Byla 2A-1076-560/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Nataljos Cikoto ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „If P&C Insurance AS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „If P&C Insurance AS“ ieškinį atsakovams UAB „Šeimyniškių verslo centras“, AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Statinių priežiūra“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas „If P&C Insurance AS“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų UAB „Šeimyniškių verslo centras“, AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Statinių priežiūra“ 11 501,38 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-09-04 d. su UAB „Pharma Swiss“ (Draudėjas) sudarė Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo serija IT, Nr. 00010086), pagal kurią buvo apdraustas Draudėjo turtas. Naktį iš 2009-12-09 į 2009-12-10 d. Draudėjo nuomojamose patalpose (tualete), esančiose Šeimyniškių g. 21 B, Vilniuje, įvyko vandentiekio avarija dėl trūkusios lanksčios šalto vandens pajungimo žarnelės. Ieškovas Avariją pripažino draudžiamuoju įvykiu ir Draudėjui 2010-04-29 išmokėjo 11 501,38 Lt dydžio draudimo išmoką už Avarijos metu sugadintą turtą (11 901,38 Lt žala - 400,00 Lt frančizė). Vadovaujantis LR CK 6.1015 str., ieškovas prašė draudėjui išmokėtas lėšas (patirtą žalą) priteisti solidariai iš atsakovų - patalpų savininko ir nuomotojo UAB „Šeimyniškių verslo centras“ (Atsakovas 1), šios bendrovės civilinę atsakomybę apdraudusios AB „Lietuvos draudimas“ (Atsakovas 2) bei sugedusios inžinerinės įrangos valdytojo UAB „Statinių priežiūra“ (Atsakovas 3). Pasak ieškovo Atsakovo 1 neteisėti veiksmai pasireiškė Nuomos sutartyje numatytų pareigų nevykdymu arba netinkamu vykdymu, nuomotojas (Atsakovas 1) neužtikrino tinkamo šalto vandens sistemos funkcionavimo, tinkamai neprižiūrėjo inžinerinės įrangos ir yra atsakingas už Avarijos metu padarytą žalą. Pažymėjo, kad avarija įvyko ne dėl Draudėjo kaltės. Taip pat pažymėjo, kad pagal Nuomos sutartį Nuomotojas įsipareigojo nedelsiant savo lėšomis likviduoti avarijas ar gedimus Patalpų vidaus tinkluose ir jų padarinius, jeigu tai atsirado ne dėl nuomininko (šiuo atveju Draudėjo) kaltės (Nuomos sutarties 4.1. p.), todėl Atsakovas 1, nepriklausomai nuo to ar žala padaryta esant jo neteisėtiems veiksmams ar jų nesant, bei nepriklausomai nuo to ar žala padaryta dėl nuomotojo kaltės ar dėl trečiųjų asmenų (pvz.: Nuomotojo kontrahentų) kaltės, įsipareigojo savo lėšomis likviduoti avarijas ir jų padarinius, t.y. padarytą žalą. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad inžinerinių tinklų (tame tarpe Patalpoje trūkusios žarnelės) valdytoju LR CK 6.266 straipsnio prasme buvo UAB „Statinių priežiūra“, kuri prižiūrėjo ir administravo pastatą bei jame esančią tiek bendrojo naudojimo, tiek išnuomotose patalpose esančią inžinerinę įrangą, Pagal Priežiūros sutartį UAB „Statinių priežiūra“ buvo visiškai atsakinga už inžinerinės įrangos tinkamos būklės palaikymą (Priežiūros sutarties 2.2. p.) bei įsipareigojo atlyginti žalą, taip pat visus UAB „Šeimyniškių verslo centras“ ir trečiųjų asmenų nuostolius, kuriuos pastarieji patyrė dėl netinkamo paslaugų teikimo (Priežiūros sutarties 9.5. p.).

5Atsakovai AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Šeimyniškių verslo centras“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad tam, kad būtų konstatuota atsakovo UAB „Šeimyniškių verslo centras“ civilinė atsakomybė, būtina nustatyti šios Įmonės neteisėtus veiksmus, t.y. prievolių pagal sutartį neįvykdymą (sutarties pažeidimą). Pažymėjo, kad Nuomos sutarties 4.4 punktu nuomotojas įsipareigojo užtikrinti šalto ir karšto vandens tiekimą; sutartyje nėra numatyta pareiga užtikrinti šalto vandens sistemos, o tuo labiau - nuomininko valdomose patalpose esančių įrenginių tinkamą eksploatavimą. UAB „Šeimyniškių verslo centras“ tinkamai įvykdė pareigą užtikrinti šalto vandens tiekimą - sudarė vandens tiekimo sutartį su viešąjį vandens tiekimą vykdančia UAB „Vilniaus vandenys“ ir vanduo buvo tiekiamas į nuomininko patalpas (tų patalpų vamzdyną). Tuo tarpu savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, vadovaujantis CK 6.493 straipsniu, privalo būtent nuomininkas; Nuomos sutartyje ši pareiga nėra perkelta nuomotojui. Nurodė, kad patalpos buvo išnuomotos ir eksploatuojamos nuo 2005-02-03, t.y., beveik penkerius metus. Visą šį laikotarpį būtent nuomininkas kiekvieną dieną naudojosi patalpomis ir būdamas rūpestinga sutarties šalis ne tik galėjo, bet ir privalėjo pastebėti inžinierinės įrangos trūkumus ir apie juos informuoti nuomotoją. Taip pat pažymėjo, kad Nuomotojas UAB „Šeimyniškių verslo centras“ sudarė priežiūros sutartį su UAB „Statinių priežiūra“, kuri minėta sutartimi įsipareigojo teikti pastato administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas. Todėl akivaizdu, kad už inžinierinės įrangos priežiūrą, būklę, eksploatavimą atsakingas ne pastato savininkas, o nuomotojas tinkamai vykdė nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl dėl 2009-12-10 įvykusios avarijos UAB „Šeimyniškių verslo centras“ jam nekyla civilinė atsakomybė. Taip pat nurodė, kad ieškovas neįrodė 2009-12-10 avarijos metu padarytos žalos dydžio, o taip pat neįrodė, kad sugadintas turtas buvo apdraustas ieškovo bendrovėje. Byloje esantis prekių sąrašas nėra tinkamas įrodymas, kad jame išvardintos prekės buvo sugadintos, o kitų dokumentų, patvirtinančių turto sugadinimą, ieškovas nepateikia. Be to, ieškovo pateiktose draudimo sutartyse nurodoma, kad draudžiami gamybiniai įrengimai bei kitas turtas - draudėjui priklausanti nešiojama technika. Avarijos metu sugadinto turto sąraše nurodyti vokai, dažomieji milteliai, reklaminiai bukletai, įvairūs popieriaus gaminiai, kurie nepriskiriami nei organizacinei ir/ ar nešiojamai technikai, nei ilgalaikiam turtui.

