Byla eI-2268-629/2017
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Margaritos Stambrauskaitės, Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Giedrei Subačiūtei-Dulinskienei,

2viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. E. E. (M. A. E. E.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas Egipto Arabų Respublikos pilietis M. A. E. E. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Egipte (toliau – ir Ambasada) 2017 m. sausio 10 d. sprendimą atsisakyti išduoti jam vizą ir įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

5Pareiškėjas paaiškino, kad dėl vizos į Ambasadą kreipėsi 2017 m. sausio 2 d., nurodydamas, kad yra UAB „Pas Mohamedą“ vienintelis akcininkas ir vadovas. Bendrovė yra įsteigta 2013 m. spalio 18 d. ir nuo šio laiko pareiškėjas valstybės institucijų išduotų leidimų laikinai gyventi pagrindu užsiėmė teisėta veikla šioje įmonėje, dirbo ir gyveno Lietuvos Respublikoje. Pažymėjo, kad 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) atsisakė išduoti jam leidimą laikinai gyventi. Šį sprendimą pareiškėjas taip pat apskundė teismui (administracinė byla Nr. eI-1862-815/2017). Kreipdamasis dėl Šengeno vizos, Ambasados konsului nurodė šias savo vizito Lietuvoje priežastis: savo, kaip pareiškėjo, procesinių teisių įgyvendinimas administracinės bylos nagrinėjime, verslo reikalų tvarkymas, dokumentų tvarkymas masažisto kvalifikacijai patvirtinti. Pareiškėjo teigimu, kartu su prašymu išduoti Šengeno vizą jis pateikė visus reikalingus dokumentus, pokalbio su konsulu metu atsakė į visus jo klausimus. Pabrėžė, jog niekada nėra pažeidęs nė vienoje iš valstybių, kuriose yra lankęsis vizos pagrindu, Šengeno vizos taisyklių, todėl yra patikimas.

6Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Ambasadai atsisakius išduoti vizą, apie jokias tokio atsisakymo priežastis jis nebuvo informuotas, išskyrus standartinį atsisakymo lapą, kuriame kaip pagrindas atsisakyti išduoti vizą buvo pažymėtas 8 punktas, kuriame nurodyta, kad informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima. Pareiškėjo nuomone, jo pateikti dokumentai atitiko visus teisės aktų reikalavimus, buvo nurodytas aiškus ir teisės aktais pagrįstas kelionės tikslas. Pabrėžė, jog iš atsisakymo išduoti vizą nebuvo galima suprasti, dėl kokių priežasčių jo pateikta informacija yra nepatikima ir kokiu teisiniu pagrindu remiantis toks sprendimas buvo priimtas. Šie sprendimo trūkumai yra esminiai, nes tai sukliudė efektyviai realizuoti teisę į pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Be to, nėra galimybės nustatyti, ar sprendimą pasirašė tam įgaliotas konsulines funkcijas vykdantis pareigūnas.

7Pažymėjo, kad atsisakius išduoti vizą ir pareiškėjui negalint atvykti į Lietuvą ir pasirūpinti savo įmonės reikalais, įmonė gali žlugti, pareiškėjas praras visas į verslą investuotas lėšas, taigi tai akivaizdžiai neprotinga ir neadekvati priemonė, neatitinkanti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtinto proporcingumo principo.

8Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir atsakovė, URM) atsiliepime, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 24–31).

9Nurodė, kad pareiškėjo pateikta informacija yra prieštaringa ir nepatikima, nes pareiškėjui 2014–2015 m. dukart buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje verslo pagrindu, tuo pagrindu jis turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje iki 2016 m. balandžio mėnesio, vėliau jam buvo išduotos kelios Lietuvos nacionalines vizos, tačiau su tokia viza jis negalėjo užsiimti verslu. Nuo 2016 m. sugriežtinus reikalavimus užsieniečiams, ketinantiems leidimą laikinai gyventi Lietuvoje gauti verslo pagrindu, 2016 m. sausio 27 d. pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu leisti gyventi laikinai santuokos pagrindu. Migracijos departamentui kilus įtarimų dėl fiktyvios santuokos ir prašymo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje nagrinėjimą pratęsus dar 3 mėnesiams, pareiškėjas pateikė naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje verslo pagrindu. Migracijos departamentas 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, motyvuodamas tuo, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, nes surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstos abejonės dėl užsieniečio tikslo ir sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio plėtoti verslą Lietuvoje, realios UAB „Pas Mohamedą“ veiklos, t. y. konstatuota kad užsienietis siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvoje.

10Atsakovė taip pat nurodė, kad pareiškėjas pokalbio – interviu metu klaidino konsulą teigdamas, kad, pareiškėjui lankantis Migracijos departamente, specialistė prisipažino, jo Migracijos departamentas neigiamu sprendimu atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje paskubėjo, tačiau konsulo konsultacijų metu Migracijos departamento specialistė šią aplinkybę paneigė. Be to, anketoje pareiškėjas grafoje „Šeiminė padėtis“ nenurodė, kad yra vedęs, nors pokalbio metu pateikė santuokos liudijimą su Lietuvos piliete G. U.. Taip pat anketoje nurodė, kad per pastaruosius 3 metus nesilankė Šengeno valstybėse, tačiau kartu pažymėjo, kad anksčiau prašant išduoti Šengeno vizą buvo paimti pirštų atspaudai. URM taip pat paaiškino, kad pareiškėjas pokalbio – interviu su konsulu metu nurodė, kad ketina vykti į Lietuvą savo įmonės UAB „Pas Mohamedą“ reikalais, tačiau nepateikė pakankamai dokumentų, kurie patvirtintų ekonominę bendrovės veiklą, pokalbio metu nesugebėjo paaiškinti, kuo konkrečiai užsiima jo įmonė Lietuvoje. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių savo adresą Lietuvoje pagrindžiančių dokumentų.

11Atsakovės nuomone, URM konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, todėl URM konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti Šengeno vizą. Pabrėžė, kad pareiškėjas nepaisė teisės normų reikalavimo, kad pats prašantis vizą išduoti asmuo privalo pateikti reikiamus, patikimus ir objektyvius įrodymus apie buvimo Lietuvoje, kaip Europos Sąjungos šalyje, tikslą, pagrindžiančius buvimo Lietuvoje, kaip Europos Sąjungos šalyje, sąlygas. Atsakovės teigimu, nagrinėjant prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės pateikti dokumentus bei paaiškinimus raštu ir žodžiu. Pareiškėjui konsulas žodžiu ir raštu paaiškino atsisakymo išduoti vizą priežastis (pagrindą) ir sprendimo apskundimo tvarką, pareiškėjas galėjo pasinaudoti galimybe įstatymo nustatyta tvarka ir terminu pateikti skundą teismui su visa reikiama medžiaga, skundas priimtas nagrinėjimui teisme, skunde yra tik bendro pobūdžio teiginys, kad pareiškėjui adresuoto atsisakymo išduoti vizą negalima suprasti, tai jam sukliudė efektyviai realizuoti teisę į pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, tačiau skunde nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios realiai tą sutrukdė.

12Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašė skundą tenkinti, remdamasi skunde išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad pareiškėjas nesuprato, kokia jo pateikta informacija yra nepatikima. Pareiškėjas turėjo dokumentus, pagrindžiančius jo veiklos realumą, tačiau konsulas šių dokumentų nepriėmė.

13Atsakovės URM atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

14Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta pareiškėjo draugė J. B. nurodė, kad kartu su pareiškėju pildė prašymą vizai išduoti. Paaiškino, kad anketoje negalima pažymėti dviejų langelių dėl šeiminės padėties. Kadangi pareiškėjas skiriasi su savo sutuoktine, todėl anketoje norėjo tai nurodyti, taigi pažymėjo „kita“ ir paaiškino savo padėtį. Nurodė, kad patik kalbėjosi su Migracijos departamento atstove telefonu, kurti nurodė, kad atsisakant išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi nebuvo atsižvelgta į visas aplinkybes. Pažymėjo, kad trūko bendradarbiavimo, nes konsulas nepriėmė iš pareiškėjo dokumentų apie jo verslą ir nurodė, kad reikiamą informaciją gaus iš Migracijos departamento. Liudytoja taip pat paaiškino, kad pareiškėjas Lietuvoje gyveno kartu su ja (duomenys neskelbtini, tačiau į konsulatą ji nebuvo pasiėmusi buto nuosavybės dokumentų.

15Teismas

konstatuoja:

16Skundas atmestinas.

17Ginčas byloje kilo dėl Ambasados 2017 m. sausio 10 d. sprendimo atsisakyti pareiškėjui išduoti Šengeno vizą.

18Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 2 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą, kuri galiotų nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2018 sausio 19 d. Prašyme nurodė, kad jis yra UAB „Pas Mohamedą“, esančios Lietuvoje, vadovas ir akcininkas, pagrindinis jo kelionės tikslas – verslas, numatoma buvimo trukmė – 90 dienų (b. l. 14–17).

19Ambasada, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2017 m. sausio 10 d. sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjo prašomą vizą. Tokį savo atsisakymą motyvavo tuo, kad informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima (sprendimo 8 p.) (b. l. 12–13).

20Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 121 str. 1 d. Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentu (EB) Nr. 810/2009 patvirtintame Bendrijos vizų kodekse (toliau – ir Vizų kodeksas).

21Vizų kodekso 21 str. 1 d. įtvirtina, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) 5 str. 1 d. a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

22Šengeno sienų kodekso 5 str. 1 d. c punkte įtvirtina, kad ne ilgiau kaip tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį trunkančiam buvimui trečiųjų šalių piliečiams nustatoma sąlyga, kad jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.

23Vizų kodekso 21 str. 7 d. nustato, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Vizų kodekso 32 str. 1 d. b punkte nustatyta, kad vizą išduoti atsisakoma, jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio patikimumo. Vizų kodekso 32 str. 2 d. nustatyta, kad sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą.

24Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pareiškėjui viza neišduota tuo pagrindu, kad informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas, pateiktas užpildžius standartinę atsisakymo formą.

25Pažymėtina, kad, remiantis VAĮ 8 str. 1 d., individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Taigi, sprendimus (taip pat ir atsisakymą išduoti vizą) kompetentinga institucija turi priimti remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį, taigi atitinkamai pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis. Tačiau Vizų kodekso 32 str. 2 d. nustatyta, jog sprendimas dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą yra priimamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje yra pažymimos atsisakymo išduoti vizą priežastys. Taigi, priimant sprendimą neišduoti vizos yra naudojama standartinė forma, kurioje nėra pateikiama išsamios informacijos apie nustatytas aplinkybes. Taigi, nors pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas, tačiau asmuo apie tai yra informuojamas naudojant nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai. Todėl sprendžiant, ar sprendimas yra pagrįstas, vertinamos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo darytos atitinkamos išvados.

26Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atsakovo pateiktais dokumentais, matyti, jog skundžiamas sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo prašymą ir su juo pateiktus dokumentus, pokalbio su pareiškėju ir jo drauge J. B. duotus paaiškinimus, Migracijos departamento pateiktą informaciją. Iš Ambasados antrojo sekretoriaus 2017 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 1 (b. l. 36–37) matyti, jog, priimant skundžiamą sprendimą, atsižvelgta į tai, kad įtarimų kelia pareiškėjo santuoka su 18 metų vyresne moterimi, kuri tariamai išvykusi gyventi į J. K., bei pareiškėjo gyvenimas su kita neišsituokusia moterimi bei naujos santuokos planavimas. Be to, Ambasadai abejonių kilo ir dėl pareiškėjo verslo, nes interviu metu pareiškėjas nesugebėjo suformuluoti, kuo konkrečiai užsiima jo įmonė. Pareiškėjas su sugyventine taip pat galimai klaidino konsulinį pareigūną dėl Migracijos departamento tarnautojos teiginių apie „paskubėjimą“ dėl sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Minėtų aplinkybių kontekste vertintina ir Migracijos departamento Ambasadai pateikta informacija apie tai, kad anksčiau pareiškėjui 2 kartus buvo išduoti leidimai laikinai gyventi verslo pagrindu. Sugriežtėjus UTPĮ reikalavimas dėl leidimų išdavimo verslo pagrindu, pareiškėjas kreipėsi su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi santuokos pagrindu, tačiau pradėjus tyrimą dėl santuokos fiktyvumo, pareiškėjas paprašė nutraukti jo nagrinėjimą ir pateikė naują prašymą verslo pagrindu, tačiau leidimas jam nebuvo išduotas esant rimtam pagrindui manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Migracijos departamentui kilo abejonės dėl užsieniečio tikslo ir sąlygų, sąžiningo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, realios UAB „Pas Mohamedą“ veiklos).

27Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo pateikta informacija yra prieštaringa, todėl Ambasadai kilo pagrįstos abejonės dėl jos teisingumo. Kaip minėta, pagal Vizų kodekso 32 str. 1 d. b punktą vizą išduoti atsisakoma, jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio patikimumo.

28Be to, kaip teisingai nurodė URM savo atsiliepime, pareiškėjo Ambasadai pateikta informacija turėjo ir kitų trūkumų, pagrindžiančių pareiškėjo teiktos informacijos nepatikimumą, t. y. pareiškėjas dokumentais nepagrindė savo gyvenomis vietos Lietuvoje, taip pat klaidingai nurodė, jog per pastaruosius trejus metus jam nebuvo išduotos Šengeno vizos.

29Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas, gavęs atsakovės atsiliepimą, galėjo susipažinti su jo motyvais, tiek su Ambasados antrojo sekretoriaus 2017 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 1 turiniu, kuriame išdėstyti išsamūs ginčijamo sprendimo priėmimo motyvai, tačiau jokių įrodymų, paneigiančių Ambasados abejones ir URM teiginius, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad sprendimas neišduoti vizos buvo objektyviai pagrįstas konkrečiu atveju nustatytais duomenimis, todėl skundžiamas Lietuvos Respublikos ambasados Egipte 2017 m. sausio 10 d. sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu nagrinėjant prašymą išduoti vizą nustatytomis aplinkybėmis.

30Vizų kodekso 32 str. 1 d. b punktas aiškiai įtvirtina pateiktų duomenų nepatikimumą kaip pagrindą atsiakyti išduoti vizą. Pažymėtina, kad asmuo, kuris kreipiasi dėl vizos išdavimo, turi teikti įgaliotam subjektui aiškią, tikslią ir teisingą informaciją, pagrįsti savo kelionės tikslą, sąlygas. Šios pareigos netinkamas įvykdymas sukelia asmeniui atitinkamas teisines pasekmes – vizos neišdavimą, todėl nėra pagrindo teigti, jog ginčijamas sprendimas pažeidžia proporcingumo principą.

31Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Ambasados 2017 m. sausio 10 d. sprendimas atsisakyti išduoti vizą Egipto Arabų Respublikos piliečiui M. A. E. E. yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir tenkinti išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, taigi pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

32Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1 p., 133 str., Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 str. 4 d.,

Nutarė

33Pareiškėjo M. A. E. E. (M. A. E. E.) skundą atmesti kaip nepagristą.

34Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas... 4. Pareiškėjas Egipto Arabų Respublikos pilietis M. A. E. E. (toliau – ir... 5. Pareiškėjas paaiškino, kad dėl vizos į Ambasadą kreipėsi 2017 m. sausio... 6. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Ambasadai atsisakius išduoti vizą, apie... 7. Pažymėjo, kad atsisakius išduoti vizą ir pareiškėjui negalint atvykti į... 8. Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir... 9. Nurodė, kad pareiškėjo pateikta informacija yra prieštaringa ir nepatikima,... 10. Atsakovė taip pat nurodė, kad pareiškėjas pokalbio – interviu metu... 11. Atsakovės nuomone, URM konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus... 12. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašė skundą tenkinti, remdamasi... 13. Atsakovės URM atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio... 14. Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta pareiškėjo draugė J. B. nurodė,... 15. Teismas... 16. Skundas atmestinas.... 17. Ginčas byloje kilo dėl Ambasados 2017 m. sausio 10 d. sprendimo atsisakyti... 18. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m.... 19. Ambasada, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2017 m. sausio 10 d.... 20. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės... 21. Vizų kodekso 21 str. 1 d. įtvirtina, kad nagrinėjant prašymą išduoti... 22. Šengeno sienų kodekso 5 str. 1 d. c punkte įtvirtina, kad ne ilgiau kaip... 23. Vizų kodekso 21 str. 7 d. nustato, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma... 24. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pareiškėjui viza neišduota tuo... 25. Pažymėtina, kad, remiantis VAĮ 8 str. 1 d., individualus administracinis... 26. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atsakovo pateiktais dokumentais,... 27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo... 28. Be to, kaip teisingai nurodė URM savo atsiliepime, pareiškėjo Ambasadai... 29. Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas, gavęs atsakovės atsiliepimą,... 30. Vizų kodekso 32 str. 1 d. b punktas aiškiai įtvirtina pateiktų duomenų... 31. Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Ambasados 2017... 32. Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 33. Pareiškėjo M. A. E. E. (M. A. E. E.) skundą atmesti kaip nepagristą.... 34. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...