Byla P-822-45-10
Dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. P. (V. M. P.) įgalioto atstovo prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A525-340/2009 pagal pareiškėjos V. M. P. skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybės tarybai, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja V. M. P. patikslintu skundu (t. I, b. l. 104 – 107), kurį patikslino (t. I, b. l. 150 – 153), kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama:

51) panaikinti Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 388 1.45 punktą, kuriuo patvirtinti žemės sklypo ( - ), Palangoje, dydis ir ribos (toliau - ir Sprendimas Nr.388), prijungiant prie šio sklypo dalį jos tėvo K. (K.) P. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės;

62) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos komisijos 2004 m. kovo 3 d. akto dalį dėl 651 kv.m. kiemo statinio (sporto aikštelės), unikalus Nr. ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti (toliau - ir Aktas);

73) panaikinti statinio - sporto aikštelės (unikalus Nr. ( - )) (toliau – ir Aikštelė) teisinę registraciją nekilnojamojo turto registre;

84) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra K. P. iki 1940 m. turėtoje posesijoje, kiek ji patenka į kvartale U. 13 esantį sklypą Nr. 3 (pagal Palangos m. centrinės dalies detalųjį planą). Pareiškėja taip pat pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą (t. I, b. l. 170) dėl Sprendimo Nr. 388 ir Akto panaikinimo.

9Nurodė, kad ji pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnį yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į savo tėvo K. P. turėtą 0,2448 ha žemės sklypą Kęstučio gatvėje, Palangoje. Prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo išreiškė savo valią dėl žemės grąžinimo natūra. Pagal Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą, kuris patvirtintas Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 (toliau –ir Detalusis planas), K. P. turėtas žemės sklypas patenka į kvartalo U.13 sklypus Nr. 1 ir Nr. 3. Nurodė, kad Sprendimo Nr. 388 1.45 punktu, patvirtinant žemės sklypo, esančio ( - ), Palangoje, dydį ir ribas (11014 m2.), į šį sklypą įjungta dalis K. P. iki 1940 m. priklausiusios žemės. Suformuotas žemė sklypas išnuomotas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai (toliau – ir Kanceliarija). Remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 70 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 17 punktą, pažymėjo, kad visuomenės poreikiams gali būti nutarta panaudoti konkretų žemės sklypą, pagal detaliojo plano sprendinį numatytą konkrečiai visuomeninei paskirčiai, o savininko interesų sąskaita negali būti tenkinami būsimi visuomenės interesai, todėl, priimant Sprendimą Nr. 388, buvo pažeisti įstatymo reikalavimai ir pareiškėjos teisė į žemės nuosavybės teisių atkūrimą. Pabrėžė, kad dalis Kanceliarijos nuomojamo žemės sklypo, esančio ( - ), Palangoje, į kurį ji pretenduoja atsikurti nuosavybės teises (Detaliajame plane pažymėta Nr.3), yra neužstatyta, nenaudojama, todėl nepagrįstai laikoma, kad ši žemė yra reikalinga sklype esantiems statiniams eksploatuoti, o kita žemės sklypo dalis užstatyta statiniais, kurie realiai susidėvėję ir turėjo būti nugriauti. Nurodė, kad tretysis suinteresuotas asmuo, siekdamas pakeisti laisvos žemės statusą ir užkirsti jai kelią nuosavybės teisių atkūrimui, savavališkai pastatytus, susidėvėjusius kiemo statinius, esančius ginčo žemės sklype, tarp jų ir Aikštelę, remdamasis Aktu, nepagrįstai įregistravo nekilnojamojo turto registre. Pažymėjo, kad skundžiamas Aktas fiktyvus, nes jame užfiksuota Statinio būklė neatitinka realios būklės. Vadovaudamasi Statybos techniniu reglamentu STR1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 565), faktu, kad Aikštelė pastatyta 1970 metais, todėl jo gyvavimo trukmė yra pasibaigusi, Statinys sunykęs, faktu, kad Sprendimu Nr. 388 dalį K. P. turėtos žemės prijungus prie Kanceliarijos sklypo, esančio ( - ), Palangoje, jokios aikštelės nebuvo perduotos, daro išvadą, kad Aikštelės registracija neteisėta. Pareiškėja teismui pateiktame prašyme dėl skundo padavimo termino nurodė, kad apie skundžiamus aktus ji sužinojo administracinės bylos Nr.I-473/2006 nagrinėjimo metu. Sužinojusi, nedelsdama 2005 m. spalio 12 d. kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą dėl šių aktų panaikinimo. Palangos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjo šį jos ieškinį, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. birželio 21 d. nutartimi panaikinimo teismo sprendimą dėl rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimo ir perdavė bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Pažymėjo, jog, atsižvelgus į jos atliktus veiksmus po sužinojimo apie skundžiamų aktų priėmimą, o taip pat į aplinkybę, kad ji gyvena užsienyje, prašė pripažinti, kad skundo padavimo terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti šį terminą.

10Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 117 - 118) prašė skundo reikalavimo dėl Statinio teisinės registracijos panaikinimo netenkinti, kitus skundo reikalavimus nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad, remiantis Aktu, įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruoti kiemo statiniai, žymimi indeksu lb, unikalus Nr. ( - ), kuriuos sudaro: mašinų stovėjimo aikštelė (b3); šaligatvis (b4); Aikštelė (b5). Šie statiniai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, juos patikėjimo teise valdo Kanceliarija.Pažymėjo, kad į tuo pačiu adresu esantį 1,1014 ha bendro ploto žemės sklypą įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos patikėjimo teisė. Pabrėžė, jog pareiškėja nesilaikė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 30 straipsnyje numatytos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir neapskundė 2004 m kovo 3 d. teritorinio registratoriaus priimto sprendimo įregistruoti kiemo statinius, esančius ( - ), Palangoje. Nurodė, kad dokumentai, kurių pagrindu atlikta teisinė registracija nepakeisti, nepanaikinti.

11Atsakovas Palangos miesto savivaldybė atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 135 – 136) prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, kad Sprendimu Nr. 388 žemės sklypas buvo suformuotas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Pažymėjo, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ginčijami Sprendimo Nr.388 1.45 punktas ir Aktas yra neteisėti. Pabrėžė, kad Aikštelė atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą statinio sampratą, todėl laikytina statiniu. Pažymėjo, kad pareiškėjos reikalavimas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įpareigojimo suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra negali būti tenkinamas, nes ginčo sklypas yra užstatytas. Nurodė, jog Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ginčo sklypo dalyje, į kurią pareiškėja pretenduoja atsikurti nuosavybės teises, yra nekilnojamieji statiniai (Aikštelė ir kiemo statiniai). Dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Aikštelės teisinę registraciją palaikė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo argumentus, išdėstytus atsiliepime.

12II.

13Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 30 d. sprendimu (t. I, b.l. 184 – 189) patenkino pareiškėjos prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo; atmetė pareiškėjos skundo dalį dėl Sprendimo Nr. 388 1.45 punkto panaikinimo ir dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įpareigojimo suformuoti pareiškėjai žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra K. P. iki 1940 m. priklausiusioje posesijoje, kiek ji patenka pagal Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą į kvartale U. 13 esantį sklypą Nr. 3; bylą dalyje dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 25 2 punkto ir Akto panaikinimo nutraukė; skundo dalį dėl Aikštelės teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo paliko nenagrinėtą.