6Atsakovas UAB „Statinių priežiūra“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad UAB „Statinių priežiūra“ neperėmė valdyti bei prižiūrėti sanitarinių mazgų, nes ši grafa pažymėta sutartiniu „ – " (minuso) ženklu. Trūkusi žarnelė yra sanitarinio mazgo įrangos dalis. Nurodė, jog UAB „Statinių priežiūrai“ nebuvo perduoti sanitariniai mazgai, kuriems priklauso trūkusi žarnelė, ir todėl UAB „Statinių priežiūra“ negali būti įtraukta nagrinėjamoje civilinėje byloje bendraatsakoviu.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-05-18 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, jog tam, kad nagrinėjamoje byloje būtų konstatuota atsakovo UAB „Šeimyniškių verslo centras“ civilinė atsakomybė, būtina nustatyti šios įmonės neteisėtus veiksmus, t.y. prievolių pagal sutartį neįvykdymą (sutarties pažeidimą). Teismas įvertinęs bylos įrodymus, priėjo išvados, kad minimas atsakovas tinkamai įvykdė pareigą užtikrinti šalto vandens tiekimą - sudarė vandens tiekimo sutartį su viešąjį vandens tiekimą vykdančia UAB „Vilniaus vandenys“ ir vanduo buvo tiekiamas į nuomininko patalpas. Pažymėjo, kad pagal LR CK 6.493 str. 1 d. nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis. Lanksčios šalto vandens pajungimo žarnelės priežiūra, keitimas yra einamasis pastato (patalpos) remontas, kurį tiek pagal įstatymą, tiek ir pagal nuomos sutartį turėjo atlikti nuomininkas. Nuomos patalpomis nuomininkas naudojosi penkerius metus, todėl būdamas rūpestinga sutarties šalis, ne tik galėjo, bet ir privalėjo pastebėti inžinierinės įrangos trūkumus ir apie juos informuoti nuomotoją. Taip pat nurodė, kad nuomotojas UAB „Šeimyniškiu verslo centras“ sudarė 2008-12-31 priežiūros sutartį su UAB „Statinių priežiūra“, kuri įsipareigojo teikti pastato administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas. Taigi, už inžinierinės įrangos priežiūrą, būklę, eksploatavimą atsakingas ne pastato savininkas. Nuomotojas tinkami vykdė savo įsipareigojimus pagal nuomos sutartį, todėl teismas laikė, kad UAB „Šeimyniškių verslo centras“ dėl įvykusios avarijos nekyla civilinė atsakomybė. Dėl šių aplinkybių civilinė atsakomybė nekyla ir UAB „Šeimyniškių verslo centras“ atsakomybę apdraudusiam atsakovui AB „Lietuvos draudimas“. Be to, teismas laikė, kad ieškovas neįrodė įvykio metu padarytos žalos dydžio bei kad sugadintas turtas buvo apdraustas ieškovo bendrovėje. Byloje esantis prekių sąrašas nėra tinkamas įrodymas, kad jame išvardintos prekės buvo sugadintos, o kitų dokumentų, patvirtinančių turto sugadinimą, ieškovas nepateikia. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad avarijos metu sugadinto turto sąraše nurodyti vokai, dažomieji milteliai, reklaminiai bukletai, įvairūs popieriaus gaminiai nepriskiriami nei organizacinei, nei nešiojamajai technikai, nei ilgalaikiam turtui, todėl minėti daiktai nepatenka į draudimo objektą ir nebuvo apdrausti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, taip pat padarė išvadas, kad sanitarinių mazgų priežiūra patikėta atsakovui UAB „Statinių priežiūra“, kuris yra šių įrenginių ir sistemų valdytojas, todėl jis yra tinkamas atsakovas pagal LR CK 6.266 str. prasme. Tačiau ieškovui neįrodžius avarijos metu padarytos žalos dydžio bei kad sugadintas turtas patenka į draudimo objektą, kad buvo apdraustas ieškovo bendrovėje, ieškinys taip pat buvo atmestas ir šio atsakovo atžvilgiu, nesant visų būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Ieškovas „If P&C Insurance AS“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-05-18 sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai. Nurodo, kad draudimo sutarties šalys abi vienodai suprato, kad užpylimo metu sugadintas turtas yra biuro inventorius ir darbuotojų darbo įrankiai. Ieškovui buvo žinomi draudėjo lūkesčiai apdrausti visą savo biuro patalpose esantį ir biuro veikloje naudojamą turtą, ir ieškovas sutiko šį turtą apdrausti. Taigi, pirmosios instancijos teismas sutarties objekto apibrėžimą aiškino priešingai sutarties šalių ketinimams, remdamasis pažodiniu teksto supratimu, netaikant CPK 6.193 str. numatytų sutarčių aiškinimo taisyklių. Net jeigu draudimo išmoka pagal draudimo sutarties sąlygas buvo išmokėta nepagrįstai, pasak apelianto, vis tiek būtų pagrindas pripažinti, kad ieškovo reikalavimo teisė kyla ne iš draudimo sutarties, o bendrais pagrindais - LR CPK 6.280 str. 1 d., 6.50 str. 3 d. normų pagrindu. UAB „Pharma Swiss“ paprašė atlyginti avarijos metu patirtą žalą, kurią apeliantas visiškai atlygino, todėl įgijo reikalavimo teises (regreso teisę) į žalą padariusį asmenį. Be to, teismui pripažinus, kad ieškovas nepagrįstai išmokėjo draudimo išmoką, dėl ko neįgijo reikalavimo teisės, byloje trečiuoju asmeniu turėjo būti įtraukta ir UAB „Pharma Swiss“, nes teismo sprendimas turės įtakos jos teisėms ir pareigoms. Skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė žalos dydžio. Pasak apelianto patirtą žalą patvirtina - apžiūros aktas, sąskaitų-faktūrų nuorašai, sugadinto turto nuotraukos, sugadinto turto sąrašas. Taip pat apeliantas teigia, kad, remianti nuomos sutarties sąlygomis, už avariją taip pat yra atsakingas ir nuomotojas - UAB „Šeimyniškių verslo centras“.

11Atsakovai UAB „Šeimyniškių verslo centras“ ir AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinė skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad apeliantas neįrodė, įvykio metu padarytos žalos dydžio bei kad sugadintas turtas buvo apdraustas ieškovo bendrovėje. Pasak atsakovų, byloje esantis prekių sąrašas nėra tinkamas įrodymas, kad jame išvardintos prekės buvo sugadintos. Be to, jame įvardinti daiktai - vokai, dažomieji milteliai, reklaminiai bukletai, įvairūs popieriaus gaminiai nėra priskiriami nei organizacinei ir /ar nešiojamai technikai, nei ilgalaikiam turtui. Šie daiktai pagal savo prigimtį galėtų būti laikomi medžiagomis ir priskirti atsargų kategorijai, tačiau jokios atsargos nebuvo draustos. Atsakovai atkreipė dėmesį į tai, kad pagal LR CK 6.241 str. 1 d. 3 p. negali būti išreikalaujama, kaip be pagrindo įgyta, jei asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas. Kaip pripažino pats ieškovas, jis teisėtai UAB „PharmaSwiss“ kompensavo biure buvusių daiktų praradimą, tokiu būdu prisiėmė atitinkamų veiksmų riziką ir negali naudoti šio fakto prieš trečiuosius asmenis, todėl nėra pagrindo minėtą įmonę įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Be to, pats apeliantas turėjo teisę savo iniciatyva šį asmenį įtraukti į bylą, tačiau šia procesine teise nepasinaudojo, kas rodo apelianto galimą piktnaudžiavimą teise. Pasak atsakovų, apeliacinio skundo argumentas, kad tuo atveju, jei išmoka pagal draudimo sutartį išmokėta nepagrįstai, tuomet ieškovo reikalavimo teisė kyla ne iš draudimo sutarties, bet bendrais pagrindais, reiškia, jog ieškovas nurodo naują faktinį ieškinio pagrindą, nes apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra visai kitos nei tos, kuriomis buvo grindžiamas ieškovo reikalavimas pirmosios instancijos teisme. Toks reikalavimas negali būti patenkintas. Atsiliepime taip pat pažymima, kad UAB „Šeimyniškių verslo centras“ nuomos sutartyje numatytus įsipareigojimus vykdė tinkamai, sutarties nepažeidė, todėl civilinė atsakomybė jam nekyla.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apelianto „If P&C Insurance AS“ apeliacinis skundas atmestinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

15Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

16Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2005-02-03 Patalpų nuomos sutarties Nr. SV01/2005 pagrindu nuomotojas UAB „Šeimyniškių verslo centras“ nuo 2006-10-16 išnuomojo nuomininkui UAB „PharmaSwiss“ 212,39 kv.m. bendro ploto negyvenamas patalpas, esančias pastato, unikalus numeris 1094-0459-4018, adresu Šeimyniškių g. 21b, Vilniuje, 2 aukšte. 2009-09-04 ieškovas ir UAB „PharmaSwiss“ sudarė Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo serija IT Nr. 00010086), kuria draudiminiu laikotarpiu nuo 2009-09-27 iki 2010-09-06 draudikas apdraudė draudėjui priklausančius gamybinius įrengimus, Šeimyniškių g. 21B, Vilniuje ir draudėjui priklausančią nešiojamą techniką. Turtas pagal Turto draudimo sutartį buvo apdraustas nuo ugnies, vandens rizikų, vagystės, gamtinių jėgų, trečiųjų asmenų neteisėtos veikos. Naktį iš 2009-12-09 į 2009-12-10 d. draudėjo nuomojamose patalpose (tualete), esančiose Šeimyniškių g. 21 B, Vilniuje, įvyko vandentiekio avarija – biuro patalpose po nakties pritekėjo vandens ant grindų. Avarija įvyko dėl trūkusios lanksčios šalto vandens pajungimo žarnelės. Ieškovas avariją pripažino draudžiamuoju įvykiu ir, vadovaujantis Turto draudimo sutarties sąlygomis, Draudėjui 2010-04-29 d. išmokėjo 11 501,38 Lt dydžio draudimo išmoką už avarijos metu sugadintą turtą (11 901,38 Lt žala - 400,00 Lt frančizė). Ieškovas „If P&C Insurance AS“ pareikštu ieškiniu prašė išmokėtą draudimo išmoką solidariai priteisti patalpų savininko ir nuomotojo UAB „Šeimyniškių verslo centras“, šios bendrovės civilinę atsakomybę apdraudusios AB „Lietuvos draudimas“ bei sugedusios inžinerinės įrangos valdytojo UAB „Statinių priežiūra“. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, iš esmės konstatuodamas, kad ieškovas neįrodė atsakovo UAB „Šeimyniškių verslo centras“ neteisėtų veiksmų, sutarties pažeidimo, neįrodė žalos dydžio bei kad sugadintas turtas buvo apdraustas ieškovo bendrovėje. Taigi nenustačius sąlygų civilinei atsakomybei kilti, teismas ieškinį atmetė visų atsakovų atžvilgiu.

17Nors apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad žala turėtų būti priteista iš UAB „Šeimyniškių verslo centras“ ir AB „Lietuvos draudimas“, tačiau nepateikia jokių pagrįstų teisinių argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas, jog byloje nenustatytos sąlygos šių asmenų civilinei atsakomybei kilti. Teisėjų kolegija, papildomai įvertinusi bylos įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti UAB „Šeimyniškių verslo centras“ neteisėtus veiksmus (sutarties sąlygų pažeidimą). Priešingai, nei teigia apeliantas, UAB „Šeimyniškių verslo centras“ tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, perdavė nuomininkui naudotis aptartomis negyvenamosiomis patalpomis, sudarė vandens tiekimo sutartį su viešąjį vandens tiekimą vykdančia UAB „Vilniaus vandenys“, vanduo buvo (yra) tiekiamas į nuomininko patalpas (tų patalpų vamzdyną), 2008-12-31 sudarė priežiūros sutartį su UAB „Statinių priežiūra“, kuri įsipareigojo prižiūrėti ir administruoti pastatą bei jame esančią inžinierinę įrangą bei kuriai buvo perkelta visa atsakomybė už pastato, įrenginių administravimo bei eksploatavimo metu tretiesiems asmenims padaromą žalą. Taigi, apelianto teiginiai, jog žala turi būti priteista iš minėtų asmenų, atmestini, kaip nepagrįsti.

18Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje UAB „Statinių priežiūra“ yra tinkamas atsakovas LR CK 6.266 str. prasme. Nors atsakovas UAB „Statinių priežiūra“ teigė, kad jis nėra tinkamas atsakovas, neigė, kad jam buvo perduoti sanitariniai mazgai, kuriems priklauso trūkusi žarnelė, teigdamas, jog priežiūros sutarties Priede Nr. 3 „Objekto charakteristika ir inžinierinių sistemų Įrangos sąrašas“ antrojo skyriaus „Inžinerinės sistemos“ dalyje „Vandentiekis ir nuotekos, sanitarinių mazgų skaičius“ nurodytas minuso ženklas, tačiau, įvertinus bylos įrodymus, teismo padarytas išvadas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Statinių priežiūra“ buvo perduota pastato bei sanitarinių mazgų priežiūra, administravimas ir eksploatavimas. Kaip minėta, 2008-12-31 UAB „Šeimyniškių verslo centras“ ir UAB „Statinių priežiūra“ sudarė Priežiūros sutartį, pagal kurią UAB „Statinių priežiūra“ pavesta administruoti, tvarkyti, prižiūrėti Nekilnojamuosius objektus (antžeminę automobilių stovėjimo aikštelę, pastatą, įskaitant požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ir teritoriją kartu) bei Objektus (patalpas, konstrukcijas, inžinierinę įrangą). Kaip seka iš sutarties 3.1. p., ši sutartis kartu yra Nekilnojamųjų objektų, Objektų ir dokumentų perdavimo vykdytojo žinion paslaugų teikimui aktas. Be to, sutarties 2.2. p. numatyta, kad nepaisant sutarties prieduose Nr. 5 ir 6 nurodytų konkrečių paslaugų, vykdytojas imasi visų reikalingų priemonių ir veiksmų, ir yra visiškai atsakingas už Nekilnojamųjų objektų ir Objektų tinkamos būklės palaikymą, jų saugų naudojimą ir pan.. Atsakovas UAB „Statinių priežiūra“ įsipareigojo atlyginti žalą, taip pat visus UAB „Šeimyniškių verslo centras“ ir trečiųjų asmenų nuostolius, kuriuos pastarieji patyrė dėl netinkamo paslaugų teikimo (Priežiūros sutarties 9.5 p.). Taigi, iš paminėto seka, kad nors sutarties priede Nr. 3 nebuvo fiksuotas tikslus sanitarinių mazgų skaičius, tačiau nėra pagrindo teigti, kad atsakovui UAB „Statinių priežiūra“ nebuvo perduota administruoti, prižiūrėti, valdyti šiame pastate esančią inžinierinę įrangą, sanitarinius mazgus. Šią išvadą iš esmės patvirtina ir kiti bylos duomenys. 2011-01-20 parengiamojo posėdžio metu atsakovo UAB „Statinių priežiūra“ darbuotojas A. N. patvirtino, kad atsakovas prižiūrėjo sanitarinių mazgų būklę, vykdė sanitarinių įrenginių patikrą ir pan.. Tą iš esmės patvirtina ir byloje pateiktos kopijos iš operatyvinio žurnalo, iš kurio seka, kad buvo nuolat daroma sanitarinių mazgų patikra, apžiūra. Be to, ta aplinkybė, jog įvykio metu trūkusią žarnelę pakeitė būtent atsakovas UAB „Statinių priežiūra“, taip pat patvirtina, jog atsakovui buvo perduotos teisės valdyti ir prižiūrėti pastate esančią inžinierinę įrangą, sanitarinius mazgus, o, kaip minėta, už netinkamų paslaugų teikimą atsakovas Priežiūros sutarties 9.5. p. prisiėmė atsakomybę atlyginti trečiųjų asmenų patirtą žalą, nuostolius.

19Pagal LR CK 6.266 str. nuostatas, statinių, pastatų, įrengimų (tarp jų ir tiesiamų ar nutiestų kelių) atsakomybės subjektu įvardytas savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Taigi, reiškiant ieškinį LR CK 6.266 str. pagrindu ieškovas privalo įrodyti šių aplinkybių visumą – žalą, šios žalos padarymą dėl pastato (statinio, įrengimo) sugriuvimo ar trūkumų, priežastinį ryšį tarp žalos ir pastato (statinio, įrengimo) sugriuvimo ar kitų jo trūkumų.

20Iš aukščiau išdėstyto seka, kad atsakovui UAB „Statinių priežiūra“ prievolinės teisės pagrindu buvo pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti objektą (tame tarpe inžinerinę įrangą, sanitarinius mazgus), dėl UAB „PharmaSwiss“ nuomojamose patalpose trūkusios lanksčios šalto vandens pajungimo žarnelės buvo užlietos patalpos, sugadintas nuomininko turtas. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, ieškinį atsakovo UAB „Statinių priežiūra“ atžvilgiu atmetė, konstatavus, jog ieškovas neįrodė avarijos metu padarytos žalos dydžio, nes byloje esantis prekių sąrašas nėra tinkamas įrodymas, kad jame išvardintos prekės buvo sugadintos, o kitų dokumentų, patvirtinančių turto sugadinimą, ieškovas nepateikė; taip pat neįrodė, kad sugadintas turtas pateko į draudimo objektą, buvo apdraustas ieškovo bendrovėje. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka tik iš dalies.

21Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Įrodinėjimo pareiga reglamentuojama CPK 178 straipsnyje. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose, o nagrinėjama byla būtent tokia ir yra, be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą (CPK 263 str. 1 d.). Taip pat atsakovas privalo įrodyti savo atsikirtimus, o jam šios pareigos nevykdant, atsiranda pagrindas teismui patenkinti pareikštus reikalavimus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį vadinamosiose dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 str.), teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Kitais atvejais tai yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas šią teisę įgyvendina atsižvelgdamas į įrodinėjimo proceso eigą, tirdamas ir vertindamas pateiktus bei surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl jų pakankamumo. Pažymėtina, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Taigi, civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

22Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad ieškovas neįrodė avarijos metu padarytos žalos dydžio, rėmėsi vien tuo, kad byloje esantis prekių sąrašas nėra tinkamas įrodymas, jog jame išvardinti daiktai buvo sugadinti. Tačiau, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas, įrodinėdamas avarijos metu padarytos žalos dydį, sugadintų daiktų kiekį, jų vertę, į bylą pateikė 2009-12-10 sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktą, surašytą ieškovo ir UAB „PharmaSwiss“ darbuotojų, kuriame fiksuota, kad įvykio metu buvo sugadinta reklaminė medžiaga, vaistai, kanceliarinės prekės (popierius, vokai, spausdintuvo kasetės); 2009-12-10 atsakovo UAB „Statinių priežiūra“ surašytą defektų fiksavimo aktą, kuriame taip pat atsakovo darbuotojas užfiksavo, kad dėl avarijos buvo sugadinti biure esantys daiktai, medikamentų pavyzdžiai, kitos reklamos priemonės; nuotraukas, iš kurių seka, jog buvo sulietas popierius, reklaminė medžiaga, vokai, medikamentai, kiti daiktai; sąskaitas-faktūras, patvirtinančias sugadintų daiktų vertę; UAB „PharmaSwiss“ buhalterės R. L. surašytą sugadintų prekių sąrašą, jų vertę; ieškovo surašytą žalos skaičiavimo išvadą. Minėtų bylos įrodymų visuma, priešingai nei laikė pirmosios instancijos teismas, leidžia daryti pagrįstas išvadas dėl avarijos metu sugadintų prekių, jų kiekio, padarytos žalos dydžio. Pažymėtina, kad atsakovai, teigdami jog ieškovas neįrodė žalos dydžio, remiasi tik tuo argumentu, jog byloje esantis prekių sąrašas nėra tinkamas įrodymas, tačiau jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktų duomenų tikrumą, patikimumą, atsakovai nepateikė. Avarijos metu atsakovas UAB „Šeimyniškių verslo centras“ buvo pastato savininkas, o atsakovas UAB „Statinių priežiūra“ buvo pastato, patalpų, inžinierinės įrangos valdytojas, todėl, teismo vertinimu, šie atsakovai galėjo dalyvauti nustatant padarytą žalą, fiksuojant avarijos metu sugadintus daiktus bei pateikti teismui įrodymus, kurie leistų suabejoti ieškovo pateiktais duomenimis. Tokių veiksmų atsakovai nesiėmė, jokiais objektyviais duomenimis nepaneigė ieškovo pateiktus įrodymus dėl įvykio metu sugadintų daiktų, jų vertės, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, jog byloje nebuvo įrodytas įvykio metu trečiajam asmeniui UAB „PharmaSwiss“ padarytos žalos, o taip pat ir išmokėtos draudimo išmokos dydis.

23Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo nurodomus įvykio metu sugadintus daiktus, draudimo sutarties sąlygas, draudimo taisyklių Nr. 004 nuostatas, šalių paaiškinimus, kitas svarbias aplinkybes, priėjo teisingos išvados, kad ieškovas neįrodė, jog sugadintas turtas pateko į draudimo objektą, buvo apdraustas ieškovo bendrovėje. Pagal Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004 5.7. p. draudžiamas tik tas turtas, kuris yra įvardintas draudimo sutartyje. Kaip minėta, Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartimi buvo apdrausti UAB „PharmaSwiss“ priklausantys gamybiniai įrengimai, esantys adresu Šeimyniškių g. 21 B, Vilniuje, bei nešiojama technika. Pagal Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004 5.2. p. sąvoka „įrengimai“ reiškia įrengimus, įrankius, baldus, inventorių, kompiuterinę įrangą. Įvykusios avarijos metu buvo sugadinti vokai, toneriai, reklaminiai bukletai, spalvotas popierius, knygutės, plėšomi lapeliai. Sutiktina su teismo išvada, kad šie daiktai nei pagal draudimo sutartį, nei pagal draudimo taisykles nepatenka į gamybinių įrenginių ar nešiojamos technikos sąvokas, šis turtas nepriskirtinas prie ilgalaikio turto. Pagal daiktų prigimtį, UAB „PharmaSwiss“ vykdomą veiklą (pagrinde vykdo medikamentų reklamos veiklą) sugadinti daiktai galėtų būti priskirti draudimo taisyklių 5.3.p p. numatytai atsargų kategorijai, tačiau pagal byloje pateiktus įmonių ir organizacijų turto draudimo liudijimus (polisus) atsargos nebuvo apdraustos. Priešingai nei teigia apeliantas, byloje nėra jokių objektyvių duomenų (išskyrus paties ieškovo teiginius), jog draudimo sutartimi buvo apdraustas visas UAB „PharmaSwiss“ turtas. To nepatvirtina ir ieškovo pateikta draudimo brokerio siųsto elektroninio laiško kopija, kurioje nurodoma, jog UAB „PharmaSwiss“ norėtų apdrausti biuro įrangą ir apyvokos daiktus – organizacinę techniką, baldus, kompiuterius, kilimus, kas patenka į draudimo polise nurodomas turto grupes, t.y. gamybinius įrengimus bei nešiojamą techniką. Nesant jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių tai, jog buvo apdraustas UAB „PharmaSwiss“ ir kitas trumpalaikis turtas, atsargos, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra įrodyta, kad sugadintas turtas patenka į draudimo objektą. Padarydamas šią išvadą pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus, nepažeidė sutarčių aiškinimo taisyklių. Ieškovui neįrodžius, jog įvykio metu sugadintas turtas buvo apdraustas ieškovo įmonėje, konstatuotina, kad jis neįrodė ieškinio faktinio pagrindo, todėl pareikštas ieškinys buvo pagrįstai atmestas.

24Apeliaciniame skunde teigiama, jog net ir tuo atveju jei draudimo išmoka pagal draudimo sutarties sąlygas buvo išmokėta nepagrįstai, turėtų būti konstatuota, kad ieškovo reikalavimo teisė kyla bendrais pagrindais – LR CK 6.280 str. 1 d., 6.50 str. 3 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti tokias išvadas. Pareikšto ieškinio reikalavimas pagrinde buvo kildinamas iš draudimo teisinių santykių. Ieškinys buvo pareikštas tuo pagrindu, kad ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką pagal draudimo sutartį, kaip draudikas (remdamasis LR CK 6.1015 str. nuostatomis) įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad jo reikalavimo teisė į žalos atlyginimą kildinama iš bendrųjų civiliniame kodekse numatytų žalos atlyginimo nuostatų, iš esmės pateikia kitas faktines aplinkybes nei tas, kuriomis buvo grindžiamas ieškovo reikalavimas pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tose ribose, kurias apsprendė pareikšto ieškinio dalykas ir pagrindas. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (LR CPK 306 str. 2 d., 312 str.), todėl apelianto išdėstyta nuomonė nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

25Taip pat nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog į bylą trečiuoju asmeniu turėjo būti įtrauktas UAB „PharmaSwiss“. LR CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimas gali būti konstatuotas tuo atveju, kai pažeidžiamos neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisės, nes teismo sprendimas turi įtakos tam tikrų jų teisių ar pareigų pasikeitimui, pažeidžia tokių asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus. Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo nustatytą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą (CPK 46, 47 straipsnis). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042-2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-2004). Aptartos įstatyminės ir teismų praktikos nuostatos reiškia ir tai, kad, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialinę teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008). Byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad UAB „PharmaSwiss“ turi teisinį suinteresuotumą šios bylos baigtimi ar kad teismo sprendimas daro įtaką šio asmens teisių (pareigų) apimčiai. Nėra pagrindo sutikti su apelianto nurodymu, jog pripažinus, kad ieškovas nepagrįstai išmokėjo draudimo išmoką bei neturi regreso teisės, jis įgyja teisę reikalauti iš UAB „PharmaSwiss“ grąžinti nepagrįstai išmokėtą draudimo išmoką. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovas ne sykį teigė, kad draudimo išmoką draudėjui jis išmokėjo teisėtai. LR CK 6.241 str. 1 d. 3 p. numato, kad negali būti išreikalaujama, kaip be pagrindo įgyta, jei asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas. Be to, pats ieškovas teigia, kad teisėtai atlyginęs UAB „PharmaSwiss“ patirtą žalą, jis įgijo reikalavimo teises į žalos atlyginimą bendrais pagrindais. Remiantis aukščiau išdėstytu, atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog į bylą turėjo būti įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, UAB „PharmaSwiss“.

26Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo „If P&C Insurance AS” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.

27Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 329-330 str., teisėjų kolegija

Nutarė

28ieškovo „If P&C Insurance AS“ apeliacinį skundą atmesti.

29Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas „If P&C Insurance AS“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo... 5. Atsakovai AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Šeimyniškių verslo... 6. Atsakovas UAB „Statinių priežiūra“ pateikė atsiliepimą į ieškinį,... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-05-18 sprendimu ieškinį atmetė.... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Ieškovas „If P&C Insurance AS“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 11. Atsakovai UAB „Šeimyniškių verslo centras“ ir AB „Lietuvos... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Apelianto „If P&C Insurance AS“ apeliacinis skundas atmestinas. ... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 16. Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2005-02-03 Patalpų... 17. Nors apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad žala turėtų būti priteista... 18. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje... 19. Pagal LR CK 6.266 str. nuostatas, statinių, pastatų, įrengimų (tarp jų ir... 20. Iš aukščiau išdėstyto seka, kad atsakovui UAB „Statinių priežiūra“... 21. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais... 22. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad ieškovas neįrodė avarijos metu... 23. Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo nurodomus įvykio... 24. Apeliaciniame skunde teigiama, jog net ir tuo atveju jei draudimo išmoka pagal... 25. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog į bylą... 26. Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą... 27. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str.... 28. ieškovo „If P&C Insurance AS“ apeliacinį skundą atmesti.... 29. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti...