Byla I-793-422/2017

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Deivydui Aidukui, nedalyvaujant pareiškėjui A. V., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas A. V. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

5Pareiškėjas skunde (b.l. 4) ir 2017 m. kovo 3 d. prašyme (b.l. 48) nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 30 d. iki 2016 m. sausio 1 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, nežmoniškomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Tvirtino, kad kamerų plotas buvo apie 14 kv.m., jose dažniausiai kalėjo 6 žmonės, todėl nebuvo užtikrinta teisės aktuose reglamentuota vienam asmeniui tenkanti minimali gyvenamojo ploto norma. Kamerų sanitariniuose mazguose nebuvo įrengta atskira ventiliacija, todėl girdėdavo nemalonius atliekamų gamtinių reikalų garsus. Pasivaikščiojimo kiemai per maži, juose buvusi sporto įranga sulūžusi. Kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, t.y. neturtinę žalą, kurią vertino 1000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.

6Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius (toliau – ir Kauno TI) atsiliepime į skundą (b.l. 8-11) bei rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 51-52) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas periodiškai Kauno TI kalėjo nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 rugsėjo 10 d. Didžiąją dalį laiko (apie 82,3 proc.) pareiškėjui suteiktas gyvenamasis plotas viršijo teisės aktuose reglamentuotą gyvenamojo ploto normą. Mažesnio nei nustatytas gyvenamojo ploto sąlygomis pareiškėjas buvo laikomas pakankamai trumpais laikotarpiais, be to, jam teko 3,54 kv.m. plotas, kuris nežymiai skyrėsi nuo reglamentuoto normatyvo. Kamerose kartu su pareiškėju nebuvo laikomi daugiau nei trys asmenys, todėl pareiškėjo teiginys, kad kamerose buvo laikomi šeši asmenys, klaidingas. Kamerų sanitariniuose mazguose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, tai matyti pateiktose nuotraukose. Pasivaikščiojimo kiemelių plotų ir juose vienam asmeniui tenkančios ploto normos galiojantys teisės aktai nereglamentuoja. Nurodė, kad pareiškėjas, kalėdamas Kauno TI, galėjo kiekvieną dieną pasivaikščioti gryname ore, jam buvo suteikta galimybė lankytis koplytėlėje, bibliotekoje, skaitykloje, sporto kiemelyje, teniso kambaryje, tai iš dalies kompensavo per mažos kameros sukeliamus nepatogumus. Skundą teismui pareiškėjas padavė tik po daugiau nei metų po išvykimo iš Kauno TI, todėl darytina išvada kad, kalėdamas Kauno TI, jis nejautė, kad pažeidžiamas orumas. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Kauno TI pareigūnų veiksmų bei jam padarytos neturtinės žalos, t.y. sąlygų, būtinų valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti, todėl jo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

7Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, atstovas, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).

8Byla dėl neturtinės žalos, kildinamos dėl gyvenamojo ploto normos pažeidimo pareiškėjui kalint Kauno TI laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2014 m. spalio 2 d. atlyginimo nutrauktina, kita reikalavimo apimtimi skundas tenkinamas iš dalies.

9Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš Kauno TI pareigūnų veiksmų laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 30 d. iki 2016 m. sausio 1 d. jį kalinant Kauno TI perpildytose, higienos reikalavimų neatitinkančiose patalpose.

10Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

11Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Kauno TI kalėjo tam tikrais laikotarpiais nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. rugsėjo 10 d. Šių duomenų pareiškėjas neginčijo, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti byloje. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjas Kauno TI kalėjo tam tikrais periodais laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. rugsėjo 10 d.

12Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. I-3802-406/2014 pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šioje byloje pareiškėjas reiškė reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Kauno TI laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2014 m. spalio 2 d. jam kalint kameroje pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą. Teismo sprendimas šioje administracinėje byloje įsiteisėjęs.

13Kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 2 punktu nagrinėjama byla dėl neturtinės žalos, kildinamos dėl reglamentuotos gyvenamojo ploto normos pažeidimo už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2014 m. spalio 2 d., nutrauktina.

14Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimo dėl gyvenamojo ploto normos pažeidimo pagrįstumas bus vertinamas už laikotarpius nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. iki 2014 m. rugsėjo 24 d. ir nuo 2014 m. spalio 23 d. iki 2015 m. rugsėjo 10 d.

15Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

16Atsakovo atstovo pateiktos 2017 m. sausio 27 d. pažymos Nr. 11-453 duomenys apie pareiškėjo laikymo sąlygas Kauno TI ( b.l. 14-16) patvirtina, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu buvo laikomas Kauno TI kamerose Nr. 241, 140, 338, 203, 141, 204, 323 ir 237, ginčo laikotarpiais kamerose buvo kalinami 1 -4 asmenys.

17Pareiškėjas nesutiko su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie kamerose buvusių asmenų skaičių, nurodydamas, kad kamerose dažniausiai buvo 6 asmenys.

18Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punktą būtent pareiškėjui tenka pareiga nurodyti skundo pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą. Teismo nuomone, skundo pagrindas turėtų būti nurodomas pakankamai detaliai, kad teismas galėtų patikrinti pareiškėjo nurodytų aplinkybių egzistavimą.

19Pareiškėjas nenurodė konkrečių kamerų, laikotarpių, kuriose jo kalinimo metu buvo laikomi šeši asmenys, nenurodė su juo kalėjusių asmenų vardų ir pavardžių, neprašė teismo kviesti šiuos asmenis liudyti byloje, taip pat byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl kamerų perpildymo pareiškėjas kreipėsi į Kauno TI administraciją, iš ko būtų galima spręsti apie galimai buvusius pareiškėjo teisių pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tikėti deklaratyviais, nekonkrečiais, objektyviais įrodymais nepagrįstais argumentais, jog jo kalinimo metu kamerose dažnai buvo laikomi šeši asmenys ir pagal tai skaičiuoti vienam nuteistajam pareiškėjo buvimo metu tekusią gyvenamojo ploto normą.

20Pareiškėjas tvirtino, kad atsakovo atstovo pateikti duomenys apie asmenų judėjimą kameroje Nr. 203 laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. yra klaidingi. Atsakovo duomenimis rytinio patikrinimo metu kameroje buvo 4 asmenys, o vakarinio 1, todėl neaišku, kur vakare dingdavo ir rytinio patikrinimo metu atsirasdavo kalinamieji.

21Atsakovo atstovo pateiktoje 2017 m. sausio 27 d. pažymoje Nr. 11-453 nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 23 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. kameroje Nr. 203 rytinio patikrinimo metu būdavo 4 asmenys, vakarinio patikrinimo metu vienas asmuo.

22Atsakovo atstovas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad kopijuojant laikotarpio nuo 2014 m. gruodžio 23 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. duomenis įsivėlė techninė klaida, nes laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 23 d. iki 2015 m. sausio 5 d. pareiškėjas kameroje Nr.203 kalėjo vienas (b.l. 51). Atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, todėl, kilus abejonėms dėl atsakovo atstovo pateiktų duomenų už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 23 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., tikėtina pareiškėjo tvirtinimu, jog šiuo laikotarpiu kameroje Nr. 203 buvo kalinami 4 asmenys.

23Atlikus aritmetinius skaičiavimus, matyti, kad minėtoje kameroje kalint 4 asmenims, gyvenamojo ploto norma, tekusi vienam kalinamajam, nebuvo pažeista (15,96 kv.m./4 asm. = 3,99 kv.m.).

24Pareiškėjas atsakovo atstovo pateiktų duomenų klaidingumą grindė aplinkybe, jog laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2014 m. spalio 2 d. jis kalėjo kameroje Nr. 128, o pagal atsakovo teismui pateiktą 2017 m. sausio 27 d. pažymą Nr. 11-453, šiuo laikotarpiu pareiškėjas kalėjo kameroje Nr. 241. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3802-406/2014 nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2014 m. spalio 2 d. pareiškėjas kalėjo kameroje Nr. 128, todėl atsakovo atstovo teismui pateikti duomenys apie kamerą, kurioje minėtu laikotarpiu kalėjo pareiškėjas, yra neteisingi, tačiau tai neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje, nes šis laikotarpis nelaikytinas nagrinėjamos bylos dalyku.

25Pareiškėjas kitų atsakovo atstovo pateiktų duomenų dėl kamerų, numerių, jų plotų ir kalėjimo laikotarpių neginčijo, todėl teismas jais vadovaujasi vertindamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą.

26Byloje esančiais duomenimis nustatyta (b.l. 14-16), kad reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normos vertinamuoju laikotarpiu nebuvo užtikrintas viso 10,5 paros.

27Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kamerų sanitariniuose mazguose nebuvo įrengta atskira ventiliacija, todėl girdėdavo nemalonius atliekamų gamtinių reikalų garsus.

28Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) (akto redakcija galiojusi ginčo iki 2015-11-01)) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

29Pagal Higienos norma HN 76:2010 21 punktą, pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

30Atsakovo atstovas neigė šią aplinkybę, nurodydamas, kad kamerų sanitariniuose įrenginiuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, tvirtino, kad į bylą pateiktose nuotraukose matosi ištraukiamosios ventiliacijos anga.

31Iš į bylą pateikto kameros sanitarinio mazgo nuotraukos (b.l. 19) matyti, jog šiame sanitariniame mazge yra unitazas, praustuvė, veidrodis, spintelė ir džiovykla, tačiau jokios ištraukiamosios ventiliacijos angos nesimato, todėl pareiškėjo argumentai dėl atskiros ventiliacijos sistemos sanitariniame mazge nebuvimo lieka nepaneigti.

32Pareiškėjas kėlė pretenzijas dėl pasivaikščiojimo kiemelių dydžio, tvirtino, kad sporto kiemelyje įrenginiai buvo sulaužyti ir neveikiantys.

33Reikalavimai pasivaikščiojimo kiemelių įrengimui nustatyti Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2009 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Taisyklės), 21-22 punktuose, tačiau juose reikalavimai kiemelių dydžiui nereglamentuoti, todėl pareiškėjo argumentai dėl per mažų pasivaikščiojimo kiemelių atmestini, kaip nepagrįsti.

34Atsakovo atstovo pateikta sporto kiemelio fotonuotrauka (b.l. 26) paneigia pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl sulaužyto ir neveikiančio sporto inventoriaus, be to byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas dėl sulaužyto ir neveikiančio sporto inventoriaus Kauno TI pareigūnams, administracijai, o šie į jo prašymus (skundus) nereagavo, todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nėra pagrindo tikėti niekuo nepagrįstais pareiškėjo argumentais dėl netinkamo naudotis sporto kiemelio inventoriaus.

35Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas dėl, jo tvirtinimu, patirtų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų būtų kreipęsis į Kauno TI sveikatos priežiūros tarnybos specialistus, kad jam būtų konstatuoti fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimai, todėl darytina išvada, kad byloje nėra įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo psichinei ar fizinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

36Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų (minimalaus gyvenamojo ploto normos pažeidimo, netinkamos sanitarinio mazgo įrangos), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. A. V. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008; administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02). Tačiau nustatant padarytos žalos dydį privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.

37Byloje nustatyta, kad Kauno TI pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu, pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą, buvo laikomas 10,5 paros, ši norma buvo pažeista nežymiai (jam teko 3,54 kv.m.), tačiau pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą mažino kameroje buvę baldai ir kiti įrenginiai. Aptariant bendrąsias gyvenimo sąlygas pastebėtina, kad Kauno TI yra kamerų tipo įstaiga, kurioje asmens judėjimo laisvė yra griežtai reglamentuota, todėl joje laikomiems asmenims suteikta ribota judėjimo laisvė - galimybė naudotis biblioteka, sporto kiemeliais, kompiuterių klase ir pan. negali visiškai kompensuoti kalintiems asmenims tenkančio per mažo gyvenamojo ploto. Taip pat byloje liko nepaneigti pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos sanitarinių mazgų įrangos.

38Įvertinus nustatytų pažeidimų trukmę, jų pobūdį, nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų būtų kreipęsis į Kauno TI administraciją, kad jo sveikatos būklė, jam būnant Kauno TI, dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų žymiai pablogėjusi, taip pat nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, darytina išvada, byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini pasiekusiais minimalų žiaurumo lygį ir suteikiančiais pagrindą pripažinti ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimą.

39Tačiau aukščiau nurodytų aplinkybių visuma, teismo nuomone, yra pagrindas spręsti klausimui dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigine išraiška.

40Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, atsižvelgdamas į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 200 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas netenkinamas.

41Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, teismas

Nutarė

42Bylą dėl neturtinės žalos, kildinamos iš gyvenamojo ploto normos pažeidimo laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2014 m. spalio 2 d. atlyginimo, nutraukti.

43Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

44Priteisti A. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

45Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.

46Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.