Byla 1A-196-382-2008

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Juozapo Surblio, teisėjų Violetos Miliuvienės, Zigmo Pociaus, sekretoriaujant Aurelijai Urbšaitytei, dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei, gynėjui advokatui Antanui Jonušui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. vieneriems metams laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. penkiasdešimt parų arešto.

3Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., šias nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė bausmė nustatyta vieneri metai laisvės atėmimo.

4Pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį per atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

5Nuosprendžiu V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (1300 litų) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

6Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. L., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

7Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8V. J. ir A. L. nuteisti už tai, kad būdami girti, viešoje vietoje, veikdami bendrininkų grupe, įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, ir panaudodami smurtą neteisėtai atėmė žmogui laisvę: 2007-08-31, apie 20.30 val., būdami girti, veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje, ( - ) namo kieme, įžūliu elgesiu ir grasinimais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tai yra V. J. pagrasino E. B. ir Ž. E. išvežti jas į mišką, o A. L. užtaisęs dujinį pistoletą „BLOW Magnum Mod. F92“ įrėmė E. B. į pilvą ir pagrasino ją nužudyti. Tai sukėlė E. B. pagrindą manyti, kad grasinimas bus įvykdytas. Po to A. L. vieną kartą galva sudavė E. B. į veidą, padarydamas E. B. poodinę kraujosruvą dešinės pusės akiduobės išoriniame krašte-antakyje, viršuje dešinėje 3 danties kramtomojo paviršiaus nuskėlimą, tai yra nežymiai ją sužalojo, tokiais veiksmais sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką. Po to V. J. įbaugintas nepilnametes E. B. ir Ž. E. pagrasino išvežti į mišką, jėga įkišti į automobilio bagažinę, pastūmė Ž. E. link automobilio, o A. L. tempdamas Ž. B. už rankos jėga įtempė ją į automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ), ir laikė automobilyje prieš jų valią, kol važiuojant automobilį sustabdė policijos pareigūnai, taip panaudodami smurtą neteisėtai atėmė E. B. ir Ž. E. laisvę.

9Apeliaciniu skundu nuteistasis V. J. prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Priimdamas nuosprendį teismas rėmėsi vien nukentėjusiųjų parodymais, tačiau be pagrindo kritiškai įvertino (o iš dalies visai neįvertino) liudytojo K. J. bei kitų liudytojų parodymus. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo paaiškinimus, kad jis gynė savo sūnaus interesus, siekdamas išvengti galimo susidorojimo su jo sūnumi, bandė išsiaiškinti sūnui grasinusius asmenis, todėl prašė nukentėjusiųjų parodyti jam tų asmenų gyvenamąją vietą. Bylos aplinkybės leido teismui suabejoti nukentėjusiųjų parodymais, kadangi ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu jos davė iš dalies prieštaringus paaiškinimus dėl bylos faktinių aplinkybių. Taip pat teismas nepagrįstai nepatikrino jo sūnaus galimo terorizavimo versijos. Pačios nukentėjusiosios neneigė, kad tarp jų ir jo sūnaus buvo iškilęs konfliktas, dėl to nukentėjusiųjų draugai aiškinosi su jo sūnumi. Taigi teismas tinkamai įvertinęs visą ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, objektyviai įvertinęs visų byloje apklaustų asmenų parodymus ir paaiškinimus, turėjo pagrindo nustatyti, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, ir jį išteisinti.

10Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

11Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino V. J. kaltu dėl neteisėto laisvės atėmimo ir viešosios tvarkos pažeidimo. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jis inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė, ši jo gynybinė versija visiškai paneigta teismo ištirtais įrodymais.

