Byla Ik-2992-602/2011

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Monikai Skardžiūtei, dalyvaujant pareiškėjo IĮ „Tolora“ atstovui R. Č., atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Jurgitai Zavjalovienei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo IĮ „Tolora“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir UAB „Ardarikas“ dėl sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko IĮ „Tolora“ mokestinį patikrinimą dėl PVM laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio iki lapkričio mėn. ir 2010-01-29 surašė patikrinimo aktą Nr. 35-4. Patikrinimo aktu konstatavus, kad IĮ „Tolora“ pažeidė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 str. 1 d., 14 str. 1 d., 19 str. 1 d., papildomai apskaičiuota 14701 Lt PVM ir 400 Lt PVM delspinigių (Komisijos byla, 1 t., b. l. 30-33).

52010-03-24 Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija sprendimu Nr. 14.4-18-20 patvirtino 2010-01-29 patikrinimo aktą Nr. 35-4 ir nurodė IĮ „Tolora“ sumokėti 14701 Lt PVM, 400 Lt PVM delspinigių, 4410 Lt PVM baudą (1 t., b. l. 14-16).

62010-06-10 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimu Nr. 69-150 iš dalies patvirtino Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-03-24 sprendimo Nr. 14.4-18-20 nurodymus: vietoje nurodymo įmonei sumokėti 14701 PVM, 400 Lt PVM delspinigių ir 4410 Lt PVM baudos, įmonė privalo sumokėti 14511 Lt PVM, 388 Lt PVM delspinigių ir 1451 Lt PVM baudos (1 t., b. l. 10-13).

72011-05-06 Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu Nr. S-100 (7-258/2010) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010-06-10 sprendimą Nr. 69-150 (1 t., b. l. 5-9).

8Pareiškėjas IĮ „Tolora“ 2010-06-15 teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2011-05-06 sprendimą Nr. S-100 (7-2589/2010) ir priimti naują sprendimą – pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2010-06-10 sprendimą Nr. 69-150 ir IĮ „Tolora“ skundą dėl 2010-03-24 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo Nr. 14.4-18-20 „Dėl patikrinimo ataskaitos tvirtinimo“ patenkinti visiškai, t.y. panaikinti 2010-03-24 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. 14.4-18-20 „Dėl patikrinimo ataskaitos tvirtinimo“ (1 t., b. l. 1-4).

9Pareiškėjas nurodė, kad Komisija netinkamai aiškino ir taikė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 45 str., reglamentuojantį vežimo ir papildomo vežimo paslaugas, kurios apmokestinamos 0 procentų PVM tarifu. Šio straipsnio taikymui svarbu nustatyti šias sąlygas: teikiamos paslaugos yra Lietuvos Respublikos PVM objektas; šios paslaugos yra susijusios su prekių importavimu Europos Bendrijų teritorijoje; šių paslaugų apmokestinamoji vertė pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 str. 15 d. nuostatas ar joms tolygias valstybės narės, kurioje prekės bus importuojamos, nuostatas privalo būti įtrauktos į apmokestinamąją importuojamų prekių vertę. Pareiškėjo teigimu, IĮ „Tolora“ suteikė vežimo paslaugas pervežant krovinį, kurio siuntėjai buvo trečiųjų šalių įmonės, gavėjai – Lietuvos įmonės (importuotojai). Prekių pirmoji paskirties vieta visais atvejais buvo gavėjų buveinės. Taigi pareiškėjui taikytina Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 45 str. 3 d. Ginčo, kad prekės (kroviniai) buvo importuojamos iš trečiųjų šalių įmonių, nėra, kaip ir nėra ginčo dėl to, kad prekių pirmoji paskirties vieta buvo gavėjų buveinės. Vežimo kaštai įtraukti į importuojamų prekių apmokestinamąją vertę. Tačiau mokesčių administratorius padarė išvadą, kad paslaugos apmokestinamos standartiniu 21 procentų PVM tarifu, konstatavus, kad vežimo paslaugas suteikė kita įmonė – UAB „Ardarikas“. Pareiškėjo teigimu, UAB „Ardarikas“ organizuodavo vežimo paslaugas, tačiau faktinį vežimą atlikdavo IĮ „Tolora“. Dėl to būtent IĮ „Tolora“ suteiktos vežimo paslaugos buvo įskaičiuojamos į prekių apmokestinamąją vertę. Priešingu atveju, pareiškėjo nuomone, tas pats įstatymo straipsnis atskiriems ūkio subjektams taikomas skirtingai: pagal mokesčių administratorių, IĮ „Tolora“ suteiktos vežimo paslaugos apmokestinamos 21 proc. PVM tarifu, o už tas pačias paslaugas UAB „Ardarikas“ – 0 proc. PVM tarifu, nors į importuojamų prekių apmokestinamąją vertę įskaičiuojama būtent IĮ „Tolora“ atlikto vežimo kaina.

10Per teismo posėdį pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti.

11Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 29-30).

12Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui papildomai mokėtina PVM suma apskaičiuota dėl to, kad jis, pažeisdamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 str. 1 d., 14 str. 1 d., 19 str. 1 d., pagal su UAB „Ardarikas“ sudarytą pervežimo sutartį krovinių gabenimo paslaugas suteikė šalies teritorijoje, tačiau neapskaičiavo 14701 Lt PVM. Nagrinėjant pareiškėjo pateiktas pastabas, atsižvelgta į tai, kad pagal 2009-08-31 PVM sąskaitą faktūrą ( - ) pareiškėjo atliktu pervežimu gabentos prekės dar nėra išleistos į laisvą cirkuliaciją, todėl pagal PVM įstatymo 45 str. 2 d. pareiškėjas turėjo teisę taikyti 0 proc. PVM tarifą. Atsakovas patikrinimo metu apskaičiuotą PVM sumą sumažino iki 14511 Lt, o atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas veiklą vykdo mažiau kaip metus, turėjo mokesčių permokų, pareiškėjui neaiškios 0 proc. PVM tarifo taikymo aplinkybės, kitų PVM įstatymo pažeidimų nenustatyta, bauda sumažinta iki 10 proc. dydžio. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas pagal su UAB „Ardarikas“ sudarytą pervežimo sutartį teikia vežimo paslaugas, t.y. UAB „Ardarikas“ užsakymu perveža įvairioms Lietuvos įmonėms priklausančias iš Kinijos ir kitų trečiųjų šalių jūrų transportu atgabentas prekes. Pagal PVM įstatymo 45 str. 1 d. nuostatas, taikant 0 proc. PVM tarifą apmokestinamos eksportuojamų iš Europos Bendrijų teritorijos prekių vežimas bei bet kokios su tuo tiesiogiai susijusios papildomos vežimo paslaugos. Apmokestinama tik prekių vežimo paslaugos dalis, proporcingai tenkanti einančiai per Lietuvos teritoriją maršruto daliai, likusi dalis – ne Lietuvos PVM objektas. PVM įstatymo 131 str. nustatyta, kad vežimo paslaugos (kurios nėra prekių vežimas tarp valstybių narių) laikomos suteiktomis šalies teritorijoje, kai jos faktiškai čia atliktos. Pareiškėjas tokių paslaugų neatliko, todėl PVM įstatymo 45 str. 1 d. neaktuali. Vadovaujantis PVM įstatymo 45 str. 3 d. nuostatomis, taikant 0 proc. tarifą, būtinos sąlygos: paslaugos turi būti susijusios su prekių importavimu Europos Bendrijų teritorijoje ir paslaugų apmokestinamoji vertė pagal PVM įstatymo 15 str. 15 d. nuostatas kaip importuotojo išlaidos turi būti įtrauktos į apmokestinamąją importuojamų prekių vertę. Pareiškėjo teikiamos vežimo paslaugos susijusios su prekių importavimu Europos Bendrijų teritorijoje, bet pareiškėjas vežimo paslaugas Lietuvoje teikia ne prekių importuotojams, o UAB „Ardarikas“ (ekspeditoriui), todėl pareiškėjo suteiktų paslaugų vertė tiesiogiai nėra sudedamoji importuojamų prekių apmokestinamosios vertės dalimi. Tokią dalį sudarė UAB „Ardarikas“ užsakovams suteiktų paslaugų vertė, į kurią buvo įtraukta pirmiau nurodytų paslaugų vertė. Apmokestinus pareiškėjo Lietuvoje teiktas vežimo paslaugas, kurios nebuvo įtrauktos į importuojamų prekių apmokestinamąją vertę, 0 proc. tarifu, susidarytų situacija, kai PVM nuo Lietuvoje suteiktų paslaugų teikimo nebūtų sumokėtas apskritai, nes UAB „Ardarikas“ savo užsakovams teiktas paslaugas apmokestina 0 proc. tarifu.

13Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė skundą atmesti.

14Tretieji suinteresuoti asmenys Šiaulių apskrities VMI ir UAB „Ardarikas“ atsiliepimų nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

15Skundas tenkintinas.

16Byloje nustatyta, kad IĮ „Tolora“ pagal su UAB „Ardarikas“ sudarytą 2009-02-06 sutartį Nr. ( - ) perveža Lietuvos įmonėms priklausančias iš Kinijos ir kitų trečiųjų šalių jūrų transportu atgabentas prekes (Komisijos byla, 1 t., b. l. 35-36).

172009 m. balandžio-lapkričio mėn. laikotarpiu IĮ „Tolora“ išrašė UAB „Ardarikas“ PVM sąskaitas faktūras: 2009-04-20 ( - ) 8590 Lt sumai, 2009-04-30 ( - ) 4350 Lt sumai, 2009-05-16 ( - ) 6291 Lt sumai, 2009-05-30 Nr. 0005 3650 Lt sumai, 2009-06-30 ( - ) 10570 Lt sumai, 2009-07-31 ( - ) 7805 Lt sumai, 2009-08-31 ( - ) 8140 Lt sumai, 2009-09-30 ( - ) 10865 Lt sumai, 2009-10-29 ( - ) 6430 Lt sumai, iš viso – 66691 Lt. Išrašytose PVM sąskaitose faktūrose IĮ „Tolora“, vadovaudamasi PVM įstatymo 45 str. 1 d. ir 3 d., taikė 0 proc. PVM tarifą (Komisijos byla, 1 t., b. l. 49-57).

18Minėtos 2009-02-06 sutarties nuostatos, krovinių CMR važtaraščiai bei kiti krovinį lydintys dokumentai patvirtina, kad UAB „Ardarikas“ pagal šią sutartį buvo ekspeditorius, o pareiškėjas – minėtų tarptautinio pervežimo krovinių vežėjas. Todėl ginčijamas atvejis turi būti vertinamas vadovaujantis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatomis. Šios Konvencijos 2 str. 1 d. nustatyta, kad kai transporto priemonė su kroviniu dalį kelio vežama jūra, geležinkeliu, vidaus vandens keliu ar oro transportu, išskyrus atvejus, numatytus 14 straipsnyje, ir krovinys iš transporto priemonės neperkraunamas, ši Konvencija taikoma visam vežimo procesui. Krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis (4 str.). Važtaraštis rašomas trimis egzemplioriais, kuriuos pasirašo siuntėjas ir vežėjas; <…> pirmasis važtaraščio egzempliorius perduodamas siuntėjui, antrasis – lydi krovinį, o trečiasis – lieka pas vežėją (5 str.). Važtaraštyje turi būti nurodyti su vežimu susiję mokėjimai (mokestis už vežimą, papildomi mokėjimai, muitinės mokesčiai ir rinkliavos bei kiti mokėjimai, imami nuo sutarties surašymo iki krovinio pristatymo momento) (6 str. 1 d. i) p.). Prireikus važtaraštyje turi būti deklaruota krovinio vertė ir papildoma jo vertė siuntėjui (6 str. 2 d. d) p.). Važtaraštis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta priešingai (9 str. 1 d.).

