Byla 1A-218/2013
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. I. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo), teisėjų: Viktoro Kažio, Rūtos Mickevičienės, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, gynėjui Dainiui Žiedui, nuteistajai A. I.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorės ir nuteistosios A. I. gynėjo apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. I. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4A. I. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 21 d., 23 val., iki liepos 22 d., 5 val. 35 min., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame ( - ), sunkiai sužalojo savo šeimos narį, sugyventinį A. Ž., suduodama jam vieną smūgį metaliniu įrankiu į galvos sritį ir taip padarydama nukentėjusiajam kairio smilkinio ir kaukolės pamato vidurinės kairės duobės lūžį, muštinę žaizdą kairiame smilkinyje, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą, nes kaukolės pamato lūžis kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

5Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl neteisingai paskirtos bausmės. Teismas nepakankamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, o svarbiausia - nuteistosios asmenybę ir nepagrįstai paskyrė A. I. baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą minimalią bausmę. Nuteistoji charakterizuojama patenkinamai. Ji bausta administracine tvarka, piktnaudžiauja alkoholiu, išgėrusi triukšmauja ir nesutaria su kaimynais. Savo sugyventinį sunkiai sužalojo neadekvačiai sureagavusi į kilusį barnį. Byloje yra duomenų, kad ji ir anksčiau smurtavo prieš savo sugyventinį. Šios aplinkybės rodo jau susiformavusias nuteistosios antisocialines nuostatas, jos polinkį pažeisti įstatymus, o taip pat ir jos pavojingumą visuomenei. Tokiam asmeniui negali būti skiriama įstatymo sankcijoje numatyta minimali bausmė. Skirdamas bausmę nuteistajai teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis buvo neblaivus, nes tai nėra pagrindas švelninti bausmę. Po smūgio nukentėjusysis ir būdamas neblaivus nesipriešino nuteistajai. Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas lemia būtinumą kaltininkui skirti individualizuotą bausmę.

6Prokurorė skundu prašo pakeisti nuosprendį ir nuteistajai A. I. paskirti 6 metų laisvės atėmimo bausmę.

7Nuteistosios A. I. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl neteisingo baudžiamojo įstatymo taikymo. Teismas be pagrindo konstatavo, kad A. I. sunkiai sužalojo savo šeimos narį ir todėl neteisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

8BK 248 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvokos išaiškinimas. Tačiau šeimos teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso trečiosios knygos teisės normos. CK normos nustato, kad šeimos santykiai atsiranda santuokos pagrindu arba įregistravus vyro ir moters partnerystę, turint tikslą sukurti šeiminius santykius. Tačiau iki šiol įstatymų leidėjas nėra sudaręs galimybės tapti šeimos nariu partnerystės pagrindais. Be to, CK 1.3 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu yra CK ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos CK normos, išskyrus atvejus, kai CK suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. CK nenumato, kad šeimos nario statusą gali nustatyti baudžiamasis įstatymas. Todėl skundžiamu nuosprendžiu teismas negalėjo konstatuoti, kad nuteistoji ir nukentėjusysis buvo šeimos nariai.

9Baudžiamosios teisės principas nullum crimen sine lege draudžia taikyti analogiją, taip pat plečiamai aiškinti įstatymą ir taip pasunkinti subjekto teisinę padėtį. Įstatymų leidėjui neišreiškus aiškios valios kartu gyvenančių asmenų pripažinti šeimos nariais partnerystės pagrindais, teismas negalėjo plečiamai aiškinti BK 248 straipsnio 2 dalies nuostatų ir konstatuoti nukentėjusįjį buvus nuteistosios šeimos nariu.

10Be to, teismas neįvertino nuteistosios parodymų, kad jos ir nukentėjusiojo santykiai daugiau kaip metus laiko buvo pašliję, jie negyveno kaip šeima. A. I. reikalavo, kad nukentėjusysis išsikraustytų, tačiau šis prieš jos valią liko gyventi bute. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis ir nuteistoji ketino sukurti šeiminius santykius (CK 3.299 straipsnis).

11Apeliaciniu skundu nuteistosios gynėjas prašo nuosprendį pakeisti, A. I. nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 1 dalį ir iš naujo spręsti bausmės skyrimo klausimą.

12Atsikirtimuose į prokurorės apeliacinį skundą nuteistosios A. I. gynėjas nurodo, kad prokurorės skundas yra nepagrįstas. Teigia, kad byloje nėra duomenų, jog A. I. sistemingai pažeidinėjo teisės aktų reikalavimus, elgėsi asocialiai ar buvo pavojinga visuomenei. Ši nusikalstama veika buvo padaryta esant konfliktiškiems nukentėjusiojo ir nuteistosios santykiams, o iš esmės nukentėjusiajam ją išprovokavus. A. I. nusikaltimą padarė pirmą kartą, yra pensininkė, serga cukriniu diabetu. Ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, padėjo atskleisti nusikaltimo padarymo aplinkybes. Visa tai ir nusikaltimo padarymo būdas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog A. I. yra tiek pavojinga, kad jai reikėtų skirti griežtesnę laisvės atėmimo bausmę, nei skyrė pirmosios instancijos teismas. A. I. bausmė paskirta nenukrypstant ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo praktikos. Gynėjas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

13Teismo posėdyje nuteistoji A. I. ir jos gynėjas prašo gynėjo apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorės skundą atmesti. Prokurorė prašo gynėjo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą patenkinti.

14Apeliaciniai skundai atmetami.

15Iš bylos matosi, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, teisingai įvertino išnagrinėtus įrodymus, o kvalifikuodamas nuteistosios nusikalstamą veiką bei skirdamas jai bausmę baudžiamuosius įstatymus pritaikė tinkamai.

16Iš nuteistosios A. I. gynėjo apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas nuteistosios kaltės sunkiai sutrikdžius A. Ž. sveikatą neginčija, tik nesutinka su teismo išvadomis dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Tuo tarpu prokurorė nuosprendį skundžia tik dėl neteisingos bausmės paskyrimo. Kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, bylą ir nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

17Gynėjas, teigdamas, kad teismas neteisingai aiškino įstatymą dėl šeimos nario statuso, skunde plačiai aptaria BK 248 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl šeimos nario sąvokos išaiškinimo bei CK trečiosios knygos teisės normas, reglamentuojančias šeiminius santykius. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nukentėjusysis A. Ž. buvo nuteistosios A. I. šeimos narys. Visi su tuo susiję gynėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmetami.

18Skunde nurodomos Civilinio kodekso nuostatos (CK 3.7, 3.28, 3.229 straipsniai) reglamentuoja santuokos sampratą, santuokos teisines pasekmes bei sugyventinių bendrai naudojamo turto teisinį režimą. Tačiau aiškinant šeimos nario statusą šiuo atveju paminėtos Civilinio kodekso normos netaikomos.

19BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymą. Iš šių baudžiamojo kodekso nuostatų matyti, kad baudžiamosios teisės reguliuojamų santykių srityje šeima laikomi ne tik sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai), bet ir kartu gyvenantys sutuoktinių tėvai (įtėviai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (BK 248 straipsnio 2 dalis).

20Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime konstatavo, kad nustatant, kokius santykius apima sąvoka ,,šeimos gyvenimas“, gali būti atsižvelgiama į daugelį veiksnių, pvz., bendrą gyvenimą, ryšių pastovumą, demonstruojamų tarpusavio įsipareigojimų pobūdį ir kt. Iš esmės analogiškai konstitucinė šeimos samprata aiškinama ir 2012 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (kasacinė nutartis Nr. 2A-6/2012).

21Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neišdėstė išsamesnių motyvų, kodėl nuteistosios ir nukentėjusiojo santykius įvertino kaip šeiminius, tačiau abejonių dėl šios teisiškai reikšmingos aplinkybės, lemiančios A. I. nusikalstamos veikos juridinį įvertinimą, nėra.

22Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. Ž. su nuteistąja A. I. daug metų gyveno neįregistravę santuokos, t. y. jie buvo sugyventiniai. Šią aplinkybę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos pripažino pati nuteistoji. Ji viso proceso metu nuosekliai ir vienodai teigė, kad su nukentėjusiuoju buvo sugyventiniai, kartu gyveno apie 17 metų ir vedė bendrą ūkį. Jiedu abu mokėjo mokesčius už butą, bendrai pirko maistą ir šiaip visos ūkio išlaidos buvo jų bendros. Tokius nuteistosios parodymus patvirtino ir nukentėjusioji J. Ž.. Ji teisme parodė ir tai, kad jos sūnus A. Ž. padarė buto, kuriame su nuteistąja kartu gyveno, remontą.

23Apeliantas skunde neginčija to, kad A. I. kartu su A. Ž. kartu gyveno 17 metų, tačiau teigia, jog daugiau kaip metus laiko jų santykiai buvo pašliję ir A. I. reikalavo, kad sugyventinis iš jos buto išsikraustytų. Tačiau vien ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad A. Ž. nebuvo nuteistosios šeimos narys. Nors nuteistoji ir nukentėjusysis gyvendami kartu konfliktuodavo ir pykdavo, tačiau tai netrukdė jiems toliau kartu gyventi, o tai rodo, kad jie vienas kitam buvo atlaidūs. Šių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad A. I. su A. Ž. siejo šeiminiai santykiai.

24Teisėjų kolegija, remdamasi minėtų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismine praktika, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas aptariamoje baudžiamojoje byloje baudžiamąjį įstatymą – BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, taikė tinkamai. Nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentai teismo išvadų dėl A. I. nusikalstamos veikos kvalifikavimo nepaneigia.

25Prokurorės apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistajai A. I. neteisingos bausmės paskyrimo kolegija taip pat atmeta. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skiriant nuteistajai bausmę teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir kitomis bausmės skyrimą reglamentuojančiomis BK bendrosios dalies normomis. Buvo įvertinta tai, kad A. I. padarė labai sunkų nusikaltimą, tačiau atsižvelgta ir į tai, kad ji anksčiau nebuvo teista. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepakankamai įvertino nuteistosios asmenybę ir dėl to paskyrė aiškiai per švelnią bausmę. Iš bylos matosi, kad A. I. turi galiojančių administracinių nuobaudų, nevengė išgerti alkoholio, dėl jos netinkamo elgesio buityje policijoje buvo gauta nusiskundimų. Tačiau A. I. nėra apibūdinama išskirtinai neigiamai. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matosi, kad ji iš esmės charakterizuojama patenkinamai. Įvertinus tai, o taip pat ir teistumo nebuvimą, daryti išvadą apie A. I. jau susiformavusias antisocialines nuostatas bei jos polinkį pažeidinėti įstatymus, priešingai nei nurodoma prokurorės apeliaciniame skunde, pagrindo nėra. Skiriant bausmę teismas atsižvelgė ir į nuteistosios sveikatos būklę. Iš bylos matosi, kad A. I. serga arterine hipertenzija, glaukoma bei cukriniu diabetu. Teismo nurodyta aplinkybė apie tai, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, neturi lemiamos reikšmės nustatant nuteistajai skiriamos bausmės dydį. Ji gali būti traktuojama tik kaip priežastis, sukėlusi nuteistosios pyktį bei paskatinusi ją nusikalsti.

26BK 61 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

27Teismas nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Tuo tarpu A. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neakcentavo, kas nulėmė sprendimą nuteistajai paskirti įstatymo sankcijoje numatytą minimalią bausmę, tačiau faktiškai bausmės dydį ir nulėmė nustatyta nuteistosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei jos sveikatos būklė. Iš bylos (liudytojų kaimynų parodymai) matosi, kad sugyventinių bute dažnai vyko išgertuvės, buvo triukšmaujama. Nustatyta, kad nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių niekas nematė. Tačiau tuo nuteistoji nepasinaudojo ir savo kaltės niekada neneigė. Ji jau pirmojoje ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje prisipažino metaliniu santechniniu įrankiu sudavusi A. Ž. į galvą. Greitosios pagalbos kviesti ji nematė reikalo, to nenorėjo ir pats nukentėjusysis, kadangi buvo neblaivus. Ryte radusi savo sugyventinį, sėdintį virtuvėje su televizoriaus laikiklio virve ant kaklo, ją greitai peiliu nupjovė, bandė sugyventinį gaivinti ir pati nubėgo pas kaimynus, kad šie iškviestų medikus ir policiją. Šios aplinkybės rodo, kad ji ne tik nesitikėjo tokios baigties, bet ir tai, kad dėl savo poelgio gailisi.

28Atsižvelgiant į aptartas BK 61 straipsnio nuostatas, į nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę lengvinančios aplinkybės reikšmę, o taip pat ir į nukentėjusiųjų poziciją (apeliacinio skundo dėl nuosprendžio nukentėjusieji nepadavė), teismo paskirtos A. I. bausmės laikyti aiškiai per švelnia pagrindo nėra. Nuteistajai paskirtoji baudžiamojo įstatymo sankcijos minimalią ribą atitinkanti bausmė neprieštarauja ir BK 41 straipsnyje numatytai bausmės paskirčiai.

29Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

30Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorės bei nuteistosios A. I. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. A. I. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 21 d., 23 val., iki... 5. Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniame skunde... 6. Prokurorė skundu prašo pakeisti nuosprendį ir nuteistajai A. I. paskirti 6... 7. Nuteistosios A. I. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu... 8. BK 248 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas nusikaltimą padariusio asmens šeimos... 9. Baudžiamosios teisės principas nullum crimen sine lege draudžia taikyti... 10. Be to, teismas neįvertino nuteistosios parodymų, kad jos ir nukentėjusiojo... 11. Apeliaciniu skundu nuteistosios gynėjas prašo nuosprendį pakeisti, A. I.... 12. Atsikirtimuose į prokurorės apeliacinį skundą nuteistosios A. I. gynėjas... 13. Teismo posėdyje nuteistoji A. I. ir jos gynėjas prašo gynėjo apeliacinį... 14. Apeliaciniai skundai atmetami.... 15. Iš bylos matosi, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes... 16. Iš nuteistosios A. I. gynėjo apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas... 17. Gynėjas, teigdamas, kad teismas neteisingai aiškino įstatymą dėl šeimos... 18. Skunde nurodomos Civilinio kodekso nuostatos (CK 3.7, 3.28, 3.229 straipsniai)... 19. BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už... 20. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime... 21. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neišdėstė... 22. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. Ž. su nuteistąja A. I. daug metų... 23. Apeliantas skunde neginčija to, kad A. I. kartu su A. Ž. kartu gyveno 17... 24. Teisėjų kolegija, remdamasi minėtų Lietuvos Respublikos Konstitucinio... 25. Prokurorės apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistajai A. I. neteisingos... 26. BK 61 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę,... 27. Teismas nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Tuo... 28. Atsižvelgiant į aptartas BK 61 straipsnio nuostatas, į nuteistosios... 29. Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija... 30. Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorės bei nuteistosios A. I....