti ar ieškovė, perleisdama reikalavimo teises, nepažeidžia ieškovės kreditorių interesų.

3Atsakovė UAB „Stenlita“ su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad ji už perleistą reikalavimo teisę sumokėjo ieškovei 2012-05-28, šią aplinkybę patvirtina kasos pajamų orderis. Taip pat nurodo, jog sandorio sudarymo metu sandoris ieškovei buvo naudingas, ir priešingai, nei ji nurodo, nepažeidė nei jos, nei kreditorių interesų. Tai patvirtina aplinkybė, jog trečiasis asmuo neketino atsiskaityti su ieškove greitu metu. Ieškovas 2012-01-31 buvo gavęs Joniškio savivaldybės administracijos pranešimą, kad 2012 m. pastato rekonstravimui skirta tik 200 000 Lt, o daugiau lėšų nenumatyta, dėl to buvo prašoma stabdyti darbus. Trečiasis asmuo jau buvo apmokėjęs ieškovei 199 203,20 Lt, todėl ieškovė negalėjo tikėtis, kad paskutinės sąskaitos bus apmokėtos greitu metu. Kaip nurodo atsakovė, ji, perėmusi reikalavimo teisę iš ieškovės, turėjo inicijuoti civilinę bylą, kurios nagrinėjimas tęsiasi iki šiol. Be to, kaip nurodo atsakovė, ieškovė neįrodo, jog būtent dėl šios reikalavimo perleidimo sutarties ieškovė tapo nemoki. Taip pat atsakovė nesutinka su ieškovės pozicija, jog reikalavimo perleidimo suma yra per maža ir neadekvati. Priešingai, atsakovės teigimu, reikalavimo nupirkimas už 10 procentų mažesnę kainą nei pats reikalavimas yra ieškovei naudingas sandoris, kadangi reikalavimo nupirkimo kaina negali atitikti reikalavimo sumos, priešingu atveju tai būtų ieškovės kreditavimas be palūkanų, o tai iš esmės neatitiktų atsakovės interesų.

4Trečiasis asmuo Joniškio rajono savivaldybės administracija su ieškovės ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį iš esmės patvirtino visas atsakovės nurodomas aplinkybes, jog trečiasis asmuo negalėjo atsiskaityti su ieškove, kadangi rangos darbams nebuvo skirta papildomų lėšų, tačiau, kaip nurodo, ieškovė pati sutiko palaukti apmokėjimo iki 2013 metų, o darbus atliko savo sąskaita. Kaip nurodo trečiasis asmuo, ieškovė, perleisdama reikalavimo teisę už mažesnę nei 30 000 Lt sumą, įrodo bendrovės neūkiškumą ir akivaizdų, sąmoningą vedimą prie bankroto. Taip pat nurodo, kad ieškovė nė karto nereiškė reikalavimo dėl skolos sumokėjimo, o pasielgė visiškai neprotingai - už ženkliai mažesnę sumą perleido reikalavimo teisę atsakovei. Pasak trečiojo asmens, reikalavimo perleidimas už mažesnę kainą pažeidžia jos kreditorių interesus, dėl to ieškovės bankroto administratorius pagrįstai ginčija šią sutartį.

5Ieškinys atmestinas.

6Actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, todėl pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos : 1. Kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. 2. Ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. 3. Nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas. 4. Skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. 5. Skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. 6. Trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. 7. Kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga. Publikuota: „Teismų praktika“ Nr. 29, 2008 m.).

7Byloje iš esmės kilo ginčas dėl sandorio šalių sąžiningumo ir ieškovės kreditorių teisių pažeidimo. Teismas nagrinėjamu atveju nesutinka su ieškinio nurodomomis aplinkybėmis, jog sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pažeidžia kreditorių interesus ir sandorio šalys buvo nesąžiningos. Pažymėtina, jog CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai. Šioje normoje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo atvejų sąrašas – baigtinis, todėl šiuo nagrinėjamu atveju nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų šio straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą šios normos taikymui. Aplinkybė, jog ieškovės vadovas sudarė sandorį su atsakove už 30 000 Lt mažesnę kainą nei turėjo reikalavimo teisę, nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog toks sandoris buvo ieškovei ekonomiškai nenaudingas ir ji neturėjo teisinio pagrindo jo sudaryti. Kaip teisingai nurodė atsakovas, ši suma yra mažesnė tik 10 procentų nei turima reikalavimo suma. Tuo labiau, kad atsižvelgiant į skolos susidarymo aplinkybes ir galimybes atgauti skolą, tokią reikalavimo perleidimo kainą teismas laiko protinga. Kaip patvirtino trečiasis asmuo, atsiskaitymas su rangovu buvo komplikuotas, kadangi biudžete nebuvo numatyta lėšų. Be to, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, atsakovė, perėmusi reikalavimo teisę, iki šiol bylinėjasi su trečiuoju asmeniu dėl skolos atgavimo. Teismo vertinimu, jeigu būtų konstatuotas ieškovės reikalavimo pagrįstumas trečiojo asmens atžvilgiu, būtų galima konstatuoti, jog ieškovė prarado daugiau nei 10 procentų laiku neatgaudama skolos, o ne ją perleidusi šia procentine išraiška už mažesnę kainą. Nagrinėjamu atveju teismas taip pat sutinka su atsakovės pozicija, jog atsakovė negalėjo nupirkti reikalavimo teisės už tokią pačią kainą, kadangi tai iš esmės būtų ieškovės kreditavimas neturint jokios naudos, tokia situacija iš tikrųjų pažeistų atsakovės, kaip pelno siekiančios organizacijos, interesus. Teismo vertinimu, ieškovė iš esmės visą skolą jau yra atgavusi, todėl ją galėjo panaudoti savo ūkinėje komercinėje veikloje, tai, jog ji to nepadarė arba padarė netinkamai, nesuteikia pagrindo pripažinti sandorio negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir konstatuoti, jog atsakovė buvo nesąžininga. Pažymėtina, jeigu teismui patenkinus ieškinį restitucija būtų neįmanoma, kadangi atsakovė piniginių lėšų, kurias sumokėjo už reikalavimo perleidimą, realiai neatgautų, o tai iš esmės pažeistų jos interesus. Teismo vertinimu, ieškovės bankroto administratorius turi galimybę, įvertinęs įmonės dokumentus, kitais būdais ginti pažeistas kreditorių teises.

8Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, teismas

Nutarė

9ieškinį atmesti.

10Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai