Byla I-1378-595/2019
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. (S. D.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas S. D. (S. D.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje (toliau – ir Ambasada) 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą“ (toliau – ir sprendimas) ir įpareigoti Ambasadą pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą nagrinėti iš naujo (b. l. 13-15).

5Skunde nurodė, kad 2018-10-22 jis padavė dokumentus į Lietuvos Ambasadą Kijeve kaip asmuo, kuris turi teisę dirbti Lietuvoje tuo pagrindu, kad gavo Leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje nuo 2018-11-12 iki 2019-11-11 išduotą Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Po dokumentų pridavimo jam buvo išduotas talonas su personaliniu numeriu ir dokumentų išdavimas Lietuvos Respublikos Ambasadoje buvo nurodytas 2018-10-29. Atvykus 2018-10-29 į Lietuvos Respublikos Ambasadą Ukrainoje, Ambasados darbuotojas iš jo pareikalavo papildomų dokumentų, kuriuos jis papildomai pateikė. 2018-11-14 buvo priimtas sprendimas (įteiktas 2018-11-15) dėl atsisakymo išduoti nacionalinę Darbo vizą tuo pagrindu, kad pareiškėjas, norėdamas gauti vizą nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

6Pareiškėjas nurodo, kad su tokia formuluote griežtai nesutinka, visą informacija yra teisinga ir atitinkanti tikrovę, apie tai liudija daugybė pareikalautų papildomų pažymų, o vykimo tikslas, sąlygos (darbas Lietuvoje) ir pragyvenimo lėšos (atlyginimas) puikiai matomas iš pateiktų Lietuvos Ambasadai dokumentų (Leidimo dirbti bei Darbo sutarties).

7Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir atsakovė, Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 19-25).

8Nurodė, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno ir Lietuvos Respublikos nacionalinės vizų išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos faktinių aplinkybių.

9Nurodo, kad 2018-10-22 pareiškėjas Lietuvos Respublikos Ambasadai Ukrainoje pateikė Prašymą išduoti nacionalinę vizą, kuriame pagrindiniu kelionės tikslu nurodė „darbas“, kviečianti įmonė - UAB „( - )“ kontaktinis asmuo K. L., nevedęs.

10Konsulas, nagrinėjant gautus pareiškėjo dokumentus, kreipėsi į Lietuvos specialiąsias tarnybas konsultacijos dėl papildomos informacijos gavimo; konsului įvertinus visą susirinktą informaciją, kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikrojo tikslo ir buvimo sąlygų. Nurodo, kad Migracijos departamentas 2018-11-08 informavo, kad „UAB „duomenys neskelbtini" pateiktos sutartys kelia pagrįstų abejonių dėl jų vykdymo, nes sudarytos su įmonėmis, kurios nevykdo veiklos bei įmonėmis, kurios yra susijusios su UAB „duomenys neskelbtini" (didžioji dauguma įmonių, su kuriomis neva bendradarbiauja bendrovė, yra susijusios su bendrove per jos akcininkę bei direktorę L.K., kuri yra šių įmonių steigėja ir/ar akcininke arba direktorė arba su šių įmonių dalyviais susijusiu giminystės ryšiais. Vertinant S. D. apklausos rezultatus, darytina išvada, kad minėtas užsienietis nedalyvauja bendrovės veikloje ir teisėta veikla Lietuvoje neužsiima. Verslo planas parengtas vėliau nei prieš 6 mėnesius iki prašymo dėl Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pateikimo datos, kas reiškia, kad bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki S. D. kreipimosi dėl Leidimo laikinai gyventi išdavimo nevykdė pagal verslo planą} veiklos Lietuvoje (Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 45.1.1 punktas). Policijos departamentas informavo, kad „ įmonės direktorė L. K. žinoma kaip asmuo, steigiantis ir parduodantis įmones, tarpininkaujantis trečiųjų šalių piliečiams gauti laikinus leidimus gyventi Lietuvoje ir vizas. S. D. 2018-08-22 buvo atsisakyta išduoti Leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis“. Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo prašoma darbo toje pačioje UAB „duomenys neskelbtini“ pagrindu.

11Nurodo, kad konsulas iš pareiškėjo pateiktų dokumentų ir gautos informacijos analizės padarė išvadą, jog įmonės veikla kelia pagrįstų abejonių, kad kyla pagrįstos abejonės dėl užsieniečio vykimo tikslų ir buvimo sąlygų, todėl, vadovaudamasis Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnio 2 punktu, 2018-11-14 priėmė sprendimą Nr.1098 atsisakyti išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui.

12Nurodo, kad pareiškėjo skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas ir jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nes konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kartu su visa surinkta informacija, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, nes informacija, kuri pareiškėjo buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, buvo prieštaringa, todėl konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą; Konsului priimant sprendimą egzistavo objektyvūs duomenys, kuriais grindžiama abejonė pareiškėjo pateikta informacija.

13Teismas

konstatuoja:

14Skundas atmestinas.

15Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje konsulinio pareigūno 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę (D) vizą“ Nr. 1098, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 32).

16Nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 22 d. pateikė Lietuvos Respublikos ambasadai Ukrainoje prašymą išduoti nacionalinę vizą (b. l. 26-29), kuriame teigė, jog ketina atvykti į Lietuvą ir dirbti UAB „duomenys neskelbtini“, kontaktiniu asmeniu nurodė L. K. teisininku. Kartu su prašymu pateikė Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos „Leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje“, paso kopiją, draudimo polisą, pažymą iš banko, darbo sutartį (b. l. 33-40). Prašyme nurodė numatomą atvykimo į Lietuvą datą 2018 m. lapkričio 12 d., o išvykimo – 2019 m. lapkričio 11 d. (Prašymo 29–30 punktai).

17Iš į bylą pateikto 2018 m. spalio 8 d. Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos „Leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje“ Nr. U6-2715 nustatyta, kad pareiškėjui buvo suteiktas leidimas dirbti teisininku UAB „duomenys neskelbtini“ laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d. (b.l. 6).

18Nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 1 d. sudarė Darbo sutartį Nr. 2/2018, kurios pagrindu UAB „duomenys neskelbtini“ priėmė dirbti pareiškėją dirbti teisininku ir įsipareigojo mokėti 550 Eur mėnesinį atlyginimą (b. l. 33-35).

19Vadovaujantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą grindė ketinimu dirbti teisininku UAB „duomenys neskelbtini“, kadangi jis buvo sudaręs neterminuotą darbo sutartį su minėta įmone, be to, turėjo leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d.

20Lietuvos Respublikos įstatymas Konsulinis statutas nustato konsulinių pareigūnų įgaliojimus ir atsakomybę. Pagal šio įstatymo 23 straipsnį konsulinis pareigūnas svarsto prašymus išduoti vizą ir priima sprendimus, konsulinis pareigūnas atsako už savo sprendimus, kuriuos jis pagal savo įgaliojimus atlikdamas konsulines funkcijas priima savarankiškai (10 straipsnio 2 dalis).

21Konsulas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, kreipėsi konsultacijų į specialiąsias tarnybas: Policijos departamentą, Valstybės sienos apsaugos tarnybą, Valstybės saugumo departamentą, Migracijos departamentą (b. l. 31). Konsultacijų metu buvo nustatyta, kad pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 22 d. buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Leidimo laikinai gyventi Lietuvoje buvo prašoma darbo toje pačioje UAB „duomenys neskelbtini“ pagrindu. Migracijos departamentas informavo, kad „UAB „duomenys neskelbtini" pateiktos sutartys kelia pagrįstų abejonių dėl jų vykdymo, nes sudarytos su įmonėmis, kurios nevykfo veiklos bei įmonėmis, kurios yra susijusios su UAB „ duomenys neskelbtini " (didžioji dauguma įmonių, su kuriomis neva bendradarbiauja bendrovė, yra susijusios su bendrove per jos akcininkę bei direktorę L.K., kuri yra šių įmonių steigėja ir/ar akcininke arba direktorė arba su šių įmonių dalyviais susijusiu giminystės ryšiais. Vertinant S. D. apklausos rezultatus, darytina išvada, kad minėtas užsienietis nedalyvauja bendrovės veikloje ir teisėta veikla Lietuvoje neužsiima. Verslo planas parengtas vėliau nei prieš 6 mėnesius iki prašymo dėl Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pateikimo datos, kas reiškia, kad bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki S. D. kreipimosi dėl Leidimo laikinai gyventi išdavimo nevykdė pagal verslo planą veiklos Lietuvoje (Užsieniečiu teisinės padėties įstatymo 45.1.1 punktas). Policijos departamentas informavo, kad įmonės direktorė L. K. žinoma kaip asmuo, steigiantis ir parduodantis įmones, tarpininkaujantis trečiųjų šalių piliečiams gauti laikinus leidimus gyventi Lietuvoje ir vizas.

22Nagrinėjamu atveju konsulas, įvertinęs pareiškėjo kartu su prašymu pateiktus dokumentus, informaciją gautą konsultacijų su tarnybomis metu 2018 m. lapkričio 14 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 1098, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnio 2 punktu - nes norėdamas gauti vizą, užsienietis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (b. l. 4-5, 32).

23Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Europos parlamento ir tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – Vizų kodeksas), 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas), Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), Europos Sąjungos 2010 m. kovo 19 d. sprendimo „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“ (toliau – ir Tvarka) ir Vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro 2017 gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtintos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatos.

24Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnyje, pagal kurį nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu: 1) jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų; 2) norėdamas gauti vizą, jis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; 3) norėdamas gauti vizą, jis pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių; 4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti neteisėta veika, už kurią yra nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; 5) jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą; 6) priimtas sprendimas jį įpareigoti išvykti, grąžinti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės; 7) jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę; 8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus; 9) jis nepateikia sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu; 10) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę; 11) jis nepateikia leidimo dirbti, kai jį būtina turėti.

25Vizų kodekse įvardyti prašymų gauti vizą nagrinėjimo pagrindiniai kriterijai. Vienu pagrindinių kriterijų įvardinta tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Vizų kodekse itin daug dėmesio skiriama neteisėtos migracijos pavojaus vertinimui. Konsulatai įpareigoti įvertinti pavojų – ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo neteisėtai imigruos į valstybių narių teritoriją (t. y. prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo, siekdamas neteisėtai ilgam laikui įsikurti valstybių narių teritorijoje, kelionės tikslu nurodo turistinę kelionę, verslo reikalus, studijas ar pan.), atsižvelgti į vietos sąlygas ir aplinkybes, taip pat į bendrą padėtį gyvenamosios vietos šalyje (pvz., politiškai nestabilios vietovės, aukštas nedarbo lygis, plačiai paplitęs skurdas) prašymą pateikiančio asmens socialinės ir ekonominės padėties stabilumui. Kiekvienu atveju stabilumo lygis priklauso nuo tam tikrų veiksnių: šeimos ir kitų asmeninių ryšių gyvenamosios vietos šalyje, šeimos ar kitų asmeninių ryšių valstybėse narėse, šeiminės padėties, su darbu susijusios padėties (atlyginimo dydžio), socialinio statuso gyvenamosios vietos šalyje. To paties kodekso 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

26Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendimu patvirtinta Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka, kurioje konsuliniams pareigūnams išaiškinta tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti formos, turinio ir pan. Tvarkoje pažymėta, kad patvirtinamaisiais dokumentais dėl kelionės tikslo verslo reikalais turėtų būti įrodyta: a) numatomos kelionės tikslas; b) apgyvendinimo įrodymas arba įrodymas, kad turima pakankamai lėšų asmens apgyvendinimo išlaidoms padengti; c) kad asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; d) informacija, pagal kurią galima įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Tvarkoje pažymima, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais laikoma: atgalinis bilietas arba užsakymo patvirtinimas, finansines lėšas gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas (pateikiant nesenas banko pažymas, kuriose parodytas lėšų judėjimas mažiausiai tris paskutinius mėnesius), įdarbinimą patvirtinantis dokumentas (darbo sutartis, darbo pažymėjimas, banko pažymos, socialinio draudimo įmokų mokėjimo įrodymas), nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis. Pagal Tvarkos 6.2.2 papunktį pragyvenimo lėšų įrodymu gali būti: nesenos banko pažymos, kuriose parodytas lėšų judėjimas per tam tikrą laiką (mažiausiai per tris paskutinius mėnesius), kreditinė kortelė ir kreditinės kortelės sąskaitos išrašas, grynieji pinigai konvertuojama valiuta, kelionės čekiai, algalapiai, darbo pažymėjimas. Šiame Europos Komisijos sprendime Europos Sąjungos valstybių konsuliniams pareigūnams buvo išaiškinti konsulinio pareigūno veiksmai tikrinant pareiškėjo numatomo buvimo tikslą ir buvimo sąlygas (7.5 papunktis). Konsulatas privalo patikrinti numatomo buvimo tikslą ir teisėtumą, taip pat prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens numatomo buvimo tikslo ir jo teisėtumo pagrindimą.