14Nurodė, kad pareiškėja suklydo dėl bylos rūšinio teismingumo, nes dėl skundo reikalavimų 2005 m. spalio 12 d. kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą, kuris išnagrinėjo jo kompetencijai nepriskirtą bylą, todėl Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. birželio 21 d. nutartimi panaikino Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 22 d.sprendimą. Pripažino, kad dėl bylos rūšinio teismingumo šioje byloje suklydus ne tik pareiškėjai, bet ir bendrosios kompetencijos teismui, pareiškėjos nurodyta termino paduoti skundą praleidimo priežastis laikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, todėl skundo padavimo terminą atnaujino. Rėmėsi Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu ir nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog teritorija, kurioje pareiškėja pretenduoja atsikurti nuosavybės teisę į žemę, patenka į žemės sklypą ( - ), Palangoje, esantį Palangos miesto centrinėje dalyje, kuri suplanuota Detaliuoju planu. Pažymėjo, kad pareiškėja skunde nurodė vieną ginčijamo Sprendimo Nr. 388 panaikinimo juridinį pagrindą - prieštaravimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 17 punktui, tačiau šis teisės aktas nagrinėjamame ginče negali būti taikomas, nes jis priimtas vėliau nei pareiškėjos skundžiamas sprendimas. Todėl neanalizavo minėto teisės akto nuostatų, tačiau pažymėjo, kad 17 punktas nereglamentuoja žemės sklypo ribų ir dydžio nustatymo klausimų. Nurodė, kad Sprendimas Nr. 388 priimtas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 987), o pareiškėja nenurodė, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja šio teisės akto nuostatoms. Teismas nenustatė, kad, Sprendimu Nr. 388 nustatant ginčijamo žemės sklypo ribas ir dydį, būtų pažeistos minėto nutarimo nuostatos. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatavo, kad Sprendimas Nr. 388 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nėra pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje, kuriais remiantis galima būtų ginčijamą aktą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu. Teismas, remdamasis VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisų į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, nustatė, kad ginčo žemės sklype yra trečiajam suinteresuotam asmeniui Kanceliarijai priklausantis poilsio pastatas ir kiemo statiniai: mašinų stovėjimo aikštelė, šaligatviai, Aikštelė. Konstatavo, kad asfaltuota Aikštelė, kurios buvimą ir teisinę registraciją ginčija pareiškėja, sukurta statybos darbais, naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme, todėl ji atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą statinio sampratą ir laikytina statiniu. Pareiškėjos skundo argumentą, kad Aikštelė yra laikinas menkavertis statinys ir kad šiuo statiniu užimta teritorija yra faktiškai laisva (neužimta) žemė, teismas pripažino neatitinkančiu faktinių bylos aplinkybių ir prieštaraujančiu Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 daliai. Pažymėjo, kad laikinas statinys paprastai yra pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamųjų konstrukcijų, kurį galima išardyti ir perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės paviršių. Tuo tarpu išardyti ir perkelti į kitą vietą asfaltuotą Aikštelės dangą nėra galimybės, tokio statinio naudojimo laikas yra ilgesnis nei nustatyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje, todėl padarė išvadą, kad Aikštelė neatitinka įstatymu nustatytos laikinojo statinio sampratos. Atsižvelgdamas į 2004 m.kovo 3 d. pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą, nurodė, kad Aikštelė ir kiti kiemo statiniai nėra bevertis turtas. Pažymėjo, kad nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjos teiginius, jog Aikštelė yra laikinas apleistas statinys ir kad ta žemės sklypo dalis, kurios plotas 651 m2, yra faktiškai laisva (neužimta) žemė. Pabrėžė, kad Aikštelė naudojama pagal paskirtį rekreacijos tikslams, Aikštelės būklė nekeičia jos kaip nekilnojamojo turto – statinio statuso, o turto savininkas gali renovuoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą statinį. Aikštelė atitinka Detaliojo plano sprendinius, kurių pareiškėja neginčija. Teismas konstatavo, kad ginčo žemės sklypas ( - ), Palangoje yra reikalingas pastatui, kiemo statiniams ir kitiems įrenginiams, priklausantiems trečiajam suinteresuotam asmeniui Kanceliarijai, eksploatuoti. Todėl pareiškėjos prašymą įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti jai žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra ginčo žemės sklype pripažino nepagrįstu ir jį atmetė. Nurodė, kad šis pareiškėjos reikalavimas prieštarauja Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktui. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 1 straipsniu, 2 straipsnio 1, 14, 16 ir 17 dalimis, 3, 5 straipsniais padarė išvadą, kad Aktas laikytinas procedūrinio pobūdžio dokumentu, kuriame atspindėta faktinė statinių padėtis, todėl jis nepriskirtinu prie aktų, kurie yra ginčo administraciniame teisme dalykas, todėl šioje dalyje bylą nutraukė. Teismas pagal ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 3 punktą nutraukė bylą dalyje dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 25 2 punkto dalies panaikinimo, kadangi pareiškėja atsisakė šio reikalavimo. Teismas pareiškėjos skundo reikalavimą dėl statinio (Aikštelės) teisinės registracijos panaikinimo paliko nenagrinėtą, kadangi pareiškėja nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima ta tvarka pasinaudoti remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro statymo 30, 31 straipsniais, jeigu nekilnojamojo turto registratorius patenkins prašymą dėl praleisto termino paduoti skundą atnaujinimo.

15III.

16Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (t. I, b.l. 191 – 195), kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti jos skundą.

17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. sausio 18 d. nutartimi (t. III, b.l. 19 – 31) pareiškėjos apeliacinį skundą patenkino iš dalies: panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. sprendimą iš dalies ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl Sprendimo Nr. 388 1.45 punkto ir Akto dalies panaikinimo bei įpareigojimo suformuoti pareiškėjai žemės sklypą, likusią teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas ABTĮ 81 straipsnio reikalavimus, nenustatė, neištyrė ir neįvertino visų bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 141 str.1 d. 2 p.). Nustatė, kad pareiškėja pagal 1997 m. gruodžio 10 d. pateiktą prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant natūra savo tėvo K. P. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą ( - ), Palangoje, pretenduoja, kad buvusio savininko turėtoje žemėje jai būtų suformuotas atitinkamo dydžio žemės sklypas ir perduotas jai neatlygintinai nuosavybėn, sprendimas dėl šio pareiškėjos prašymo nepriimtas. Pažymėjo, jog, kaip matyti iš bylos dokumentų, atsakovas neneigia pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad į Sprendimo Nr.388 1.45 punktu suformuotą 11014 m2 žemės sklypą, pateko dalis K. P. iki 1940 m. nuosavybės teise valdytos žemės ir pateikė pirmosios instancijos teismui ištraukas iš Detaliojo plano grafinės dalies, kurioje įbraižė Sprendimo Nr.388 1.45 punktu suformuoto 11014 m2 žemės sklypo ribas ir K. P. iki 1940 metų nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribas. Iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pateiktų dokumentų nustatė, kad K. P. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtos žemės sklypo vieta, plotas ir ribos buvo nustatyti pagal iki 1940 metų sudarytą planą. Atsižvelgdamas į Detaliojo plano ištraukas, Sprendimu Nr. 388 patvirtinto 11014 m2 žemės sklypo, esančio ( - ), Palangoje, planu, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pateiktus duomenis apie šiame sklype įregistruotą nekilnojamąjį turtą, nustatė, jog pareiškėja pretenduoja, kad atsakovas suformuotų grąžinimui natūra K. P. turėtos žemės vietoje ne mažesnio kaip 651 m2 ploto sklypą toje 11014 m2 žemės sklypo dalyje, kurioje 2004 m. kovo 3 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos trečiojo suinteresuoto asmens Kanceliarijos daiktinės teisės (patikėjimo teisė) į 651 m2 ploto kiemo statinį (Aikštelę). Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį ginčą, remdamasis Atkūrimo įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę sąlygas ir tvarką, turėjo nustatyti, ar atsakovas, įjungdamas į Sprendimo Nr.388 1.45 punktu suformuotą 11014 m2 žemės sklypą dalį K. P. iki 1940 m. turėtos žemės, nors buvo pareiškėjos prašymas dėl šios žemės grąžinimo natūra, nepažeidė pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų, taip pat, ar gali būti suformuotas pareiškėjos nurodytoje vietoje žemės sklypas grąžinimui natūra. Remdamasis Atkūrimo įstatymo (Sprendimo Nr. 388 priėmimo metu galiojusios redakcijos) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, faktu, jog Sprendimo Nr.388 priėmimo metu pareiškėjai jos tėvo turėtos žemės vietoje priklausančių pastatų nebuvo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu, Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis (redakcija nuo 2002-04-19), 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis (2004-03-23 Atkūrimo įstatymo redakcija), padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar pareiškėjos nurodytoje vietoje (Sprendimo Nr.388 1.45 punktu patvirtinto 11014 m2 žemės sklypo dalyje) K. P. priklausiusi žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei. Vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3, pabrėžė, kad, nustatant, ar žemė turi būti grąžinama natūra, ar ji yra valstybės išperkama, turi būti išsiaiškinta, ar yra visuomenės poreikis į konkrečią žemę įstatyme numatytoms reikmėms. Nustatė, kad Detalusis planas patvirtintas vėliau (Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000-05-25 d. sprendimu Nr. 32) negu buvo priimtas Sprendimas Nr.388 (Palangos miesto valdybos 1998-12-10), kuriuo suformuoti žemės sklypai nuomai fiziniams ir juridiniams asmenims, tarp jų 11014 m2 žemės sklypas trečiajam suinteresuotam asmeniui Kanceliarijai. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš Palangos miesto savivaldybės administracijos medžiagos, kuria remiantis buvo priimtas Sprendimo Nr.388. 1.45 punktas, todėl byloje nėra duomenų apie tai, kodėl Sprendimo Nr.388 1.45 punktu buvo suformuotas būtent 11014 m2 žemės sklypas. Šiuo sprendimu patvirtintame sklypo plane nurodyta, kad užstatyta teritorija – 563 m2. Nustatė, kad Sprendimo 1.45 punkte nurodyto ploto ir ribų žemės sklypą Klaipėdos apskrities viršininko administracija 1999 m. sausio 21 d. įsakymu Nr.95 suteikė Kanceliarijai naudotis neterminuotai, o, remiantis šiuo įsakymu, 1999 m. vasario 20 d. tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus ir Kanceliarijos sudaryta valstybinės žemės sklypo panaudos sutartis, kuria 11014 m2 ploto žemės sklypas išnuomotas Kanceliarijai iki 2098 metų sausio 21 d. Teismas nustatė, kad Sprendimo Nr.388 1.45 punktu patvirtinant žemės sklypo ( - ), Palangoje, dydį ir ribas (11014 m2), šis žemės sklypas buvo suformuotas prie 1976 metais pastatyto poilsio paskirties pastato, kurio kadastro duomenys buvo užfiksuoti 1989 m. birželio 19 d. (užstatytas plotas 623 m2, bendras plotas 1043,51 m2). Rėmėsi Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar Sprendimo Nr. 388 1.45 punktu patvirtinant 11014 m2 ploto žemės sklypą (užstatytas plotas 623 m2, bendras plotas 1043,51 m2), ( - ), Palangoje, buvo realus ir pagrįstas poreikis suformuoti tokio dydžio žemės sklypą poilsio paskirties pastato eksploatavimui, ar buvo būtinumas įjungti į suformuotą sklypą atitinkamą K. P. turėtos žemės dalį. Išnagrinėjęs VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pateiktus pažymėjimus ir kitus dokumentus, nustatė, kad iki 2004 metų vasario 24 d. Sprendimo Nr.388 1.45 punktu patvirtinto ploto ir ribų žemės sklype nebuvo įregistruota nei pareiškėjos nurodyta Aikštelė, nei kokie nors kiti kiemo statiniai. Tik 2004 metų vasario 24 d. 11014 m2 žemės sklype ( - ), Palangoje, užfiksuoti kiemo statinių kadastro duomenys: 237 m2 aikštelė; 37 m2 šaligatvis; 403 m2 mašinų stovėjimo aikštelė; 842 m2 ploto šaligatvis; 651 m2 ploto Aikštelė ir 2004 m. kovo 3 d. įregistruota trečiojo suinteresuoto asmens Kanceliarijos patikėjimo teisė į šiuos statinius, nors, kaip matyti iš kadastrinių matavimų, šie statiniai, tarp jų ir pareiškėjos nurodyta Aikštelė, pastatyti 1970, 1988 metais. Nurodė, kad minėti veiksmai (Akto surašymas, statinių kadastriniai matavimai, teisinė registracija) atlikti per labai trumpą laiką (2004-02-24 ir 2004-02-28 bei 2004-03-03) ir būtent po to, kai ji kreipėsi su skundu į teismą (2003-11-20) dėl žemės sklypo suformavimo grąžinimui natūra. Rėmėsi 2004 m. balandžio 28 d. antstolio surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas neišreikalavo šio protokolo priedo - nuotraukų, kuriose užfiksuotos protokole aprašytos aplinkybės, netyrė ir nevertino statinių, išskirtinai - 651 m2 ploto Aikštelės, kadastrinių duomenų užfiksavimo ir teisinės registracijos faktinių aplinkybių. Tokios aplinkybės svarbios nustatant, ar atsakovui patvirtinant Sprendimo Nr. 388 1.45 punktą buvo realus ir pagrįstas poreikis suformuoti tokio ploto žemės sklypą poilsio paskirties pastato eksploatavimui įjungiant į jį atitinkamą K. P. turėtos žemės plotą ir išskirtinai pareiškėjos nurodytą 651 m2 plotą, kuriame pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis yra Aikštelė. Pabrėžė, kad iš 2004 m. vasario 28 d. kadastrinių matavimų matyti, jog Aikštelė yra labiausiai nuo poilsio pastato nutolusioje teritorijos dalyje. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimo nuostatą, kad galimybė grąžinti laisvą (neužstatytą) miesto žemę turėtoje vietoje turi būti siejama su realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio konkrečiai žemei buvimu ar nebuvimu. Teismas turėtų nustatyti, ar į K. P. turėtos žemės dalį kuri Sprendimo Nr.388 1.45 punktu buvo priskirta suformuotam 11014 m2 ploto žemės sklypui, yra realus ir pagrįstas visuomenės poreikis šiai konkrečiai žemei. Nurodė, kad Detaliojo plano ištraukos nesuteikia pakankamai informacijos apie pareiškėjos nurodyto kvartalo U.13 ir jame esančio sklypo Nr. 3 naudojimo būdą ir pobūdį (yra nuorodos į atitinkamus skyrius ir pastabas, kurie į bylą nebuvo pateikti). Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, ar Detaliuoju planu nustatant ginčo teritorijos naudojimo būdą ir pobūdį buvo atsižvelgta į Sprendimo Nr.388 1.45 punktą. Vadovaudamasis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 34, 24 punktu, faktu, kad įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus atitinkamiems viešojo administravimo subjektams sudaryti komisijas statinio pripažinimo tinkamu naudoti faktui nustatyti, o statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą numato kaip privalomąjį statybos proceso baigimo dokumentą, kurio gavimas statytojui sukelia pareigą įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre, konstatavo, jog statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas laikytinas administraciniu aktu, kurį nustatyta tvarka gali skųsti teismui kiekvienas suinteresuotas subjektas, kuris turi pagrindą manyti, kad buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai (ABTĮ 5 str.1 d.). Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos skundo argumentus, turėjo išreikalauti iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos visą medžiagą, kuria remiantis buvo priimtas minėtas Aktas, ir, remdamasis Reglamento STR 1.11.01:2002 nuostatomis, kuriose įtvirtinta prašymų ir dokumentų dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti pateikimo ir nagrinėjimo tvarka ir procedūra, turėjo patikrinti statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrįstumą pareiškėjos ginčijamoje dalyje. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu pagal pareiškėjos reikalavimą dėl Akto dalies panaikinimo. Konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko nenagrinėtą pareiškėjos skundą dalyje dėl Aikštelės teisinės registracijos panaikinimo, kadangi pareiškėja nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, t.y. neskundė teritorinio nekilnojamojo turto registratoriaus sprendimo centriniam nekilnojamojo turto registratoriui, kadangi, tik pasinaudojus šia tvarka ir nesutinkant su centrinio registratoriaus sprendimu, šis sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui.

18IV.

19Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 28 d. sprendimu (t. III, b.l. 94 – 99) patenkino pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo ir atnaujino praleistą terminą skundui dėl Sprendimo Nr. 388 1.45 punkto, Akto dalies panaikinimo ir įpareigojimo suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra paduoti; atmetė pareiškėjos skundą dėl Sprendimo Nr. 388 1.45 punkto, Akto dalies panaikinimo bei įpareigojimo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra K. P. iki 1940 m. priklausiusioje posesijoje, kiek ji patenka į kvartale U. 13 esantį sklypą Nr. 3 pagal Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą, kaip nepagrįstą.

20Nurodė, kad prašymas dėl praleisto termino paduoti teismui skundą atnaujinimo tenkintinas, nes pareiškėja suklydo dėl bylos rūšinio teismingumo (ABTĮ 34 straipsnis), atriboti administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų kompetenciją sudėtinga. Rėmėsi Atkūrimo įstatymo preambule ir 12 straipsnio 3 punktu ir nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog teritorija, į kurią pareiškėja pretenduoja nuosavybės teises atsikurti, patenka į žemės sklypą ( - ), Palangoje, esantį Palangos miesto centrinėje dalyje, kuri suplanuota Detaliuoju planu. Pagal Detalaus plano sprendinius žemės sklypas patenka į kvartalą U. 13 ( sklypai Nr. 1 ir 3 ), faktinė K. P. priklausiusio žemės sklypo buvimo vieta pažymėta Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane. Nurodė, jog valstybinės žemės sklypu 11014 kv.m. ploto naudojasi panaudos sutarties pagrindu Kanceliarija, sklypas suformuotas Sprendimo Nr. 388 1.45 punktu, ginčo teritorija pagal detalųjį planą, kurio pareiškėja neginčija, užimta statiniais bei skirta rekreacijai. Pažymėjo, kad pareiškėja nurodė vieną ginčijamo sprendimo panaikinimo juridinį pagrindą - prieštaravimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 17 punktui, tačiau šis teisės aktas nereguliuoja ginčijamo materialinio teisinio santykio, nes Sprendimas Nr. 388, kuriuo patvirtintas žemės sklypo dydis ir ribos, priimtas iki nurodyto Vyriausybės nutarimo priėmimo. Jis priimtas vadovaujantis Nutarimu Nr. 987, o pareiškėja negrindžia reikalavimo tuo, kad ginčijamas sprendimas prieštarauja minėto nutarimo nuostatoms. Vertinant skunde nurodytą faktinį skundo pagrindą dėl ginčijamo žemės sklypo ribų ir dydžio nustatymo, nenustatyta, kad pažeistos minėto nutarimo nuostatos. Teismas konstatavo, jog ginčijamas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti skundo šioje dalyje nėra pagrindo. Pažymėjo, kad Aktas, kurio pagrindu įregistruota Aikštelė yra pagrįstas ir teisėtas, nes atitiko realią statinio būklę, kas matyti ir iš pareiškėjos pateiktų nuotraukų, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Remdamasis Statybos įstatymo nuostatomis (2 str. 2 ir 4 d.), padarė išvadą, jog asfaltuota Aikštelė, sukurta statybos darbais, naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme, todėl ji atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą statinio sampratą ir laikytina statiniu. Nesutiko su skundo teiginiais, kad Aikštelė yra laikinas menkavertis statinys ir kad šiuo statiniu užimta teritorija yra faktiškai laisva (neužimta) žemė, nes tokie argumentai prieštarauja Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatoms, o išardyti ir perkelti į kitą vietą asfaltuotą Aikštelės dangą nėra galimybės, tokio statinio naudojimo laikas yra ilgesnis nei nustatyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje. Padarė išvadą, jog Aikštelė neatitinka įstatymu nustatytos laikinojo statinio sampratos, Aikštelė ir kiti kiemo statiniai nėra bevertis turtas. Pažymėjo, kad tarp šalių ginčo, jog Aikštelės paskirtis pakeista, nėra, nes ji jokiai naujai veiklai nepritaikyta, byloje šalys tokių įrodymų nepateikė ir nenurodė, priešingai atsakovų atstovai patvirtino, kad šioje teritorijoje nebuvo ir nėra planuojami nauji statiniai. Nekilnojamojo turto registre padaryta teisinė registracija Aikštelės, kuri atitinka Detaliojo plano sprendinius (kurių pareiškėja neginčija). Teismas konstatavo, kad ginčo žemės sklypas ( - ) , Palangoje reikalingas pastatui, kiemo statiniams ir kitiems įrenginiams, priklausantiems Kanceliarijai, eksploatuoti. Be to, 2008 m. kovo 14 d. ekspertizės išvada nustatyta, kad teritorijos paskirtis- rekreacinė, skirta poilsiautojų pasivaikščiojimui ir trumpalaikiam poilsiui, šaligatviais turi teisę naudotis visi poilsiautojai, nepriklausomai kur jie apsistoję, todėl vertintina, jog šiai konkrečiai žemei yra realus ir pagrįstas visuomenės poreikis. Pabrėžė, kad pareiškėja teismui nepateikė įrodymų nuginčijančių tokią ekspertų išvadą. Pažymėjo, kad pareiškėjos prašymas įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti žemės sklypą ginčo žemės sklype nuosavybės teisių atkūrimui nepagrįstas, nes prieštarauja Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktui. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir nurodė, jog būtent detaliuoju planu pareiškėjos prašomas formuoti sklypas patenka į teritoriją, skirtą rekreacijai, todėl ši teritorija palikta bendroms gyventojų reikmėms tenkinti, neformuojant sklypų grąžinimui natūra. Remdamasi tuo, kad nustatyta, jog ginčo teritorija užimta statiniais, pagal detalųjį planą teritorijos paskirtis-rekreacinė, padarė išvadą, kad ši nuosavybė negali būti grąžinama pareiškėjai natūra, nes pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatas yra valstybės išperkama.

21V.

22Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (t. III, b.l. 102 – 106), kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 28 d.sprendimą ir priimti – naują sprendimą, kuriuo panaikinti Sprendimo Nr. 388 1.45 punktą; panaikinti Aktą; įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra K. P. iki 1940 metų turėtoje posesijoje, kiek ji patenka į kvartale U.13 esantį sklypą Nr. 3, adresu ( - ), Palangoje.

23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 22 d. nutartimi apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimą pakeitė. Šio sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjos reikalavimas panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos komisijos 2004 m. kovo 3 d. akto dalį dėl 651 kv.m. kiemo statinio (sporto aikštelės), unikalus Nr. ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti, panaikino ir šioje dalyje pareiškėjos skundą tenkino – panaikino Klaipėdos apskrities viršininko administracijos komisijos 2004 m. kovo 3 d. akto dalį dėl 651 kv. m. kiemo statinio (sporto aikštelės), unikalus Nr. ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti. Likusioje dalyje Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.

24Teismas nustatė, kad pareiškėja 1997m. gruodžio 24d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriuo išreiškė valią atkurti nuosavybės teises į žemę 0,2448 ha, esančią Palangos m., natūra (NTAB b. l. 14). Pažymėjo, kad tuo metu galiojęs Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Įstatymas) nenumatė galimybės miesto teritorijoje grąžinti žemę natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės (Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Be to, galiojęs Įstatymas, jo 12 straipsnio 3 punktas, nustatė, kad valstybės išperkama žemė yra ta, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį, kai prie statinių esantis naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje ir perduodamas neatlygintinai nuosavybėn. Pareiškėja žemėje, į kurią pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, jokių pastatų nuosavybės teise neturi, todėl jos prašyme išreikšta valia – grąžinti žemę natūra – negalėjo būti įgyvendinta. Ir tik po to, kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria numatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė negrąžinama natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, nors šiai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai, ir po to, kai LR Seimas 2002-04-02 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. IX-832 pakeitė atitinkamas įstatymo 5, 12 straipsnių nuostatas, buvo numatyta galimybė miesto teritorijoje grąžinti žemę buvusioje vietoje, t.y. natūra. Pažymėjo, kad pareiškėjos ginčijamas Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. 388 priimtas tuo laikotarpiu, kai Įstatymas tokią žemę numatė kaip valstybės išperkamą, kai Įstatymas nenumatė galimybės grąžinti žemę mieste natūra, jei pilietis toje žemėje nuosavybės teise neturi gyvenamojo namo ar kitų statinių, todėl Palangos miesto valdyba, priimdama ginčo sprendimą neturėjo jokio įstatyminio pagrindo atsižvelgti į pareiškėjos 1997 m. gruodžio 24 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tuo pačiu nėra jokio pagrindo pripažinti, kad šiuo aspektu Palangos miesto valdybos sprendimas būtų neteisėtas ar pažeidžiantis pareiškėjos teises ar teisėtus interesus. Pažymėjo, kad Palangos miesto valdyba veikė pagal tuo metu galiojusios Įstatymo redakcijos reikalavimus. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. 388 priimtas iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 priimtai Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkai, todėl šis teisės aktas šioje byloje nėra aktualus, o visus pareiškėjos argumentus, susijusius su neva atsakovo padarytais šio teisės akto reikalavimų pažeidimais, atmetė kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad pareiškėjos ginčijamas sprendimas, kaip ir nurodyta jo paties aprašomojoje dalyje, priimtas vadovaujantis ir galiojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos. Šiuo nutarimu patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 6 punktas numatė, kad sprendimas dėl naudojamo žemės sklypo dydžio priimamas įvertinus teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, patikrinus sklype esančio nekilnojamojo turto teisinį registravimą, tai, ar faktinis žemės sklypo naudojimas atitinka nustatytą gamybos ar kitos veiklos paskirtį, projekte skirtą statiniams, ir tam nepanaudotą žemės sklypo plotą. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad priimant pareiškėjos ginčijamą Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 388 (šio sprendimo 1.45 punktą) buvo įvertinti teisiniai žemės sklypo suteikimo dokumentai, faktinis žemės sklypo naudojimas bei galiojantis teritorijų planavimo dokumentas, t.y. Palangos miesto tarybos 1998-06-25 sprendimu Nr. 160 patvirtintas miesto kvartalo tarp S. Daukanto g., Kęstučio g., Birutės al. ir J.Simpsono g. detalusis planas (Žemės tvarkymo byla b. l. 1 - 38), kuriuo kvartale esantys žemės sklypai suformuoti tokiomis ribomis, kokios vėliau yra nustatytos ginčijamu Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 388. Konstatavo, kad Palangos miesto valdyba 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 388 (šio sprendimo 1.45 punktą) priėmė nepažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 reikalavimų, todėl pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismas šioje ginčo dalyje netenkino pagrįstai. Kita vertus pažymėjo ir tai, kad pareiškėja šioje byloje iškeltu ginču siekia realizuoti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į žemę natūra. Šiam procesui aplinkybė – ar valstybinė žemė yra išnuomota ar suteikta panaudos teise – esminės reikšmės neturi, nes žemės nuoma ar jos suteikimas panaudos teise patys savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad tokia – žemės yra valstybės išperkama ir į ją nėra galimybės atkurti nuosavybės teises. Valstybinė žemės gali būti pripažįstama valstybės išperkama tik tada, kai ji atitinka Įstatymo 12 straipsnyje numatytas sąlygas. Tarp šių sąlygų kaip savarankiškų sąlygų žemės nuoma ar jos suteikimas panaudos teise nėra numatyti. Vertindamas pareiškėjos reikalavimą panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos komisijos 2004 m. kovo 3 d. akto dalį dėl 651 kv.m. kiemo statinio (sporto aikštelės), unikalus Nr. ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti, pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog sporto aikštelė pastatyta 1970 metais. Šią aplinkybę patvirtina ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pateikti statinių kadastro duomenys (t. 3 b. l. 135 - 137). Taigi aikštelė pastatyta iki šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo įsigaliojimo. Remiantis teisės aktų galiojimo laike taisyklėmis, minėto įstatymo nuostatos, kiek tai liečia ginčo aikštelės statybos teisėtumą, negali būti taikomos, nes aikštelės pastatymo bei eksploatavimo pradžios metu, negaliojo. Todėl nagrinėjant ar ginčijamas aktas yra teisėtas būtina įvertinti šio akto atitikimą akto surašymo dieną galiojusiems ir šią sritį reglamentavusiems teisės aktams. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr.184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 (2003-05-23 redakcija) Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai privalomu priedu Nesudėtingų statinių sąrašo 2.3.2 punktą prie nesudėtingų II grupės statinių yra priskiriamos atviros (futbolo, krepšinio, tinklinio, rankinio, lauko teniso bei kt.) bei žaidimų aikštelės su įranga. Iš esmės analogiškai reglamentuota ir šiuo metu galiojančio STR 1.01.07:2002 Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai 2 lentelės 17 punkte. Taigi ginčo aikštelė priskiriama prie nesudėtingų II grupės statinių.

25Ginčo akto surašymo metu STR 1.01.07:2002 (2003-05-23 redakcija) Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai 14 punktas nustatė, kad II grupės nesudėtingiems statiniams turi būti rengiamas sumažintos sudėties projektas – projekto schema (14.2 punktas), savivaldybės mero išduotas statybos leidimas be statinio projekto patikrinimo Nuolatinėje statybos komisijoje (14.3 punktas).

26Ginčo akto surašymo metu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka 27 punktas (2003 12 19 įsakymo Nr. 665 redakcija) nustatė, kad statytojas turi pateikti komisijos pirmininkui dokumentus, išvardytus Reglamento 3 priede. Šiame priede numatyta, kad statytojas II grupės nesudėtingiems statiniams turi pateikti projekto schemą, statybos leidimą, statybos darbų žurnalą, statybos darbų priėmimo-perdavimo aktą. Šiuo metu galiojančios šio STR 1.11.01:2002 atatinkamos nuostatos iš esmės kelia analogiškus reikalavimus, išskyrus tai, kad nebėra reikalaujama pateikti statybos leidimą. Atsižvelgusi į išdėstytus teisės aktų nuostatas bei įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčo akte įvardintas statytoju tretysis suinteresuotasis asmuo nepateikė visų teisės aktuose numatytų būtinų pateikti dokumentų (projekto schemos, statybos leidimo, statybos darbų žurnalo, statybos darbų priėmimo – perdavimo akto), todėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos komisija nepagrįstai savo 2004 m. kovo 3 d. aktu pripažino 651 kv.m. kiemo statinį (sporto aikštelę), unikalus Nr. ( - ), tinkamu naudoti. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje keitė, ginčijamą aktą dalyje dėl 651 kv.m. kiemo statinio (sporto aikštelės), unikalus Nr. ( - ), panaikino kaip neteisėtą iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmesdama trečiojo suinteresuotojo asmens argumentus, kad jis neturėjo kitokio būdo 1970 metais statytų statinių įregistravimui Nekilnojamojo turto registre, teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK 4.58, 4.68, 4.69, 4.70 straipsniai numato realius būdus, kaip teismo sprendimu gali būti išspręsti statinių nuosavybės klausimai bei jie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

27Vertindama pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra K. P. iki 1940 m. turėtoje posesijoje, kiek ji patenka į kvartale U. 13 esantį sklypą Nr. 3 (pagal Palangos m. centrinės dalies detalųjį planą), kolegija konstatavo, kad šio reikalavimo tenkinimas ar netenkinimas tiesiogiai susijęs su Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio nuostatomis, t.y. būtinumu įvertinti ar žemės, į kurią pretenduoja atkurti nuosavybės teises pareiškėja priskirtina valstybės išperkamai. Kolegija pažymėjo, kad Įstatymo 12 straipsnio 3 punktas nustato, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji: iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų. Nustatė, kad ginčo teritorijai (visam kvartalui) įstatymo nustatyta tvarka Palangos miesto tarybos 1998-06-25 sprendimu Nr. 160 yra patvirtintas detalusis planas, pagal kurio sprendinius ginčo teritorija priskiriama trečiojo suinteresuotojo asmens pastatams, statiniams bei įrenginiams eksploatuoti (Žemės tvarkymo byla b. l. 38 - 6). Nustatė, kad ginčo teritorija patenka į Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 5d. sprendimu Nr. 31 patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu suplanuotą teritoriją ir šio detaliojo plano sprendiniais ginčo teritorija priskirta rekreacinei teritorijai (t. 3 b. l. 45 - 53). Duomenų, kad abu šie detalieji planai būtų pakeisti ar panaikinti, byloje nėra. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės – neaptverta ginčo teritorija bei laisvas priėjimas prie sporto aikštelės – patvirtina, kad ginčo teritorija realiai naudojama rekreacijai (t. 3 b. l. 60, 133). Atsižvelgiant į aptartus detalių planų sprendinius bei faktinį ginčo teritorijos naudojimą kolegija konstatuoja, jog ginčo žemė priskirtina valstybės išperkamai, nes ji atitinka Įstatymo 12 straipsnio 3 punkte numatytas sąlygas – ši teritorija buvo Palangos miestui priskirta iki 1995m. birželio 1d., ši teritorija pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu yra užimta žemės sklypu, reikalingu pastatams, statiniams bei įrenginiams eksploatuoti, be to ši teritorija pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu yra skirta rekreacijai.

28Pažymėjo, kad šia nutartimi teismo priimamas sprendimas panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos komisijos 2004 m. kovo 3 d. akto dalį dėl 651 kv.m. kiemo statinio (sporto aikštelės), unikalus Nr. ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ginčo žemė tampa laisva nuo statinių, nes sporto aikštelė kaip statinys faktiškai egzistuoja, o Įstatymo 12 straipsnio 3 punktas nustato, kad yra išperkama žemė užimta tiek statomiems, tiek pastatytiems pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Tai reiškia, kad valstybės išperkama ir ta žemė, kuri užimta ir nebaigtais statyti pastatais, statiniais ar įrenginiais, t.y. dėl kurių atitinkamos institucijos nėra priėmusios administracinių aktų dėl jų tinkamumo naudoti. Padarius išvadą, kad ginčo žemė priskirtina valstybės išperkamai, teisinio pagrindo įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra K. P. iki 1940 m. turėtoje posesijoje, kiek ji patenka į kvartale U. 13 esantį sklypą Nr. 3, nėra. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai šį pareiškėjos reikalavimą atmetė.

29VI.

30Pareiškėjos V. M. P. įgaliotas atstovas pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje.

31Prašymas grindžiamas ta ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais.

