Byla Ik-3015-629/2011
Dėl nutarimų dalies panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailė Žalimienė (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Tete-a-Tete“ kazino atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Tete-a-Tete“ kazino skundą atsakovei Valstybinei lošimų priežiūros komisijai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Žalgirio loto“ dėl nutarimų dalies panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė „Olympic Casino Group Baltija“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Tete-a-Tete“ kazino (toliau – ir UAB „Olympic Casino Group Baltija“, UAB „Tete-a-Tete“ kazino arba pareiškėjai) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (toliau – ir atsakovas arba Komisija) 2010 m. birželio 17 d. nutarimų Nr. N-159, Nr. N-160, Nr. N-161, Nr. N-162, Nr. N-163, Nr. N-164, Nr. N-165, Nr. N-166, Nr. N-167, Nr. N-168, Nr. N-169 bei Nr. N-170 (toliau – ir Nutarimai) 1 ir 2 punktus, kuriais buvo suderintos loterijų „Patrink asilą“, „Milijonierius 3 Lt“, „Turtingas katinas“, „Turtingas katinas 2“, „Kukū“, „Patrink asilą 1 Lt“, „Pinigų saugykla“, „Pinigų saugykla 2 Lt“, „Milijonierius“, „Pabučiuok ešerį“, „Dosnus mažylis“, „Dosnus mažylis II“ taisyklės ir šios loterijos priskirtos didžiosios momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai.

5Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjų skundą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas), nutraukė.

6Teismas nurodė, kad pareiškėjai savo skundą motyvuoja iš esmės tuo, kad ginčijamais Nutarimais Komisija pažeidė pareiškėjų teises, kadangi, vykdydama lošimus ir loterijas organizuojančių subjektų priežiūrą, viršydama savo kompetenciją (neturėdama teisės įteisinti įstatyme nenumatytos loterijos rūšies), ūkio subjektams (pareiškėjams ir UAB „Žalgirio loto“), dalyvaujantiems analogiškuose santykiuose, įtvirtino tokį šių santykių (pagal savo esmę – lošimo) teisinį reguliavimą, kuris išskyrė ir sudarė geresnes veiklos sąlygas vienam tų pačių santykių subjektui (UAB „Žalgirio loto“) palyginus su kitais (pareiškėjais)“, t.y. pagrindiniai argumentai sietini su galima nesąžininga konkurencija. Teismas, įvertinęs pareiškėjų skundo argumentus, padarė išvadą, kad didžioji jų dauguma susijusi su viešo intereso ir valstybės interesų gynimu, o ne su konkrečių pareiškėjų pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimu. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnį, įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Tuo tarpu, pareiškėjai nenurodė įstatymo, kuris jiems suteikia teisę kreiptis į teismą valstybės vardu ar ginant viešąjį interesą. Teismo vertinimu, pareiškėjų, taip pat ir Lietuvos lošimo operatorių asociacijos, kaip atstovaujančios ir ginančios asociacijos narių interesus, teises ir teisėtus interesus skundžiami Nutarimai gali įtakoti tik dėl to, kad jais gali būti iškreiptos konkurencijos sąlygos (gali atsirasti nesąžininga konkurencija), t. y. skundžiamais nutarimais, visų pareiškėjų manymu, UAB „Žalgirio loto“ patenka į azartinių lošimų rinką ir taip lengvatinėmis sąlygomis paima iš pareiškėjų jų – azartinių lošimų – rinkos dalį.

7Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 17 straipsnį, ūkio subjektas, gindamas jo pažeistas dėl nesąžiningos konkurencijos teises, gali kreiptis į bendros kompetencijos teismą su ieškiniu, tame tarpe ir dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Konkurencijos taryba tiria nesąžiningos konkurencijos veiksmus tik tais atvejais, jeigu šie veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus ir už šiuos veiksmus taiko įstatymų nustatytas sankcijas. Teismo vertinimu, tik Konkurencijos taryba gali tirti viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ar kitų sprendimų atitiktį Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, be to, dėl nesąžiningos konkurencijos ūkio subjektas gali kreiptis ieškiniu į bendros kompetencijos teismą ar į Konkurencijos tarybą. Tuo tarpu, administraciniam teismui nesuteikta kompetencija tiesiogiai tirti, ar viešojo administravimo subjekto priimti teisės aktai ar sprendimai atitinka Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, kol toks pažeidimas nebuvo ištirtas Konkurencijos taryboje, taip pat nesuteikta kompetencija tirti, ar ūkio subjektų veikloje yra nesąžiningos konkurencijos atvejis. Dėl to galima kreiptis su ieškiniu į bendros kompetencijos teismą. Taip pat pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalį, jeigu byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas šioje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Tuo tarpu, pareiškėjų skundžiamų sprendimų atitikimą Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatoms gali įvertinti tik Konkurencijos taryba, o pastarosios priimti sprendimai Konkurencijos įstatymo 38 straipsnyje nurodyta tvarka yra skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

8II.

9Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

10Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartyje akcentuotos pareigos išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes prieš priimant sprendimą ar, esant pagrindui, nutartį byloje. Teismas neatskleidė bylos esmės, t.y. neįvertino, kad pagrindinis skundo argumentas yra tai, jog skundžiamais Nutarimais įteisintos loterijos pagal eilę savybių visiškai prilygsta azartiniams lošimams, t.y., veiklai, kurią reguliuoja visiškai kiti teisės aktai, nei tie, kuriais rėmėsi atsakovas priimdamas skundžiamus Nutarimus. Ši veikla de facto laikytina azartinių lošimų veikla ir todėl apskritai negali būti priskirta loterijoms, be to, šia veikla pagal savo veiklos dokumentus (įstatus) gali užsiimti pareiškėjai, bet ne tretysis suinteresuotas asmuo (loterijų organizatorius). Teismas, spręsdamas bylą, du kartus atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą skirti byloje ekspertizę nustatyti elektroninių momentinių bilietų pardavimo mašinų („EITVM“) panašumo (tapatumo) lygį, įvertinus juos pagal azartinių lošimų veiklai naudojamų įrenginių (lošimo automatų) sertifikavimo kriterijus ir pateikiant objektyviais faktais paremtą išvadą. Ekspertizės būtinumą šioje byloje pagrindžia tai, jog pagal pareiškėjų skunde bei patikslintame skunde pateiktą argumentaciją matyti, jog pareiškėjai eile argumentų įrodinėja, jog skundžiamais nutarimais įteisintos loterijos prilygsta azartiniams lošimams. Teismui atsisakius tenkinti prašymą skirti byloje ekspertizę, teismas, neturėdamas specialių žinių net ir neturėjo objektyvių galimybių išsamiai ir tiksliai išanalizuoti ir ištirti pareiškėjų argumentų grupės dėl įrenginių panašumo (tapatumo) ir įsitikinti jų pagrįstumu, bei atitinkamai suabejoti Komisijos nutarimų faktiniu pagrįstumu. Teismas iš esmės per siaurai skunde pateiktus argumentus susiejo tik su viena aplinkybių, sietinų su galimu pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, grupe - dėl konkurencijos sąlygų iškreipimo. Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas savo praktikoje yra pripažinęs Azartinių lošimų įstatymo specialųjį pobūdį, kurio pažeidimų kontrolė, siekiant užtikrinti lošėjų ir lošimų organizatorių interesų bei jų teisių apsaugą, yra pavesta Komisijai, bei tai, jog vertinti lošimo organizatorių veiksmų atitikimo Azartinių lošimų įstatymo nuostatoms, net ir konkurencijos aspektu, nepriklauso Konkurencijos tarybos kompetencijai (žr. pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m liepos 13 d sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-1614-473/2009). Mano, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tais atvejais, kai ginčas kyla dėl Komisijos atliktos administracinės procedūros rezultato - atitinkamo Komisijos nutarimo, toks ginčas teismingas administraciniam teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m sausio 11 d. nutartis byloje Nr. T-XX-4-06). Mano, kad teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartyje pateiktą nurodymą, jog nepaisant to, jog skundą pareiškėjai pateikė kartu, turėtų būti atskirai įvertintas kiekvieno iš pareiškėjų interesas šioje byloje. Skundžiamoje nutartyje nutraukdamas bylą teismas keletą kartų nurodė, jog Lietuvos lošimo operatorių asociacija šioje byloje veikia atstovaudama ir gindama asociacijos narių interesus (Skundžiamos nutarties 5, 7, 8 psl.), tačiau visiškai nepasisakė dėl pačios asociacijos, kaip atskirą organizacinį, teisinį (ir procesinį) savarankiškumą ir subjektiškumą turinčio asmens, vienijančio ne tik pareiškėjus, bet ir kitus byloje nedalyvaujančius asmenis, teisės kreiptis į teismą įgyvendinant jos Įstatuose nustatytus uždavinius - inter alia, sudaryti palankesnes sąlygas vystyti ir plėtoti lošimų verslą, siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos lošimų rinką nuo nelegalių lošimų vykdymo (Įstatų 3.4.1 p., 3.4.2 p.). Pažymi, jog administraciniai teismai nagrinėja asociacijos teisinės formos juridinių asmenų pareikštus skundus dėl asociacijos narių interesų pažeidimo asociacijos nariams nedalyvaujant byloje pareiškėjų statusu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-2564-11 pagal pareiškėjo kaimo bendruomenės „Senieji Berčiūnai“ apeliacinį skundą), nurodydamas, jog tokiu atveju pareiškėjų teisę kreiptis į teismą suteikia bendrasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis. Pabrėžia, jog Administracinių bylų teisenos įstatymas numato, jog administracinio ginčo dalyku gali būti ne tik pareiškėjui teisines pasekmes sukeliantys individualūs teisės aktai, priimti viešojo administravimo srityje, bet ir kiti viešojo ar vidaus administravimo subjekto (konkrečiai - Komisijos) veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d nutartis administracinėje byloje Nr. AS16-420/2007). Pareiškėjai, būdami subjektais, kurių atžvilgiu Komisija turi tiesiogiai Azartinių lošimų Įstatyme įtvirtintą pareigą užtikrinti jų interesų apsaugą, o ypač Lietuvos lošimo operatorių asociacija, tikslingai įsteigta su tikslu ginti visų losimo organizatorių ekonominius ir teisinius interesus bei lošimų rinką, turi turėti ir teisę kreiptis į teismą dėl minėtos pareigos netinkamo vykdymo, t.y., Komisija kaip viešojo administravimo subjekto veiksmų (netinkamo veikimo), kurie pareiškėjams gali sukelti atitinkamas teisines pasekmes. Pareiškėjai skunde bei patikslintame skunde išsamiai nurodė aplinkybes ir pagrindus, patvirtinančius grėsmę viešajam interesui dėl ginčijamų Nutarimų galiojimo ir jais leistos Priežiūros institucijos neprižiūrimų ir nekontroliuojamų lošimų organizavimo praktikos, todėl, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjai mano, kad ir šioje byloje teismas savo iniciatyva gali taikyti reikiamas procesines priemones viešajam interesui apginti, nors formaliai skundas ir nėra pareikštas Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio nuostatose nurodytų asmenų.

11Atsakovas Valstybinė lošimų priežiūros komisija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Mano, kad pareiškėjų skundžiami atsakovo Nutarimai ir Priežiūros komisijos veiksmai nagrinėjamu atveju objektyviai pareiškėjams jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti pripažįstami individualiais teisės aktais, pareiškėjų skųstinais administraciniam teismui. Nagrinėjamu atveju Komisijos ir pareiškėjų jokie materialiniai teisiniai santykiai nesieja, o pareiškėjų skundas dėl atsakovo priimtų individualių teisės aktų kito subjekto – loterijų organizatoriaus UAB „Žalgirio loto“ atžvilgiu yra grindžiamas tik prielaidomis dėl galimo konkurencinių sąlygų iškreipimo.

12Tretysis suinteresuotasis asmuo UAB „Žalgirio loto“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjai skundžia Komisijos nutarimus, kurie buvo priimti ir sureguliavo visiškai kitos sferos santykius, t.y. loterijas. Tuo tarpu visi pareiškėjai veikia išskirtinai lošimų organizavime. Atsižvelgiant į pareiškėjų skundo turinį, mano, kad pareiškėjai nepatenkinti tuo, kad naujos loterijos gali įtakoti jų pelną lošimų srityje, o tai reiškia, kad pareiškėjai siekia, kad administraciniai teismai įvertintų ekonominį aspektą, ištirtų konkurencijos rinką, nustatytų jos ribas. Todėl kritiškai galima vertinti visų pareiškėjų siekį apginti tariamą viešą interesą, nes visi pareiškėjai labai aktyviai veikia lošimų rinkoje ir siekia kuo didesnio pelno. Pabrėžia, kad nei vienas iš pareiškėjų negali ginti viešojo intereso, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnį. Pareiškėjai nepagrįstai loterijų terminalus tapatina su lošimo automatais. Įvertinus raštu išdėstytus argumentus, akivaizdu, jog tokie teiginiai yra paremti ne įstatymu, o tik interpretacijomis. Pagal Azartinių lošimų įstatymą, lošimo automatas privalo turėti išskirtinę, tik jam būdingą esminę funkciją – jis privalo pats nustatyti lošimo rezultatą bei laimėjimo dydį. Tuo tarpu Europos Sąjungoje sertifikuoti ir labai plačiai naudojami loterijų terminalai yra - tiesioginio ryšio loterijos bilietų pardavimo mašina.

