Byla AS-146-585-12

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. K. ir I. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. ir I. U. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnybai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, Lietuvos Respublikos Prezidentei D. G., Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir raštų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4pareiškėjai V. K. ir I. U. (toliau – ir pareiškėjai) padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašė:

51) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) konstitucingumo kontrolės ir išvados, ar Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarimas Nr. 2-21-550/2011 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 7 straipsnio 1 daliai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams;

62) kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės ir išvados, ar vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. 2-21-550/2011 buvo pažeistos vaiko D. K. teisės ir vaiko teisių apsaugą reglamentuojantys teisės aktai;

73) kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės ir išvados, ar vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. 2-21-550/2011 buvo pažeistas teisėjos N. V. neliečiamumo imunitetas;

84) kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės ir išvados, ar vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. 2-21-550/2011 buvo pažeistas žmonių ir vaiko D. K. judėjimo laisvės principas;

95) panaikinti atsakovų teisės aktus ir juose priimtus sprendimus: 2012 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto raštą Nr. S-2012-5321, 2012 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštą Nr. (16.4-42) SD-3990, 2012 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnybos raštą Nr. K-978/33-365;

106) pripažinti, kad atsakovai pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą ir kitus teisės aktus, netinkamai aptarnaudami piliečius viešojo administravimo institucijose, neduodami atsakymo į prašymus ir tokiu būdu pažeisdami pareiškėjų teisę į informaciją.

11Pareiškėjai skunde nurodė aplinkybes, kad 2012 m. gegužės 21 d. prašymu jie kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Ministrą Pirmininką, Lietuvos Respublikos Seimą (toliau – ir Seimas), Lietuvos Respublikos Seimo Valdybą ir Seimo pirmininkę, prašydami kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad būtų ištirta, ar teisės aktas - Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarimas Nr.2-21-550/2011 neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Generalinio prokuroro ir jam pavaldžių prokurorų bei Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai. Ministro Pirmininko tarnyba 2012 m. gegužės 21 d. prašymą persiuntė nagrinėti Teisingumo Ministerijai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Todėl pareiškėjai 2012 m. gegužės 30 d. skundu kreipėsi į Ministrą Pirmininką. Teisingumo ministerija 2012 m. birželio 8 d. raštu Nr.(1.15)7R-4349, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2012 m. birželio 11 d. raštu Nr. (16.4-42) SD-3990 pateikė atsakymus, kurie prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams. Seimo pirmininkės pavedimu pareiškėjų prašymas buvo persiųstas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Į 2012 m. gegužės 21 d. prašymą Lietuvos Respublikos Prezidentei 2012 m. birželio 5 d. raštu Nr.(1D-2427)-2D-3262 atsakė ne pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos vedėja. Pareiškėjai 2012 m. gegužės 25 d. prašymu kreipėsi į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką ir Seimo Antikorupcijos komiteto pirmininką, prašydami kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad būtų patikrinta, ar Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarimas Nr.2-21-550/2011 neprieštarauja Konstitucijai. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2012 m. birželio 22 d. priėmė sprendimą Nr.S-2012-5321 nesikreipti į Konstitucinį Teismą.

12Pareiškėjai teigė, kad atsakovai, kaip viešojo administravimo subjektai, neatliko ar netinkamai atliko savo pareigas ir funkcijas, savo veiksmais ar neveikimu pažeidė Konstituciją ir įstatymus, gavę pareiškėjų 2012 m. gegužės 21 d. prašymą jį nagrinėjo ir priėmė sprendimus dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą peržengdami įgaliojimų ribas, pažeisdami Konstituciją ir įstatymus, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ar neveikimo teisėkūros subjektai (Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė) netinkamai atliko savo pareigas ir funkcijas, šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kadangi nepagrįstai nesikreipė į Konstitucinį Teismą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarimo Nr.2-21-550/2011 konstitucingumo kontrolės.

13II.

14Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 11 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Nutartyje teismas išaiškino pareiškėjams teisę kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą.

15Teismas vadovavosi ABTĮ 16 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).

16Iš pareiškėjų skundo turinio teismas nustatė, jog pareiškėjai skundžia Lietuvos Respublikos Prezidento ir jo kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Seimo, Ministro Pirmininko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės galimai neteisėtus veiksmus ir neveikimą, jų pareigų ir funkcijų nevykdymą. Pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį šis ginčas nepatenka į administracinių teismų nagrinėjamų ginčų kategoriją ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nepriskirtiną administracinio teismo kompetencijai.

17III.

18Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19Atskirąjį skundą pareiškėjai grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog jų keliamas ginčas nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti skundo esmę sudaro netinkamas viešas administravimas, t. y. atsakovai, veikdami kaip viešojo administravimo subjektai, tinkamai neatliko savo pareigų ir funkcijų (tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjų 2012 m. gegužės 21 d., 2012 m. gegužės 25 d. prašymų ir 2012 m. gegužės 30 d. skundo), nagrinėdami pareiškėjų prašymus ir skundus, pažeidė jų teisę į tinkamą viešą administravimą, teisę į informaciją bei pažeidė viešą interesą, nes negynė Konstitucijos ir konstitucinės santvarkos, žmogaus teisių ir laisvių. Taigi, ginčas kyla iš administracinių teisinių santykių, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas pagal savo kompetenciją privalėjo nagrinėti šį ginčą.

20Pareiškėjai nurodo, kad skundžiama nutartis yra be motyvų (teismas nepateikė jokių argumentų ar motyvų, kodėl jis tiesiogiai netaikė ir nevykdė Konstitucijos; nepasisakė dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 2-21-550/2011 ir dėl skunde nurodytų atsakovų pažeidimų), priimta pažeidžiant Konstitucijos, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, taip pat neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proceso šalių lygiateisiškumo principų. Teismas, nepagrįstai atsisakydamas nagrinėti pareiškėjų skundą, negalėjo taikyti teisės akto, turinčio įstatymo galią, – t. y. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 2-21-550/2011 ir jį vertinti kaip teisėtą ir atitinkantį Konstituciją, nepatikrinęs Konstituciniame Teisme jo atitikimo Konstitucijai. Vilniaus apygardos administracinis teismas, nevykdydamas imperatyvios teisės normos, įtvirtintos ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje, viršijo savo įgaliojimus, šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir įstatymus, taip pat pažeidė pareiškėjų teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, kadangi atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

21Ginčai dėl netinkamo viešo administravimo, nekokybiško piliečių prašymų, pareiškimų ir skundų nagrinėjimo, viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų ir neveikimo, biurokratizmo, vilkinimo, taip pat ginčai dėl viešojo administravimo subjektų aktų panaikinimo yra administraciniai ginčai, kylantys iš viešosios teisės reguliuojamųjų teisinių santykių, susiklostančių dėl valstybės institucijų vykdomosios valdžios, todėl priklauso administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjų manymu, Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai taikė ABTĮ 16 straipsnio nuostatas. Pagal ABTĮ 21 straipsnio 1 dalį byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Šiuo atveju byla turi būti perduodama pagal rūšinį teismingumą.

22Pareiškėjų manymu, skundžiamą teismo nutartį priėmusi teisėja L. Z. galimai buvo šališka ir turėjo išankstinę nuomonę pareiškėjo V. K. atžvilgiu, kadangi jai buvo pareikštas nušalinimas administracinėje byloje Nr. I-1150-95/2012, po to dėl šioje byloje priimto sprendimo paduotas apeliacinis skundas.

23Atsakovas Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija su pareiškėjų atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Prezidentė neturėjo jokio teisinio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl klausimų, nurodytų pareiškėjų 2012 m. gegužės 21 d. prašyme. Konstitucijos 105, 106 straipsniuose tiksliai nurodyta, kokius įgaliojimus, susijusius su kreipimusi į Konstitucinį Teismą, turi Respublikos Prezidentas: Respublikos Prezidentas į Konstitucinį Teismą gali kreiptis su prašymu ištirti, ar Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams, taip pat gali prašyti Konstitucinio Teismo išvados, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Seimo rinkimus ir ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai. Nei Respublikos Prezidentas, nei Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija neturi įgaliojimų patys tirti ir priimti sprendimus dėl to, ar Lietuvos bendrosios kompetencijos, administracinių teismų sprendimai, prokurorų, antstolių, policijos pareigūnų, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ir jo įstaigos veiksmai ar neveikimas atitinka Konstituciją ir įstatymus.

24Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija atsiliepimais į atskirąjį skundą informuoja, kad neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, ir prašo nagrinėti bylą nedalyvaujant jų atstovams.

25Atsakovai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepimais į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti.

26Teisėjų kolegija konstatuoja:

27IV.

28Atskirasis skundas atmestinas.

29Pareiškėjai atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartį, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 16 straipsnio 2 dalimi ir 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

30Pareiškėjai skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui baigiamojoje dalyje suformulavo prašymus: kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarimas Nr.2-21-550/21 neprieštarauja Konstitucijai; ar vykdant šį nutarimą nebuvo pažeistos vaiko D.K. teisės ir vaiko apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, žmonių ir vaiko D.K. judėjimo laisvės principas, taip pat teisėjos N. V. neliečiamumo imunitetas (2-5 prašymai); panaikinti 2012 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto raštą Nr. S-2012-5321, 2012 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštą Nr. (16.4-42) SD-3990, 2012 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnybos raštą Nr. K-978/33-365 (6 prašymas); pripažinti, kad atsakovai pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą ir kitus teisės aktus, netinkamai aptarnaudami piliečius viešojo administravimo institucijose, neduodami atsakymo į prašymus ir tokiu būdu pažeisdami pareiškėjų teisę į informaciją (7 prašymas).

31Iš pareiškėjų 2012 m. gegužės 21 d. prašymo Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui, Seimui, Seimo Valdybai ir Seimo pirmininkei, 2012 m. gegužės 25 d. prašymo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui ir Seimo Antikorupcijos komiteto pirmininkui, taip pat 2012 m. gegužės 30 d. skundo Ministrui Pirmininkui turinio ir jų baigiamosiose dalyse suformuluotų prašymų matyti, kad pareiškėjai šiuos prašymus bei skundą adresavo Konstitucijos 106 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nurodytiems subjektams, kurie turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl atitinkamų teisės aktų atitikimo Konstitucijai ištyrimo. Minėtuose prašymuose bei skunde pareiškėjai pakartojo tą patį prašymą – prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymais ištirti, ar Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarimas Nr.2-21-550/21 (ir/ar teisėjų veiksmai ir sprendimas) neprieštarauja Konstitucijai, t. y. siekė, kad būtų inicijuota pareiškėjų nurodytoje byloje teismo priimto sprendimo ir sprendimą priėmusio teisėjo veiksmų atitikimo Konstitucijai kontrolė. Be to, 2012 m. gegužės 21 d. prašyme ir 2012 m. gegužės 30 d. skunde pareiškėjai prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Generalinio prokuroro ir jam pavaldžių prokurorų bei Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai. 2012 m. gegužės 25 d. prašyme Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui ir Seimo Antikorupcijos komiteto pirmininkui pareiškėjai, be jau minėto prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad būtų ištirta, ar Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarimas Nr.2-21-550/2011 ir teisėjo veiksmai neprieštarauja Konstitucijai, prašė nagrinėti Generalinės prokuratūros prašymą dėl teisėjos N. V. teisinės neliečiamybės panaikinimo tik patikrinus Konstituciniame Teisme, ar minėtas Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimas neprieštarauja Konstitucijai.

32Iš pareiškėjų skundo teismui ir jo priedų matyti, kad institucijos į kurias kreipėsi pareiškėjai, pateikė jiems atsakymus, kuriuose atkreipė pareiškėjų dėmesį į Konstitucijoje įtvirtintus valdžių padalijimo (5 str.), teismų nepriklausomumo vykdant teisingumą (109 str.) principus, Konstitucijoje (105 str.) apibrėžtą Konstitucinio Teismo kompetenciją, taip pat išsamiai paaiškino, kad pagal Konstituciją ir kitus įstatymus (Konstitucinio Teismo įstatymą, Teismų įstatymą) kreipimasis į Konstitucinį Teismą pareiškėjų prašymuose nurodytais klausimais negalimas (prašymas nežinybingas Konstituciniam Teismui). Pareiškėjai, gavę minėtus atsakymus, tą patį kreipimosi į Konstitucinį Teismą klausimą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarimo Nr.2-21-550/2011 atitikties Konstitucijai taip pat dėl šios nutarimo vykdymo proceso teisėtumo ištyrimo, Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktu 2012 m. liepos 5 d. skundu siekia perkelti į administracinį teismą, kuris pagal Konstitucijos 106 straipsnį turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu dėl Konstitucijoje nurodytų teisės aktų atitikties Konstitucijai ištyrimo. Be to, pareiškėjai prašo panaikinti kai kurių valstybės institucijų raštus (skundo 6 reikalavimas). Šie raštai yra informacinio – aiškinamojo pobūdžio, kuriuose atsižvelgiant į pareiškėjų prašymuose suformuluotus klausimus, pareiškėjams jų prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą kontekste paaiškintos Konstitucijos nuostatos, Konstitucinio Teismo kompetencija šiais klausimais. Informacinio – aiškinamojo pobūdžio raštai negali būti ginčo teisme dalykas, kadangi jie nesukelia jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjų skundžiami įstatymų nustatytą teisinį reguliavimą aiškinantys raštai negali būti laikomi administraciniais aktais ABTĮ 2 straipsnio 15 dalies prasme.

33Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnyje įtvirtinta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai (1 dalis), taip pat ar Konstitucijai ir įstatymams neprieštarauja Respublikos Prezidento aktai, Respublikos Vyriausybės aktai (2 dalis). Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnis, detalizuodamas šią Konstitucinę nuostatą (Konstitucijos 102 str.2 d.) dėl bylų žinybingumo Konstituciniam Teismui nustato, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas dėl: 1) įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 2) Respublikos Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams; 3) Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams. Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktas reglamentuoja, kad Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui. Pagal minėtą įstatymų nustatytą teisinį reguliavimą Konstitucinis Teismas vykdo konstitucinę teisminę kontrolę tik dėl Konstitucijos 105 straipsnyje numatytų teisės aktų.

34Pareiškėjai bendrosios kompetencijos teismo (Kėdainių rajono apylinkės teismo) civilinėje byloje priimtą procesinį sprendimą nepagrįstai priskiria teisės aktams dėl kurių galima konstitucinės justicijos byla. Šiuos pareiškėjų argumentus paneigia Konstitucijos 105 straipsnis ir Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnis, taip pat Konstitucinio Teismo jurisprudencija. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje dėl bylos proceso šalies teisės prašyti bylą nagrinėjantį teismą kreiptis į Konstitucinį Teismą ir bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą (Konstitucijos 110 str.) yra išaiškinęs, kad kiekviena teismo nagrinėjamos bylos šalis, suabejojusi įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies), kuris gali būti taikomas byloje ir kurio atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) tyrimas yra priskirtas Konstitucinio Teismo jurisdikcijai turi teisę kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą ir prašyti, kad šis sustabdytų bylos nagrinėjimą ir kreiptųsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar byloje taikytinas Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės išleistas aktas (jo dalis) neprieštarauja aukštesnės galios aktui inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai ir sprendimai). Pagal Konstituciją teismas į Konstitucinį Teismą gali kreiptis su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja, ne bet koks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), o tik toks įstatymas (jo dalis) ar kitas aktas (jo dalis), kuris turėtų būti to teismo taikomas nagrinėjamoje byloje (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d.,2007 m. gegužės 22 d., 2007 m. birželio 27 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. spalio 24 d., 2009 m. spalio 29 d. nutarimai ir sprendimai). Pagal Konstituciją teismas neturi locus standi kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja toks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), kuris neturėtų (negalėtų) būti taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 22 d., 2007 m. birželio 27 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. spalio 24 d., 2007 m. lapkričio 13 d., 2009 m. spalio 29 d.nutarimai ir sprendimai). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat ne kartą akcentuota, kad Konstitucinis Teismas nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 20 d., 2012 m. gegužės 11 d. sprendimai). Taigi Konstitucija ir Konstitucinio Teismo įstatymas labai aiškiai apibrėžia kokių aktų atitiktį Konstitucijai tiria Konstitucinis Teismas.

35Pagal galiojančius įstatymus dėl Lietuvoje pagal Konstituciją numatytos ir veikiančios teismų sistemos teismų priimtų sprendimų numatyta instancinė teisėtumo patikrinimo procedūra – žemesnės instancijos teismo priimti sprendimai skundžiami aukštesnės instancijos teismui (Teismų įstatymo 15,19,21,23,29,31 straipsniai). Šias procedūras detaliai reglamentuoja Civilinio proceso kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Administracinių bylų teisenos įstatymo normos. Pagal Konstituciją ir ją įgyvendinančius įstatymus kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų priimtų sprendimų nenumatytas. Konstitucinis Teismas, aiškindamas teismų instancinę sistemą ir teismų įgaliojimus, be kita ko, yra akcentavęs iš Konstitucijos kylančius teisinio reguliavimo imperatyvus bendrosios kompetencijos ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų veiklai bei jos teisiniam reguliavimui: galimybės teismo baigiamąjį aktą nustatyta tvarka apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui užtikrinimą; kiekvieno tam tikros instancijos teismo priedermę vykdyti būtent tas funkcijas, kurios priskirtos tos instancijos teismams ir neperžengti savo jurisdikcijos ribų, neviršyti kitų įgaliojimų; žemesnės instancijos teismų organizacinį ir kitokį nepavaldumą jokiam aukštesnės instancijos teismui ir procesinį savarankiškumą bei teismų praktikos formavimą teismams patiems sprendžiant bylas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Dėl teismų sistemų sąsajų Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas (teisėjas) kaip pareiškėjas turi įgaliojimus Konstitucijoje (106 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 110 straipsnio 2 dalis) nustatytu pagrindu inicijuoti konstitucinės justicijos bylas Konstituciniame Teisme; visi bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai yra saistomi Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuotos oficialios konstitucinės doktrinos (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. birželio 6 d.nutarimai). 1999 m. gruodžio 21 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra akcentavęs, kad teisėjo sprendimus proceso įstatymuose nustatyta tvarka gali peržiūrėti ir pakeisti tik aukštesnės pakopos teismas.