321. Teismas visą žemę, į kurią pretenduoja pareiškėja, priskyrė prie Įstatymo 12 straipsnio 3 punkte nuodytos valstybės išperkamos žemės kategorijos dėl to, kad žemė yra užstatyta pastatais ar įrenginiais. Iš pateikiamo išdidinto K. P. iki 1940 m. turėto žemės sklypo (posesijos) pažymėjimo kartografinėje medžiagoje plano matyti, kad visas turėtas žemės sklypas patenka į trečiojo asmens LR Seimo kanceliarijai priklausantiems pastatams priskirtą žemės sklypą, o į K. P. turėtos posesijos ribas patenkanti viena sporto aikštelė užima tik 326 kv.m. (0.0326 ha), kai tuo tarpu visos posesijos plotas – 2446 kv.m. (0.2446 ha). Taigi, plotas, kurį posesijoje užima sporto aikštelė, sudaro tik 13,33 procentų visos posesijoje esančios žemės. Dėl visos šios laisvos, fiziškai neužstatytos likusios žemės ploto (kuriame laisvai galima suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui), teismas nieko nepasisakė, tokiu būdu bylos esmė liko neatskleista, o Įstatymo 12 straipsnio 3 punktas pritaikytas netinkamai, esmingai pažeidžiant šią materialinės teisės normą. Kad visas žemės sklypas, įskaitant K. P. turėtą posesiją, teritorijų planavimo dokumentais (ginčijamo Palangos miesto valdybos 1998-12-10 sprendimo Nr. 388 1.45 p. kuriuo patvirtintos žemės sklypo ( - ), Palangoje, dydis ir ribos, prijungiant dalį K. P. iki 1940 m. turėto žemės sklypo prie žemės sklypo J. ( - ), Palangoje, o vėliau Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu), priskirtas LR Seimo kanceliarijos pastatų, statinių ir įrenginių eksploatavimui, taip pat negali automatiškai reikšti, kad tokia žemė turi valstybės išperkamos žemės statusą.

332. Visiškai nespręsdamas dėl fiziškai laisvos (neužstatytos) žemės statuso (ar ji grąžintina, ar valstybės išperkama), vien dėl to, jog į ją patenka dalis statinio (sporto aikštelės), teismas taip pat nukrypo nuo Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo jau suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos administracinėse bylose. Savininko interesų sąskaita negali būti tenkinami būsimi visuomenės interesai, todėl visuomenės teisė į ginčo žemę detaliojo plano sprendinyje galėjo būti įtvirtinta be teisėto pagrindo, pažeidžiant pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą, teises. Į tokį detaliojo plano sprendinį neturi būti atsižvelgta (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A7-1133/2003).

343. Nei pirmos instancijos teismas, nei Lietuvos Vyriausiame administraciniame teisme bylą nagrinėjusi ir galutinę nutartį priėmusi teisėjų kolegija nesiaiškino ir netyrė, ar atsakovas, įjungdamas į Sprendimo Nr. 388 1.45 punktu suformuotą 11014 m2 žemės sklypą dalį K. P. iki 1940 m. turėtos žemės, nors buvo pareiškėjos prašymas dėl šios žemės grąžinimo natūra, nepažeidė pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų, taip pat, ar gali būti suformuotas pareiškėjos nurodytoje vietoje žemės sklypas grąžinimui natūra. Bylos medžiagoje nepateikta jokių įrodymų ar teisinių argumentų, įrodančių, kad pagal pastatų ir statinių paskirtį arba kad vadovaujantis kokiais nors statybos techniniais reglamentais ar kitais teisės aktais, LR Seimo kanceliarijos pastatų ir statinių eksploatavimui (net jei jiems būtų priskirtos ir sporto aikštelės, kurių pripažinimo tinkamomis naudoti Aktas, o kartu ir pagrindas jų, kaip nekilnojamojo daikto, teisinei registracijai, teismo buvo panaikintas) yra reikalingas tokio dydžio – 11014 kv. m. (1,1014 ha) žemės sklypas. Netgi imant sklype esančio poilsio pastato užstatytą plotą – 623 kv. m. (0,0623 ha) ir kartu sporto aikštelėmis užstatytą plotą 651 kv. m. (0,0651 ha), visas statiniais užstatytas plotas sudaro 1272 kv. m. (0,1272 ha), o tai sudaro tik 11,55 procento viso žemės sklypo ploto. Likusio laisvo (neužstatyto) 9740 kv.m. (0.9740 ha – beveik visas hektaras) sklypo ploto reikalingumas pastatų ir statinių eksploatavimui byloje niekuo nepagrįstas, tačiau šios aplinkybės netyrė, jos net neaptarė ir bylą nutartimi užbaigęs teismas.

353. Nesutinka su teismo išvada, kad pats statinių egzistavimo faktas yra pakankamas, kad žemė būtų priskirta prie valstybės išperkamos pagal Įstatymo 12 straipsnio 3 punktą. Mano, kad toks Įstatymo 12 straipsnio 3 p. traktavimas yra šiurkštus šios materialines teisės normos pažeidimas. Savavališkais, neteisėtai pastatytais ir kitais statiniais, kurie teisiškai negali būti įregistruoti, juos pasistatę ar įsigiję asmenys negali teisėtai naudotis ir disponuoti (teisės principas – iš neteisės neatsiranda teisė), tačiau jų egzistavimas tokiu atveju (jei sutikti su teismo pateikta įstatymo traktuote) užkirstų kelią pretendentams realizuoti savo teisėtą ir neginčijamą teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, susigrąžinant ją natūra. Tokia padėtis prieštarautų teisinės valstybės principams, o Įstatymas tokiu atveju taip pat prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

364. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos komisijos 2004 m. kovo 3 d. Akto panaikinimas yra pagrindas panaikinti ir statinio (sporto aikštelės), unikalus Nr. ( - ) bei daiktinių teisių į šį turtą teisinę registraciją VĮ Registrų centras. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartyje padaryta išvada, jog žemės sklypas traktuotinas kaip užstatyta ir dėl to žemė valstybės išperkama vien dėl statinių egzistavimo, nepriklausomai nuo jų statuso, yra grubus Įstatymo 12 straipsnio 3 punkto pažeidimas.

37Teisėjų kolegija

konstatuoja:

38VII.

39Prašymas atmestinas.

40Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

41Pareiškėja prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais.

42Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Analizuojant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintos teisės normos turinį, darytina išvada, jog, vadovaujantis jos nuostatomis, procesas administracinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu gali būti atnaujintas ne dėl bet kokio nagrinėjant bylą padaryto materialinės teisės normų pažeidimo, o tik dėl esminio pažeidimo, kurį patvirtina akivaizdūs įrodymai. Tai reiškia, kad ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatų prasme proceso atnaujinimo pagrindu gali būti pripažįstamas tik akivaizdus esminis materialinių teisės normų pažeidimas, t. y. toks pažeidimas, kurį akivaizdžiai patvirtina kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikiami įrodymai ar prašyme dėstomi motyvai bei argumentai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį byloje Nr. P502-200/09). Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalis).

43Įvertinusi prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors pareiškėja proceso atnaujinimo pagrindu nurodo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir mano, kad teismas neteisingai pritaikė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau iš esmės nesutinka su įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis, kurias padarė apeliacinės instancijos administracinis teismas, įvertinęs įrodymus.

44Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ABTĮ IV skyrius, reglamentuojantis proceso administracinėse bylose atnaujinimą, nesuteikia Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įgaliojimų sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo tirti ir vertinti įrodymus. Įrodymai tiriami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi įrodymų vertinimas yra procesas, kuris kiekvienoje konkrečioje byloje pagrįstas vidiniu bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimu. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas dėl netinkamo įrodymų vertinimo.

45Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, vertino viso ginčo sklypo (ne tik tos dalies, kuri užstatyta sporto aikštele) atitikimą Įstatymo 12 straipsnio 3 punkte nurodytiems kriterijams ir 2009 m. birželio 22 d. nutartyje padarė išvadą, kad ginčo žemė priskirtina valstybės išperkamai. Teismas nustatė, kad ginčo teritorijai (visam kvartalui) įstatymo nustatyta tvarka Palangos miesto tarybos 1998-06-25 sprendimu Nr. 160 yra patvirtintas detalusis planas, pagal kurio sprendinius ginčo teritorija priskiriama trečiojo suinteresuotojo asmens pastatams, statiniams bei įrenginiams eksploatuoti (Žemės tvarkymo byla b. l. 38 - 6). Taip pat nustatė, kad ginčo teritorija patenka į Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 31 patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu suplanuotą teritoriją ir šio detaliojo plano sprendiniais ginčo teritorija priskirta rekreacinei teritorijai (t. 3 b. l. 45 – 53). Nesant duomenų, kad abu šie detalieji planai būtų pakeisti ar panaikinti, byloje nustačius faktines aplinkybes – neaptverta ginčo teritorija bei laisvas priėjimas prie sporto aikštelės – pagrindu, teismas padarė išvadą, kad ginčo teritorija realiai naudojama rekreacijai (t. 3 b. l. 60, 133). Teisėjų kolegija konstatavo, jog ginčo žemė priskirtina valstybės išperkamai, nes ji atitinka Įstatymo 12 straipsnio 3 punkte numatytas sąlygas – ši teritorija buvo Palangos miestui priskirta iki 1995 m. birželio 1 d., ši teritorija pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu yra užimta žemės sklypu, reikalingu pastatams, statiniams bei įrenginiams eksploatuoti, be to, pažymėjo, kad ši teritorija pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu yra skirta rekreacijai. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą vertino, ar ginčo sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei. Teismas atkreipė dėmesį, kad po to, kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria numatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė negrąžinama natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, nors šiai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai, ir po to, kai LR Seimas 2002-04-02 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. IX-832 pakeitė atitinkamas įstatymo 5, 12 straipsnių nuostatas, buvo numatyta galimybė miesto teritorijoje grąžinti žemę buvusioje vietoje, t.y. natūra. Tačiau kolegija pažymėjo, kad pareiškėjos ginčijamas Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. 388 priimtas tuo laikotarpiu, kai Įstatymas tokią žemę numatė kaip valstybės išperkamą, kai Įstatymas nenumatė galimybės grąžinti žemę mieste natūra, jei pilietis toje žemėje nuosavybės teise neturi gyvenamojo namo ar kitų statinių (o pareiškėja statinių neturėjo), todėl Palangos miesto valdyba, priimdama ginčo sprendimą, neturėjo jokio įstatyminio pagrindo atsižvelgti į pareiškėjos 1997 m. gruodžio 24 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tuo pačiu nėra jokio pagrindo pripažinti, kad šiuo aspektu Palangos miesto valdybos sprendimas būtų neteisėtas ar pažeidžiantis pareiškėjos teises ar teisėtus interesus (t. 3, b. l. 157). Kolegijos manymu, tiek pirmosios instancijos teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, tyrė ir tinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

46Negalima sutikti su pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą argumentu, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos komisijos 2004 m. kovo 3 d. Akto panaikinimas yra pagrindas panaikinti ir statinio (sporto aikštelės), ind. b5, unikalus Nr. ( - ) bei daiktinių teisių į šį turtą teisinę registraciją VĮ Registrų centras. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nutartyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko nenagrinėtą pareiškėjos skundą dalyje dėl Aikštelės teisinės registracijos panaikinimo, kadangi pareiškėja nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, t.y. neskundė teritorinio nekilnojamojo turto registratoriaus sprendimo centriniam nekilnojamojo turto registratoriui, kadangi, tik pasinaudojus šia tvarka ir nesutinkant su centrinio registratoriaus sprendimu, šis sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui.

47Pareiškėja nepateikė akivaizdžių įrodymų, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.). Todėl pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

48Pareiškėja taip pat prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartis byloje Nr. P146-2/10). Teismų praktika taikant įstatymus kitose bylose gali būti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylų faktinės aplinkybės visiškai identiškos. Kiekvienoje konkrečioje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų konkrečios normos taikomos atsižvelgiant į kiekvienai individualiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Faktinės aplinkybės pareiškėjos nurodytose administracinėse bylose nėra identiškos, todėl pagrindo atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu nėra.

49Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjos V. M. P. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje Nr. Nr. A525-340/2009 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).

50Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas.

51Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

52V. M. P. prašymo nepatenkinti. Proceso administracinėje byloje Nr. A525-340/2009 neatnaujinti.

53Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja V. M. P. patikslintu skundu (t. I, b. l. 104 – 107), kurį... 5. 1) panaikinti Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr.... 6. 2) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos komisijos 2004... 7. 3) panaikinti statinio - sporto aikštelės (unikalus Nr. ( - )) (toliau... 8. 4) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių... 9. Nurodė, kad ji pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į... 10. Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepimu į skundą (t.... 11. Atsakovas Palangos miesto savivaldybė atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 135... 12. II.... 13. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 30 d. sprendimu (t.... 14. Nurodė, kad pareiškėja suklydo dėl bylos rūšinio teismingumo, nes dėl... 15. III.... 16. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (t. I, b.l. 191 – 195), kuriuo... 17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. sausio 18 d. nutartimi... 18. IV.... 19. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 28 d. sprendimu... 20. Nurodė, kad prašymas dėl praleisto termino paduoti teismui skundą... 21. V.... 22. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (t. III, b.l. 102 – 106), kuriuo... 23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 22 d. nutartimi... 24. Teismas nustatė, kad pareiškėja 1997m. gruodžio 24d. pateikė prašymą... 25. Ginčo akto surašymo metu STR 1.01.07:2002 (2003-05-23 redakcija) Nesudėtingi... 26. Ginčo akto surašymo metu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m.... 27. Vertindama pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Palangos miesto savivaldybės... 28. Pažymėjo, kad šia nutartimi teismo priimamas sprendimas panaikinti... 29. VI.... 30. Pareiškėjos V. M. P. įgaliotas atstovas pateikė prašymą atnaujinti... 31. Prašymas grindžiamas ta ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais.... 32. 1. Teismas visą žemę, į kurią pretenduoja pareiškėja, priskyrė prie... 33. 2. Visiškai nespręsdamas dėl fiziškai laisvos (neužstatytos) žemės... 34. 3. Nei pirmos instancijos teismas, nei Lietuvos Vyriausiame administraciniame... 35. 3. Nesutinka su teismo išvada, kad pats statinių egzistavimo faktas yra... 36. 4. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos komisijos 2004 m. kovo 3... 37. Teisėjų kolegija... 38. VII.... 39. Prašymas atmestinas.... 40. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi,... 41. Pareiškėja prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12... 42. Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10... 43. Įvertinusi prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, teisėjų kolegija... 44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ABTĮ IV skyrius, reglamentuojantis proceso... 45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 46. Negalima sutikti su pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą argumentu, kad... 47. Pareiškėja nepateikė akivaizdžių įrodymų, kad padarytas esminis... 48. Pareiškėja taip pat prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies... 49. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjos V.... 50. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos prašymas dėl proceso... 51. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 52. V. M. P. prašymo nepatenkinti. Proceso administracinėje byloje Nr.... 53. Nutartis neskundžiama....