14Nustatydamas įvykių aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai pasirėmė nuosekliais ir išsamiais bei tarpusavyje sutampančiais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotais nukentėjusiųjų E. B. ir Ž. E. parodymais. Jos parodė, kad su K. J. (nuteistojo sūnumi) jos susipažino per Jūros šventę, po to šventė jo draugo L. bute miesto centre. Po šventės K. J. paskleidė gandus apie jas, sakė, kad jos yra paleistuvės. Tada E. B. paprašė draugo pagalbos. Pastarasis rugpjūčio viduryje kieme pakalbėjo su K. ir liepė jam atsiprašyti jų ir nebegąsdinti. Tame pokalbyje jos nedalyvavo. Rugpjūčio 31 d. vakare jos sėdėjo kieme ant suoliuko, kai priėjo K. J. su draugu ir paklausė: „kada mane veš į mišką?“. E. B. jam atsakė, kad viskam savas laikas, o Ž. E. pasakė, kad niekas jo neveš. Tada jis nuėjo, kažkam skambino. Po 15 min. priėjo V. J. ir pradėjo rėkti, klausė, kas nori išvežti jo sūnų į mišką, reikalavo duoti „vežėjų“ telefono numerį. Jos nesuprato, ko jis nori. Tada pastarasis parodė į K. J.. Tik tada suprato, kad jis K. J. tėvas. Jos pasakė, kad niekas niekur K. J. neveš. Tada V. J. pradėjo grasinti. Po to priėjo A. L., išsitraukė pistoletą pridėjo E. B. prie pilvo ir pasakė: „tau liko gyventi dvi minutės“, po to trenkė E. B. kakta į veidą. Po to jie pradėjo sakyti, kad jos duotų jiems tų vaikinų, kurie ruošiasi išvežti K. J., telefono numerį, o jei jos neduos, tai jas išveš į mišką. V. J. žolynais automobiliu privažiavo prie suoliuko. Jos pakvietė K. J., kuris tuo metu žaidė krepšinį, nes suprato, kad jas ruošiasi vežti į mišką. K. J. prašė tėvo jas paleisti, bet jo tėvas atsakė, kad jų nepaleis – išsiveš. Vyrai kalbėjo apie prezervatyvus, apie mišką. Kažkuris iš kaltinamųjų atidarė bagažinę ir pasakė, kad jei jos nelips geruoju į mašiną, tai įkiš į bagažinę. Būdama šoko būsenos, E. B. pati įsėdo į mašiną, tada V. J. pastūmė Ž. E., o A. L. tempdamas už rankos įstūmė ją į automobilį. Automobilyje K. J. sėdėjo už A. L., E. B. per vidurį, o Ž. E. už vairuotojo, prie lango. Išvažiavus iš kiemo juos sustabdė policija. Jos išlipo, policininkai liepė sėstis į jų mašiną. Jos pasakė, kad kaltinamieji turi pistoletą. Netikėti šiais nukentėjusiųjų parodymais nėra pagrindo. E. B. atstovė pagal įstatymą M. Tichonenko dėl galimos nusikalstamos veikos kreipėsi į policijos įstaigą iškart po įvykio (per valandą), nukentėjusiosios tą pačią dieną surašė paaiškinimus, jų parodymus dėl prieš E. B. pavartoto fizinio smurto pobūdžio patvirtino ne tik nuteistųjų sulaikyme įvykio vietoje dalyvavęs policijos pareigūnas G. Dužinas, bet ir 2007-09-03 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G2066/07(03), kurioje konstatuota, kad E. B. įvykio metu buvo padaryta poodinė kraujosruva dešinės pusės akiduobės išoriniame krašte-antakyje. Šis sužalojimas padarytas gali būti, kad dėl vieno traumuojančio smūginio kontakto su daiktu, turinčiu kietą buką paviršių. Be to, jau minėtas policijos pareigūnas G. Dužinas A. L. asmens apžiūros metu pas jį rado dujinį pistoletą „BLOW Magnum Mod. F92“, apkabą ir 5 šovinius.

15O nuteistojo versija, kad jis merginoms negrasino ir jos gera valia įsėdo į automobilį, yra neįtikinama. Nukentėjusiųjų, pačių nuteistųjų bei liudytojo K. J. parodymais byloje nustatyta, kad V. J. automobilį pastatė šalia aikštelės ir nuėjo pasikalbėti su merginomis. Tik po to, kai jos atsisakė duoti vaikinų, kurie neva norėjo išvežti jo sūnų (K. J.) į mišką, telefonų numerius, V. J. privažiavo automobiliu prie merginų, pareikalavo sėsti į automobilį ir važiuoti ieškoti tų vaikinų. Tokie nuteistojo veiksmai aiškiai prieštarauja jo anksčiau minėtai versijai, nes merginoms neva sutikus geruoju važiuoti su nuteistaisiais logiška būtų kartu su jomis nueiti prie šalia stovinčio automobilio, o ne per šaligatvį ir žolynus jį varyti prie merginų, o jas įsodinus, kaip parodė liudytojas policijos pareigūnas G. Dužinas, važiuoti pėsčiųjų taku į gatvę. Neatsitiktinai tokius nuteistojo ir jo bendrininko veiksmus viena iš įvykį stebėjusių moterų įvertino kaip bandymą jėga įsodinti dvi merginas į automobilį ir apie tai pranešė policijai.