13Teisėjų kolegija konstatuoja:

14III.

15Atskirasis skundas tenkintinas.

16Byloje ginčijama nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjų skundą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

17Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tai, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės iš tikrųjų buvo pažeistos, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės. Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas turi būti atmetamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

18Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje ginčijamų Komisijos priimtų nutarimų nuostatos dėl loterijų „Patrink asilą“, „Milijonierius 3 Lt“, „Turtingas katinas“, „Turtingas katinas 2“, „Kukū“, „Patrink asilą 1 Lt“, „Pinigų saugykla“, „Pinigų saugykla 2 Lt“, „Milijonierius“, „Pabučiuok ešerį“, „Dosnus mažylis“, „Dosnus mažylis II“ taisyklių suderinimo ir šių loterijų priskyrimo didžiosios momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai, gali būti skundo administraciniam teismui dalykas, nes tai yra viešojo administravimo subjekto priimtas individualaus pobūdžio aktas, tuo tarpu ABTĮ 101 straipsnio 1 punkte nustatyta teismo teisė nutraukti administracinę bylą tik tada, kai byla apskritai nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-879/2011, 2009 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-578/2009, 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-593/11, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1004/11, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-393/11, 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-145/11) laikomasi nuoseklios pozicijos, kad priimama nutartis bylą nutraukti ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu tuo atveju, kai joje ginčyti aktai apskritai negalėjo būti administracinės bylos dalyku. Tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje ginčijami aktai (Komisijos Nutarimai) tokiais nelaikytini, vadinasi pagrindo nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu, nebuvo.

19Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinę bylą, konstatavęs, jog pareiškėjų skundžiamos atsakovo nutarimų dalys nesukelia pareiškėjams jokių teisinių pasekmių.

20Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada galima tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir tik konstatavus, jog pareiškėjų teisės skundžiamais administraciniais aktais ar Atsakovo veiksmais (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas turi būti atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Todėl administracinių teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teisinis suinteresuotumas nėra laikytina būtina procesine prielaida kreiptis į teismą ir priimti atitinkamus asmenų skundus bei juos išnagrinėti iš esmės. Be to, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį Nr.AS442 - 505/2009), pažymėtina, kad išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis. Tuo tarpu konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos. Todėl išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas atsisakyti priimti skundą ar bylą nutraukti.

21Nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė proceso teisės nuostatas ir todėl priėmė neteisėtą nutartį, teisėjų kolegija nevertina šio teismo padarytų išvadų dėl pareiškėjų materialinio teisinio suinteresuotumo ir palieka šį klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.

22Apibendrinant išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuotina, kad pareiškėjų atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

23Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

24pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Tete-a-Tete“ kazino atskirąjį skundą patenkinti.

25Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

26Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė „Olympic Casino Group Baltija“ ir... 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi... 6. Teismas nurodė, kad pareiškėjai savo skundą motyvuoja iš esmės tuo, kad... 7. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 17... 8. II.... 9. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus... 10. Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 11. Atsakovas Valstybinė lošimų priežiūros komisija atsiliepime į atskirąjį... 12. Tretysis suinteresuotasis asmuo UAB „Žalgirio loto“ atsiliepime į... 13. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 14. III.... 15. Atskirasis skundas tenkintinas.... 16. Byloje ginčijama nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas nutraukė... 17. Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Lietuvos Respublikos... 18. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje ginčijamų Komisijos priimtų... 19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinę... 20. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada galima tik išnagrinėjus bylą... 21. Nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė proceso... 22. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuotina, kad... 23. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 24. pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group... 25. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartį... 26. Nutartis neskundžiama....