27Šiame kontekste pažymėtinas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (didžiosios kolegijos) 2013 m. gruodžio 19 d. priimtas prejudicinis sprendimas byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, kuriame Teisingumo Teismas, be kita ko, nurodė, kad: 1) pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies nuostatą vizą atsisakoma išduoti, jei egzistuoja viena iš šio straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų sąlygų arba jei kyla pagrįstų abejonių dėl vienos iš tos dalies b punkte išvardytų aplinkybių (35 punktas); 2) Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsisakymo priežastys prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamos naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą (38 punktas). Minėtame VI priede nustatytoje standartinėje formoje yra 10 langelių, kuriuos kompetentingos institucijos pažymi pranešdamos prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui sprendimo atsisakyti išduoti vizą motyvus (39 punktas); 3) Vizų kodekso 4 straipsnio 1–4 dalyse išvardytos kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su šio Kodekso 32 straipsnio 1 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos remiantis šiose nuostatuose išvardytais pagrindais; Sąjungos teisės aktų leidėjo ketinimas suteikti šioms institucijoms didelę diskreciją matyti iš minėto kodekso 21 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 1 dalies; šiose nuostatose kompetentingos institucijos įpareigojamos įvertinti prašymą išduoti vizą pateikusio asmens keliamą ,,nelegalios migracijos riziką“, skirti ,,ypatingą dėmesį“ tam tikriems jo padėties aspektams nustatyti, ar kyla ,,pagrįstų abejonių“ dėl tam tikrų aplinkybių; kompetentingos institucijos turi diskreciją vertinti, ar kyla abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kad galėtų nustatyti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą (60–62 punktai); 4) nereikalaujama, kad kompetentingos institucijos, siekdamos nustatyti, ar privalo išduoti vizą, įsitikintų, jog prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Priešingai, jos turi nustatyti, ar kyla pagrįstų abejonių dėl tokio ketinimo (68 punktas). Prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, kurios patikimumas patvirtinamas svarbiais ir patikimais įrodymais, galinčiais išsklaidyti abejones dėl jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kurių gali kilti visų pirma atsižvelgiant į bendrą situaciją jo gyvenamosios vietos šalyje arba migracijos srautą iš tos šalies į valstybes nares (72 punktas).

28Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje sprendimas atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą priimtas kilus rimtam pagrindui manyti, kad pareiškėjas gali kelti nelegalios migracijos grėsmę. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo buvo nustatyta, kad nustatytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai ir aiškiai gali kelti pagrįstų abejonių, kad tikrieji pareiškėjo kelionės į Lietuvą tikslai gali būti visai kitokie nei oficialiai deklaravo pareiškėjas. Įmonė, kurioje pareiškėjas ketino dirbti kėlė pagrįstų abejonių. Pareiškėjui jau buvo atsisakyta išdu oti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kuris buvo grindžiamas darbo santykais toje pačioje įmonėje. Pareiškėjui nepateikus patikimų ir objektyvių įrodymų apie buvimo Lietuvoje tikslą, įrodymų, pagrindžiančių buvimo sąlygas Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje, neviršydama savo diskrecijos ribų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą neišduoti vizos pareiškėjui.

29Šiame kontekste paminėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodė, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita).

30Nagrinėjamu atveju skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Kaip minėta, pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai buvo prieštaringi, todėl buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, kurio panaikinti nėra pagrindo.

31Pripažinus, kad ginčijamas sprendimas dėl atsisakymo išduoti vizą yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus dėl vizos išdavimo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

32Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti Ambasadą priimti naują sprendimą – išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti sprendimą. Teismui konstatavus, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

33Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsniu,

Nutarė

34Pareiškėjo S. D. (S. D.) skundą atmesti.

35Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teismas... 4. Pareiškėjas S. D. (S. D.) (toliau –... 5. Skunde nurodė, kad 2018-10-22 jis padavė dokumentus į Lietuvos Ambasadą... 6. Pareiškėjas nurodo, kad su tokia formuluote griežtai nesutinka, visą... 7. Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir... 8. Nurodė, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus,... 9. Nurodo, kad 2018-10-22 pareiškėjas Lietuvos Respublikos Ambasadai Ukrainoje... 10. Konsulas, nagrinėjant gautus pareiškėjo dokumentus, kreipėsi į Lietuvos... 11. Nurodo, kad konsulas iš pareiškėjo pateiktų dokumentų ir gautos... 12. Nurodo, kad pareiškėjo skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas... 13. Teismas... 14. Skundas atmestinas.... 15. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje konsulinio... 16. Nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 22 d. pateikė Lietuvos Respublikos... 17. Iš į bylą pateikto 2018 m. spalio 8 d. Užimtumo tarnybos prie Socialinės... 18. Nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 1 d. sudarė Darbo sutartį Nr.... 19. Vadovaujantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atvykimo į... 20. Lietuvos Respublikos įstatymas Konsulinis statutas nustato konsulinių... 21. Konsulas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, kreipėsi konsultacijų į... 22. Nagrinėjamu atveju konsulas, įvertinęs pareiškėjo kartu su prašymu... 23. Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Europos parlamento ir tarybos 2009 m.... 24. Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19... 25. Vizų kodekse įvardyti prašymų gauti vizą nagrinėjimo pagrindiniai... 26. Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendimu patvirtinta Prašymų išduoti... 27. Šiame kontekste pažymėtinas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (didžiosios... 28. Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje... 29. Šiame kontekste paminėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014... 30. Nagrinėjamu atveju skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas subjektas,... 31. Pripažinus, kad ginčijamas sprendimas dėl atsisakymo išduoti vizą yra... 32. Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti Ambasadą priimti naują... 33. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 34. Pareiškėjo S. D. (S. D.) skundą... 35. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...