36Pagal Konstitucijos 109 straipsnį teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra plačiai išaiškinęs Konstitucijoje įtvirtintą valstybės valdžių padalijimo principą ir nurodęs, kad Konstitucijos 5 straipsnyje (taip pat kituose Konstitucijos straipsniuose, nustatančiuose valstybės valdžią vykdančių valstybės institucijų įgaliojimus) įtvirtintas valdžių padalijimo principas reiškia, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios yra atskirtos, pakankamai savarankiškos; tarp jų turi būti pusiausvyra; kiekviena valdžios institucija turi jos paskirtį atitinkančią kompetenciją, kurios konkretus turinys priklauso nuo to, kokiai valstybės valdžiai ši institucija priklauso, nuo jos vietos tarp kitų valstybės valdžios institucijų bei įgaliojimų santykio su kitų valstybės valdžios institucijų įgaliojimais; Konstitucijoje tiesiogiai nustačius tam tikros valstybės valdžios institucijos įgaliojimus, viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti kitai valstybės valdžios institucijai ar atsisakyti; tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. kovo 5 d., 2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. liepos 11 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gegužės 13 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. birželio 6 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo oficialioje doktrinoje yra plačiai išaiškinęs teisėjo ir teismų nepriklausomumo principą (Konstitucijos 109 str.) kaip vieną svarbiausių teisingumo vykdymo principų ir vieną iš esminių demokratinės teisinės valstybės principų, o pagal Žmogaus teisių doktriną vieną reikšmingiausių demokratinės visuomenės žmogaus teisių ir laisvių garantijų (Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 14 d., 1994 m. birželio 30 d., 1994 m. gruodžio 22 d.,1995 m. gruodžio 6 d., 1996 m. balandžio 18 d., 1999 m. vasario 5 d., 1999 m. spalio 19 d.,1999 m. gruodžio 21 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gruodžio 13 d.,2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. birželio 6 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gegužės 28 d. nutarimai). Pažymėtina, kad teisėjo ir teismų nepriklausomumo principas įtvirtintas ir daugelyje tarptautinių aktų: Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos patvirtintuose Pagrindiniuose teismo nepriklausomumo principuose, Europos Tarybos Ministrų komiteto 1994 m. spalio 13 d. priimtoje rekomendacijoje “Dėl teisėjų nepriklausomumo, veiksmingumo ir vaidmens”, 1999 m. lapkričio 17 d. priimtoje Visuotinėje teisėjų chartijoje ir kt. Remiantis Europos žmogaus teisių teismo praktika, įstatymų nenumatyta teismų ir teisėjų veiklos kontrolė ar atvejai, kai teismams daromas poveikis yra laikomi Konvencijos 6 straipsnio pažeidimais (žr., pavyzdžiui, Europos žmogaus teisių teismo 1994 m. lapkričio 24 d. sprendimą byloje Beaumartin prieš Prancūziją ).

37Iš pareiškėjų skundo turinio matyti, kad pareiškėjai siekia, jog administracinis teismas imtųsi nagrinėti klausimus dėl Konstitucijos ir kitų galiojančių įstatymų nenumatyto teismų sprendimų vykdant teisingumą teisėtumo patikrinimo būdo ir inicijuotų įstatymų nenumatytą procedūrą – imtųsi spręsti dėl bendrosios kompetencijos teismo (šiuo atveju Kėdainių rajono apylinkės teismo) civilinėje byloje vykdant teisingumą priimto sprendimo ir jo vykdymo procedūros konstitucingumo kontrolės. Įstatymai nenumato, kad gali būti keliami ginčai dėl teismų sprendimų vykdant teisingumą konstitucinės kontrolės, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų pateiktas skundas nenagrinėtinas teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Priimdamas tokio pobūdžio skundą administracinis teismas pažeistų ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirta tirti Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat antstolių procesinių veiksmų, susijusių su sprendimų vykdymu. Nors pareiškėjai savo skunde

38(skundo 6 reikalavimas) prašo panaikinti kai kurių valstybės institucijų pateiktus atsakymus, tai pareiškėjo skundo esmės (prašymo inicijuoti teismo vykdant teisingumą priimto sprendimo ir jo vykdymo procedūros konstitucinę patikrą) nekeičia ir skundo priimtinumo klausimo sprendimui įtakos neturi. Minėta, kad šie informacinio – aiškinamojo pobūdžio raštai negali būti ginčo administracinėje byloje dalykas.

39Konstitucinis Teismas tais atvejais, kai iš pateikto prašymo motyvų nustato, kad prašymas grindžiamas ne tais motyvais, kuriuos eksplicitiškai nurodo pareiškėjas, prašymą vertina kaip fiktyvų ir nežinybingą nagrinėti Konstituciniame Teisme (Konstitucinio Teismo 2007 m. sausio 31 d., 2008 m. spalio 14 d., 2008 m. lapkričio 5 d., 2012 m. balandžio 12 d. sprendimai). Nagrinėjamu atveju situacija iš esmės yra analogiška. Pareiškėjai savo skunde deklaruodami tariamai viešojo administravimo subjektų neteisėtus veiksmus ir tariamai keldami ginčą dėl kai kurių raštų panaikinimo (skundo 6 reikalavimas), skundą pagrindžia iš esmės tuo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas turėtų inicijuoti Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje priimto sprendimo ir jo vykdymo konstitucinės patikros procedūrą.

40Pareiškėjai pateiktame skunde akcentavo viešojo intereso gynimą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas įgaliojimus ginti viešąjį interesą suteikia konkretiems įstatymuose nurodytiems subjektams. Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo gali šio įstatymo 56 straipsnyje išvardyti subjektai. Pareiškėjai (fiziniai asmenys) kreipėsi į teismą su individualiu skundu, neturėdami įgalinimų ginti viešąjį interesą. Ginant viešąjį interesą skundo priėmimui ir bylos nagrinėjimui galioja tos pačios procesinės taisyklės kaip ir pateikiant bet kurį kitą skundą (ABTĮ 56 str.2 d.).

41Pareiškėjų atskirajame skunde minima ABTĮ 21 straipsnio 1 dalis, esant pagrindui, gali būti taikoma tuo atveju, kai teismui priėmus skundą nagrinėti administraciniame teisme paaiškėja, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

42Pirmosios instancijos teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartis lakoniška, tačiau iš jos turinio ir nurodytų atsisakymo priimti skundą procesinių pagrindų yra aišku, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu (byla nepriskirtina tam teismui). Teismas rėmėsi ABTĮ 16 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų). Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį , todėl nepagrįstai atsisakė priimti skundą.

43Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacine tvarka apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti iš esmės teisėtai, tačiau koreguoja atsisakymo priimti skundą procesinius pagrindus, numatytus ABTĮ 37 straipsnyje. Dėl Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Ministro Pirmininko ir Vyriausybės (kolegialios institucijos) pirmosios instancijos teismas nutartyje teisingai nurodė, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti jų veiklos (ABTĮ 16 str. 2 d.). Taigi šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą taikydamas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą, iš esmės yra teisinga. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. liepos 11 d. nutartyje atskirai nepasisakė dėl pareiškėjų skundo reikalavimo, kuriuo prašoma pripažinti tam tikrus faktus (skundo 7 reikalavimas), tačiau tai nėra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį. Dėl šio pareiškėjų reikalavimo ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniai teismai priima skundus, kai juose prašoma apginti, pareiškėjo manymu, pažeistą jo subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 3 str.1 p., 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Skundai, kuriuose prašoma tam tikrų faktų pripažinimo, tam tikrų aplinkybių konstatavimo nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai ir negali būti priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis Nr.A14-261/2007, Administracinė jurisprudencija Nr.1 (11) ir kt.). Taigi pareiškėjų skundo 7-ąjį reikalavimą, kuriuo prašoma pripažinti tam tikrus faktus, teismas turėjo atsisakyti priimti taikydamas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Dėl pareiškėjų skundo dalies, susijusios su teismo vykdant teisingumą priimto sprendimo bei jo vykdymo procedūros tyrimo ir konstitucinės patikros inicijavimu, pareiškėjų skundą atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu. Šis atsisakymo priimti skundą procesinių pagrindų koregavimas nėra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį, nes atsisakymas priimti skundą iš esmės yra teisėtas. Taigi naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2012 m. liepos 11 d. nutartyje nepagrįstai išaiškino, jog pareiškėjai su ieškiniu gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Kadangi pareiškėjų skundo, kurį atsisakyta priimti, esmė - teismo sprendimo vykdant teisingumą konstitucinės patikros Konstituciniame Teisme inicijavimas per atitinkamą teismą, kas pagal įstatymus nėra numatyta, pirmosios instancijos teismas nutartyje pareiškėjams nepagrįstai išaiškino, kad jie pateikto skundo kontekste gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

44Remiantis išdėstytais motyvais pirmosios instancijos teismo 2012 m. liepos 11 d. nutarties rezoliucinė dalis tikslintina pašalinant iš jos antrąją pastraipą, kurioje pareiškėjams išaiškinta, kad jie gali kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą, o pareiškėjų atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

45Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

46pareiškėjų V. K. ir I. U. atskirąjį skundą atmesti.

47Patikslinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 11 d. nutarties rezoliucinę dalį ir išdėstyti ją taip:

48„ Atsisakyti priimti V. K. ir I. U. skundą.

49Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjams.

50Dėl nutarties per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą“.

51Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. pareiškėjai V. K. ir I. U. (toliau – ir pareiškėjai) padavė Vilniaus... 5. 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir... 6. 2) kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės ir išvados, ar... 7. 3) kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės ir išvados, ar... 8. 4) kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės ir išvados, ar... 9. 5) panaikinti atsakovų teisės aktus ir juose priimtus sprendimus: 2012 m.... 10. 6) pripažinti, kad atsakovai pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo... 11. Pareiškėjai skunde nurodė aplinkybes, kad 2012 m. gegužės 21 d. prašymu... 12. Pareiškėjai teigė, kad atsakovai, kaip viešojo administravimo subjektai,... 13. II.... 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 11 d. nutartimi,... 15. Teismas vadovavosi ABTĮ 16 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato, kad... 16. Iš pareiškėjų skundo turinio teismas nustatė, jog pareiškėjai skundžia... 17. III.... 18. Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 19. Atskirąjį skundą pareiškėjai grindžia argumentais, kad pirmosios... 20. Pareiškėjai nurodo, kad skundžiama nutartis yra be motyvų (teismas... 21. Ginčai dėl netinkamo viešo administravimo, nekokybiško piliečių... 22. Pareiškėjų manymu, skundžiamą teismo nutartį priėmusi teisėja L. Z.... 23. Atsakovas Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija su pareiškėjų... 24. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Lietuvos... 25. Atsakovai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Lietuvos Respublikos... 26. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 27. IV.... 28. Atskirasis skundas atmestinas.... 29. Pareiškėjai atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio... 30. Pareiškėjai skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui baigiamojoje... 31. Iš pareiškėjų 2012 m. gegužės 21 d. prašymo Lietuvos Respublikos... 32. Iš pareiškėjų skundo teismui ir jo priedų matyti, kad institucijos į... 33. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnyje įtvirtinta, kad... 34. Pareiškėjai bendrosios kompetencijos teismo (Kėdainių rajono apylinkės... 35. Pagal galiojančius įstatymus dėl Lietuvoje pagal Konstituciją numatytos ir... 36. Pagal Konstitucijos 109 straipsnį teisėjai, vykdydami teisingumą, yra... 37. Iš pareiškėjų skundo turinio matyti, kad pareiškėjai siekia, jog... 38. (skundo 6 reikalavimas) prašo panaikinti kai kurių valstybės institucijų... 39. Konstitucinis Teismas tais atvejais, kai iš pateikto prašymo motyvų nustato,... 40. Pareiškėjai pateiktame skunde akcentavo viešojo intereso gynimą. Šiuo... 41. Pareiškėjų atskirajame skunde minima ABTĮ 21 straipsnio 1 dalis, esant... 42. Pirmosios instancijos teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartis lakoniška, tačiau... 43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacine... 44. Remiantis išdėstytais motyvais pirmosios instancijos teismo 2012 m. liepos 11... 45. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 46. pareiškėjų V. K. ir I. U. atskirąjį skundą atmesti.... 47. Patikslinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 11 d.... 48. „ Atsisakyti priimti V. K. ir I. U. skundą.... 49. Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjams.... 50. Dėl nutarties per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali... 51. Nutartis neskundžiama....