16Apeliantas taip pat neteisus teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojo K. J. parodymus. K. J. 2007-08-31 paaiškinime nurodė, kad „A. (A. L.) pasikarščiavo ir sudavė merginai. Merginos išsigando...Raginamos lipti į mašiną, jos nelipo. Galų gale sutiko.“ (t. 1, b. l. 36), o 2007-09-04 apklaustas, kaip liudytojas parodė, kad A. (A. L.) sugriebė ( - ) (Ž. E.) už rankos ir liepė lipti į mašiną. Jis A. pasakė, kad merginą paleistų, ir pastarasis paleido, jis prašė Ž. lipti į mašiną, ir ji įlipo (t. 1, b. l. 42-44). Šios K. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės visiškai atitiko nukentėjusiųjų parodymus. Teisme K. J. pakeitė šiuos aptartus parodymus ir parodė, kad mergaitės su kaltinamaisiais juokavo, grasinimų, prievartos nebuvo. Taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas ne tik į aptartas aplinkybes, bet ir į tai, kad K. J. yra V. J. sūnus, pagrįstai K. J. teisme duotus parodymus įvertino kaip neobjektyvius, o jo ikiteisminiame tyrime duotais parodymais rėmėsi tiek, kiek jie patvirtino teisme ištirtų įrodymų visuma nustatytas faktines bylos aplinkybes.

17Neatitinka nustatytų bylos aplinkybių ir apelianto aiškinimas, kad jis 2008-08-31 gynė savo sūnų nuo galimo susidorojimo. Iš K. J. ir E. B. bei Ž. E. parodymų matyti, kad nukentėjusiųjų draugai su K. J. dėl jo paskleistų apkalbų kalbėjosi 2008 metų rugpjūčio viduryje, tačiau nei V. J., nei K. J. teisme nenurodė jokių duomenų, kad jie iškart būtų ėmęsi kokių nors atsakomųjų priemonių. 2008-08-31 prie nukentėjusiųjų priėjo pats K. J. ir uždavė provokuojantį klausimą:„kada mane veš į mišką?“. Nukentėjusiosios taip pat provokuojančiai atsakė „viskam savas laikas“, tačiau tolimesni K. J. veiksmai, kai jis kaip niekur nieko nuėjo toliau žaisti krepšinį, akivaizdžiai rodo, kad jam joks tikras ar menamas pavojus negrėsė. Todėl nekyla abejonių, kad pasitaikius progai, K. J. po pokalbio su nukentėjusiosiomis paskambino savo draugui (kaip paaiškėjo ne kartą teistam), ne tam, kad jį apgintų, o tam, kad „paauklėtų“ merginas, išdrįsusias jam grasinti. Šią išvadą patvirtina ir nuteistųjų veiksmai-priėję prie sėdinčių ant suoliuko nukentėjusiųjų E. B. ir Ž. E., net nepasikvietė K. J., iškart pradėjo joms grasinti, šaukti, vartoti necenzūrinius žodžius, A. L. įrėmė E. B. į pilvą dujinį pistoletą, grasino nužudyti, sudavė galva jai į veidą, o V. J. atvarius savo automobilį per žolynus, jėga įsodino nukentėjusiąsias į automobilį ir išvežė nežinoma kryptimi, prieš tai pakalbėję apie mišką ir prezervatyvus. Akivaizdu, kad neturėdamas jokio pagrindo smurtauti prieš nukentėjusiąsias, pasinaudodamas menkaverte dingstimi, nuteistasis V. J. kartu su bendrininku A. L. viešoje vietoje, viename iš miegamųjų kvartalų, aikštelėje tarp daugiabučių namų, automobiliu per žolynus privažiavęs prie suoliuko, ant kurio sėdėjo nukentėjusiosios, smurtaudamas prieš nukentėjusiąsias ir jas jėga įsodindamas į automobilį, savo veiksmais šiurkščiai pažemindamas nukentėjusiąsias, šokiruodamas tiek jas, tiek įvykį stebėjusius asmenis (vienas iš jų iškvietė policiją), pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, sukėlė visuomenei realius neigiamus padarinius ir atėmė laisvę nukentėjusiosioms.

18Taigi nuteistojo V. J. kaltė dėl neteisėto laisvės atėmimo ir viešosios tvarkos pažeidimo visiškai įrodyta ir abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, kad teismo ištirtų ir nuosprendyje aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina nuteistojo kaltę neteisėtai atėmus laisvę ir pažeidus viešąją tvarką. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas.

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

20nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai