Byla A-442-185-12
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Loretai Česnavičienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Justui Čobotui, atsakovo atstovams Laurai Petrauskaitei ir Tomui Čaplinskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. Č. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Druskininkų savivaldybei, dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2010 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. KS-59 nusprendė: 1) Druskininkų savivaldybės tarybos narys B. Č., dalyvaudamas Druskininkų savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstant ir priimant sprendimus, susijusius su finansavimo skyrimu kultūros projektams, kai paraiškas gauti finansavimą buvo pateikusi ir jo vadovaujama asociacija Neravų kaimo bendruomenė, nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkto prievolės teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto bei elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, ir pažeidė šio įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas; 2) B. Č., paaiškėjus naujoms aplinkybėms (svarstymas ir priėmimas Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimų, susijusių su finansavimo skyrimu kultūros projektams, tarp kurių yra ir jo vadovaujamos asociacijos Neravų kaimo bendruomenės projektai), dėl kurių tarnybinėje veikloje galėjo kilti ir kilo interesų konfliktas, nepapildęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas; 3) rekomenduoti B. Č., atliekant tarnybines pareigas Druskininkų savivaldybės taryboje, vengti interesų konflikto ir nedalyvauti sprendimų, susijusių su asociacija Neravų kaimo bendruomene, rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūrose; 4) sprendimo kopijas išsiųsti B. Č., Druskininkų savivaldybės merui, Druskininkų savivaldybės tarybos Etikos komisijai; 5) sprendimą paskelbti interneto tinklalapyje www.vtek.lt.

5Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2010 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. KS-59.

6Pareiškėjas nurodė, kad dalyvavo balsuojant dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. T1-44 „Dėl Druskininkų savivaldybės 2009 metų kultūros projektų tvirtinimo“ ir 2009 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. T1-136 „Dėl Tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimo „Dėl Druskininkų savivaldybės 2009 metų kultūros projektų tvirtinimo“ pakeitimo“, tačiau nedalyvavo rengiant minėtus sprendimus. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Nagrinėjamu atveju koks nors privatus pareiškėjo interesas nebuvo nustatytas. Neravų kaimo bendruomenė yra viešasis juridinis asmuo, kurio turtas atskirtas nuo steigėjų ir narių turto, todėl jokios turtinės naudos iš to, kad minėta bendruomenė gauna pinigines lėšas projektams vykdyti, pareiškėjas negalėjo gauti. Neravų kaimo bendruomenės veiklos tikslas yra Neravų kaimo gyventojų viešųjų, o ne privačių interesų tenkinimas.

7Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

8Atsakovas nurodė, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo deklaruoti privačius interesus privačių interesų deklaracijoje, o pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą, viena iš privačių interesų deklaracijoje nurodomų duomenų rūšių yra duomenys apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens narystę bei pareigas asociacijose. Vadinasi, įstatymų leidėjas besąlygiškai nustatė, kad valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens narystė bei pareigos asociacijoje yra traktuojamos kaip privataus intereso buvimas. Atsakovas nurodė, kad savivaldybės tarybos nariai, priimdami sprendimus, privalo visiems gyventojams tarnauti vienodai teisingai ir nešališkai. Šis principas visiškai nesiderina su tokia situacija, kai vietos politikas, eidamas savo tarnybines pareigas, sprendžia jo paties vadovaujamam juridiniam asmeniui, kuris atstovauja tik nedidelės dalies savivaldybės gyventojų interesams, svarbius klausimus.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu sutiko.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12Teismas nurodė, kad Druskininkų savivaldybės taryba 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T1-44 nusprendė patvirtinti Druskininkų savivaldybės 2009 metų kultūros projektus, tame tarpe Neravų kaimo bendruomenės pateiktą projektą „Vaikų Velykėlės“, kuriam numatyta skirti 1 000 Lt iš savivaldybės biudžeto. Druskininkų savivaldybės taryba 2009 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T1-136 pakeitė savo 2009 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. T1-44, tačiau tarp patvirtintų projektų, kuriems skiriama atitinkama lėšų suma iš savivaldybės biudžeto, liko ir Neravų kaimo bendruomenės pateiktas projektas „Vaikų Velykėlės“. Neravų kaimo bendruomenė yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo – asociacija, veikianti Neravų kaime, Druskininkų savivaldybėje, kurios tikslas koordinuoti bendruomenės narių veiklą, atstovauti jos narių interesams ir juos ginti. Pareiškėjas yra Druskininkų savivaldybės tarybos narys, o taip pat vienas iš Neravų kaimo bendruomenės steigėjų, jos narys ir pirmininkas. Tiek Druskininkų savivaldybės tarybos nario, tiek Neravų kaimo bendruomenės pirmininko pareigas pareiškėjas ėjo Druskininkų savivaldybės tarybai priimant minėtus 2009 m. vasario 26 d. ir 2009 m. gegužės 26 d. sprendimus bei balsavo šių sprendimų priėmimo metu. Teismas nurodė, kad iš Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių privačių interesų deklaracijos turinį, matyti, kad narystė asociacijoje yra priskiriama prie aplinkybių, kurios gali sukelti interesų konfliktą. Vien tai, kad Neravų kaimo bendruomenės veikla yra susijusi su viešųjų interesų tenkinimu, nereiškia, kad pareiškėjas, būdamas šios asociacijos primininku, galėjo dalyvauti savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstant ir priimant sprendimus, susijusius su finansavimo skyrimu kultūros projektams, kai paraiškas gauti finansavimą buvo pateikusi ir jo vadovaujama asociacija. Iš bylos matyti, kad pats pareiškėjas šiuo atveju pasirašė paraišką kultūros projektui remti, tvirtino projekto finansavimo iš savivaldybės biudžeto sutartį, perdavimo–priėmimo aktus ir kt. Tokiu būdu susidarė situacija, kai savivaldybės tarybos narys, kaip asociacijos pirmininkas, organizavo renginį, pateikė savivaldybei paraišką kultūros projektui remti ir, kaip savivaldybės tarybos narys, balsavo, kad šiam projektui būtų skirtas finansavimas. Tai neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas, nors pats realiai ir neturėjo jokios turtinės naudos iš to, kad Neravų kaimo bendruomenė iš Druskininkų savivaldybės gavo piniginių lėšų projektui vykdyti, buvo asmeniškai suinteresuotas (Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 6 dalis), jog finansavimo klausimo išsprendimas būtų palankus jo vadovaujamai asociacijai (dėl gero vardo, reputacijos bendruomenės narių tarpe, parodant sėkmingą vadovavimą asociacijai ar pan.), o tai akivaizdžiai parodo privačių interesų buvimą. Teismas nurodė, kad atsakovas tinkamai vertino reikšmingas faktines aplinkybes, jo 2010 m. spalio 11 d. priimtas sprendimas Nr. KS-59 iš esmės atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus. Tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.

13III.

14Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą patenkinti.

15Pareiškėjas nurodo, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 2 ir 6 dalyse išskirtos skirtingos aplinkybės, apibrėžiančios asmens privačius interesus: moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panašaus pobūdžio interesas. Pripažįstant asmenį turint privatų suinteresuotumą, turi būti nustatyta bent viena iš minėtų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju balsavimas dėl savivaldybės tarybos sprendimų nesuteikė pareiškėjui geresnės reputacijos ar gero vardo, nes pareiškėjas yra ir taip visuomenėje gerai žinomas žmogus, užsitarnavęs gerą vardą ilgamečiu bendruomenės gydytojo darbu. Nei atsakovas, nei teismas neįvardijo įrodymų, kuriais remiantis padarytos išvados apie privataus intereso buvimą, o privatus neturtinis interesas įvardintas itin abstrakčiai. Pareiškėjas nurodo, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimas deklaracijoje nurodyti duomenis apie narystę ir pareigas asociacijose turi būti aiškinamas tik kaip prielaida Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai inicijuoti tyrimą, siekiant nustatyti privataus intereso buvimą, tačiau tokio intereso buvimas kiekvienu individualiu atveju turi būti nustatytas konkrečiai. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsakė į jo argumentus dėl to, jog Neravų kaimo bendruomenė yra viešasis juridinis asmuo, kurio veikla yra susijusi išimtinai su viešųjų interesų tenkinimu; jog atsakovas nepaaiškino, kodėl lėšų skyrimas būtent Neravų kaimo bendruomenės projektui „Vaikų Velykėlės“ laikytinas siekiu išsaugoti ar įgyti reputaciją, gerą vardą visuomenėje (bendruomenėje). Teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo atveju buvo balsuojama ne dėl bendro pobūdžio Neravų kaimo bendruomenės parėmimo, o dėl lėšų skyrimo konkrečiam projektui „Vaikų velykėlės“, kurio lėšos apskaitomos atskirai ir yra atskirtos nuo Neravų kaimo bendruomenės lėšų. Be to, projektas „Vaikų velykėlės“ buvo skirtas ne tik Neravų kaimo bendruomenės nariams, o visiems Neravų kaimo gyventojams ir svečiams. Pareiškėjas nurodo, kad byloje skundžiamu atsakovo sprendimu jis buvo patrauktas teisinėn atsakomybėn, todėl jam turi būti taikomos tokios pat garantijos kaip ir administracinių teisės pažeidimų bylose, įskaitant reikalavimus aiškiai suformuluoti kaltinimą bei visas abejones traktuoti atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Minėtų reikalavimų šiuo atveju nebuvo laikytasi.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo su apeliaciniu skundu sutinka.

17Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad nagrinėjamu atveju balsavimas savivaldybės taryboje nesuteikė pareiškėjui geresnės reputacijos ar gero vardo, nes pareiškėjas yra ir taip visuomenėje gerai žinomas žmogus, užsitarnavęs gerą vardą ilgamečiu bendruomenės gydytojo darbu. Pareiškėjas, balsuodamas savivaldybės tarybos sprendimų priėmimo metu, vykdė savo, kaip tarybos nario, pareigas, gynė viešąjį (ne privatų) interesą, susijusį su Neravų kaimo bendruomene, krašto kultūros ir tradicijų puoselėjimu, kultūros paveldo išsaugojimu, meno ir kultūros žmonių ugdymu ir kūrybos skatinimu, valstybės ir tautos reikšmingų įvykių įprasminimu. Balsavimas nesukūrė prielaidų pareiškėjo asmeniniam (turtiniam ir neturtiniam) suinteresuotumui.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

19Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, eidamas savivaldybės tarybos nario pareigas, svarstė ir tenkino savo paties, kaip asociacijos atstovo, savivaldybei pateiktus prašymus. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjas buvo asmeniškai suinteresuotas, ir vien tai buvo pakankamas pagrindas jam nusišalinti bei nedalyvauti jokiame su jo paties pateiktais prašymais susijusių sprendimų svarstyme ir priėmime. Atsakovas nurodo, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje pateiktas baigtinis sąrašas duomenų, kuriuos privaloma deklaruoti. Deklaravimo prievolę valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims sukuria ir jų narystė bei pareigos asociacijose, todėl pareiškėjo narystė asociacijoje yra akivaizdus ir jokio papildomo įrodinėjimo nereikalaujantis privatus interesas.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV.

22Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

23Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (šio įstatymo 1 straipsnis). Siekiant šių uždavinių, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte numatyta pareiga asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas draudimas asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje.

24Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje (ar jam artimo asmens), asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas.

25Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad iš Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių privačių interesų deklaracijos turinį, matyti, kad narystė asociacijoje yra priskiriama prie aplinkybių, kurios gali sukelti interesų konfliktą.

26Tokia pirmosios instancijos teismo išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje formuluojamą Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąvokos „privatūs interesai“ sampratą.

27Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo deklaruoti privačius interesus privačių interesų deklaracijoje, o pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą, viena iš privačių interesų deklaracijoje nurodomų duomenų rūšių yra duomenys apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens ir jo sutuoktinio narystę bei pareigas asociacijose. Tokios įstatymo nuostatos reiškia, jog valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens ir jo sutuoktinio narystė bei pareigos asociacijoje yra traktuojamos kaip privataus intereso buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A442-1422/2010). Užimant pareigas valstybinėje tarnyboje, asmens narystė bei galimos pareigos asociacijoje suvokiama kaip privataus intereso buvimas. Esant asociacijos nariu bei galimai vykdant pareigas asociacijoje, teigtina apie pasireiškiantį privačios naudos siekimą, kuris nebūtinai turi būti atspindėtas per materialinių gėrybių sukūrimą. Privatus interesas apima ir kitokio pobūdžio, ne būtinai materialinį, suinteresuotumą. Jis gali būti ir nematerialus, bet nukreiptas į konkretaus asmens naudos sukūrimą ar prielaidas tai naudai atsirasti ateityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-30/2012).

28Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas, Druskininkų savivaldybės tarybos narys, dalyvavo savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstant ir priimant sprendimus, susijusius su finansavimo skyrimu Neravų kaimo bendruomenės projektui „Vaikų Velykėlės“. Svarstant ir priimant sprendimus dėl minėto projekto finansavimo, pareiškėjas buvo Neravų kaimo bendruomenės nariu ir pirmininku.

29Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad interesų konfliktas yra situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo privatų interesą, pasireiškusį jo naryste ir pareigomis asociacijoje (Neravų kaimo bendruomenėje). Pareiškėjas dalyvavo Druskininkų savivaldybės tarybos posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomas klausimas dėl asociacijos, su kuria naryste ir pareigomis buvo susijęs pareiškėjas, projekto finansavimo. Todėl pareiškėjas pateko į interesų konflikto situaciją ir, vadovaudamasis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punktu, privalėjo imtis priemonių šiai interesų konflikto situacijai pašalinti. Tokia priemone, vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis, turėjo būti pareiškėjo nusišalinimas nuo dalyvavimo svarstant ir priimant sprendimą dėl Neravų kaimo bendruomenės projekto „Vaikų Velykėlės“ finansavimo. Tačiau pareiškėjas tokio nusišalinimo nepareiškė ir tuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punktą bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalis.

30Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

31Tačiau pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privačių interesų deklaraciją privalo papildyti tuo atveju, jeigu paaiškėja naujos aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia interesų konflikto buvimo. Jos apibūdina tam tikrą bendrą asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, padėtį (jo turėtus ar esamus santykius su kitais asmenimis, dalyvavimą netarnybinėje veikloje, sudarytus sandorius ar pan.) ir savo esme yra tik prielaidos interesų konfliktui kilti. Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybinėje veikloje atsiradus tam tikroms konkrečioms šios veiklos vykdymo aplinkybėms (atsiradus reikalui parengti ar priimti tam tikrą konkretų sprendimą, gavus tam tikrą konkretų pavedimą ir pan.), minėtos aplinkybės, išreiškiančios prielaidas interesų konfliktui kilti, kartu su minėtomis konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis virsta interesų konfliktu.

32Taigi reikia skirti aplinkybes, kurios yra prielaidos interesų konfliktui kilti, nuo konkrečių tarnybinės veiklos aplinkybių, kurios minėtas prielaidas paverčia interesų konfliktu. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, privačių interesų deklaracija turi būti papildoma tik paaiškėjusiomis naujomis aplinkybėmis, kurios yra prielaidos interesų konfliktui kilti, bet ne konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis, kurios tokias prielaidas paverčia interesų konfliktu. Nagrinėjamu atveju prielaida pareiškėjo interesų konfliktui kilti buvo jo narystė bei pareigos asociacijoje ir būtent ši aplinkybė turėjo būti deklaruota pareiškėjo privačių interesų deklaracijoje. Pareiškėjas, pateikdamas privačių interesų deklaraciją, buvo nurodęs, kad ėjo Neravų kaimo bendruomenės pirmininko pareigas, todėl, kilus interesų konfliktui, papildomai šios aplinkybės deklaruoti neprivalėjo. Atsakovo nurodyta aplinkybė, pasireiškusi tuo, kad pareiškėjas dalyvavo Druskininkų savivaldybės tarybos posėdžiuose, kuriose buvo svarstomas klausimas dėl Neravų kaimo bendruomenės projekto finansavimo ir buvo balsuojama dėl sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta skirti minėtą finansavimą, yra ne prielaida interesų konfliktui kilti, o konkreti pareiškėjo tarnybinės veiklos aplinkybė, minėtą pareiškėjo deklaruotą prielaidą interesų konfliktui kilti (jo narystę ir pareigas asociacijoje) pavertusi interesų konfliktu. Tokios aplinkybės įstatymas, kaip minėta, deklaruoti nereikalauja. Todėl atsakovas nepagrįstai 2010 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. KS-59 2 punkte nurodė, kad pareiškėjas, paaiškėjus naujoms aplinkybėms (svarstymas ir priėmimas Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimų, susijusių su finansavimo skyrimu kultūros projektams, tarp kurių yra ir jo vadovaujamos asociacijos Neravų kaimo bendruomenės projektai), dėl kurių tarnybinėje veikloje galėjo kilti ir kilo interesų konfliktas, nepapildęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas.

33Atsakovas nagrinėjamu atveju reikalauja, kad pareiškėjas deklaruotų ne aplinkybes, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, bet patį jau kilusį interesų konfliktą. Tačiau įstatymas interesų konflikto kilimo atveju numato asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, nusišalinimą, o ne kilusio interesų konflikto deklaravimą (Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).

34Kadangi minėta skundžiamo atsakovo sprendimo dalis prieštarauja minėtoms Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms, todėl yra pagrindas šią atsakovo sprendimo dalį panaikinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35Dėl išdėstytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas. Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, panaikinant Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2010 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. KS-59 2 punktą, o kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

36Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies

373 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

38Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

39Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

40„Pareiškėjo B. Č. skundą tenkinti iš dalies.

41Panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2010 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. KS-59 2 punktą.

42Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“

43Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2010 m. spalio 11 d. sprendimu Nr.... 5. Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir... 6. Pareiškėjas nurodė, kad dalyvavo balsuojant dėl Druskininkų savivaldybės... 7. Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.... 8. Atsakovas nurodė, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu sutiko.... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 15 d. sprendimu... 12. Teismas nurodė, kad Druskininkų savivaldybės taryba 2009 m. vasario 26 d.... 13. III.... 14. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 15. Pareiškėjas nurodo, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo su... 17. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad nagrinėjamu atveju balsavimas... 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą... 19. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, eidamas savivaldybės tarybos nario... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV.... 22. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 23. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu... 24. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2... 25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad iš... 26. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo... 27. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje... 28. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas, Druskininkų savivaldybės... 29. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2... 30. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog atsakovas... 31. Tačiau pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje... 32. Taigi reikia skirti aplinkybes, kurios yra prielaidos interesų konfliktui... 33. Atsakovas nagrinėjamu atveju reikalauja, kad pareiškėjas deklaruotų ne... 34. Kadangi minėta skundžiamo atsakovo sprendimo dalis prieštarauja minėtoms... 35. Dėl išdėstytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.... 36. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 37. 3 punktu, teisėjų kolegija... 38. Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 39. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą... 40. „Pareiškėjo B. Č. skundą tenkinti iš dalies.... 41. Panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2010 m. spalio 11 d.... 42. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“... 43. Nutartis neskundžiama....