19UAB „Ardarikas“ teikė ekspedijavimo paslaugas, t. y. prekių transportavimo organizavimo ir kitas pagalbines paslaugas. UAB „Ardarikas“ tiesioginių sutarčių su prekių gavėjais Lietuvoje, kuriems IĮ „Tolora“ pristato krovinius, neturi. Pagal Konvencijos nuostatas tarptautiniame pervežime dalyvauja siuntėjas, gavėjas ir vežėjas, o jų sutartinius santykius patvirtina CMR važtaraštis. Byloje esančiuose CMR važtaraščiuose siuntėjais yra nurodytos Kinijos ir kitų trečiųjų šalių įmonės, gavėjais yra nurodytos Lietuvos įmonės, vežėjas yra IĮ „Tolora“ (1 t., b. l. 53-192, 2 t., b. l. 1-169, 3 t., b. l. 69-125). UAB „Ardarikas“ prekių užsakovams pateiktose PVM sąskaitose faktūrose įtraukta IĮ „Tolora“ atliktų transporto paslaugų vertė (Komisijos byla, 1 t., b. l. 39-41). Nustatyta, kad UAB „Ardarikas“ pardavimo pajamas deklaravo kaip apmokestinamas 0 proc. PVM tarifu (3 t., b. l. 5-6).

20Atsakovas, patikrinimo metu nustatęs, kad pareiškėjas, UAB „Ardarikas“ užsakymu perveždavo įvairioms Lietuvos įmonėms priklausančias iš Kinijos ir kitų trečiųjų šalių jūrų transportu atgabentas prekes, padarė neteisingą išvadą, kad pareiškėjas pagal su UAB „Ardarikas“ sudarytą pervežimo sutartį teikia pervežimo paslaugas šiai bendrovei. Pareiškėjas teikė tarptautinio pervežimo krovinių paslaugas ne UAB „Ardarikas“, bet krovinio siuntėjui ir gavėjui. Atsakovas, neteisingai įvertinęs nagrinėjamo atvejo teisinį kontekstą, neteisingai taikė teisės aktus, reglamentuojančius paslaugų apmokestinimą PVM.

21Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar pareiškėjas turi teisę suteiktas krovinių pervežimo paslaugas apmokestinti 0 proc. PVM tarifu.

222002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymu Nr. IX-751 (toliau – PVM įstatymas, redakcija iki 2009-12-31) 3 str. 1 d. nustatyta, kad PVM objektas yra toks prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, kai prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį, prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje, prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą. Pagal PVM įstatymo 14 str. 1 d., prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. PVM įstatymo 19 str. 1 d. nustatyta, kad prekių tiekimo bei įsigijimo iš kitos valstybės narės ir paslaugų teikimo atvejais, nenurodytais šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse bei šio Įstatymo IV ir V skyriuose, taikomas standartinis PVM tarifas.

23Bylos medžiaga patvirtina ir nėra ginčo dėl to, kad IĮ „Tolora“ krovinių vežimo paslaugas teikė Lietuvoje už atlygį, paslaugas atliko vykdydama savo ekonominę veiklą, atliktos paslaugos yra PVM objektas Lietuvoje.

24Atvejai, kada vežimo paslaugoms ir susijusiems sandoriams taikomas 0 proc. PVM tarifas, reglamentuojami PVM įstatymo 45 str.

25Pagal PVM įstatymo 45 str. 1 d., taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamos paslaugos, įskaitant vežimą bei papildomas vežimo paslaugas, kai šios paslaugos yra tiesiogiai susijusios su prekių eksportu iš Europos Bendrijų teritorijos. Pagal PVM įstatymo 45 str. 2 d., taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamos paslaugos, įskaitant vežimą bei papildomas vežimo paslaugas, kai šios paslaugos yra tiesiogiai susijusios su prekėmis, kurioms taikomos šio Įstatymo 12(3) straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodyti veiksmai, procedūros ar režimas, taip pat su į Europos Bendrijų teritoriją įvežtomis prekėmis, gabenamomis į PVM lengvatų sandėlį. Pagal PVM įstatymo 45 str. 3 d., taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamos paslaugos, įskaitant vežimą ir papildomas vežimo paslaugas, kai šios paslaugos yra susijusios su prekių importavimu Europos Bendrijų teritorijoje ir šių paslaugų apmokestinamoji vertė pagal šio Įstatymo 15 straipsnio 15 dalies nuostatas ar joms tolygias valstybės narės, kurioje prekės bus importuojamos, nuostatas privalo būti įtrauktos į apmokestinamąją importuojamų prekių vertę.

26Pareiškėjas teikė importuotų prekių gabenimo Lietuvoje paslaugas, todėl taikyti PVM įstatymo 45 str. 1 d., reglamentuojančią vežimo paslaugų apmokestinimą, kai paslaugos susijusios su prekių eksportu, nėra pagrindo. Dėl PVM įstatymo 45 str. 2 d. taikymo mokesčių administratorius pažymėjo ir byloje dėl to nėra ginčo, kad pareiškėjas, vadovaudamasis šia nuostata, turėjo teisę taikyti 0 proc. PVM tarifą. Nustatyta, kad UAB „Ardarikas“ pareiškėjui pagal 2009-08-31 PVM sąskaitą faktūrą ( - ) sumokėjo 1000 Lt, tačiau atgabentoms prekėms, remiantis importo deklaracija, taikoma muitinio sandėliavimo procedūra. Atsižvelgiant į tai, mokesčių administratorius pagrįstai padarė išvadą, kad su šiuo pervežimu susijusioms paslaugoms taikytinas 0 proc. PVM tarifas.

27Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka dėl mokesčių administratoriaus išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti PVM įstatymo 45 str. 3 d. nuostatas. Tam, kad būtų galima vežimo ir su papildomas vežimo paslaugoms, vadovaujantis šia straipsnio nuostata, taikyti 0 proc. PVM tarifą, būtina atitikti reikalavimus: paslaugos turi būti susijusios su prekių importavimu Europos Bendrijų teritorijoje ir šių paslaugų apmokestinamoji vertė pagal PVM įstatymo 15 str. 15 d. nuostatas privalo būti įtrauktos į apmokestinamąją importuojamų prekių vertę. PVM įstatymo 15 str. 15 d. nustatyta, kad importuojamų prekių apmokestinamoji vertė, nuo kurios skaičiuojamas importo PVM, apskaičiuojama prie šių prekių muitinės vertės, nustatytos vadovaujantis Muitinės kodeksu ir jo taikymą reglamentuojančiais teisės aktais <...>, papildomai pridedant šias sumas (jeigu jos nėra įtrauktos į šių prekių muitinę vertę): 1) už šias prekes sumokėtus arba sumokėtinus ne Europos Sąjungoje ar ne Lietuvos Respublikoje nustatytus muitus, mokesčius ir kitas įmokas, taip pat Europos Sąjungoje už šias prekes nustatytus importo muitus, Europos Sąjungoje ar Lietuvos Respublikoje nustatytus mokesčius ir kitas įmokas (išskyrus patį PVM); 2) išlaidų, susijusių su prekių vežimu (įskaitant papildomas vežimo paslaugas) bei draudimu, dydį, taip pat sumokėtus ar sumokėtinus komisinius už atstovavimą ir prekių pakavimo vertę, jeigu visos nurodytosios išlaidos susijusios su prekių atgabenimu į pirmąją paskirties vietą šalies teritorijoje. Taikant šias nuostatas, pirmąja paskirties vieta šalies teritorijoje laikoma vežimo dokumentuose nurodyta prekių pristatymo vieta arba, jeigu prekių pristatymo vieta nenurodyta, pirmoji jų įvežimo į šalies teritoriją vieta; 3) šios dalies 2 punkte nurodytų paslaugų, susijusių su prekių gabenimu iš pirmosios paskirties vietos į kitą paskirties vietą Europos Sąjungos teritorijoje, jeigu ši vieta yra žinoma apmokestinimo momentu, vertę. Remiantis PVM įstatymo 2 str. 10 d., būtent importuotojas sumoka importo PVM, į kurio sudėtį įeina visos išlaidos, susijusios su prekės importu. Pareiškėjas teikė tarptaunio krovinio pervežimo paslaugas, būtent teikė pervežimo paslaugų dalį, kai krovinys buvo gabenamas per Lietuvos teritoriją, šių pervežimo paslaugų teikimą organizavo UAB „Ardarikas“ pagal su pareiškėju sudarytą 2009-02-06 sutartį Nr. ( - ). Nustatyta, kad į UAB „Ardarikas“ išrašomas užsakovui PVM sąskaitas faktūras buvo įtraukta pareiškėjo suteiktų vežimo paslaugų vertė. Pažymėtina, kad UAB „Ardarikas“ veikė kaip neatsiskleidęs tarpininkas, organizuojantis importuojamų prekių pervežimus importuotojams, o būtent iš atskirų vežėjų, šiuo atveju iš pareiškėjo, perkantis transporto paslaugas. Vadovaujantis PVM įstatymo 2 str. 17 d., neatsiskleidęs tarpininkas – apmokestinamasis asmuo, kuris tarpininkauja prekių tiekimo arba paslaugų teikimo sandoryje savo vardu, nors ir kito sąskaita. Pagal PVM įstatymo 16 str. 2 d., tiek neatsiskleidusiam tarpininkui, tiek paties tokio tarpininko patiektos prekės arba suteiktos paslaugos apmokestinamoji vertė nustatoma kaip visa patiektos prekės arba suteiktos paslaugos vertė, apskaičiuota šio Įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovo teigimu, pareiškėjo suteiktų paslaugų vertė tiesiogiai nėra sudedamoji importuojamų prekių apmokestinamosios vertės dalimi, kadangi paslaugos buvo suteiktos ne importuotojams, bet ekspeditoriui. Pažymėtina, kad atsakovas pats nurodė, kad su importuojamomis prekėmis susijusios vežimo paslaugos pripažintinos tokios paslaugos, be kurių prekių importas taptų negalimas. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo teikiamos paslaugos yra būtent tokios paslaugos, o UAB „Ardarikas“, būdamas ekspeditoriumi, suteiktas vežimo paslaugas perparduoda prekių importuotojui. Minėta, kad apskaičiuojant importuojamų prekių PVM apmokestinamąją vertę, prie nustatytosios prekių muitinės vertės pridedamos PVM įstatymo 15 str. 15 d. nurodytos sumos, be kita ko, išlaidos, susijusios su prekių vežimu (įskaitant papildomas vežimo paslaugas), jeigu visos nurodytosios išlaidos susijusios su prekių atgabenimu į pirmąją paskirties vietą šalies teritorijoje (jeigu jos nėra įtrauktos į šių prekių muitinę vertę). Taigi prekių importuotojas, apskaičiuodamas apmokestinamąją importuotų prekių vertę, į ją įtraukia minėtas vežimo išlaidas. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo suteiktos pervežimo paslaugos lieka neapmokestintos, nes į apmokestinamąją prekių vertę importuotojas įtraukia UAB „Ardarikas“ suteiktų paslaugų vertę pagal jo pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Konstatavus, kad pareiškėjo teikiamos paslaugos yra tiesiogiai susijusios su atitinkamų prekių importu, kurių vežimo paslaugas perparduoda ekspeditorius, išvada, kad nuo pareiškėjo suteiktų paslaugų PVM lieka nesumokėtas, yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad taip PVM įstatymo 45 str. 3 d. nuostatos aiškinamos ir PVM įstatymo komentare.

28Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad mokesčių administratorius standartinį PVM tarifą pareiškėjui jo suteiktų pervežimo paslaugų atžvilgiu taikė nepagrįstai. Dėl to naikinami kaip neteisėti 2010-03-24 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas Nr. 14.4-18-20 „Dėl patikrinimo ataskaitos tvirtinimo“, 2010-06-10 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimas Nr. 69-150 ir 2011-05-06 Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas Nr. S-100 (7-258/2010).

29Patenkinus skundą pareiškėjui atlyginamos jo turėtos išlaidos – sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 44 str.).

30Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str.,

Nutarė

31pareiškėjo IĮ „Tolora“ skundą tenkinti.

32Panaikinti 2010-03-24 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. 14.4-18-20 „Dėl patikrinimo ataskaitos tvirtinimo“, 2010-06-10 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. 69-150 ir 2011-05-06 Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą Nr. S-100 (7-258/2010).

33Priteisti pareiškėjo IĮ „Tolora“ naudai iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 100 Lt žyminį mokestį.

34Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.